Civilinė byla Nr. 2S-537-658/2013
Teisminio proceso numeris 2-21-3-02409-2012-8
Teismo procesinio sprendimo kategorija 94.2.3.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2S-537-658/2013 pagal apelianto (atsakovo) – A. L. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-27 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2659-918/2013 pagal ieškovo – D. L. pareiškimą atsakovui – A. L., trečiajam asmeniui – L. L. dėl išlaikymo priteisimo,
n u s t a t ė:
1. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu atsakovui, t. y. savo tėvui – A. L. prašydamas priteisti 2980 Lt išlaikymo įsiskolinimą bei 350 Lt materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ieškovas įgis vidurinį išsilavinimą; nurodė, kad mokosi dvyliktoje gimnazijos klasėje ir vidurinį išsilavinimą įgis sulaukęs 19 metų, gyvena kartu su motina L. L., o atsakovas nuo to laiko, kai ieškovas sulaukė pilnametystės (t. y. 2012-01-24), visiškai neteikia ieškovui materialinio išlaikymo, nors viena jo kaip tėvo pareigų esanti išlaikyti savo vaikus.
Atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, nurodė, jog nesutinka su tuo, kad byla būtų nagrinėjama Kauno rajono apylinkės teisme, paaiškino, kad ieškinys pareikštas dėl paramos, o ne dėl išlaikymo, jis turi būti reiškiamas atsakovo gyvenamosios vietos teisme, o atsakovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs ir faktiškai gyvena Šilutės rajone, dirba Priekulės mieste, todėl vykimas į teismo posėdžius, vykstančius Kaune, jam būtų sudėtingas tiek fiziškai, tiek ir materialine prasme. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas atsiliepime į ieškinį pareiškė prašymą, kad byla būtų perduota nagrinėti Šilutės rajono apylinkės teismui.
2. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo (nutarties) esmė
Kauno rajono apylinkės teismas skundžiama 2012-11-27 nutartimi atsakovo prašymą dėl bylos perdavimo pagal teismingumą Šilutės rajono apylinkės teismui atsisakė patenkinti, nurodė, kad atsakovas klaidingai interpretuoja ieškinio dalyką teigdamas, kad ieškinys pareikštas ne dėl išlaikymo, o dėl paramos priteisimo. Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 3 d. yra reglamentuotas išlaikymo priteisimas pilnamečiui vaikui, kuris mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis nei 24 metų amžiaus. Tuo tarpu LR CPK 30 str. 4 d. numatyta, jog ieškinys dėl išlaikymo priteisimo gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą, kuri šiuo atveju esanti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje.
3. Apelianto (atsakovo) – A. L. atskirojo skundo argumentai
Apeliantas (atsakovas) su aukščiau nurodyta Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi nesutinka ir atskiruoju skundu prašo ją panaikinti bei paskirti bylos nagrinėjimą Šilutės rajono apylinkės teisme. Apeliantas nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, iškreipė apelianto (atsakovo) prašymo esmę, skundžiama nutartis esanti prieštaringa ir neargumentuota, pirmosios instancijos teismas nepagrindė savo išvados, kodėl ieškovui leidžiama pasirinkti bylos nagrinėjimo vietą. Apeliantas pažymi, jog tai, kad ieškovas sumanė pakeisti deklaruotą gyvenamąją vietą ir deklaravo ją name, kuris yra neįrengtas ir šiuo metu netinkamas gyventi, yra abejotinas paties ieškovo pasirinkimas. Be to apeliantas nurodo, kad tokiu elgesiu ieškovas galimai siekia jam pakenkti: jam žinoma, kad apeliantas dirba Priekulės mieste, todėl vykstant į teismo posėdžius Kaune, apeliantui tektų patirti didelių nepatogumų, t. y. rasti, kas pakeis apeliantą darbe, netekti už atitinkamas dienas darbo užmokesčio, patirti kelionės išlaidas. Tuo tarpu pačiam ieškovui problemų atvykti į Šilutės rajono apylinkės teismą nebūtų, kadangi trečiasis asmuo (ieškovo motina) kasdien vyksta į darbą Priekulėje ir grįžta atgal. Apelianto nuomone, jis nėra skolingas ieškovui nesumokėto išlaikymo, išlaikė jį, kol buvo toks poreikis. Be to, pats ieškovas nevykdo savo kaip sūnaus pareigų, su apeliantu (atsakovu) nebendrauja, jį įžeidinėja, todėl reikalavimas priteisti išlaikymą ir jo įsiskolinimą prieštarauja geros valios (bona fides) principams; ieškovas nededa jokių pastangų savarankiškai užsidirbti bent jau vasaros atostogų metu, o trečiasis asmuo neteikė jokio išlaikymo metus laiko, kol tiek ieškovas, tiek ir jo sesuo gyveno kartu su apeliantu (atsakovu), todėl vykstant skyrybų procesui visa vaikų išlaikymo pareiga tekusi išvien apeliantui (atsakovui). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog daug laiko skiria mokymuisi, pasiekė gerų mokymosi rezultatų, kas laikoma reikšmingu kriterijumi priteisiant išlaikymą. Tuo tarpu priešingas aplinkybes patvirtinančius įrodymus apeliantas (atsakovas) pateikė su atsiliepimu į ieškinį.
