Civilinė byla Nr. e3K-3-55-823/2020
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00764-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.8.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. L. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių šilumos tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė „Admituras“, uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių butų ūkis, uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių vandenys“, antstolė Elena Miliauskienė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, restruktūrizuota uždaroji akcinė bendrovė „Saurida“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilę, aiškinimo ir taikymo.
2. Bankrutuojančio fizinio asmens bankroto administratorė UAB „Principo reikalas“ kreipėsi į teismą prašydama patvirtinti patikslintą pareiškėjo D. L. mokumo atkūrimo planą.
3. Bankroto administratorė nurodė, kad pareiškėjas bankrutuojantis asmuo D. L., atsižvelgdamas į patikslintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, patikslintame mokumo atkūrimo plane patikslino tik šį sąrašą, kitų plano dalių nekeitė. 2019 m. kovo 29 d. įvykęs pareiškėjo D. L. kreditorių susirinkimas nepritarė bankrutuojančio asmens patikslinto mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, nesusijusių su plano tikslinimu pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Nepritarimą patikslintam mokumo atkūrimo planui išreiškė kreditoriai UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB SEB bankas. UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė pastabas dėl tų mokumo atkūrimo plano dalių, kurių D. L. nekeitė, o AB SEB bankas nepritarė patikslintam mokumo atkūrimo planui, nes, jo nuomone, įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vaikų išlaikymo fondui nepriskiriamas prie pirmąja eile tenkinamų reikalavimų. Bankroto administratorės vertinimu, patikslintas pareiškėjo mokumo atkūrimo planas atitinka visus FABĮ 7 straipsnyje įvardytus reikalavimus ir turi būti tvirtinamas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Telšių apylinkės teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtino patikslintą pareiškėjo D. L. mokumo atkūrimo planą.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjo D. L. mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi. 2019 m. vasario 6 d. ir 2019 m. kovo 18 d. nutartimis buvo patvirtinti patikslinti bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių finansinių reikalavimų sąrašai – į juos įtrauktas kreditorius VSDFV Mažeikių skyrius su 2334,84 Eur reikalavimu ir RUAB „Saurida“ su 243,72 Eur reikalavimu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pareiškėjas mokumo atkūrimo plane patikslino kreditorių sąrašą, pakeitė kreditorių reikalavimo tenkinimo eiliškumą, t. y. pirmojoje eilėje nurodė VSDFV Mažeikių skyriaus reikalavimą, o kitus kreditorių reikalavimus – antrojoje eilėje. 2019 m. kovo 29 d. vykusiame kreditorių susirinkime pareiškėjo patikslintam mokumo atkūrimo planui nepritarė du susirinkime dalyvavę kreditoriai: UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB SEB bankas, turintys iš viso 82,55 proc. balsų.
6. Teismas pažymėjo, kad patikslinus teismo patvirtintą fizinio asmens mokumo atkūrimo planą jo patvirtinimo klausimas FABĮ 8 straipsnio nustatyta tvarka yra sprendžiamas tiek, kiek tai yra susiję su atliktais plano patikslinimais. Kreditoriai UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB SEB bankas, nepritardami patikslintam mokumo atkūrimo planui, nurodė pastabas, susijusias su mokumo atkūrimo plano vykdymo eiga ir informacijos apie mokumo atkūrimo plano vykdymo eigą pateikimu kreditoriams, todėl tai negali būti laikoma priežastimis, susijusiomis su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
7. Teismas pripažino nepagrista AB SEB banko poziciją, kad VSDFV Mažeikių skyriaus kreditoriaus reikalavimas neturėtų būti išskiriamas kaip pirmojo etapo pirmos eilės kreditoriaus reikalavimas ir nurodė, kad VSDFV Mažeikių skyrius nuo 2018 m. sausio 1 d. centralizuotai vykdo Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo paskirtų ir neišmokėtų išmokų išmokėjimą, todėl jo kreditoriaus reikalavimas yra priskiriamas prie pirmąja eile tenkinamų kreditorių reikalavimų, t. y. dėl lėšų vaikų išlaikymui. Teismas sprendė, kad kitų kreditorių pastabų svarstyti nėra pagrindo, nes jos nesusijusios su bankrutuojančio asmens pateiktais patvirtinto plano pakeitimais.
8. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą, 2019 m. birželio 10 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį paliko nepakeistą.
9. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo mokumo atkūrimo planas buvo tikslinamas tik tiek, kiek tai susiję su Telšių apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. bei 2019 m. kovo 18 d. nutartimis patikslintu D. L. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašu ir pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad patikslinus teismo patvirtintą fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, jo patvirtinimo klausimas turi būti sprendžiamas tiek, kiek tai susiję su atliktais mokumo atkūrimo plano patikslinimais.
10. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą nuo 2018 m. sausio 1 d. VSDFV ir jos paskirta VSDF administravimo įstaiga vykdo vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų. Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 13 straipsnio 2 punkte įtvirtinta skolininko pareiga grąžinti išmokų administratoriui (šiuo atveju – VSDFV Mažeikių skyriui) išmokėtas išmokas ir sumokėti delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. VSDFV Mažeikių skyriaus kreditoriaus reikalavimas sudaro 2 334,84 Eur, iš kurių 2 091,58 Eur – vaikų išlaikymo fondo išmokos bei 243,26 Eur palūkanų. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šis įsiskolinimas (2 334,84 Eur) yra vertintinas kaip FABĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas pirmąja eile tenkinamas reikalavimas, susijęs su lėšomis vaikui išlaikyti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
11. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė FABĮ 29 straipsnio 3 ir 4 dalis. FABĮ 29 straipsnio 3 dalis nustatyto baigtinį sąrašą atvejų, kuriems esant kreditorių reikalavimai yra tenkinami pirmąja eile ir šios įstatymo normos negalima aiškinti plačiai. Kreditoriaus VSDFV Mažeikių skyriaus reikalavimą būtų galima tenkinti pirmąja eile jeigu šiuo metu VSDFV Mažeikių skyrius teiktų išlaikymą pareiškėjo vaikui, tačiau šiuo konkrečiu atveju VSDFV Mažeikių skyriaus reikalavimas kyla dėl to, kad bankrutuojantis asmuo nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. birželio 1 d. neteikė išlaikymo vaikui ir dėl to turi skolą valstybei. D. L. 2334,84 Eur skola nėra lėšos, skirtos vaikui (įvaikiui) išlaikyti, tai nėra alimentai, tai – skola, kurią VSDFV – valstybės institucija, perėmusi Vaikų išlaikymo fondo funkcijas – privalo išsiieškoti, todėl kreditoriaus VSDFV Mažeikių skyriaus reikalavimas turi būti tenkinamas kartu su kitais antrosios eilės kreditorių reikalavimais.
11.2. FABĮ 29 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino siekį užtikrinti, kad bankrutuojantis fizinis asmuo vykdytų pareigą išlaikyti vaikus, nes jų interesai prioritetiniai ir turi būti tenkinami pirmąja eile. Valstybė, išmokėjusi išmokas vaikui už skolininką – asmenį, kuris teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį privalo mokėti vaiko išlaikymo lėšas, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos, įgyja regreso teisę. Tokiu būdu įvyksta kreditorių pasikeitimas, bet tai nereiškia, kad dėl to valstybė tampa privilegijuotu kreditoriumi, kurio reikalavimas turi būti tenkinamas pirmąją eile.
11.3. Svarstant FABĮ projektą, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2011 m. balandžio 11 d. buvo pateikęs siūlymą Nr. 70, kuriuo buvo pasiūlyta projekto 29 straipsnį derinti su Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, pagal kurį visi mokesčiai ir privalomosios įmokos valstybei yra tenkinami antrąja eile, o likusieji kreditorių reikalavimai – trečiąja. Svarstant šį siūlymą pagrindiniame komitete (Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2012 m. balandžio 11 d. išvados dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo projekto Nr. XIP-3052), jam buvo nuspręsta nepritarti. Taigi įstatymų leidėjas nusprendė valstybės reikalavimus dėl nesumokėtų skolų tenkinti bendra eile su kitais kreditoriais, o FABĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtino konkrečius atvejus, kai kreditorių reikalavimai tenkinami pirmiau už antrosios eilės kreditorių reikalavimus.
