Pranešėja Irma Čuchraj                           Civilinė byla Nr. 2A-291-513/2015

Teisėja Larisa Šimanskienė                              Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06116-2014-2

                           Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                                         35.5; 63.3; 99.3; 121.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo T. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Minibank“ ieškinį atsakovui T. P. dėl skolos priteisimo,

n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo 2 611,36 Lt skolą, 374,81 Lt nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 2013-10-18 kreipėsi į ieškovę su prašymu suteikti jam 3 000 Lt kreditą 9 mėnesių laikotarpiui ir sutiko su vartojimo kredito sutarties sąlygomis, kreditas atsakovui buvo suteiktas ir pervestas 2013-10-18 pavedimu į atsakovo nurodytą banko sąskaitą, atsakovas kreditą turėjo grąžinti periodinėmis įmokomis po 431,52 Lt, visą sumą sumokėti iki 2014-07-19, tačiau jis nesilaikė kredito grąžinimo terminų: suėjus 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 periodinių įmokų mokėjimo terminams atsakovas jų nepervedė, į raginimus nereagavo, todėl ieškovė 2014-03-07 nutraukė kredito sutartį ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo visos kredito sumos su priklausančiomis palūkanomis. Argumentavo, jog atsakomybė už sutarties pažeidimus yra numatyta sutarties 9.1 punkte, numatančiame, jog prievolės įvykdymo terminą praleidusi šalis privalo mokėti ne mažesnius nei už kreditą mokamų palūkanų norma per dieną nuostolius už naudojimąsi ieškovės piniginėmis lėšomis nuo laiku negrąžintos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovės pagrindinės veiklos objektas yra piniginių lėšų skolinimas ir už šių lėšų suteikimą mokamos nustatyto dydžio palūkanos, todėl laiku negrąžintas kreditas ir už jį mokami mažesnio dydžio nuostoliai nepadengtų nuostolių, atsiradusių dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo, nes kreditorius prarastų galimybę skolinti lėšas ir už šią veiklą gauti pajamų.

