Civilinė byla Nr. e2-939-854/2025
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00073-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.2;
3.4.4.5.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Latvelės ir Danguolės Martinavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Šeimos alėjos darželis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria patvirtintas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „JUMANTA“ finansinis reikalavimas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Nord Horn Group“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nord Horn Group“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto centras“. Teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi nemokumo administratorė UAB „Bankroto centras“ atstatydinta, bankrutuojančios UAB „Nord Horn Group“ nemokumo administratoriumi paskirtas V. M. Teismas 2025 m. birželio 17 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „Nord Horn Group“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi bankrutuojanti UAB „Nord Horn Group“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Teisme 2025 m. birželio 26 d. gautas kreditorės UAB „Šeimos alėjos darželis“ (toliau – ir kreditorė) atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties, kuriame kreditorė nesutiko su patvirtintu likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „JUMANTA“ (toliau – ir pareiškėja) 112 719,42 Eur finansiniu reikalavimu LUAB „Nord Horn Group“ (toliau – ir bendrovė) bankroto byloje. Nurodė, kad siekiant tinkamai apsaugoti visų kreditorių interesus, būtina įsitikinti LUAB „JUMANTA“ reiškiamo reikalavimo pagrįstumu, todėl turi būti pateikti realūs šį reikalavimą pagrindžiantys dokumentai.
3. Klaipėdos apygardos teismas, sutikęs su kreditorės UAB „Šeimos alėjos darželis“ atskiruoju skundu, 2025 m. liepos 24 d. nutartimi pasinaikino 2025 m. birželio 17 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas LUAB „JUMANTA“ 112 719,42 Eur finansinis reikalavimas; klausimo dėl šio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimą išskyrė į atskirą bylą; nustatė LUAB „JUMANTA“ ir bendrovės nemokumo administratoriams 14 dienų terminą rašytiniams paaiškinimams ir įrodymams dėl LUAB „JUMANTA“ 112 719,42 Eur finansinio reikalavimo pateikti, o UAB „Šeimos alėjos darželis“ – 14 dienų terminą atsiliepimui į LUAB „JUMANTA“ ir bendrovės nemokumo administratorių paaiškinimus pateikti.
4. LUAB „JUMANTA“ rašytiniuose paaiškinimuose prašė UAB „Šeimos alėjos darželis“ prašymą atmesti, išreikalauti iš bendrovės statybos rangos ir kitas sutartis su LUAB „JUMANTA“ bei nemokumo administratoriui perduotą bendrovės kreditorių sąrašą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad LUAB „JUMANTA“ iškėlus bankroto bylą, nemokumo administratoriui nebuvo perduotos tarp LUAB „Nord Horn Group“ ir LUAB „JUMANTA“ sudarytos sutartys, tačiau buvo perduota dalis buhalterinių dokumentų ir debitorių, kreditorių, paslaugų pirkėjų bei pardavėjų sąrašai. Pažymėjo, kad iš perduotų dokumentų (apyvartų pagal klientą) nustatyta, jog sutartiniuose santykiuose tarp LUAB „JUMANTA“ ir LUAB „Nord Horn Group“ nuo 2021 metų buvo atlikta statybos remonto darbų už 4 190 515,94 Eur, bendrovė sumokėjo 4 077 796,52 Eur ir liko skolinga 112 719,42 Eur. Pardavimai užfiksuoti 2021 m. balandžio 6 d.–2021 m. gruodžio 31 d. – 161 000 Eur, 115 000 Eur, 207 000 Eur, 115 000 Eur, 138 800 Eur, 184 000 Eur, 1 606,49 Eur, 253 000 Eur, 92 000 Eur, 379,14 Eur, 138 000 Eur, 1 210 Eur, 138 000 Eur, 138 000 Eur, 30 092,40 Eur; 2022 metais (2022 m. vasario 10 d.–iki 2022 m. gruodžio 31 d.) – 56 900 Eur, 196 100 Eur, 2468,40 Eur, 105 000 Eur, 150 588,12 Eur, 264 000 Eur, 150 000 Eur, 50 000 Eur, 310 Eur, 6 677,76 Eur; 2023 m. vasario 17 d. išrašyta sąskaita, suma – 641,30 Eur; 2024 metais operacijų neužfiksuota. LUAB „Nord Horn Group” didžiąją dalį jai išrašytų sąskaitų apmokėjo. Tvirtinant finansinius reikalavimus 112 719,42 Eur skola sutapo su UAB „Nord Horn group“ kreditorių sąrašu.