11.4. Telšių apylinkės teismas, 2019 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-1276-853/2019 patvirtindamas kreditoriaus VSDFV Mažeikių skyriaus reikalavimą, tiesiogiai nenurodė, kokiai eilei priskiriamas šis kreditoriaus reikalavimas. Tačiau minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bendra patvirtinta visų kreditorių reikalavimų suma – 48 536,07 Eur, iš kurių pirmojo etapo antrąja eile tenkinami 44 821,76 Eur, o antro etapo antrąja eile tenkinami 3714,31 Eur, todėl akivaizdu, kad kreditoriaus VSDFV Mažeikių skyriaus reikalavimas nebuvo patvirtintas kaip pirmojo etapo pirmos eilės kreditoriaus reikalavimas. Atsižvelgiant į tai suinteresuotam asmeniui UAB „Būsto paskolų draudimas“ nebuvo teisinio pagrindo šią teismo nutartį skųsti.
12. Bankroto administratorė UAB „Principo reikalas“ atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Įstatymų leidėjas, nustatydamas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eiles fizinio asmens bankroto procese, turi teisę išskirti labiau pažeidžiamas kreditorių grupes, kurių finansiniai reikalavimai tenkinami pirmesne eile nei kitų kreditorių finansiniai reikalavimai. Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išmokų administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyto dydžio delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Išmokėtoms vaikų išlaikymo išmokoms išieškoti taikomos tos pačios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos, kurios reglamentuoja išlaikymo, mokamo vaikams periodinėmis išmokomis, ypatumus (Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). VSDFV Mažeikių skyriaus finansinis reikalavimas yra dėl lėšų, kurios už bankrutuojantį fizinį asmenį buvo išmokėtos vaikui išlaikyti. Toks reikalavimas, bankroto administratoriaus nuomone, pagal FABĮ 29 straipsnio 3 dalį tenkinamas pirmąja eile.
12.2. Teisės aktai nenustato tikslaus atgręžtinę reikalavimo teisę turinčio asmens teisių ir pareigų sąrašo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatose, reglamentuojančiose reikalavimo perėjimą regreso tvarka, nustatyta, kad trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis). Taigi teisės normose, reguliuojančiose reikalavimo teisės perėjimą regreso tvarka, nustatytas tik draudimas įgyti daugiau teisių, tačiau nėra nurodyta, kad įgijęs reikalavimo teisę trečiasis asmuo turėtų mažiau teisių nei pirminis kreditorius. Todėl teigtina, kad atgręžtinę reikalavimo teisę turintis kreditorius turi tas pačias teises kaip ir pirminis kreditorius.
12.3. Įmonių bankroto bylose Lietuvos apeliacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad socialine prasme išlaikymo mokėjimas vaikams yra žymiai svarbesnis gėris negu mokesčių ir kitų įmokų į valstybės ar socialinio draudimo biudžetus mokėjimas, todėl tokie reikalavimai turi būti tenkinami pirmąja eile (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-178/2006; 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-894/2009; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1309-381/2016). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įmonių bankroto bylose pirmąja eile tvirtinami ne tik pačių vaikų reikalavimai, bet ir vaikų išlaikymo fondo finansiniai reikalavimai. Analogiškos pozicijos turėtų būti laikomasi ir fizinių asmenų bankroto bylose.
