Civilinė byla Nr. e2-22530-1097/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17303-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.6; 2.6.8.9; 2.6.20.4; 3.2.4.11

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,

sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,

dalyvaujant ieškovui Ž. L.,

ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Capital team“ ir Ž. L. atstovui advokatui Robertui Naruševičiui,

atsakovui J. M. ir jo atstovui advokatui Karoliui Rugiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Capital team“ ir Ž. L. ieškinį atsakovui J. M. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovai UAB ,,Capital team“ ir Ž. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. M. dėl skolos priteisimo: ieškovė UAB „Capital team“ prašė priteisti iš atsakovo 4 975 Eur skolos, 30 Eur delspinigių, 550,55 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; ieškovas Ž. L. prašė priteisti iš atsakovo 200 Eur nuostolių atlyginimo ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas.  

2.       Ieškovai nurodė, kad 2019 m. vasario 7 d. ieškovė UAB ,,Capital team“, veikianti kartu su pardavimų atstovu ieškovu Ž. L., ir atsakovas J. M. sudarė Tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. 2019/020701, kuria ieškovai įsipareigojo vykdyti atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjų paiešką, o atsakovas – sumokėti ieškovams už tarpininkavimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovai 2021 m. pradžioje surado turto pirkėją V. K., kuris siekė įsigyti turtą už 199 000 Eur, ėmėsi visų reikiamų veiksmų ir rengėsi sudaryti turto preliminariąją, o vėliau – ir pagrindinę, pirkimo-pardavimo sutartį: pirkėjui buvo išduotas banko garantinis raštas dėl kredito suteikimo, pirkėjas savo lėšomis atliko turto vertinimą. Tačiau, ieškovų teigimu, paaiškėjo, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota žyma, draudžianti atsakovui perleisti turtą tretiesiems asmenims. Atsakovas nurodė siekiantis pašalinti šią žymą, tačiau šis procesas užtruko ir pirkėjas, pasibaigus banko išduoto garantinio rašto galiojimui, informavo, jog ilgiau laukti nebegali ir nebemato galimybės pirkti turtą. Ieškovai nurodė, kad jie tinkamai įvykdė tarpininkavimo sutartį – surado pirkėją, pasirengusį sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį atsakovui priimtinomis sąlygomis, faktinis turto pardavimas priklausė ir neįvyko išimtinai nuo atsakovo valios ir veiksmų, todėl ieškovai įgijo teisę reikalauti sutartyje nustatyto atlygio už paslaugą. Dėl to ieškiniu prašoma priteisti 4 975 Eur atlyginimą už tarpininkavimo paslaugas, atskaičiuotą pagal sutarties sąlygas nuo sutartos turto pardavimo kainos (2,5 proc. nuo 199 000 Eur). Taip pat, ieškovų teigimu, atsakovas turėtų atlyginti išimtinai dėl jo veiksmų bei netinkamo sutarties vykdymo ieškovų patirtus nuostolius – 550,55 Eur teisinei pagalbai už pretenzijos parengimą ir 200 Eur, kuriuos ieškovas Ž. L. sumokėjo surastam pirkėjui kompensuodamas turto vertinimo išlaidas.

