Civilinė byla Nr. e2-1017-407/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00858-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.3.5; 3.4.3.2.2.1; 3.4.3.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo FK „Vilniaus vytis“ paramos fondo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos advokatų profesinės bendrijos Magnusson ir partneriai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui FK „Vilniaus vytis“ paramos fondui,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja advokatų profesinė bendrija (toliau – ir APB) Magnusson ir partneriai prašė iškelti nemokumo bylą atsakovui FK „Vilniaus vytis“ paramos fondui.

2.       Pareiškime nurodė, kad pareiškėja pagal 2019 m. liepos 10 d. teisinių paslaugų sutartį suteikė atsakovui teisinių paslaugų už 5 227,20 Eur (su PVM). Atsakovas neatsiskaitė už suteiktas paslaugas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-22760-1097/2021 pareiškėjai iš atsakovo priteista 5 227,20 Eur skolos, 560,51 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (5 787,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 130 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įsiteisėjusio sprendimo atsakovas nevykdo. Pagal viešai skelbiamus Sodros duomenis atsakovas neturi apdraustųjų asmenų, t. y. darbuotojų. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis paskutinį kartą atsakovas finansinės atskaitomybės dokumentus teikė 2019 m. spalio mėn. Iš viso to darytina išvada, kad atsakovas nevykdo jokios veiklos, todėl nėra ir nebus pajėgus atsiskaityti su pareiškėja ir kitais kreditoriais. Dėl to, anot pareiškėjos, egzistuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai iškelti atsakovui nemokumo bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą patenkino ir iškėlė atsakovui FK „Vilniaus vytis“ paramos fondui bankroto bylą.

4.       Teismas nustatė, kad nėra duomenų, jog atsakovui yra keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, registruotų transporto priemonių, taip pat neturi apdraustųjų asmenų ir skolų Valstybinio socialinio draudimo fondui, nedalyvauja jokiu procesiniu statusu kitose civilinėse bylose, turtas neareštuotas.

5.       Iš Antstolių informacinės sistemos teismas nustatė, kad atsakovo atžvilgiu vykdoma vykdomoji byla Nr. 0012/22/00426 dėl 1 593,41 Eur skolos išieškojimo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI); vykdomoji byla Nr. 0012/21/01550 dėl 1 345,41 Eur skolos išieškojimo išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Krasta Auto“; vykdomoji byla Nr. 0012/21/01417 dėl 5 787,71 Eur skolos išieškojimo išieškotojai APB Magnusson ir partneriai.

6.       Teismas nustatė, kad paskutiniai atsakovo Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti finansinės atskaitomybės duomenys yra už 2018 m. Iš atsakovo 2018 m. balanso duomenų (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), pateiktų Juridinių asmenų registro tvarkytojui, teismas nustatė, kad atsakovas 2018 m. iš viso turėjo 43 304 Eur vertės turto, iš kurio visas trumpalaikis: 215 Eur atsargos; 11 972 Eur per vienerius metus gautinos sumos; 31 117 Eur pinigai ir jų ekvivalentai. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 5 464 Eur. Pagal turimus duomenis vertinant atsakovo nemokumą pagal balanso testą, anot teismo, matyti, kad jis nelaikytinas nemokiu, kadangi iš 2018 m. balanso duomenų matyti, jog nurodyti įsipareigojimai (5 464 Eur) neviršija turimo turto vertės (43 304 Eur). Teismas pažymėjo, kad šie duomenys nėra aktualaus laikotarpio (2019–2021 m.), todėl šiuo metu situacija gali būti iš esmės pasikeitusi ir atsakovo finansinė būklė nemokumo aspektu gali būti visiškai kitokia, juolab įvertinus jo žinomų kreditorių ir įsipareigojimų jiems dydį.

7.       Anot teismo, vertinant atsakovo nemokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas), matyti, kad atsakovo negalėjimas apmokėti įsiskolinimą nėra laikinas. Atsakovas teismui nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad vykdytų kokią nors veiklą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) 2022 m. liepos 11 d. duomenimis atsakovas neturėjo nė vieno darbuotojo, apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu. Dėl to neaišku, kokiu būdu, nevykdydamas veiklos, atsakovas ketina padengti susidariusius įsiskolinimus.