5. LUAB „Nord Horn Group“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad bendrovės nemokumo administratorius, patikrinęs jam perduotą LUAB „Nord Horn Group“ kreditorių sąrašą, nustatė, jog pagal jį bendrovė yra skolinga LUAB „JUMANTA“ 112 719,42 Eur, todėl neprieštarauja, kad tokio dydžio pareiškėjos finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje būtų patvirtintas.
6. Kreditorė UAB „Šeimos alėjos darželis“ papildomų nesutikimo argumentų dėl LUAB „JUMANTA“ ir LUAB „Nord Horn Group“ pateiktų paaiškinimų ir papildomų įrodymų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atmetė kreditorės UAB „Šeimos alėjos darželis“ prašymą dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo netvirtinimo ir patvirtino LUAB „JUMANTA“ antrąja eile tenkinamą 112 719,42 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Nord Horn Group“ bankroto byloje.
8. Teismas nurodė, kad LUAB „JUMANTA“ 112 719,42 Eur finansinį reikalavimą grindžia 2024 m. rugpjūčio 22 d. pateiktu debitorių sąrašu, kuriame LUAB „Nord Horn Group“ skola LUAB „JUMANTA“ sudarė 112 719,42 Eur, taip pat 2021–2023 metų pardavimų operacijų apskaitos žiniaraščiais. Iš 2021 m. kovo 31 d.–2024 m. liepos 25 d. apyvartos žiniaraščio teismas nustatė, kad LUAB „Nord Horn Group“ debeto likutis sudarė 112 719,42 Eur. Teismas pažymėjo, kad LUAB „Nord Horn Group“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog nemokumo administratorius, patikrinęs jam perduotą LUAB „Nord Horn Group“ kreditorių sąrašą, sudarytą nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, nustatė, kad bendrovė yra skolinga LUAB „JUMANTA“ 112 719,42 Eur. Tuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad LUAB „Nord Horn Group“ įsiskolinimas LUAB „JUMANTA“ sudaro 112 719,42 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, kad kreditorė UAB „Šeimos alėjos darželis“ prieštaravimų ar argumentų dėl pateiktų paaiškinimų ir įrodymų nepateikė.
9. Teismas akcentavo, kad nors teismo vaidmuo bankroto procese, paskirstant įrodinėjimo naštą ir renkant įrodymus, yra aktyvesnis nei dispozityviose bylose, tačiau tai nepanaikina suinteresuoto asmens, siekiančio paneigti bendrovės nurodytas aplinkybes, pareigos pagrįsti savo reikalavimus ir atsikirtimus, t. y. jis nėra atleistas nuo įrodinėjimo pareigos. Tai reiškia, kad kreditorei UAB „Šeimos alėjos darželis“ kilo pareiga pateikti įrodymus ir argumentus, paneigiančius LUAB „Nord Horn Group“ įsiskolinimo LUAB „JUMANTA“ faktą.
10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kreditorė UAB „Šeimos alėjos darželis“ neginčijo LUAB „JUMANTA“ ir LUAB „Nord Horn Group“ pateiktų buhalterinių duomenų, patvirtinančių, jog bendrovė nėra atsiskaičiusi su LUAB „JUMANTA“, taip pat į tai, kad kreditorė nepateikė teismui papildomų įrodymų ir (ar) paaiškinimų, paneigiančių įsiskolinimo egzistavimą, nusprendė, jog UAB kreditorės „Šeimos alėjos darželis“ prašymas dėl LUAB „JUMANTA“ finansinio reikalavimo netvirtinimo LUAB „Nord Horn Group“ bankroto byloje yra nepagrįstas, todėl jį atmetė ir LUAB „JUMANTA“ 112 719,42 Eur finansinį reikalavimą patvirtino.
11. Teismas papildomai pažymėjo, kad kreditorė UAB „Šeimos alėjos darželis“ 2025 m. rugsėjo 12 d. pateikė teismui LUAB „Nord Horn Group“ nemokumo administratoriui adresuotą prašymą dėl informacijos pateikimo. Teismas vertino, kad šis prašymas nėra kliūtis teismui iš esmės spręsti klausimą dėl LUAB „JUMANTA“ reikalavimo tvirtinimo, kadangi: 1) prašymas yra adresuotas nemokumo administratoriui, o ne teismui; 2) tiek LUAB „JUMANTA“, tiek LUAB „Nord Horn Group“ pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus dėl LUAB „JUMANTA“ finansinio reikalavimo, šie dokumentai teismo buvo persiųsti kreditorei UAB „Šeimos alėjos darželis“. Vadinasi, kreditorė disponavo pakankama informacija, kad galėtų suformuluoti savo poziciją dėl LUAB „JUMANTA“ reikalavimo (ne)pagrįstumo, tačiau per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui papildomų paaiškinimų, argumentų ar įrodymų, galinčių pagrįsti abejones dėl LUAB „JUMANTA“ finansinio reikalavimo.