3.       Atsiliepimu į ieškinį atsakovas J. M. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovai neįgijo reikalavimo teisės jo atžvilgiu, nes neįvykdė pareigų bei sąlygų, kurios kilo iš šalių sudarytos 2019 m. vasario 2 d. tarpininkavimo paslaugų (pardavimo) sutarties Nr. 2019/020701. Atsakovo teigimu, tarpininkavimo sutartyje šalys susitarė dėl konkretaus tikslo pasiekimo – atsakovui priklausančio buto realaus pardavimo. Šis tikslas pasiektas nebuvo – turtas neparduotas, o su atsakovu nebuvo suderintos visos turto pardavimo sąlygos (atsiskaitymo terminai, tvarka ir pan.). Tarpininkavimo sutartis buvo nutraukta atsakovo iniciatyva nuo 2021 m. birželio 10 d., nes atsakovo nebetenkino teikiamas paslaugų pobūdis, t. y. nuo 2019 m. vasario 2 d. neatsirado potencialus pirkėjas, kuris sutiktų įsigyti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį objektą, ir su kuriuo būtų sudaryta preliminarioji sutartis bei jos pagrindu gautas avansas. Atsakovas ne tik neatsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau net nebuvo susitaręs dėl termino, per kurį turėjo būti sutvarkyti teisiniai klausimai bei sudaryti sandoriai, todėl pagrįstai manė, kad jis dar turi laiko, jog teisiniai klausimai būtų išspręsti, nes jis nebuvo informuotas, kad yra konkretus laikas teisiniams veiksmams atlikti. Atsakovas nurodė, kad buto pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko ne dėl atsakovo atsisakymo sudaryti tokią sutartį, o dėl pirkėjo V. K. atsisakymo pirkti butą, todėl tarpininkai (ieškovai) neįgijo teisės reikalauti sumokėti tarpininkavimo mokestį. Atsakovas pažymėjo, kad reikalaujamas sumokėti tarpininko mokestis yra grindžiamas tik žodiniais šalių pasakymais dėl galimos turto pardavimo kainos, todėl nėra aišku už kokią kainą būtų parduotas turtas, jeigu sandoris būtų įvykęs. Atsakovas nurodė, kad turto vertinimo išlaidų padengimas turėtų būti laikomas ieškovų prisiimta rizika, nes jie nesudarė preliminarios sutarties, nesusitarė dėl konkrečių terminų, kuriais turtas turėjo būti parduotas, dėl to išsiskyrė šalių lūkesčiai ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Taip pat atsakovas teigė, kad tarpininkavimo sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi ir, vertinant sudarytos sutarties sąlygų sąžiningumą, yra atkreiptinas dėmesys į Sutarties 8.1 punktą, kuriame įtvirtintas automatinis terminuotos sutarties pratęsimas. 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 3 straipsnio 3 dalis nustato, jog priede yra numatomas orientacinis ir neišsamus sąlygų, kurias galima laikyti nesąžiningomis, sąrašas. Atitinkamai priedo h punktas nustato tokią sąlygą: automatiškai pratęsti terminuotą sutartį, vartotojui nepareiškus kitokios nuomonės, kai nustatomas nepagristai trumpas terminas vartotojui pareikšti tokį norą? nepratęsti sutarties. Atsižvelgiant į tai, atsakovo vertinimu, Sutarties 8.1 punktas galėtų būti pripažintas nesąžiningu, nes jis nustato automatinį pratęsimą, o vertinant tai, kad tokiu būdu Sutartis buvo pratęsinėjama dar nuo 2019 m. vasario 2 d., galima nustatyti ir šalių nelygiateisiškumą bei nelygiavertiškumą, nes tokia sąlyga yra naudinga tik tarpininkui – sutartis yra pratęsiama automatiškai, neatsiklausus vartotojo nuomonės.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovai palaikė ieškinio reikalavimus, rėmėsi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Papildomai ieškovas Ž. L. paaiškino, kad, vykdant atsakovo turto pirkėjo paieškas, matė žymą Nekilnojamojo turto registre, tačiau atsakovas informavo, jog žyma bus panaikinta greitai ir ,,be problemų“, todėl pirkėjų paieška buvo tęsiama. Ieškovų teigimu, pasirašydamas tarpininkavimo sutartį, atsakovas prisiėmė riziką pašalinti kliūtis sandoriui sudaryti ir pasirūpinti, jog draudžianti turtą parduoti žyma bus panaikinta. Pirkėjas V. K. buvo rimtai apsisprendęs pirkti turtą už atsakovui priimtiną 199 000 Eur kainą, atliko visus tam reikalingus veiksmus. Buvo sutartos ir suderintos pagrindinės pirkimo-pardavimo sąlygos: pirkėjo valia pirkti, pardavėjo valia parduoti ir kaina. Pirkėjas norėjo pasirašyti preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį kaip garantiją dėl susitarimo pirkti-parduoti turtą ir tokiu atveju būtų dar laukęs žymos panaikinimo, tačiau atsakovas atsisakė tokią sutartį pasirašyti. Turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo kliūtis buvo išimtinai iš atsakovo pusės, o atsakovas atsisakė pasirašyti preliminariąją sutartį, kuriai sudaryti žyma nebuvo kliūtis. Ieškovų atstovas papildė, kad tarpininkavimo sutarties tikslas buvo surasti turto pirkėją, nes ieškovai neturi galios daryti įtakos sutarties sudarymui ir negali būti atsakingi už tai, kad atsakovas tokios sutarties nesudarė. Sutarties tikslas – pirkėjo paieška, o ne turto pardavimas. Tarpininkavimo sutarties 6.2 punkte įtvirtinta, kad sutartis laikoma įvykdyta iš ieškovų pusės suradus turto pirkėją. Toks pirkėjas buvo surastas, todėl atsakovui kyla pareiga sumokėti už suteiktas paslaugas. Taip pat pažymėjo, kad tarpininkavimo sutartis galiojo dvejus metus, jos vykdymo metu atsakovas neišreiškė jokių pretenzijų, sutarties sąlygų neginčijo, nesikreipė į vartotojų teises ginančias institucijas dėl vartotojo teisių gynimo, o apie sutarties nutraukimą informavo tik po to, kai ieškovai paprašė sumokėti už suteiktas paslaugas.