13. Kreditorius VSDFV Mažeikių skyrius atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Lietuvos valstybė įsipareigoja išlaikyti nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti (CK 3.204 straipsnio 1 dalis). Pagrindines nuostatas ir sąlygas, dėl Lietuvos valstybės mokamo išlaikymo nepilnamečiams, nustatė iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojęs Vaikų išlaikymo fondo įstatymas ir nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Vaikų išlaikymo išmokų įstatymas, kuriuose įstatymų leidėjas įtvirtino valstybės skiriamų nustatyto dydžio lėšų vaikui išlaikyti mokėjimo pagrindus. Priimant Vaikų išlaikymo fondo įstatymą buvo siekiama sukurti naują vaiko teisės gauti išlaikymą iš savo tėvų įgyvendinimo mechanizmą ir valstybė, esant atitinkamoms sąlygoms, prisiėmė pareigą mokėti vaikui tėvų nemokamą išlaikymą su teise sumokėtas išmokas regreso tvarka išsiieškoti iš skolininko. Pagal iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusio Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 1 dalį buvo skaičiuojamos 5 procentų metinės palūkanos nuo išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki jų visiško išieškojimo iš skolininko.
13.2. Pagal VSDFV direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. V-562 „Dėl funkcijų, susijusių su Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo įgyvendinimu, paskirstymo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ 1.1 punktą, VSDFV Mažeikių skyrius nuo 2018 m. sausio 1 d. pradėjo centralizuotai vykdyti vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų, pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir neišmokėtų išmokų išmokėjimą, prašymų, gautų iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai dėl jų iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo priimti sprendimai, nagrinėjimą, išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir išmokėjimą bei pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir išmokėtų išmokų bei apskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininkų.
13.3. FABĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pirmąja eile dengiamos lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai); vaikų išlaikymo išmokos nėra laikomos pašalpa ar socialine garantija, todėl turėtų būti grąžinamos atgal į Vaikų išlaikymo fondą. Taigi kreditoriaus VSDFV Mažeikių skyriaus reikalavimas kyla iš lėšų, kurios už bankrutuojantį fizinį asmenį buvo išmokėtos vaikui išlaikyti. VSDFV Mažeikių skyrius nuo išmokos vaikui išlaikyti sumokėjimo dienos įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į asmenį, kuris privalo teikti išlaikymą vaikui. Toks reikalavimas pagal FABĮ 29 straipsnio 3 dalį tenkintinas pirmąja eile.
14. Kitų suinteresuotų asmenų atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
15. CPK 353 straipsnyje reglamentuojamos Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bylos kasacine tvarka nagrinėjimo ribos: kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
16. Byloje nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi buvo patikslintas bankrutuojančio fizinio asmens D. L. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas ir į jį įtrauktas VSDFV Mažeikių skyrius su 2334,84 Eur reikalavimu (2091,58 Eur Vaikų išlaikymo fondo išmokų skola, susidariusi už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. birželio 1 d. ir 243,26 Eur palūkanos, priskaičiuotos už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 22 d. (fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos) vadovaujantis Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi). Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar nurodytas VSDFV Mažeikių skyriaus kreditoriaus reikalavimas, tikslinant fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, pagrįstai buvo priskirtas prie pirmąja eile tenkinamų kreditorių reikalavimų (FABĮ 29 straipsnio 3 dalis). Šis teisės taikymo ir aiškinimo klausimas apibrėžia kasacinės bylos nagrinėjimo ribas.
Dėl išmokų administratoriaus reikalavimo išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas, skirtas vaikams išlaikyti, tenkinimo eilės fizinio asmens bankroto byloje
17. Kreditorių reikalavimų tenkinimą fizinio asmens bankroto byloje reglamentuoja FABĮ 29 straipsnis. Pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusios FABĮ redakcijos (2015 m. gruodžio 1 d. įstatymo Nr. XII-2108 redakcija), kuria vadovavosi bylą nagrinėję teismai, 29 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (įskaitant gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas); reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe ir piniginės lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai); iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skirtų lėšų tenkinami žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus. Antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.
18. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios FABĮ redakcijos (2019 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XIII-2226 redakcija) 29 straipsnis nustato, kad pirmąja eile tenkinami: 1) darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; 2) reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 3) reikalavimai dėl lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų). Antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai, įskaitant atgręžtinius reikalavimus, atsiradusius dėl šio straipsnio 8, 9 ir 10 dalyse nurodytų reikalavimų tenkinimo.
19. Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad VSDFV Mažeikių skyriaus kreditoriaus reikalavimas patenka į FABĮ 29 straipsnio 3 dalies taikymo sritį (reikalavimai dėl lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir todėl yra tenkintinas pirmąja eile. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“, nesutikdamas su šią bylą nagrinėjusių teismų išvada, teigia, jog FABĮ 29 straipsnio 3 dalis neapima atvejų, kai reikalavimą dėl išmokėtų išmokų skirtų vaikams išlaikyti bankrutuojančiam asmeniui reiškia šių išmokų administratorius. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta nepagrįstais.
20. Teigdamas, kad VSDFV Mažeikių skyriaus kreditorinis reikalavimas neturėtų būti tenkinamas pirmąja eile, suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ akcentuoja, jog šis reikalavimas kildinamas iš bankrutavusio asmens skolos valstybei, o ne bankrutuojančio asmens vaikams. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bankrutuojančio asmens skola valstybei gali susidaryti skirtingais teisiniais pagrindais, o iš FABĮ 29 straipsnio 3 dalies lingvistinės formuluotės matyti, jog įstatymų leidėjas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą šiuo atveju susiejo ne su kreditoriaus asmeniu, o su reiškiamo reikalavimo pobūdžiu. Dėl šios priežasties, vertinant VSDFV Mažeikių skyriaus kreditoriaus reikalavimo tenkinimo eiliškumą, turi būti atsižvelgiama į šio reikalavimo teisinį pagrindą.
21. 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Vaikų išlaikymo fondo įstatymu (2006 m. gruodžio 19 d. įstatymas Nr. X-987) Lietuvos valstybė prisiėmė subsidiariąją pareigą teikti išlaikymą vaikams, kurie iš savo tėvų ar kitų asmenų, pagal įstatymus turinčių juos išlaikyti, negauna pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnį ir CK 3.192 straipsnio 1 dalį privalomo išlaikymo. Šio įstatymo paskirtis buvo užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą, esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams, suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą – mokėti vaikui tėvų (ar kitų pagal įstatymus turinčių jį išlaikyti asmenų) nemokamą išlaikymą, valstybei turint teisę sumokėtas išmokas regreso tvarka išieškoti iš skolininko (aptariamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad regresinė prievolė yra tokia, pagal kurią trečiasis asmuo turi teisę reikalauti iš skolininko sumokėti tam tikrą pinigų sumą, kurią jis sumokėjo už skolininką kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2005). Nors regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri paprastai atsiranda trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininką, jos ypatybė ta, kad ji yra išvestinė iš pagrindinės prievolės, kuri buvo iki šios prievolės atsiradimo, o regresinės prievolės objektas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinės prievolės objekto. Taigi, valstybė, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką, nagrinėjamu atveju išieško ne abstrakčią skolą, o skolininko vaikams įstatymo nustatyta tvarka išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas, t. y. vaiko išlaikymo lėšų dalį, kurią valstybė išmokėjo vaikui už vaikų išlaikymo pareigos nevykdantį (ją netinkamai vykdantį) skolininką.
23. Pažymėtina, kad originalios redakcijos (2006 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. X-987 redakcija) Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 13 straipsnis nustatė, jog Fondo išmokėtoms išmokoms išieškoti taikomos tos pačios Civilinio proceso kodekso nuostatos, kurios reglamentuoja išlaikymo, mokamo vaikams periodinėmis išmokomis, ypatumus. Taigi, originalios redakcijos Vaikų išlaikymo fondo įstatymas aiškiai įtvirtino, jog skolininko regresinė prievolė grąžinti išmokėtas Fondo išmokas priverstinai įgyvendinama tokia pačia tvarka, kaip ir pagrindinė išlaikymo prievolė.