12. Teismas netenkino LUAB „JUMANTA“ nemokumo administratoriaus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 88 straipsnio 6 ir 10 punktais, pateikto prašymo atlyginti 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į kreditorės atskirąjį skundą parengimą. Teismas pažymėjo, kad atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Vadinasi, atlyginamos gali būti tik advokato ar advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023, 36 punktas). Be to, nemokumo administratoriui už bankrutuojančios įmonės atstovavimą (darbą administruojant įmonę) yra apmokama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nustatyta tvarka (JANĮ 77 straipsnis), todėl nemokumo administratorius neturi teisės išrašyti atskirų sąskaitų bankrutuojančiai įmonei už jos atstovavimą teisminiuose procesuose.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Kreditorė UAB „Šeimos alėjos darželis“ (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl LUAB „JUMANTA“ 112 719,42 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. LUAB „Nord Horn Group“ nemokumo administratorius ir teismas klaidingai nustatė, kad byloje pateikti duomenys įrodo LUAB „JUMANTA“ 112 719,42 Eur finansinio reikalavimo realumą. Nagrinėjamu atveju nepakanka tik formaliai įvertinti pareiškėjos pateiktus įrodymus, o būtina kompleksiškai įvertinti visas su tuo susijusias aplinkybes. Tačiau teismas iš esmės vadovavosi tik 2021–2023 metų pardavimų operacijų apskaitos žiniaraščiais, LUAB „JUMANTA“ kreditorių sąrašu ir pareiškėjos nemokumo administratoriaus paaiškinimais, visiškai nevertindamas, ar turimi duomenys iš tikrųjų patvirtina bendrovės skolos LUAB „JUMANTA“ buvimą. Todėl, atsižvelgus į konkrečių duomenų trūkumą, teismas negalėjo patvirtinti pareiškėjos finansinio reikalavimo kaip realiai egzistuojančio.
13.2. LUAB „JUMANTA“ reikalavimas grindžiamas tik 2021–2023 metų pardavimų operacijų apskaitos žiniaraščiais ir pateiktu kreditorių sąrašu, tačiau nėra pateikti jokie konkretūs duomenys (sutartys, sąskaitos, kt.), įrodantys, kad pareiškėja teikė paslaugas bendrovei ir už jas nebuvo atsiskaityta. Pažymėtina, kad LUAB „JUMANTA“ nemokumo administratorius nurodė, jog jam nebuvo perduotos tarp bendrovės ir pareiškėjos sudarytos sutartys bei pastarosios buhalterinės apskaitos duomenų bazė, todėl jis negali pateikti tikslių duomenų, kurie neabejotinai įrodytų pareiškėjos 112 719,42 Eur reikalavimo teisę.
13.3. LUAB „JUMANTA“ pateikti dokumentai nėra laikytini pirminiais apskaitos dokumentais, jų turinys privalo būti pagrįstas kitais objektyviais ir patikimais rašytiniais įrodymais <...> vien buhalterinis įrašas savaime nesukuria reikalavimo teisės, jei nėra kitų jį pagrindžiančių dokumentų, kadangi jis neatspindi faktinio pinigų judėjimo <...> pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio 2 dalį kiekvienas ūkinis įvykis privalo būti pagrįstas pirminiu apskaitos dokumentu (Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-529-618/2025). Siekiant įrodyti finansinės apskaitos dokumentuose padarytų įrašų teisingumą, turi būti pateikti ir patikrinami pirminiai apskaitos dokumentai, kurių pagrindu yra padaryti įrašai apie ūkinę operaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-847-934/2023).
13.4. Nesutiktina su teismo teiginiu, kad apeliantei kilo pareiga pateikti įrodymus ir argumentus, paneigiančius buhalterinius duomenis, patvirtinančius, jog bendrovė nėra atsiskaičiusi su LUAB „JUMANTA“. Nagrinėjamu atveju apeliantė ėmėsi visų objektyviai įmanomų priemonių, siekdama pagrįsti savo poziciją dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo nepagrįstumo. Apeliantė 2025 m. liepos 11 d. ir 2025 m. rugsėjo 12 d. raštu kreipėsi į bendrovės nemokumo administratorių, prašydama pateikti dokumentus, kurie aiškiai pagrįstų LUAB „JUMANTA“ finansinį reikalavimą, tačiau tokie dokumentai nebuvo pateikti. Todėl, atsižvelgus į duomenis, kuriais apeliantė galėjo disponuoti, turi būti laikoma, kad ji tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą ir pagrindė savo poziciją, jog byloje pateikti duomenys nėra pakankami įrodyti pareiškėjos finansinio reikalavimo realumą.