5.       Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, rėmėsi atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad neatsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sandorio. Tarpininkavimo sutartimi buvo sutarta, kad ieškovai padės parduoti atsakovui priklausiusį turtą. Atsirado pirkėjas V., kuriam tiko sutarta turto kaina – 199 000 Eur. Tiek ieškovai, tiek pirkėjas buvo įspėtas, kad Nekilnojamojo turto registre yra žyma, draudžiantį turtą parduoti tretiesiems asmenims. Žymos nebuvo galima panaikinti, nes tam reikalingas asmuo keliavo po pasaulį ir buvo ne Lietuvoje, o, jo nesant, dokumentų nebuvo galima sutvarkyti. Žymos panaikinimas priklausė ne nuo atsakovo. Atsakovas informavo ieškovus ir pirkėją, kad žymos panaikinimas užtruks, tačiau tikėjosi, jog pavyks ją panaikinti greičiau. Pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko, nes pirkėjas nesutiko palaukti iki žymos panaikinimo ir atsisakė turtą pirkti. Atsakovui buvo suteiktas per trumpas terminas žymai panaikinti. Atsakovas taip pat nurodė, kad žymą turėjo panaikinti jis, bei pripažino, jog jis atsisakė pasirašyti preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį, nes nenorėjo to daryti esant nurodytai žymai.

6.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas papildė paaiškinimus, nurodydamas, kad su pirkėju nebuvo suderintos visos pirkimo-pardavimo sandorio sąlygos, tik preliminariai aptarta viena sąlyga – pradinė, preliminari, galima turto kaina, o dėl kitų sąlygų šalys nesulygo. Nesuderinus sutarties sąlygų, negalima konstatuoti, kad buvo Sutarties 6.2 punkte apibrėžtos aplinkybės, kurioms esant galima laikyti Sutartį įvykdyta. Be to, ieškiniu prašomos priteisti ikiteisminio ginčo reguliavimo išlaidos yra neproporcingai didelės, o atsakovas neturi pareigos atlyginti turto vertinimo išlaidų, nes turto vertinimas atliekamas pirkėjo rizika ir yra reikalingas jam kreipiantis į banką dėl kredito suteikimo. Taip pat nurodė, kad tarpininkavimo sutartis yra vartojimo sutartis, kurios tikslas – padėti atsakovui parduoti turtą. Atsiskaitymas pagal šią sutartį siejamas su realaus pirkimo-pardavimo sandorio sudarymu ir galimas kaip sėkmės mokestis po sandorio sudarymo. Atsakovas nutraukė sutartį dėl ieškovų reikalavimų sumokėti, nors sutarties tikslas nepasiektas ir rezultato nėra. Atsakovo atstovas teigė, kad ieškinys neįrodytas, nes atsakovas pirkimo-pardavimo sutarties sudaryti neatsisakė, tik prašė daugiau laiko.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7.       Bylos medžiaga leidžia nustatyti reikšmingas ginčo faktines aplinkybes:

7.1.                      Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui 2010 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2267 pagrindu. Taip pat matyti, kad registre nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. įregistruota žyma – sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui.

7.2.                      2019 m. vasario 7 d. UAB ,,Capital team“ (paslaugos teikėjas) kartu su pardavimų atstovu Ž. L. (pardavimų atstovas) ir J. M. (klientas) pasirašė Tarpininkavimo paslaugų sutartį (pardavimas) Nr. 2019/020701 (toliau – Sutartis, tarpininkavimo sutartis). Sutarties 1.1, 2.1 punktuose apibrėžta, kad Sutartimi klientas (atsakovas) paveda paslaugos teikėjams (ieškovams), o pastarieji įsipareigoja vykdyti atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) – pirkėjų paiešką, o klientas įsipareigoja sumokėti paslaugos teikėjams už tarpininkavimo paslaugą Sutartyje numatyta tvarka ir terminais.