8.       Duomenų apie tai, kad atsakovo finansinė padėtis šios nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y. kad jo negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nėra laikinas, jog atsakovo piniginės prievolės (įsipareigojimai kreditoriams) galėtų būti įvykdytos ateityje, nėra. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepadengia įsiskolinimo kreditoriams dar nuo 2021 m. Atsakovo atžvilgiu pradėti priverstiniai vykdymo procesai dėl skolų išieškojimų, lyginant su jo deklaruojamu trumpalaikiu turtu, nelaikytini ženkliais išieškojimais, tačiau atsakovas ir šių įsiskolinimų nėra pajėgus padengti. Atsakovas neįrodė, kad yra pajėgus sugeneruoti pajamas ir atkurti mokumą.

9.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad yra įstatyme nustatytas pagrindas atsakovui iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10.       Atsakovas FK „Vilniaus vytis“ paramos fondas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjos prašymo dėl bankroto bylos FK „Vilniaus vytis“ paramos fondui iškėlimo. Nurodo šiuos argumentus:

10.1.                      FK „Vilniaus vytis“ paramos fondo vadovas B. R. B. dėl sveikatos problemų negalėjo pateikti teismui duomenų apie atsakovo finansinę būklę.

10.2.                      Atsakovo veiklos sritis – sportinė veikla – futbolas. Dėl Covid-19 pasaulinės pandemijos 2020–2021 m. ši veikla buvo paralyžiuota.

10.3.                      Fondo sunkumai yra laikini ir vadovas planuoja atnaujinti veiklą bei derasi su fondo kreditoriais dėl veiklos tęstinumo. Dėl šių priežasčių prioritetas turėtų būti teikiamas atsakovo galimybei toliau vysti veiklą.

11.       Pareiškėja APB Magnusson ir partneriai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:

11.1.                      Atsakovas dar 2022 m. liepos 29 d. byloje pateikė išrašą iš teisinių paslaugų sutarties, kuria įgaliojimus atstovauti atsakovui bankroto procese įgaliojo atstovą, t. y. advokatą. Nepaisant to, atsakovas, atstovaujamas profesionalaus atstovo, iki pat šiol, t. y. jau beveik 2 mėnesius nėra įvykdęs Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo pateikti atsakovo finansinius dokumentus, nors juos galėjo pateikti ir kartu su skundu.

11.2.                      Nepaisant Covid-19 pandemijos 2020–2021 m., Lietuvos futbolo federacijos organizuojamos I lygos pirmenybės, kur ir varžėsi su atsakovu susijusi komanda FK „Vilniaus Vytis“, buvo organizuojamos visa apimtimi ir vyko tiek 2020 m., tiek 2021 m. Iš to akivaizdu, kad atsakovo pagrindinė veiklos sritis nebuvo paralyžiuota. Be to, Lietuvos futbolo federacijos apeliacinis licencijavimo komitetas, vertinantis, ar futbolo klubai, siekiantys varžytis Lietuvos futbolo federacijos organizuojamose pirmenybėse, atitinka nustatytus kriterijus, dar 2020 m. vasario 25 d. konstatavo, kad FK „Vilniaus vytis“ apeliacija nepatenkinta dėl neįgyvendintų privalomų finansinių, infrastruktūros ir personalo kriterijų, o taip pat dėl išskirtinai šiurkščių dokumentacijos teikimo terminų pažeidimų.

11.3.                      Atsakovas nepateikė duomenų apie planuojamą veiklos tęstinumą, t. y. nei apie vykdomas derybas su kreditoriais (atsakovas apskritai nėra pateikęs kreditorių sąrašo), nei apie ketinimą licencijuotis bet kokioms Lietuvos futbolo federacijos organizuojamoms pirmenybėms.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl pareiškėjos pakeitimo jos teisių perėmėju

12.       Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjos pranešimas, kad 2022 m. spalio 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pareiškėja perleido savo reikalavimo teisę į atsakovą, pareiškėjos turėta reikalavimo teisė dabar priklauso UAB „Credibell Europe“. Pareiškėja APB Magnusson ir partneriai nebeturi suinteresuotumo šioje civilinėje byloje, todėl prašo ją pakeisti tinkama šalimi. 