13.5. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Kadangi šioje byloje trūko tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų LUAB „Nord Horn Group“ turimą 112 719,42 Eur skolą LUAB „JUMANTA“, teismas turėjo išreikalauti papildomus įrodymus iš nemokumo administratorių, kurie pagrįstų jų nurodytas aplinkybes, o ne perkelti įrodinėjimo naštą apeliantei.
14. LUAB „Nord Horn Group“, atstovaujama nemokumo administratoriaus V. M., atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl LUAB „JUMANTA“ finansinio reikalavimo pagrįstumo yra padarytos tinkamai taikius CPK 176–178 straipsniuose, 182 straipsnio 4 punkte, 185 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos skundžiamos nutarties.
14.2. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas šioje byloje buvo aktyvus, t. y. ėmėsi visų objektyviai įmanomų priemonių, kad išsiaiškintų LUAB „JUMANTA“ finansinio reikalavimo tvirtinimui reikšmingas aplinkybes – pareikalavo, jog bendrovės ir pareiškėjos nemokumo administratoriai pateiktų teismui rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, pagrindžiančius LUAB „JUMANTA“ finansinį reikalavimą.
14.3. LUAB „Nord Horn Group“ ir LUAB „JUMANTA“ nemokumo administratoriai pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo, šiuos dokumentus teismas persiuntė apeliantei. Vadinasi, apeliantė disponavo pakankama informacija, kad galėtų suformuluoti savo poziciją dėl LUAB „JUMANTA“ finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo. Vis dėlto apeliantė per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui papildomų paaiškinimų, argumentų ar įrodymų, galinčių pagrįsti abejones dėl pareiškėjos prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo.
14.4. Kadangi apeliantė neginčijo LUAB „Nord Horn Group“ ir LUAB „JUMANTA“ pateiktų buhalterinių duomenų, patvirtinančių, kad bendrovė nėra atsiskaičiusi su pareiškėja, be to, nepateikė teismui papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų, paneigiančių bendrovės skolos egzistavimą, teismas visiškai pagrįstai nusprendė, jog apeliantės prašymas netvirtinti pareiškėjos 112 719,42 Eur finansinį reikalavimą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
15. LUAB „JUMANTA“, atstovaujama nemokumo administratoriaus A. S., atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliantė, nesutikdama su LUAB „JUMANTA“ 112 719,42 Eur finansiniu reikalavimu, nei bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų dėl ginčijamo finansinio reikalavimo dydžio, nenurodė, kokią šio reikalavimo dalį ginčija.
15.2. Pareiškėja, prašydama patvirtinti 112 719,42 Eur finansinį reikalavimą, pateikė suvestinius buhalterinius dokumentus, kurių duomenys sutapo su LUAB „Nord Horn Group“ buhalteriniais duomenimis. Ginčo dėl finansinio reikalavimo dydžio nebuvo, bendrovės nemokumo administratorius pateikė prašymą teismui patvirtinti pareiškėjos 112 719,42 Eur finansinį reikalavimą. Tačiau apeliantė, piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis, neturėdama jokių įrodymų, pareiškė abejones dėl finansinio reikalavimo ir taip trukdo LUAB „JUMANTA“ nemokumo administratoriui vykdyti bankroto procedūras, neleidžia pareiškėjai dalyvauti LUAB „Nord Horn Group“ bankroto byloje ir naudotis kreditorės teisėmis.
15.3. Apeliantė, nesutikdama su pareiškėjos finansiniu reikalavimu, atskirajame skunde nurodė, kad LUAB „JUMANTA“ nemokumo administratorius nepateikė pirminių dokumentų (sutarčių, sąskaitų ar kt.), tuo pačiu pažymėdama, jog jai yra žinoma, kad nemokumo administratoriui nebuvo perduoti visi LUAB „JUMANTA“ dokumentai. Taigi apeliantė iš esmės reikalauja, kad LUAB „JUMANTA“ nemokumo administratorius pateiktų tai, ko jis negali pateikti, nes jam pačiam nebuvo perduota.