4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto atskirojo skundo esmę sudaro teiginiai, kad ieškinys Kauno apylinkės teisme yra pareikštas nesilaikant civilinio proceso įstatymuose įtvirtintų teismingumo taisyklių; jis privalėjo būti reiškiamas Šilutės rajono apylinkės teisme, t. y. pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovo prašymas perduoti bylą minėtam teismui pagal teismingumą, yra neteisėta ir nepagrįsta.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Civilinio proceso teisės normos įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą kiekvienu atveju ex officio (savo iniciatyva) patikrinti teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimą.
LR CPK nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba atvejais, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju apeliantas (atsakovas) apeliacinės instancijos teismui atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti apelianto (atsakovo) prašymą dėl bylos perdavimo Šilutės rajono apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje 2012-11-27 nutarties dalyje nepagrįstai ir neteisingai nurodė, kad ši nutartis esanti apeliacinio apskundimo objektas, kadangi nėra nei vienos iš LR CPK 334 str. 1 d. numatytų sąlygų, kurioms esant galimas pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimas skyriumi nuo teismo sprendimo, kuriuo šalių ginčas dėl teisės yra išsprendžiamas iš esmės. Be to byloje dalyvaujančio asmens teisės skųsti tokią nutartį atskiruoju skundu expressis verbis nenumato pats įstatymas. LR CPK 34 str., reglamentuojančio teismo priimtos savo žinion bylos perdavimą kitam teismui, 4 d. numatoma galimybė paduoti skundą tik dėl nutarties, kuria byla yra perduodama nagrinėti kitam teismui, išskyrus atvejus, kai tai padaroma atsakovui, kurio gyvenamoji vieta pirmiau buvo nežinoma, paprašius perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui, jeigu nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą, o taip pat sustabdžius bylą dėl to, kad atsakovui iškelta bankroto byla ir ją perdavus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Tuo tarpu nutarties, kuria prašymą dėl bylos perdavimo tenkinti atsisakoma ir byla lieka ją iškėlusio teismo žinioje, apskundimo atskiruoju skundu galimybės įstatymas apskritai nenumato. Šiuo atveju nėra ir antrosios LR CPK 334 str. 1 d. numatytos sąlygos, kuriai esant galimas nutarties apskundimas atskirai nuo teismo sprendimo. Ši teismo nutartis neužkerta kelio tolimesnei proceso eigai: atsisakius tenkinti prašymą dėl bylos perdavimo Šilutės rajono apylinkės teismui, bylos procesas bus tęsiamas Kauno apylinkės teisme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apelianto (atsakovo) skundžiama nutartis negali būti apskundimo atskiruoju skundu objektas, todėl apelianto (atsakovo) atskirojo skundo pagrindu pradėtas apeliacinis procesas yra nutrauktinas remiantis LR CPK 315 str. 2 d. 3 p. (skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas).
Kita vertus, kadangi pirmosios instancijos teismas savo nutartyje be pagrindo nurodė esant galimybę skųsti nutartį atskiruoju skundu ir tokiu būdu suklaidino apeliantą (atsakovą), jam papildomai išaiškintina, kodėl jo bylos nagrinėjimas Kauno apylinkės teisme atitinka civilinio proceso įstatyme nustatytus teritorinio teismingumo principus.