13.       JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

14.       Pareiškėjos pateikta 2022 m. spalio 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis patvirtina, kad APB Magnusson ir partneriai reikalavimo teisė, grindžiama įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-22760-1097/2021 ir šio sprendimo pagrindu 2021 m. spalio 5 d. išduotu vykdomuoju raštu dėl 5 787,71 Eur skolos išieškojimo iš skolininko FK „Vilniaus vytis“ paramos fondo, perleista naujajai kreditorei UAB „Credibell Europe“. Pagal Sutarties 3.1 punktą šalys susitarė, kad nuosavybės teisė į reikalavimo teises pereina naujajai kreditorei nuo reikalavimo teisių kainos sumokėjimo pradinei kreditorei dienos. Pareiškėjos pateiktas 2022 m. spalio 3 d. mokėjimo dokumentas patvirtina, kad UAB „Credibell Europe“ atsiskaitė su APB Magnusson ir partneriai pagal minėtą sutartį, todėl įgijo reikalavimo teises į atsakovą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą patenkinti pareiškėjos prašymą ir pakeisti byloje pradinę pareiškėją APB Magnusson ir partneriai jos teisių perėmėja UAB „Credibell Europe“.

Dėl pareiškėjos teisių perėmėjos prašymo ir bankroto bylos atsakovui (ne)iškėlimo

15.       Pareiškėjos teisių perėmėja UAB „Credibell Europe“ pateikė apeliacinės instancijos teismui 2022 m. spalio 3 d. prašymą, kuriame nurodo, kad UAB „Credibell Europe“, įgijusi reikalavimo teisę į atsakovą, su pastaruoju susitarė dėl išdėstyto skolos sumokėjimo, todėl išnyko teisinis pagrindas iškelti atsakovui bankroto bylą. Atsižvelgdama į tai, kad tarp šalių nebėra ginčo dėl susidariusios skolos, pareiškėja neprieštarauja, jog bankroto byla atsakovui nebūtų keliama, todėl prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo FK „Vilniaus vytis“ paramos fondui netenkinti.

16.       Pagal JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktą teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus. Toks teisinis reguliavimas yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, kadangi sudaro galimybę skolininkui gera valia įvykdyti kreditoriaus reikalavimą, kol dar nėra išspręstas klausimas dėl įmonės nemokumo ir kitų bankroto bylos iškėlimui reikšmingų aplinkybių. Tačiau praktikoje gali susiklostyti situacija, kai apeliacinės instancijos teismui apskundus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, skolininkas patenkina pareiškimą pateikusio kreditoriaus reikalavimą arba šis kreditorius atsisako nuo reikalavimo. Tokia situacija JANĮ nėra reglamentuojama ir ji iš esmės skiriasi nuo JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos taisyklės, kadangi tokiu atveju pirmosios instancijos teismas jau yra įvertinęs įmonės nemokumą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-671-407/2022 39 punktą).