7.3.                      2021 m. vasario 7 d. el. laišku ieškovas Ž. L. rašė atsakovui: ,,kaip ir kalbėjome, rašau dėl patvirtinimo, kad butas su parkingu tikrai bus parduotas klientui V. K. už 199 000 Eur“. Atsakydamas atsakovas atrašė: ,,taip, pasiūlymas galioja. Kai tik išspręsim vieną juridinį klausimėlį, galėsim pasirašinėti sandorį“.

7.4.                      Nuo 2021 m. vasario 3 d. vyko ieškovo Ž. L. ir atsakovo susirašinėjimas žinutėmis. Iš jų matyti, kad 2021 m. vasario 3 d. šalys tariasi dėl sandoriui reikalingų dokumentų (kadastrinės bylos), taip pat ieškovas nurodo, kad ,,šią savaitę“ reikia pasirašyti preliminarią sutartį, nes pirkėjas ims nerimauti. 2021 m. vasario 10 d. ieškovas klausia atsakovo ,,ar viskas gerai registrų centre“, atsakovas nurodo, jog dokumentai, jo manymu, bus savaitės gale. Matyti, kad ieškovas teiraujasi atsakovo dėl reikiamų dokumentų gavimo ir situacijos, rašydamas 2021 m. vasario 15, 18, 19, 22, 24 d. Iš vėlesnio susirašinėjimo matyti, kad atsakovas atrašo, kad nepavysta išspręsti ,,to klausimo“, o ieškovas įspėja, jog ,,jie sakė daugiau nebelauks, jeigu nesutiksit bent preliminarios pasirašyti. Palauktų su ja ir kelis mėnesius, nes tada bent būtų dokumentas, kurio pagrindu sutinkate jiems parduoti“. Ieškovas persiunčia atsakovui pirkėjo V. K. 2021 m. gegužės 5 d. laiško tekstą dėl to, jog nuo susitarimo pirkti praėjo daugiau nei trys mėnesiai ir, nepanaikinus žymų draudžiančių parduoti turtą, pirkėjas nebemato galimybių sandoriui įvykti. Atsakydamas atsakovas prašo dar palaukti, nurodo bandantis spręsti problemą.

7.5.                      Taip pat pateiktas nuo 2021 m. vasario mėnesio vykęs ieškovo Ž. L. ir V. K. susirašinėjimas. Matyti, kad ieškovas persiuntė atsakovo 2021 m. vasario 7 d. laišką, kuriuo patvirtinamas pasiūlymo galiojimas. V. K. patvirtina, kad iš jo pusės taip pat niekas nesikeičia, nurodo laukiantis, klausia dėl terminų, kada galima tikėtis gauti dokumentus, reikalingus turto vertinimui. Ieškovui nurodžius, kad per kelias dienas tikimasi gauti dokumentus iš VĮ Registrų centro, pirkėjas nurodo lūkesčius dar tą pačią savaitę gauti turto vertinimą ir kitą savaitę kreiptis į banką. Pirkėjas kreipėsi į ieškovą dėl dokumentų 2021 m. vasario 12, 17, 19 d., o ieškovas vis atrašo, jog dokumentai turėtų būti gauti per kelias artimiausias dienas. 2021 m. kovo 8 d. ieškovas teiraujasi pirkėjo dėl derybų su bankais rezultatų, o pastarasis atsako: ,,viskas, turim pasiūlymą gerą, galėtume kad ir šiandien pasirašyti pirkimo / pardavimo sutartį.“ 

7.6.                      2021 m. gegužės 5 d. el. laišku ieškovas rašė V. K.: ,,Kaip supratau iš pokalbio telefonu, kadangi baigėsi Jūsų banko garantinis raštas, o savininkai nesutiko pasirašyti preliminariosios arba eiti pas notarą už visų prieš tai sutartą kainą – 199 000 Eur, buto nebepirksite ir garantinio nebepratęsinėsite?“. Atsakydamas V. K. nurodė: ,,Nuo mūsų susitarimo pirkti šį butą šių metų sausio pabaigoje praėjo daugiau kaip 3 mėnesiai. Buto savininkams per tą laiką nesiėmus jokių veiksmų, kad registrų centre būtų panaikintos žymos draudžiančios parduoti butą ir kelis kartus atsisakius pasirašyti preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, nebematome galimybės sandoriui įvykti.“

7.7.                      2021 m. gegužės 10 d. UAB ,,Capital team“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. CT06377 atsakovui J. M. 4 975 Eur sumai už tarpininkavimo paslaugas pagal 2019 m. vasario 7 d. sutartį.