15.4. Tai, ar byloje pakanka ar ne duomenų išvadai dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo padaryti, sprendžia teismas. Kadangi nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs į bylą pateiktus dokumentus, nusprendė patvirtinti LUAB „JUMANTA“ 112 719,42 Eur finansinį reikalavimą, spręstina, kad teismui pakako dokumentų išvadai dėl šio finansinio reikalavimo pagrįstumo padaryti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas LUAB „JUMANTA“ antrąja eile tenkinamas 112 719,42 Eur finansinis reikalavimas LUAB „Nord Horn Group“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
18. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi UAB „Nord Horn Group“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Bankroto centras“; nutartis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 16 d. Teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi nemokumo administratorė UAB „Bankroto centras“ atstatydinta, nauju bendrovės nemokumo administratoriumi paskirtas V. M.
19. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 17 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, į kurį, be kita ko, įtraukta ir kreditorė UAB „Šeimos alėjos darželis“ su 79 334,69 Eur, o LUAB „JUMANTA“ – su 112 719,42 Eur finansiniais reikalavimais.
20. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
21. Kreditorė UAB „Šeimos alėjos darželis“, nesutikdama su patvirtintu LUAB „JUMANTA“ 112 719,42 Eur finansiniu reikalavimu (laikydama, kad jis nėra pagrįstas objektyviais įrodymais), 2025 m. birželio 26 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties. Teismas sutiko su kreditorės atskiruoju skundu ir 2025 m. liepos 24 d. nutartimi pasinaikino 2025 m. birželio 17 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas LUAB „JUMANTA“ 112 719,42 Eur finansinis reikalavimas ir klausimo dėl šio finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimą išskyrė į atskirą bylą; nustatė LUAB „JUMANTA“, LUAB „Nord Horn Group“ ir kreditorei UAB „Šeimos alėjos darželis“ terminą rašytiniams paaiškinimams ir papildomiems įrodymams pateikti.
22. LUAB „JUMANTA“ prašomą patvirtinti 112 719,42 Eur finansinį reikalavimą grindė šiais rašytiniais įrodymais: i) 2024 m. rugpjūčio 22 d. LUAB „JUMANTA“ debitorių sąrašu, kuriame nurodyta, kad LUAB „Nord Horn Group“ skola yra 112 719,42 Eur (debetas – 3 614 624,86 Eur, kreditas – 3 501 905,44 Eur) (DOK-7588); ii) LUAB „JUMANTA“ nemokumo administratoriaus ir buvusio LUAB „JUMANTA“ vadovo 2024 m. rugsėjo 16 d. pasirašytu dokumentų perdavimo aktu Nr. 6, kuriame nėra užfiksuota, jog būtų perduotos sutartys, sudarytos tarp LUAB „JUMANTA“ ir LUAB „Nord Horn Group“ (t. 5, b. l. 113–114); iii) LUAB „JUMANTA“ 2021 m. kovo 31 d.–2024 m. liepos 25 d. klientų apyvarta, iš kurios matyti, kad debetas – 4 190 515,94 Eur, kreditas – 4 077 796,52 Eur, likutis pabaigai – 112 719,42 Eur (t. 5, b. l. 115–119); iv) 2021 m. balandžio 6 d.–2023 m. gruodžio 31 d. pardavimo operacijomis (fiksuoti pardavimai pagal važtaraščius) (t. 5, b. l. 120–123); v) Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ir 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-914-924/2024, kuriomis buvusiam LUAB „JUMANTA“ vadovui V. M. skirtos 300 Eur ir 600 Eur baudos už pareigos perduoti įmonės turtą ir dokumentus nevykdymą (t. 5, b. l. 124–129); vi) LUAB „JUMANTA“ 2021 m. sausio 1 d.–2022 m. gruodžio 31 d. banko sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, jog tarp LUAB „JUMANTA“ ir LUAB „Nord Horn Group“ buvo atlikti lėšų grąžinimai, mokėjimai pagal statybos rangos sutartį (debetas – 604 857,50 Eur, kreditas – 268 800 Eur) (t. 5, b. l. 130–132).
23. UAB „Nord Horn Group“ nemokumo administratorius pateikė į bylą 2025 m. balandžio 16 d. bendrovės kreditorių sąrašą, į kurį, be kita ko, įtraukta LUAB „JUMANTA“ su 112 719,42 Eur finansiniu reikalavimu (t. 5, b. l. 143–144).