17.       Apeliacinės instancijos teismas, plėtodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šiuo klausimu, yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo įvykdymas ar jo atsisakymas iki pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo yra savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti įmonei bankroto bylą. Tačiau reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo gali būti pagrindas atsisakyti kelti juridiniam asmeniui bankroto bylą tik jeigu reikalavimo patenkinimas po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo iš esmės keičia įmonės finansinės būklės vertinimą, t. y. įmonė patenkina jos mokumo vertinimui reikšmingą reikalavimą. Tai reiškia, kad kreditoriaus reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos priėmimo savaime nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti ar atsisakyti kelti bankroto bylą. Kiekvienu atveju privalu įvertinti, ar toks kreditoriaus reikalavimo įvykdymas ar reikalavimo atsisakymas klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu iš esmės keičia įmonės nemokumo vertinimą ar net padeda atkurti įmonės mokumą. Priešingu atveju, bankroto bylos nutraukimas ar atsisakymas kelti bankroto bylą vien tuo pagrindu, kad įmonė po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo patenkino jos mokumo atkūrimui reikšmės neturintį reikalavimą ar kreditorius atsisakė šio reikalavimo, paneigtų apeliacinio proceso tikslą, pagal kurį apeliacija yra instancinė pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, taip pat neatitiktų viešojo intereso apsaugos įmonių bankroto procese reikalavimo. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Todėl atsisakymas kelti bankroto bylą patenkinus kreditoriaus reikalavimą arba pastarajam jo atsisakius po pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo galimas tik jei reikalavimo patenkinimas ar atsisakymas reikšmingai keičia įmonės nemokumo vertinimą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1515-407/2020 30 punktą).

18.       Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos teisių perėmėjos UAB „Credibell Europe“ prašyme nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad atsakovas dar nėra visiškai patenkinęs šios kreditorės reikalavimo (šalys tik susitarė dėl išdėstyto skolos sumokėjimo, tačiau pareiškėja nenurodė konkrečių tokio susitarimo sąlygų, t. y. mokėjimų tvarkos ir terminų). UAB „Credibell Europe“ savo kreditorinio reikalavimo atsakovui neatsisako, tačiau palaiko pastarojo atskirajame skunde suformuluotą reikalavimą dėl skundžiamos nutarties panaikinimo ir klausimo išsprendimo iš esmės – pareiškėjos prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo FK „Vilniaus vytis“ paramos fondui netenkinimo. Taigi, UAB „Credibell Europe“ iš esmės atsisako pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovui.

19.       Pažymėtina, kad JANĮ nėra numatyta galimybė kreditoriui, inicijavusiam nemokumo procesą, vėliau, teismui jau iškėlus nemokumo (bankroto) bylą, atsisakyti savo pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovui. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuotus išaiškinimus (žr. šios nutarties 16–17 punktus), darytina išvada, kad susidarius tokiai situacijai, kaip nagrinėjamu atveju, t. y. kai po pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą priėmimo pastarasis, apskundęs šią nutartį, sudaro susitarimą su nemokumo procesą inicijavusiu kreditoriumi (šiuo atveju – jo teisių perėmėju), o šis iš esmės atsisako savo pareiškimo, tai savaime nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti ar atsisakyti kelti bankroto bylą. Nemokumo procesą inicijavusiam kreditoriui susitarus su atsakovu dėl skolos mokėjimų išdėstymo, tokiu atveju taip pat būtina spręsti, ar tai iš esmės keičia juridinio asmens nemokumo vertinimą arba padeda atkurti juridinio asmens mokumą.

20.       Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).

21.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, viena vertus, nustatė, kad pagal paskutinius atsakovo Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis už 2018 m. balanse nurodyti įsipareigojimai (5 464 Eur) neviršija turimo turto vertės (43 304 Eur). Kita vertus, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šie duomenys nėra aktualaus laikotarpio, todėl šiuo metu atsakovo turtinė padėtis gali būti iš esmės pasikeitusi. Tai iš dalies patvirtina ir pirmosios instancijos teismo surinkti duomenys iš Antstolių informacinės sistemos (žr. šios nutarties 5 punktą), pagal kuriuos atsakovo atžvilgiu pradėtose vykdomosiose bylose bendra išieškoma suma (8 726,53) yra didesnė nei nurodyta 2018 m. balanse (5 464 Eur).

22.       Apeliantas nurodo, kad duomenų apie FK „Vilniaus vytis“ paramos fondo finansinę būklę negalėjo pateikti teismui dėl vadovo sveikatos problemų. Tačiau apeliantas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (pvz., medicininių dokumentų). Be to, vadovo liga nelaikytina svarbia priežastimi, pateisinančia dokumentų nepateikimą teismui, nes duomenis apie FK „Vilniaus vytis“ paramos fondo finansinę būklę dar pirmosios instancijos teisme galėjo pateikti įgaliotas atstovas. Pagal 2022 m. liepos 29 d. byloje pateiktą išrašą iš teisinių paslaugų sutarties, atsakovui atstovauti bankroto procese įgaliotas atstovas, t. y. advokatas.