Ieškovas padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo (savo tėvo) jam kaip pilnamečiam asmeniui priteisti materialinį išlaikymą, kuris būtų mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis tol, kol ieškovas mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau nei ieškovui sukaks 24 metai amžiaus, o taip pat išlaikymo įsiskolinimą, kadangi nuo to laiko, kai ieškovas tapo pilnametis, jokios materialinės paramos iš atsakovo jis nebegavęs. Kaip teisinį reiškiamo ieškininio reikalavimo pagrindą ieškovas nurodo CK 3.194 str. 3 d., kur nustatyta, kad teismas priteisia išlaikymą pilnamečiam vaikui, kai jam būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Taigi, civilinis įstatymas numato tėvų pareigą teikti išlaikymą pilnametystės sulaukusiam vaikui, kurią sieja su dviem sąlygom: 1) paramos reikalingumu ir 2) mokymųsi vidurinių, profesinių ar aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose. Be to, tėvų pareigą teikti išlaikymą pilnametystės sulaukusiam jų vaikui apriboja laike: išlaikymą privalu teikti iki asmuo sulaukia 24 metų amžiaus. Taigi, nagrinėjamu atveju spręstina, kad tiek ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), tiek ir rėmimasis CK 3.194 str. 3 d. norma (teisinis ieškinio pagrindas) leidžia aiškiai suprasti, kad iš atsakovo yra prašoma priteisti periodinėmis išmokomis mokamą materialinį išlaikymą bei jo įsiskolinimą nuo momento, kai ieškovas sulaukė pilnametystės. Tai neabejotinai reiškia, kad ieškinio dalykas yra išlaikymo priteisimas. Pagal bendrąją teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 str.). Tačiau CPK 30 str. 4d. nustatyta, kad ieškinys dėl išlaikymo priteisimo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Vadinasi, civilinio proceso įstatymas ieškininiams reikalavimams dėl išlaikymo priteisimo numato alternatyvųjį teritorinį teismingumą pagal ieškovo pasirinkimą. Tai reiškia, kad nuspręsti, kurioje jurisdikcinėje institucijoje: atsakovo (forum rei) ar paties ieškovo (forum actoris) gyvenamosios vietos teisme bus reiškiamas tokios rūšies ieškininis reikalavimas, paliekama ieškovo dispozicijai. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo gyvenamoji vieta yra kartu su trečiuoju asmeniu ir ši vieta yra Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, kuri savo ruožtu priklauso Kauno apylinkės teismo jurisdikcijai. Vadinasi, pareikšdamas ieškinį tuometiniame Kauno rajono apylinkės teisme, ieškovas realizavo civilinio proceso įstatymų jam suteiktą teisę pasirinkti jo ieškinį nagrinėsiantį vieną iš dviejų teismų, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį ir jo pagrindu iškeldamas civilinę bylą, o vėliau ir skundžiama nutartimi kaip nepagrįstą atsisakydamas tenkinti atsakovo prašymą perduoti bylą Šilutės rajono apylinkės teismui kaip neva jam teismingą, nepažeidė LR CPK normų, reglamentuojančių civilinių bylų teritorinį teismingumą.
Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimas Kauno apylinkės teisme jam sukelsiantis nepatogumų, jam būsią sunku atvykti į teismo posėdžius, tačiau šiuo požiūriu pasakytina, jog įstatymų leidėjas byloms dėl išlaikymo priteisimo numatydamas alternatyvųjį teritorinį teismingumą ieškovo pasirinkimu taip pat ir pagal ieškovo gyvenamąją vietą, įvertina būtent tai, kad šios kategorijos bylose išlaikymo reikalaujantis asmuo dažniausiai yra socialiai ir materialiai silpnesnė šalis ir bylos nagrinėjimas jo gyvenamosios vietos teisme sudaro šiai šaliai palankesnes sąlygas atvykti į teismą ir dalyvauti jos nagrinėjime. Į atsakovo argumentus dėl nepatogumo atvykti į Kauno apylinkės teisme vykstantį bylos nagrinėjimą, pasakytina, kad pats dėl įvairių priežasčių negalėdamas dalyvauti bylos nagrinėjime, atsakovas turi teisę paskirti jo interesais byloje veikiantį procesinį atstovą, o taip pat turi teisę reikšti prašymą priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.
Dėl likusių atsakovo atskirojo skundo argumentų, o būtent, kad reikalaudamas išlaikymo (paramos) priteisimo ieškovas nusižengia geros valios (bona fides) principams, kadangi pats nevykdo savo, kaip sūnaus pareigų, taip pat, kad išlaikymo jis neprivalantis mokėti, kadangi vykstant atsakovo ir trečiojo asmens skyrybų procesui su juo gyveno tiek ieškovas, tiek ieškovo sesuo ir atsakovas kurį laiką pats vienas išlaikė abu vaikus, o trečiasis asmuo prie išlaikymo neprisidėjo, pasakytina, kad ieškovo pareikšto reikalavimo priteisti išlaikymą (paramą) pagrįstumo klausimas šioje stadijoje nėra sprendžiamas. Jį spręs pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 334 str. 1 d., 338 str., 315 str. 2 d. 3 p., Kauno apygardos teismas
n u t a r i a:
apeliacinį procesą, pradėtą apelianto (atsakovo) – A. L. atskirojo skundo dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-27 nutarties pagrindu, nutraukti.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjas Nerijus Meilutis