Dėl LUAB „JUMANTA“ finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo
24. Nagrinėjamu atveju pareiškėja LUAB „JUMANTA“ prašė patvirtinti jos 112 719,42 Eur dydžio finansinį reikalavimą LUAB „Nord Horn Group“ bankroto byloje. Iš LUAB „JUMANTA“ pirmosios instancijos teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad pareiškėja šį reikalavimą kildino iš statybos rangos teisinių santykių, laikydama jį bendrovės 2021–2023 metais susidariusiu įsiskolinimu už atliktus statybos (remonto) darbus (žr. šios nutarties 4 punktą).
25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, surinktus įrodymus ir šalių argumentus, padarė išvadą, kad LUAB „JUMANTA“ 112 719,42 Eur finansinis reikalavimas yra pagrįstas, todėl jį patvirtino. Teismas pažymėjo, kad bendrovės kreditorė UAB „Šeimos alėjos darželis“, nesutikdama su LUAB „JUMANTA“ finansiniu reikalavimu, neginčijo byloje esančių buhalterinių duomenų, patvirtinančių, jog LUAB „Nord Horn Group“ nėra atsiskaičiusi su pareiškėja, taip pat nepateikė teismui papildomų įrodymų ir (ar) paaiškinimų, galinčių paneigti bendrovės įsiskolinimo pareiškėjai egzistavimą.
26. Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, teigdama, kad teismas nepagrįstai pripažino byloje esančius įrodymus pakankamais pareiškėjos LUAB „JUMANTA“ 112 719,42 Eur finansiniam reikalavimui patvirtinti. Apeliantės vertinimu, teismas, konstatuodamas, jog ji nepaneigė bendrovės įsiskolinimo pareiškėjai fakto, nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą apeliantei, nors pagal įstatymą ši pareiga tenka pareiškėjai. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija sutinka dėl toliau nurodomų motyvų.
27. Kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo tvarka reglamentuojama JANĮ 41–42 straipsniuose. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).
28. Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1004-934/2023; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-910/2023). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
29. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima išvada, kad šis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-435-910/2022). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
30. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020).
31. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai).
32. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021). Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).
33. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).
34. Teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 176 straipsnio 1 dalis), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022). Tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo suformuluotas įrodinėjimo taisykles, įvertinusi skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, taip pat byloje nustatytus faktinius duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje yra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl LUAB „JUMANTA“ finansinio reikalavimo tvirtinimo, pažeidė anksčiau nurodytas procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad pareiškėja LUAB „JUMANTA“ įrodė prašomo patvirtinti 112 719,42 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumą, padarė neteisingai paskirstęs įrodinėjimo pareigą tarp šalių ir netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, inter alia (be kita ko), jų pakankamumą pareiškėjos reikalavimui pagrįsti.
36. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, šioje byloje būtent pareiškėjai LUAB „JUMANTA“, siekiančiai savo, kaip kreditorės, reikalavimo bankrutavusiam juridiniam asmeniui patvirtinimo, teko pareiga ne tik nurodyti visas ginčo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, bet ir leistinais įrodymais pagrįsti reiškiamo reikalavimo atsiradimo pagrindą bei jo dydį (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju tai, kad apeliantė – bendrovės kreditorė UAB „Šeimos alėjos darželis“ – kvestionavo LUAB „JUMANTA“ reikalavimo pagrįstumą ir prašė teismo jo netvirtinti, nepaneigė minėtos pareiškėjos pareigos ir juolab ginčui reikšmingų aplinkybių įrodinėjimo naštos neperkėlė apeliantei. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė, nesutikdama su pareiškėjos 112 719,42 Eur reikalavimu, turėjo įrodyti, jog UAB „Nord Horn Group“ nėra skolinga nurodytą sumą pareiškėjai, laikytina nepagrįsta ir neatitinkančia rungtyniško proceso esmės – įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Kadangi sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas, būtent LUAB „JUMANTA“, teigianti, kad bendrovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir liko skolinga 112 719,42 Eur, turėjo pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, turėjo šiuos ir kitus byloje esančius įrodymus išsamiai bei visapusiškai įvertinti ir nuspręsti dėl jų įrodomosios reikšmės bei pakankamumo LUAB „JUMANTA“ finansiniam reikalavimui pagrįsti.
37. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama pagrįsti 112 719,42 Eur dydžio reikalavimą bendrovei, pateikė į bylą šios nutarties 22 punkte nurodytus rašytinius įrodymus, kuriuos, kartu su LUAB „JUMANTA“ nemokumo administratorės paaiškinimais, įvertinęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas yra pagrįstas ir tvirtintinas UAB „Nord Horn Group“ bankroto byloje. Vis dėlto teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, lėmusiu išvadą, kad pareiškėja įrodė prašomą patvirtinti 112 719,42 Eur finansinį reikalavimą.
38. Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, LUAB „JUMANTA“ pateikti jos pačios vienašališkai sudaryti dokumentai – klientų apyvartos, pardavimo operacijų suvestinės, debitorių sąrašas – per se (savaime) nėra pakankami pagrįsti 112 719,42 Eur finansinį reikalavimą. Pažymėtina, kad išvestiniuose apskaitos dokumentuose duomenys yra įrašomi remiantis konkrečiais pirminiais apskaitos dokumentais, kurie ir yra piniginių prievolių atsiradimo ar pasibaigimo pagrindai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnis). Todėl, siekiant įsitikinti išvestiniuose dokumentuose padarytų įrašu teisingumu (prievolių kilimo faktu ir dydžiu), juridiniam asmeniui, įrodinėjančiam kito ūkio subjekto prievolės buvimą, būtina pateikti pirminius dokumentus, pagrindžiančius realiai įvykusias ūkines operacijas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių pirminių dokumentų, patvirtinančių 112 719,42 Eur reikalavimo atsiradimo pagrindą ir dydį – sutarčių, susitarimų, PVM sąskaitų faktūrų, priėmimo–perdavimo aktų, važtaraščių ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad UAB „Nord Horn Group“ yra skolinga nurodytą sumą. Todėl vien tai, kad pateiktuose išvestiniuose dokumentuose yra nurodyta 112 719,42 Eur suma, negali lemti išvados, jog bendrovė yra skolinga pareiškėjai (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pažymint, kad nors išvestiniai apskaitos dokumentai, kuriuose fiksuojamos visos buhalterinės operacijos, susijusios su juridinio asmens pinigų judėjimu tam tikru laikotarpiu (pirkimai, pardavimai, mokėjimai, prekių ir paslaugų suteikimas arba grąžinimas, įskaitymas ir kt.), yra leistini įrodymai sprendžiant dėl tvirtinamo finansinio reikalavimo pagrįstumo, tačiau jie, nesant pirminių dokumentų, kurie pagrįstų jų atsiradimo (ar pasibaigimo) pagrindą, apimtį, terminą, savaime nėra pakankami įrodymai piniginės prievolės faktui ir jos dydžiui pagrįsti, ypač jei sprendžiamas asmens, sudariusio šiuos išvestinius dokumentus, finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1192-330/2016; 2022 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-599-450/2022; 2023 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-540-910/2023).
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, LUAB „JUMANTA“ 2021 m. sausio 1 d.–2022 m. gruodžio 31 d. banko sąskaitos išrašas taip pat nepatvirtina pareiškėjos reiškiamo 112 719,42 Eur reikalavimo atsiradimo pagrindo ir jo dydžio. Pažymėtina, kad iš pateikto banko išrašo matyti tik tai, jog tarp LUAB „JUMANTA“ ir UAB „Nord Horn Group“ tam tikrais laikotarpiais buvo atliekami įvairaus dydžio mokėjimai, tačiau šie duomenys nepagrindžia, kad minėti mokėjimai yra susiję būtent su pareiškėjos šioje byloje prašomu patvirtinti finansiniu reikalavimu, kurio konkretaus atsiradimo pagrindo iš pateiktų įrodymų net negalima nustatyti. Nors pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad įsiskolinimas susidarė bendrovei neatsiskaičius už 2021–2023 metais atliktus statybos darbus, tačiau iš sąskaitos išraše nurodytų mokėjimų paskirčių negalima vienareikšmiškai spręsti apie konkrečius reiškiamo reikalavimo pagrindu tarp šalių susiklosčiusius santykius, kadangi vienais atvejais mokėjimai atlikti „pagal statybos rangos sutartį“, kitais – „pagal sutartį“, taigi neįvardijant sutarties pobūdžio. Be to, sąskaitos išraše užfiksuoti duomenys – debeto apyvarta – 604 857,50 Eur, kredito apyvarta – 268 800 Eur, – net ir aritmetiškai vertinant negali būti siejami su pareiškėjos šioje byloje prašoma patvirtinti reikalavimo (skolos) suma – 112 719,42 Eur.