23.       Apeliantas tokių duomenų nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartimi, be kita ko, buvo pasiūlyta apeliantui per nustatytą terminą pateikti visus turimus įrodymus, pagrindžiančius atsakovo FK „Vilniaus vytis“ paramos fondo mokumą ir veiklos perspektyvas. Apeliantas 2022 m. spalio 17 d. pateikė prašymą dėl įrodymų priėmimo, prie kurio pridėjo tos pačios dienos (t. y. 2022 m. spalio 17 d.) B. B. raštą, adresuotą „visiems suinteresuotiems asmenims“, kuriame patvirtinama, kad „mūsų įmonė ir Vilniaus Vytis veda derybas dėl investicijų, reklamos, futbolo klubo vystymo <…> investicijų, marketingo ir sporto plėtros klausimus tikimės suderinti ir pasirašyti investicijų sutartį iki 2022 m. gruodžio 31 d. <…>“. Pažymėtina, kad šį raštą B. B. pasirašė ne kaip FK „Vilniaus vytis“ paramos fondo vadovas, o kaip „Chief Executive of Football Club“ (liet. futbolo klubo generalinis direktorius), rašte naudojamas „EA Sports & Business Agency“ logotipas. Be to, iš minėto rašto turinio nėra aišku, su kokia įmone (investuotoju) ir dėl kokių konkrečiai investicijų yra deramasi, rašto turinys yra abstraktaus pobūdžio, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis naujas rašytinis įrodymas nepagrindžia FK „Vilniaus vytis“ paramos fondo veiklos perspektyvų (CPK 185 straipsnis).

24.       Apeliantas kartu su minėtu prašymu taip pat pateikė UAB „Triados“ 2022 m. spalio 14 d. pranešimą, kuriame nurodoma, kad UAB „Triados“, būdama didžiausia FK „Vilniaus vytis“ paramos fondo kreditore su 92 000 Eur finansiniu reikalavimu, pareiškia, kad sutinka atidėti mokėjimus pagal paskolos sutartį iki 2023 m. balandžio 30 d., atsižvelgdama į FK „Vilniaus vytis“ paramos fondo pateiktą informaciją apie derybas dėl futbolo klubo veiklos atgaivinimo ir derybas su užsienio partneriais. Vertinant šį naują įrodymą, pažymėtina, kad apeliantui nepateikus aktualių duomenų apie savo turimą turtą, o pagal paskutinio Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikto 2018 m. balanso duomenis byloje nustačius, jog FK „Vilniaus vytis“ paramos fondo visas turimas turtas sudaro 43 304 Eur, darytina išvada, kad apelianto įsipareigojimai visgi viršija jo turto vertę, o tai, kaip minėta, yra vienas iš įstatyme nustatytų juridinio asmens nemokumo požymių (žr. šios nutarties 20 punktą).

25.       Byloje nesant dalies aktualių duomenų apie atsakovo finansinę būklę, t. y. FK „Vilniaus vytis“ paramos fondo turimą turtą ir jo sudėtį, taip pat įsipareigojimus visiems kitiems kreditoriams, kurie dar nėra inicijavę priverstinio skolos išieškojimo klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo momentu (visų kreditorių ir įsipareigojimų jiems sąrašo), tokių duomenų apeliantui nepateikus ir apeliacinės instancijos teismui, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas negali laiku įvykdyti savo turtinių prievolių. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis VSDFV 2022 m. liepos 11 d. duomenimis, nustatė, kad atsakovas neturi nė vieno darbuotojo, apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu. Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad neaišku, kokiu būdu, nevykdydamas veiklos, atsakovas ketina padengti susidariusius įsiskolinimus. 