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinyje nurodytus 374,81 Lt nuostolius laikyti sutartinėmis netesybomis ir sumažinti jų dydį iki Vartojimo kredito įstatyme nustatyto dydžio netesybų, t. y. iki 0,05 procento už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, o paaiškėjus, kad netesybos apskaičiuotos už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, pritaikyti senaties terminą. Pripažinus, kad ieškovės prašomi priteisti nuostoliai yra palūkanos už naudojimąsi pinigais, reikalavimo dalį dėl palūkanų už laikotarpį nuo 2014-03-08 iki 2014-07-19 atmesti kaip nepagrįstą arba sumažinti nuostolius nuo negrąžinto kredito sumos bei sumažinti nuostolių dydį iki protingo dydžio, ieškovės reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų parengimą atmesti kaip nepagrįstą. Argumentavo, jog ieškovės apskaičiuota 433,36 Lt palūkanų suma yra palūkanos, kurias atsakovas turėjo sumokėti iki 2014-07-19 už naudojimąsi suteiktu kreditu, tačiau sudarytoje sutartyje nenumatyta kredito gavėjo pareiga sumokėti visas kredito davėjo priskaičiuotas būsimąsias palūkanas už suteiktą paskolą, kurias jis būtų gavęs, jeigu sutartis būtų įvykdyta iki nustatyto termino, todėl atsižvelgiant į tai, kad sutartis ieškovės buvo nutraukta 2014-03-08, ieškovės reikalavimas sumokėti palūkanas už laikotarpį nuo 2014-03-08 iki 2014-07-19 yra nepagrįstas. Sutarties 9.1 punkte numatyti nuostoliai yra mokami tik esant sutarties pažeidimui, todėl jie atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Sutartyje nurodyti nuostoliai turėtų būti laikomi sutartinėmis netesybomis. Ieškovė iš atsakovo reikalauja sumokėti 0,1833 procento dydžio netesybas, tačiau atsižvelgiant į Vartotojų kredito įstatymo nuostatas jos turėtų būti mažinamos iki 0,05 procento. Nuostolius pripažinus palūkanomis už naudojimąsi pinigais yra pagrindas konstatuoti, kad iš vartojimo kredito gavėjo reikalaujama dvigubų palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesilaikė savo pačios nustatyto termino dėl skolos sumokėjimo, tuo užkirsdama kelią taikiam ginčo sprendimui ir didindama bylinėjimosi išlaidas, bei į tai, kad ieškovės parengtas ieškinys yra tipinis, jo parengimui nereikalingos didelės laiko sąnaudos, teismo praktikos ar teisės normų taikymas ir ieškinys iš esmės nelabai skiriasi nuo atsakovui 2014-02-21 pateikto maketo, kuriame buvo apskaičiuota 700 Lt bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą, nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-13 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 2 177,90 Lt negrąžintą kreditą, 433,46 Lt palūkanas, 374,81 Lt nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 172,51 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-05-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 937 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovas pagal kredito mokėjimo grafiką turėjo nuo 2013-11-19 kas mėnesį iki mėnesio devynioliktos dienos mokėti ieškovei 431,52 Lt dydžio įmoką. Atsakovas pirmąją įmoką sumokėjo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, tačiau likusios įmokos atsakovo buvo mokamos pažeidžiant sutartyje nustatytą įmokų grąžinimo tvarką bei terminus, mokama tik dalis nustatyto dydžio įmokos, todėl ieškovė 2014-02-21 raštu informavo atsakovą, jog jis vėluoja sumokėti periodinę įmoką ieškovei, 2014-02-21 atsakovas skolingas 881,48 Lt, nurodė, kad jeigu atsakovas neįvykdys visų iš vartojimo kredito sutarties kylančių įsipareigojimų per 14 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos, vartojimo kredito sutartis bus laikoma nutraukta. Kadangi atsakovas pradelstų įmokų nesumokėjo, ieškovė vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį su atsakovu. Vadovavosi CK 6.874 str. 2 d. nuostatomis ir įvertinęs ginčo situacijos faktines aplinkybes sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 177,90 Lt negrąžinto kredito ir 433,46 Lt palūkanų yra pagrįstas ir tenkintinas. Motyvavo, jog kreditoriaus nuostoliai – tai negautos pajamos, t. y. negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Tarp šalių 2013-10-18 sudarytos vartojimo kredito sutarties 9.1 punkte nustatyta, kad jeigu pasibaigus kredito grąžinimo terminui kredito gavėjas negrąžina kredito davėjui kredito ar jo dalies, jis privalo atlyginti kredito davėjui nuostolius. Padarė išvadą, jog ieškovės prašomi priteisti nuostoliai yra apskaičiuoti vadovaujantis sutarties nuostatomis, atsižvelgiant į kredito įmokų mokėjimo terminus, įmokų paskirstymo eiliškumą. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, jog prašomus priteisti nuostolius pripažinus kompensuojamosiomis palūkanomis, manytina, kad ieškovė iš atsakovo reikalauja dvigubų palūkanų už naudojimąsi pinigais už iš esmės tą patį laikotarpį. Pažymėjo, kad mokėjimo palūkanos bei kompensuojamosios palūkanos iš esmės skiriasi savo funkcijomis bei paskirtimi, todėl šių palūkanų mokėjimas už tą patį laikotarpį negali būti vertinamas kaip dvigubų palūkanų mokėjimas. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tačiau ši apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai). Argumentavo, jog ieškovės veikla yra teikti kreditus bei gauti už suteiktus kreditus atlyginimą, t. y. palūkanas. Tokio pobūdžio paslaugas teikiančių juridinių asmenų yra daug, jų sąrašas skelbiamas viešojoje erdvėje, taigi atsakovas turėjo galimybę rinktis, iš kur imti vartojimo kreditą, tai reiškia, kad atsakovui nebuvo priverstinai primestos sutarties sąlygos, sutartį su joje esančiomis sąlygomis atsakovas pasirašė laisva valia, suprasdamas sutarties sąlygų esmę. Už kredito suteikimą buvo numatyta kredito palūkanų norma – 66 proc., bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 90,12 proc. Rėmėsi Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų (Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d.). Atkreipė  dėmesį, kad finansų rinkoje rinkos dalyviai tarpusavyje konkuruoja, siūlydami finansines paslaugas, finansų rinkoje vidutinė metinė palūkanų norma procentais gali svyruoti nuo 10 iki 82 ir daugiau procentų, o vidutinė metinė kredito kaina gali siekti 163 ir daugiau procentų, bet ne daugiau nei 200 procentų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažino, jog atsakovo argumentai, kad palūkanų norma yra neprotinga, nepagrįsti. Teismas pagal pateiktus byloje įrodymus ir reikšmingas bylai aplinkybes, atsižvelgdamas į šalių susitartos kredito palūkanų normos dydį, pateiktus palūkanų ir nuostolių apskaičiavimus laikė pagrįstais. CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d. normų pagrindu priteisė ieškovei iš atsakovo 5 procentų procesines palūkanas. Pagal byloje pateiktus įrodymus nustatęs, jog ieškovė sumokėjo 90 Lt žyminį mokestį, už teisines paslaugas: 242 Lt už pareiškimą dėl teismo įsakymo ir 605 Lt už ieškinio parengimą UAB „Ekonomistas“, nurodydamas, jog prašomos priteisti  bylinėjimosi išlaidos kelis kartus mažesnės už teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) patvirtintus maksimalius dydžius už tokias teisines paslaugas, įvertinęs šalių elgesį, konstatavo, kad šios bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos, racionalios, pagrįstos ir priteistinos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6, 9 p., 93 str. 1 d.).

Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su sprendimo dalimi dėl nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir prašo sumažinti prašomų priteisti nuostolių (netesybų) dydį iki 102,36 Lt, o ieškovės reikalavimą dėl 857 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Netenkinus prašymo atmesti ieškovės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašo spręsti šių išlaidų sumažinimo klausimą. Teigia, jog ginčo 374,81 Lt nuostoliai laikytini sutartinėmis netesybomis, kurios vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. mažintinos iki 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Nurodo į Vilniaus, Kauno apygardų teismų nutartis, kuriose inter alia konstatuota, jog „palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos“. Kompensacinių, mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Skirtingas to paties paskolos davėjo (ieškovės) iš anksto parengtų Vartojimo kredito sutarčių 9.1 p. sąlygų aiškinimas ir jo taikymas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei asmenų lygybės įstatymui principų. Teismas nepagrįstai prioritetinę teisių apsaugą suteikė rinkų dalyvių tarpusavio konkurencijos ypatumams, o ne įstatymo nustatytai vartotojų interesų apsaugai. Nors teismas sprendime nenurodė, už kokį konkretų laikotarpį ar dienų skaičių ginčo nuostoliai priteistini, tačiau atsižvelgiant į tai, jog dalį nuostolių apeliantas jau yra padengęs iki kreipimosi į teismą, ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 102,36 Lt netesybų (nuostolių) (2 177 Lt x 0,05 proc. x 94 dienos (apelianto nurodytas likęs dienų skaičius, už kurį nesumokėti ginčo nuostoliai) = 102,36 Lt). Teismas nepagrįstai iš apelianto ieškovei priteisė 847 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. ieškovės už procesinių dokumentų parengimą UAB „Teisinių paslaugų grupė“ bei UAB „Ekonomistas“ sumokėtų pinigų. Ieškinys yra tipinis, standartinis, jo parengimui užtenka minimalių laiko sąnaudų, o tai, jog šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, nėra nei absoliutus, nei pakankamas pagrindas priteisti ginčo bylinėjimosi išlaidų sumą. Be to, UAB „Ekonomistas“ direktorius yra UAB „Minibank“ skolų administravimo vadovas G. Č.. Pareiškimas dėl teismo įsakymo parengtas nekokybiškai – ginčo nuostolių dydis jame skiriasi nuo ieškinyje nurodyto (ieškinyje už trumpesnį laikotarpį prašoma priteisti ginčo nuostolių suma išaugo beveik 300 Lt). Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentą, jog ieškovė buvo sudariusi galimybes taikiai išspręsti ginčą, tačiau pati nesilaikė pranešimu nustatyto galutinio termino prievolei įvykdyti.

Ieškovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas pagrįstai ieškovei priteisė visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos teisinei pagalbai. Ieškovė patyrė išlaidų už pareiškimo dėl teismo įsakymo ir ieškinio paruošimą, nes atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Nesutinka, jog iš atsakovo priteisti per dideli nuostoliai, nes jis laisva valia pasirašė sutartį ir sutiko, kad praleidęs piniginės prievolės vykdymo terminą mokės nuostolius.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės UAB „Minibank“ ieškinys atsakovui T. P. dėl skolos priteisimo, dalis dėl ieškovės pareikštų materialinių reikalavimų yra teisėta ir pagrįsta, tačiau keistina sprendimo dalis dėl nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą priteisimo. Nagrinėjamoje byloje keliami klausimai dėl teismo teisės ex officio mažinti vartojimo kredito sutartyje šalių susitarimu nustatytą nuostolių už laiku negražintą kreditą, taip pat bylinėjimosi išlaidų dydį.

Dėl nuostolių (netesybų) priteisimo 

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2013-10-18 atsakovas (paskolos gavėjas), naudodamasis interneto svetaine www.pinigine.lt, kreipėsi į apeliantę (paskolos davėja) su paraiška dėl 3 000 Lt dydžio vartojimo kredito suteikimo. Vartojimo kreditas atsakovui, prisijungusiam prie apeliantės siūlomų sąlygų, buvo suteiktas pervedant kredito sumą į jo nurodytą sąskaitą (b. l. 12–15, 18–26, 27). Kreditas atsakovui buvo suteiktas 9 mėn. terminui arba iki visiško šalių įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymo, atsakovas už suteiktą kreditą iš viso turėjo sumokėti 883,68 Lt palūkanų. Pirmosios įmokos už suteiktą kreditą mokėjimo data – 2013-11-19, paskutinė – 2014-07-19. Periodinės įmokos dydis – 431,52 Lt. Kredito palūkanų norma pagal šalių sudarytą sutartį – 66 procentai visai sutarties galiojimo trukmei. Vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 9.1 punkte nurodyta, kad jeigu pasibaigus kredito grąžinimo terminui kredito gavėjas negrąžina kredito davėjui kredito ar jo dalies, jis privalo atlyginti kredito davėjui nuostolius. Tokiu atveju palūkanų nuo laiku negrąžintos sumos toliau nebeskaičiuoja, kadangi už tolesnį naudojimąsi kredito davėjo pinigais – laiku negrąžintą kredito sumą – kredito davėjui kredito gavėjas atlygina nuostolių forma. Nuostoliai patiriami ir skaičiuojami už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną ir yra ne mažesni nei už kreditą mokamų palūkanų norma per dieną nuo laiku nesumokėtos kredito sumos (sutarties 9.1 p.). Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo už tinkamą kredito sutarties vykdymą atsakyti visu savo turtu ir užtikrinti, kad kreditas būtų grąžintas, palūkanos ir kiti mokesčiai sumokėti, nuostoliai atlyginti, o kredito davėjo išlaidos, susijusios su kredito gavėjo įsiskolinimo išieškojimu, visiškai atlygintos (sutarties 2.3.6 p., 2.3.7 p.).

Sutarties 8.11.2 p. nustatyta, kad kredito davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jei įsipareigojimus vėluojama vykdyti ilgiau nei mėnesį, o jų suma yra ne mažesnė nei 10 procentų negrąžintos kredito sumos. Apie tai kredito gavėjas informuojamas patvarioje laikmenoje parengtu rašytiniu pranešimu (sutarties 8.11.3 p.). Ieškovė šia teise pasinaudojo, sutartį dėl įsipareigojimų nevykdymo nutraukė 2014-03-07 ir kreipėsi į teismą dėl visos skolos, palūkanų bei nuostolių atlyginimo priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas visus ieškovės prašomus nuostolius, nurodė, kad atsakovas sutartį pasirašė laisva valia, sutiko su nuostolių dydžiu, palūkanų norma, dėl to prašoma priteisti suma pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką nuostolių, susijusių su vartojimo kredito santykiais, priteisimo klausimu, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Ieškovė faktiškai prašė priteisti 0,1833 proc. dydžio palūkanas už pradelstas mokėti įmokas.

Ginčo paskolos sutarčiai taikomas Vartojimo kredito įstatymas (toliau – VKĮ), įsigaliojęs 2011-04-01 (2010-12-23 Nr. XI-1253). VKĮ 11 str. 8 d. nustatyta, kad pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Kredito sutarties šalys sutarties bendrosios dalies 9.1 p. konkrečiai susitarė, kad pasibaigus kredito grąžinimo terminui kredito gavėjui negrąžinus kredito ar jo dalies, jis įsipareigoja kredito gavėjui atlyginti nuostolius, kurie yra ne mažesni nei už kreditą mokamų palūkanų norma per dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad 9.1 p. yra sutarties 9 dalyje, kurioje nustatyta sutarties šalių atsakomybė už sutarties prievolių nevykdymą, kad šalys buvo aptarusios pelno palūkanų mokėjimą sutarties 4 dalyje, 9.1 p. reglamentuojamos sutartinės netesybos (CK 6.71 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012, konstatuota, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 str.). Tokį teisės aiškinimą patvirtina ir viešai skelbiama Priežiūros tarnybos prie Lietuvos banko pozicija „Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, taikymo“, patvirtinta Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 241-26.

Vartojimo kredito sutarties šalių, t. y. vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo, teisė susitarti dėl netesybų dydžio yra ribojama specialiuoju įstatymu nustatant maksimalų neįrodinėtinų kreditoriaus nuostolių dydį – VKĮ 11 str. 8 d. įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip                 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia VKĮ norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę VKĮ nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. VKĮ 11 str. 8 d. nustatytas                         0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad Vartojimo kredito įstatymo nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių ar mokėjimo palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui (Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1658-436/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, VKĮ nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas netesybų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui.

Pagal šalių ilgalaikio kredito sutartį nustatytos metinės paskolos palūkanų 66 procento normos taikymas dar nepasibaigus kredito grąžinimo laikui neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovė turėtų teisę prisiteisti didesnius nuostolius, jei įrodytų žalos dydį ir priežastinį ryšį, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, kad dėl to, jog atsakovas laiku negrąžino kredito, jai trūko pinginių išteklių kreditavimui ir dėl to buvo klientų, kuriems nebuvo suteikti prašomi kreditai. Ieškovė argumentavo tik prielaidomis, kad apskaičiuotos palūkanos už suteiktą kreditą nepadengtų jos nuostolių.