7.8.                      Atsakovas el. laišku pranešė ieškovui ,,Ryšium su tuo, kad remiantis mūsų 2019 m. vasario 7 d. pasirašyta tarpininkavimo sutartimi (sutarties 6.2 p.) neatsirado potencialių pirkėjų ir nebuvo pasirašyta preliminarioji sutartis, informuoju, kad remiantis 8.2 punktu nutraukiu minėtą sutartį nuo 2021 m. birželio 10 d.“ 

7.9.                      Ieškovai 2021 m. gegužės 18 d. pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl tarpininkavimo mokesčio sumokėjimo bei teisinių išlaidų atlyginimo. Atsakovas 2021 m. gegužės 26 d. atsakymu į pretenziją mokėti atsisakė.

8.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovų pastangomis, t. y. naudojantis jų įdėtu skelbimu, dalyvaujant ir organizuojant turto apžiūras ir pan., atsakovui priklausančio buto pirkimu susidomėjo potencialus pirkėjas V. K. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad pirkėjas buvo rimtai nusiteikęs butą pirkti, o šalys suderino jo kainą – 199 000 Eur. Šalys pripažįsta, kad Nekilnojamojo turto registre atsakovui priklausančiam ir ketintam parduoti butui buvo (ir tebėra) įregistruota žyma – sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui. Nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad šios žymos nepavyko panaikinti iki 2021 m. gegužės mėnesio, o potencialus pirkėjas pranešė, jog, pasibaigus išduotos banko garantijos galiojimui, jis nebemato galimybių sudaryti turto pirkimo-pardavimo sandorį. Turtas paduotas nebuvo.

9.       Šiame kontekste šalių ginčas kilo dėl to, ar ieškovai įgijo teisę į atlyginimą pagal tarpininkavimo sutartį: ieškovų teigimu, paslaugos buvo suteiktos, pirkėjas surastas, o pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko išimtinai dėl atsakovo veiksmų, todėl tarpininkavimo mokestis turi būti sumokėtas; atsakovo teigimu, tarpininkavimo sutarties tikslas buvo turto pardavimas, turtas parduotas nebuvo, o atsakovas niekada neatsisakė jo parduoti (tik prašė papildomo laiko žymai panaikinti), todėl nėra pagrindo laikyti, kad ieškovai būtų įgiję teisę į atlygį už tarpininkavimo paslaugas. Tokio pobūdžio ginčui išspręsti būtina analizuoti, kada tarpininkavimo sutartis laikytina tinkamai įvykdyta iš ieškovų pusės, kada pagal tarpininkavimo sutartį kyla atsakovo pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir ar tokios aplinkybės, su kuriomis sietina atsakovo pareiga sumokėti atlygį, atsirado.

Dėl Sutarties įvykdymo momento ir ieškovų teisės į atlygį pagal Sutartį   

10.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų. CK 6.720 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Pagal šio straipsnio 3 dalį, suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka; jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos; šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant nurodytas teisės normas, išaiškinta, kad atlygintinų paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018).

11.       Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB ,,Capital team“, atstovaujama pardavimų atstovo ieškovo Ž. L. (paslaugos teikėjai), ir atsakovas (klientas) 2019 m. vasario 7 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties 2.1 punkte apibrėžė ieškovų pagal Sutartį teikiamas paslaugas – atsakovas pavedė ieškovėms (paslaugos teikėjoms), o ieškovės įsipareigojo vykdyti atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjų paiešką, o atsakovas (klientas) įsipareigojo sumokėti paslaugos teikėjams už tarpininkavimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 1.1, 2.1, 3.1.1, 5.1.1 punktai). Remiantis Sutarties 6.1 punktu, pirkėjas yra laikomas surastu paslaugos teikėjų, jeigu apie jį paslaugos teikėjai informuoja klientą sutartyje nurodytais būdais, taip pat jeigu pirkėjas yra šio asmens giminaičiai, kitaip artimai susiję asmenys, kontroliuojamos ar kontroliuojančios įmonės, šių įmonių darbuotojai. Pagal Sutarties 6.2 punktą, tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjai įgyja teisę į atlyginimą, kai paslaugos teikėjas suranda pirkėją sutarties galiojimo metu, t. y., kai paslaugų teikėjų surastas pirkėjas pasirašo pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį Sutarties galiojimo metu, ar per 12 mėnesių nuo jos pasibaigimo ar nutraukimo arba klientas atsisako pasirašyti preliminariąją ar pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį su paslaugos teikėjų surastu pirkėju su klientu suderintomis sąlygomis.