26.       Apeliantas šių aplinkybių (t. y. kad FK „Vilniaus vytis“ paramos fondas šiuo metu neturi nei vieno darbuotojo ir faktiškai nevykdo veiklos) nepaneigė, o atskirajame skunde nurodo tik tai, kad atsakovo veiklos sritis susijusi su futbolu ir kad 2020–2021 m. ši veikla buvo paralyžiuota dėl Covid-19 pasaulinės pandemijos. Tačiau apeliantas išsamiau nepagrindė, kokios konkrečiai veiklos apeliantas negalėjo vykdyti, atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta pareiškėjos atsiliepime į atskirąjį skundą, Lietuvos futbolo federacijos organizuojamos I lygos pirmenybės, kur ir varžėsi su atsakovu susijusi komanda FK „Vilniaus Vytis“, buvo organizuojamos visa apimtimi ir vyko tiek 2020 m., tiek 2021 m. Kaip minėta, apelianto pateikti papildomi įrodymai iš esmės nepagrindžia FK „Vilniaus vytis“ paramos fondo veiklos perspektyvų. Be to, apelianto pateikti nauji duomenys apie piniginės prievolės kreditorei UAB „Triados“ dydį (92 000 Eur) leidžia daryti išvadą, jog FK „Vilniaus vytis“ paramos fondo įsipareigojimai viršija jo turto vertę, kuri pagal byloje esančius 2018 m. balanso duomenis sudaro tik 43 304 Eur. Tiek atskirajame skunde, tiek ir 2022 m. spalio 17 d. prašyme tik abstrakčiai nurodoma apie tai, kad atsakovo sunkumai yra laikini ir vadovas planuoja atnaujinti veiklą bei derasi su fondo kreditoriais bei investuotojais dėl veiklos tęstinumo. Tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

27.       Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuotina, kad vien tai, jog apeliantas susitarė su pareiškėjos teisių perėmėja UAB „Credibell Europe“ dėl išdėstyto skolos sumokėjimo po skundžiamos nutarties priėmimo, šiuo atveju nesudaro pagrindo kitaip įvertinti atsakovo nemokumą, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį.

28.       Be to, pažymėtina, kad vienas iš įstatyme nustatytų pagrindų nutraukti bankroto bylą yra tuo atveju, kai teismas patvirtina taikos sutartį (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo visi kreditoriai ir nemokumo administratorius, gavęs juridinio asmens dalyvių pritarimą (JANĮ 80 straipsnio 3 dalis). Pagal bendrąją taisyklę šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Šios įstatymų nuostatos suponuoja išvadą, kad taikos sutartis gali būti sudaryta ir tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo nutartimi iškeliama bankroto byla, bet nutartis dar nėra įsiteisėjusi. Tačiau tokiu atveju juridinis asmuo, kuriam inicijuota bankroto byla, taikos sutartį turėtų sudaryti su visais savo kreditoriais, o ne tik su tuo kreditoriumi, kuris inicijavo nemokumo procesą. 

29.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad be minėtos skolos pareiškėjai atsakovo atžvilgiu taip pat vykdomi išieškojimai dėl 1 593,41 Eur skolos VMI (vykdomoji byla Nr. 0012/22/00426); dėl 1 345,41 Eur skolos UAB „Krasta Auto“ (vykdomoji byla Nr. 0012/21/01550). Apeliantas nepateikė įrodymų, kad ir šie kreditoriais sutinka, jog bankroto byla nebūtų keliama arba būtų nutraukta (CPK 178 straipsnis). Be to, byloje apskritai nėra pateiktas visų atsakovo kreditorių sąrašas.

30.       Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas yra nemokus, todėl skundžiama nutartis, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, yra pagrįsta ir teisėta. Nei atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai, nei ta aplinkybė, jog apeliantas susitarė su pareiškėjos teisių perėmėja UAB „Credibell Europe“ dėl išdėstyto skolos sumokėjimo, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl ši nutartis paliktina nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pakeisti pradinę pareiškėją advokatų profesinę bendriją Magnusson ir partneriai jos teisių perėmėja uždarąja akcine bendrove „Credibell Europe“.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                        Vigintas Višinskis