Atsižvelgdama į tai, jog ieškovės prašomi priteisti nuostoliai kompensacinių palūkanų išraiška po 0,1833 proc. (66 proc. / 360 dienų = 0,1833 proc.) už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną yra nepagrįsti, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas keisti priteistą nuostolių sumą ir ją sumažinti iki 81,67 Lt (23,65 Eur) (2 177,90 Lt (skola) x 0,05 proc. x 75 dienos = 81,67 Lt; sutartis nutraukta nuo 2014-03-08, į teismą dėl skolos priteisimo ieškovė su pareiškimu kreipėsi 2014-05-22 (b. l. 2, 12–15), taigi, nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos yra 75 dienos, todėl būtent už šį laikotarpį skaičiuotinos 0,05 proc. dydžio sutartinės netesybos). Ieškovė nepateikė byloje jokių įrodymų, kad jos patirti faktiniai nuostoliai būtų didesni.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas priteisė ieškovei per dideles išlaidas teisinei pagalbai, nes ieškovė tokių išlaidų nepatyrė. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo ir už tai sumokėjo 21 Lt žyminį mokestį (b. l. 3) bei turėjo 242 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 6, 7). Atsakovui pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, ieškovė pateikė ieškinį, primokėjo 69 Lt žyminį mokestį (b. l. 16) bei iš viso turėjo 847 Lt išlaidų teisinei pagalbai – už ieškinio ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą (b. l. 6, 29–31). Iš dokumentų, pridėtų prie pareiškimo dėl teismo įsakymo ir ieškinio, matyti, kad ieškovė teismui pateikė išrašą iš teisinių paslaugų teikimo sutarties su UAB „Ekonomistas“, sąskaitas faktūras, išrašytas ieškovės už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, jog nurodytos sumos sumokėtos. Šie įrodymai pakankami daryti išvadą, kad ieškovė, rengdama ieškinį, pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pasinaudojo UAB „Ekonomistas“, kaip juridinio asmens, vykdančio tam tikrą ūkinę komercinę veiklą, teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Pažymėtina, kad kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, vykdantis teisėtą veiklą (individualią veiklą pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 straipsnį; juridinis asmuo, vykdantis įstatuose ar kituose dokumentuose numatytą veiklą (CK 2.47 str.), šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų priteisimo, turi įvertinti, ar šios išlaidos yra būtinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, kvitais ir kt.). Ieškinys turi atitikti Civilinio proceso kodekso nustatytus reikalavimus, jam parengti yra reikalingos teisinės žinios. Ieškovė turi teisę rinktis, koks asmuo teiks nurodyto pobūdžio teisines paslaugas. Teisinių paslaugų sutartimi ieškovė teisę rengti pareiškimą dėl teismo įsakymo ir ieškinį suteikė UAB „Ekonomistas“. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos buvo būtinos ir teismas, tenkinęs ieškinį, pagrįstai priteisė visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Prašomos priteisti išlaidos neviršijo maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto išlaidų dydžio už ieškinio parengimą, todėl jos laikytinos pagrįstomis.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies ir sumažinta iš atsakovo ieškovei priteista nuostolių suma, yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str.). Iš viso ieškovė turėjo  937 Lt išlaidų, ieškinys tenkintas iš dalies – 90,18 proc. (2 693,03 Lt x 100 proc. / 2 986,17 Lt), dėl to ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme mažintinos iki 844,97 Lt (244,73 Eur).

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Ieškovei priteisti nuostoliai sumažintini nuo 374,81 Lt (108,55 Eur) iki 81,67 Lt (23,65 Eur), iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 90,18 proc. reikalavimų) priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina nuo 937 Lt (271,37 Eur) iki 844,97 Lt (244,73 Eur) (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.). Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl procesinių palūkanų 

Atsižvelgiant į tai, jog bendras priteistinas ieškovei skolos dydis, sumažinus priteistas netesybas iki 81,67 Lt, yra 2 693,03 Lt (779,96 Eur), tikslintina sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo (CPK 185 str., 270 str. 5 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinis skundas tenkintas 100 proc. (apelianto materialinis teisinis reikalavimas priteisti 102,36 Lt netesybų iš esmės tenkintas – netesybos sumažintos iki 81,67 Lt). Apelianto reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų (ne) priteisimo / sumažinimo nelaikytinas savarankišku materialiniu teisiniu reikalavimu CPK 135 str. 1 d. 4 p. prasme. Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovės priteistinas 54 Lt (15,62 Eur) žyminis mokestis už apeliacinį skundą (b. l. 66) (CPK 79 str. 1 d., 93 str. 1 d.). Apelianto skundas tenkintinas, todėl ieškovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-13 sprendimo dalis dėl nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.

Sumažinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-13 sprendimu iš atsakovo T. P. ieškovei UAB „Minibank“ priteistus nuostolius nuo 374,81 Lt (108,55 Eur) iki 81,67 Lt (23,65 Eur) bei sumažinti priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 937 Lt (271,37 Eur) iki 844,97 Lt (244,73 Eur) sumos.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-13 sprendimo dalį palikti nepakeistą, patikslinant dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo ir ją išdėstant taip: „Priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 693,03 Lt (779,96 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-05-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“

Priteisti atsakovui T. P. iš ieškovės UAB „Minibank“ 15,62 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė                                                        Irma Čuchraj

Kolegijos teisėjos                                                        Erika Misiūnienė

Virginija Nijolė Griškevičienė