24. 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-650 (įsigaliojusiu 2018 m. sausio 1 d.) Vaikų išlaikymo fondo įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija (įstatymo pavadinimas pakeistas į Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą). Pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį išmokėtos išmokos ir apskaičiuoti delspinigiai iš skolininko išieškomi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais. Išmokų administratoriaus sprendimas iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas ir (arba) delspinigius kartu yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
25. Nors, pakeitus vaiko išlaikymo išmokų administravimo ir išieškojimo būdus įstatyme nebeliko aiškios nuorodos, kad išmokėtoms išmokoms išieškoti taikomos nuostatos, reglamentuojančios išlaikymo, mokamo vaikams periodinėmis išmokomis, ypatumus, iš 2017 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad perduodant vaiko išlaikymo išmokas administruoti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms ir išmokų išieškojimui iš skolininkų taikant analogišką Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytai nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išmokų išieškojimo iš skolininkų tvarką buvo siekiama efektyvinti išmokų išieškojimą iš skolininkų ir mažinti išmokų administratoriaus sąnaudas. Taigi, iš Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo parengiamųjų dokumentų nėra pagrindo daryti išvados, kad įstatymų leidėjas būtų siekęs atsisakyti iki atitinkamų pakeitimų galiojusios taisyklės, jog skolininko prievolės grąžinti išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas priverstiniam įgyvendinimui turi būti taikomos ne mažiau palankios taisyklės, nei pagrindinei išlaikymo prievolei.
26. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostata, jog išmokėtos išmokos ir apskaičiuoti delspinigiai iš skolininko išieškomi Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais, įtvirtina tik atitinkamų išmokų išieškojimo būdus, tačiau nesudaro prielaidų prievolės grąžinti išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas prilyginti mokestinėms prievolėms kaip jos suprantamos pagal Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 3 dalį. Dėl šios priežasties nepagrįstais pripažintini suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ argumentai, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2011 m. balandžio 11 d. siūlymo FABĮ projektui svarstymo eiga pagrindžia, jog išmokų administratoriaus reikalavimai dėl išmokėtų išmokų skirtų vaikams išlaikyti išieškojimo fizinio asmens bankroto procese turėtų būti tenkinami antrąja eile. Priešingai, šiuo metu galiojanti FABĮ 29 straipsnio 4 dalies redakcija, aiškiai įvardijanti atvejus, kai atgręžtiniai reikalavimai yra tenkinami antrąja eile („įskaitant atgręžtinius reikalavimus, atsiradusius dėl šio straipsnio 8, 9 ir 10 dalyse nurodytų reikalavimų tenkinimo“), leidžia teigti, jog, nesant įstatyme aiškiai įvardytos išimties, atgręžtinio reikalavimo įgyvendinimui turi būti taikomos tokios pačios taisyklės, kaip pagrindinės prievolės įgyvendinimui. Pažymėtina, kad atitinkama išimtis Garantinio fondo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atgręžtiniams reikalavimams buvo įtvirtinta ir iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusios FABĮ redakcijos 29 straipsnio 8 dalyje, tuo tarpu išimties vaikų išlaikymo išmokų administratoriaus atgręžtiniams reikalavimams dėl išmokėtų išmokų vaikams išlaikyti nei iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusios, nei šiuo metu aktualios FABĮ redakcijos 29 straipsnis nenustato.
27. Apibendrindama aptartas įstatymų nuostatas, teisėjų kolegija, įgyvendindama kasacinio teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką bei vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: išmokų administratoriaus atgręžtiniai reikalavimai išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas, skirtas vaikams išlaikyti, fizinio asmens bankroto byloje tenkinami pirmąja eile. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą fizinio asmens bankroto byloje, todėl apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, o kasacinis skundas atmetamas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
29. Kasacinį skundą atmetus, suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos. Bankroto administratorė UAB „Principo reikalas“ ir kreditorius VSDFV Mažeikių skyrius duomenų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme nepateikė.
30. Kasacinis teismas turėjo 3,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas priteistinas valstybei iš suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ (j. a. k. 110076079) 3,02 Eur (tris Eur 2 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis