LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. birželio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2022 m. gegužės 31 d. paduotu atsakovų R. M. ir A. M. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 16 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
atsakovai padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl turtinės žalos atlyginimo. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovų 2069,95 Eur negautų pajamų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovai kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo pareigą motyvuoti sprendimą (CPK 270, 331 straipsniai), nutartyje pasisakė tik dėl nustatinėtino žalos dydžio bei atsakovų kaltės, neteisingai sprendė buvus pagrindą atsakovams taikyti civilinę atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai sprendė ir dėl nuostolių dydžio nustatymo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos šiuo klausimu, taip pat netinkamai aiškino ir taikė CK 6.282 straipsnio normą, susijusią su kreditoriaus daline ar visiška kalte, dėl kurios skolininkas gali būti atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. Atsakovų teigimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, pažeidė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 178, 185 straipsniai), taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, pažeidė prejudicijos reikšmę nustatant atsakovų kaltę (CK 6.248 straipsnis).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 dalies reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija pažymi, kad nors atsakovai kasaciniame skunde nurodo, kad sumokėjo žyminį mokestį, tačiau prie kasacinio skundo nepridėti dokumentai, patvirtinantys žyminio mokesčio sumokėjimo faktą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Gediminas Sagatys
Donatas Šernas