Teismingumo byla Nr. T-16/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01982-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

 (S)

NUTARTIS

2020 m. kovo 2 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „K26“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjas uždaroji akcinės bendrovė (toliau – ir UAB) „K26“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. T-430 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. T-393 „Dėl sutikimo statyti statinius arba užbaigti statinių statybą žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, mažesniais negu norminiai atstumais iki žemės sklypo ribos“ galiojimo sustabdymo“ (toliau – ir 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimas).

Pareiškėjas nurodė, kad nuosavybės teise valdo 0,5716 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir Žemės sklypas) bei Žemės sklype esantį nebaigtą statyti pastatą – viešbutį ir jam priklausantį statinį – hidroforinę. Pareiškėjas paaiškino, jog vietoje apleistų ir nenaudojamų statinių nusprendė statyti naujus viešbučio ir administracinės paskirties pastatus. Kauno miesto savivaldybės taryba 2019 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. T-393 „Dėl sutikimo statyti statinius arba užbaigti statinių statybą žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, mažesniais negu norminiai atstumais iki žemės sklypo ribos“ (toliau – ir 2019 m. liepos 23 d. sprendimas) sutiko, kad UAB „K26“ teisės aktų nustatyta tvarka parengusi ir suderinusi dokumentus bei gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) sutikimą, statytų naujus statinius arba užbaigtų statinių statybą Žemės sklype mažesniais negu norminiai atstumais iki žemės sklypo ribos. Tačiau 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu nurodyto sutikimo galiojimas buvo sustabdytas neterminuotai.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, jog be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Teismas vertino, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimas buvo priimtas atsakovui įgyvendinant atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su savivaldybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Priimdamas ginčijamą sprendimą atsakovas veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, įgyvendinantis viešojo administravimo funkcijas viešo administravimo srityje, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Atitinkamai 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimas laikytinas ne viešojo administravimo aktu, bet civilinių santykių subjekto priimtu sprendimu dėl atsisakymo išduoti sutikimą. Teismas nurodė, kad pagal Specialiosios teisėjų kolegijas praktiką ginčai, kilę dėl viešojo administravimo subjekto atsisakymo išduoti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatytą sutikimą, yra civilinio pobūdžio ir yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2019 m. liepos 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė sutikti, kad pareiškėjas, teisės aktų nustatyta tvarka parengęs ir suderinęs dokumentus ir gavęs Tarnybos sutikimą, statytų naujus statinius arba užbaigtų statinių statybą Žemės sklype mažesniais negu norminiai atstumai iki Žemės sklypo ribos, nepažeisdamas Kauno miesto savivaldybės ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Byloje ginčijamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimas, kuriuo 2019 m. liepos 23 d. sprendimo galiojimas buvo sustabdytas.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 15 punkte nustatyta, jog statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti pateikiami statybos techniniuose reglamentuose nurodytų subjektų rašytiniai pritarimai statinio projektui statybos techniniuose reglamentuose nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas.“ 6 priedo 1 punkte nustatyta, jog jei statinio projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba numatomi statyti mažesniais nei nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą privaloma gauti – tų statinių savininkų, o, esant atitinkamam savininko įgaliojimui, – tų statinių valdytojų ar naudotojų rašytinius pritarimus statinio projektui. Iš bylos duomenų matyti, kad su Žemės sklypu besiribojančiame valstybei priklausančiame sklype, yra gatvė ((duomenys neskelbtini)), kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Atsižvelgus į tai, galima daryti išvadą, kad priimdamas 2019 m. liepos 23 d. sprendimą atsakovas davė sutikimą statyboms Žemės sklype kaip su šiuo sklypu besiribojančios gatvės savininkas.

Pažymėtina, kad apibrėžiant administracinius teisinius ginčus ir atribojant juos nuo civilinių teisinių ginčų, lemiamą reikšmę turi ne teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, subjektų statusas ar jų atliktų veiksmų formalioji išraiška, bet ginčo teisinių santykių pobūdis (esmė). Specialioji teisėjų kolegija daro išvadą, kad kilęs ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, nes pareiškėjas siekia Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo sustabdytas duotas sutikimas pareiškėjo planuojamoms statyboms Žemės sklype, kurį atsakovas savivaldybės taryba priėmė iš esmės įgyvendindamas savo, kaip nekilnojamojo turto – gatvės – savininko teisę leisti statyti statinius mažesniais atstumais, negu nustatyta teisės aktuose. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 13 m. nutartį byloje Nr. T-50, 2013 m. liepos 9 d. nutartį byloje Nr. T-74, 2013 m. liepos 10 d. nutartį byloje Nr. T-84). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad byla perduotina nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „K26“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.