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjai iš esmės pateikus tik apibendrintus, suvestinius duomenis ir nepatvirtinus jų pirminiais faktų šaltiniais, juolab kad pirminių įrodymų nebuvimo klausimą byloje kėlė ir apeliantė, teigusi, jog finansinis reikalavimas grindžiamas antriniais dokumentais ir nepateikta pirminių dokumentų, kurių pagrindu pareiškėja kildina skolą, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimo atsiradimo pagrindas ir dydis nėra tinkamai pagrįsti. Todėl pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į egzistuojantį viešąjį interesą, reikalaujantį, kad bankroto byloje būtų tvirtinami tik pagrįsti ir pagrįsto dydžio finansiniai reikalavimai, nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos pateikti įrodymai yra pakankami jos 112 719,42 Eur finansiniam reikalavimui bendrovės bankroto byloje patvirtinti.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog šioje byloje prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą pateikė likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo – LUAB „JUMANTA“, atstovaujamas nemokumo administratoriaus, kuriam buvęs LUAB „JUMANTA“ vadovas neperdavė visų įmonės dokumentų, tame tarpe ir susijusių su LUAB „Nord Horn Group“, nekeičia teisinio situacijos vertinimo ir nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo pareigos pakankamais įrodymais pagrįsti reiškiamą reikalavimą. Aiškinant priešingai būtų paneigta ne tik rungtyniško proceso esmė, tačiau ir pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat kitų bendrovės kreditorių teisės ir teisėti interesai. Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, jog kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tik tada, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).
42. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios įrodinėjimo pareigos ir vertinti, jog pareiškėjos šioje byloje pateikti išvestiniai įrodymai yra pakankami jos reikalavimui pagrįsti vien tik todėl, kad daugiau įrodymų ji pateikti negali, nes buvęs LUAB „JUMANTA“ vadovas neperdavė visų įmonės dokumentų nemokumo administratoriui. Pažymėtina, kad nurodyta aplinkybė galėtų būti reikšminga LUAB „JUMANTA“ bankroto byloje ar kituose galimai inicijuotinuose teisminiuose procesuose, kuriuose būtų sprendžiamas buvusio LUAB „JUMANTA“ vadovo teisinės atsakomybės klausimas dėl jam įstatymo nustatytų pareigų nevykdymo (pavyzdžiui, dėl baudos skyrimo, žalos atlyginimo, kt.), tačiau ne šioje byloje, kurioje nagrinėjamas pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas kito bankrutavusio juridinio asmens – LUAB „Nord Horn Group“ – bankroto byloje.
43. Jau minėta, kad dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, jog kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Kadangi pareiškėja šios pareigos neįvykdė – pakankamais įrodymais nepagrindė reiškiamo finansinio reikalavimo – jai taikytinas neigiamas įrodinėjimo naštos aspektas – neįrodytos aplinkybės vertintinos pareiškėjos, kuriai priklauso šių aplinkybių įrodinėjimo našta, nenaudai (CPK 42 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Taigi, atsižvelgiant į įrodinėjimo pareigos paskirstymą šioje byloje, nenustačius aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti kitaip, sutiktina su apeliantės atskirajame skunde nurodyta išvada, kad pareiškėja neįrodė savo reikalavimo, kildinamo iš bendrovės negrąžintos skolos, pagrįstumo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nuspręsta priešingai, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
44. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias finansinio reikalavimo tvirtinimą bankrutuojančio juridinio asmens bankroto byloje, taip pat įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas apeliantės atskirąjį skundą tenkinti – panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria patvirtintas pareiškėjos LUAB „JUMANTA“ 112 719,42 Eur finansinis reikalavimas LUAB „Nord Horn Group“ bankroto byloje, ir klausimą išspręsti iš esmės – šio pareiškėjos finansinio reikalavimo netvirtinti.
45. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjai ir bendrovei bylinėjimosi išlaidos priteistos nebuvo, o apeliantė nepateikė duomenų apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
46. Patenkinus atskirąjį skundą, apeliantei grąžinamas už jį sumokėtas 57 Eur žyminis mokestis, išaiškinant, kad jį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 3 dalis). Apeliantė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas teisinės pagalbos išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Kadangi apeliantė laikytina bylą laimėjusia šalimi, pareiškėjos ir bendrovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netvirtinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „JUMANTA“, juridinio asmens kodas 302410054, 112 719,42 Eur (vieno šimto dvylikos tūkstančių septynių šimtų devyniolikos eurų ir 42 ct) finansinio reikalavimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Nord Horn Group“, juridinio asmens kodas 302524727, bankroto byloje.
Grąžinti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Šeimos alėjos darželis“, juridinio asmens kodas 302662870, 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. rugsėjo 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0922172516138 (akcinė bendrovė Artea bankas), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.
Teisėjos Giedrė Čėsnienė
Rūta Latvelė
Danguolė Martinavičienė