12.       Taigi, šalys buvo sudariusios susitarimą dėl ieškovų tarpininkavimo, parduodant atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą, šis tarpininkavimas buvo įformintas paslaugų sutartimi. Šalių sudarytos Sutarties turinys leidžia teigti, kad Sutarties sudarymo tikslas – atsakovo nekilnojamojo turto pardavimas, nes atsakovas, sudarydamas šią Sutartį, siekė per ieškovus parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o ieškovai – už atitinkamą atlyginimą suteikti atsakovui paslaugą – surasti pirkėją, kuris įsigytų atsakovui priklausantį turtą. Tokia išvada dėl Sutarties tikslo atitinka formuojamą teismų praktika – kasacinis teismas analogiškos sutarties aiškinimo atveju yra pažymėjęs, jog traktuojant šalių sutartį priešingai, t. y. kad paslaugų sutartis buvo sudaryta tam, kad būtų surastas pirkėjas ir sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, bet ne tam, kad realiai būtų parduotas turtas, šios paslaugų sutarties sudarymas prarastų savo tikslinę paskirtį ir neatspindėtų kliento suinteresuotumo sudaryti šią sutartį – pasinaudojant tarpininko paslaugomis realiai parduoti nekilnojamąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011). Nors sutartyje konkrečiai neįvardyta paslaugos tiekėjo pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą – kliento nekilnojamojo turto pardavimą, tačiau šalys sudarė sutartį, turėdamos tikslą pasiekti nurodytą rezultatą, t. y. klientas, pasinaudodamas tarpininko, kaip verslininko profesionalo nekilnojamojo turto pardavimo srityje, patirtimi, pagalba parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o tarpininkas – suteikęs paslaugas, dėl kurių būtų realiai parduotas turtas, gauti už tai atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Sudarytos paslaugų sutarties tikslas – tarpininko, kaip profesionalo, paslauga surandant kliento nekilnojamojo turto pirkėją ir jam parduodant šį turtą, t. y. klientas, sudarydamas paslaugų sutartį su tarpininku, siekė, pasinaudojant jo paslaugomis, parduoti savo nekilnojamąjį turtą, todėl tarpininkas, suteikęs paslaugas, dėl kurių būtų realiai parduotas turtas, turi teisę tikėtis gauti už tai atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2013).

13.       Vis dėlto, toks aiškinimas nesudaro pagrindo visais atvejais absoliutinti tarpininkavimo sutarties tikslo turtą realiai parduoti. Atsižvelgiant į tai, kad toks pirkimo-pardavimo sandoris turėtų būti sudaromas turto pardavėjo (kliento) ir tarpininko surasto pirkėjo, o tarpininkas, kaip pagrįstai nurodė ieškovai, ne visais atvejais turi galimybę užtikrinti kitų asmenų sandorio sudarymą, kiekvieną kartą turi būti vertinamos faktinės aplinkybės, susijusios su šalių elgesiu vykdant tarpininkavimo sutartį, ir priežastys, dėl kurių reali pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo ir turtas neparduotas. Priešinga išvada ir aiškinimas prieštarautų protingumo bei sąžiningumo principams, nes sukurtu galimybę situacijoms, kai paslaugos teikėjai galėtų netekti teisės į atlygį už suteiktas paslaugas vien dėl to, jog dėl ne nuo jų ir ne nuo surasto pirkėjo, o nuo paslaugos gavėjo, priklausančių priežasčių turto perleidimo sandoris nesudaromas. Tokį aiškinimą atitinka ir ginčo Sutarties 6.2 punktas, kuriame šalys tiesiogiai, aiškiai ir konkrečiai apibrėžė, kad tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjai įgyja teisę į atlyginimą, ne tik tada, kai paslaugų teikėjų surastas pirkėjas pasirašo pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ir tuo atveju, kai klientas atsisako pasirašyti preliminariąją ar pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį su paslaugos teikėjų surastu pirkėju su klientu suderintomis sąlygomis. Taigi, sprendžiant dėl to, ar ieškovai gali būti pripažinti suteikę paslaugas pagal Sutartį ir įgiję teisę į atlyginimą, turi būti vertinamas ne tik pats turto pirkimo-pardavimo sandorio (ne)sudarymo faktas, tačiau ir atsižvelgiama į šalių elgesį ir priežastis, dėl kurių toks sandoris nesudarytas.

14.       Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad ieškovai vykdė atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto pirkėjų paiešką, skelbė apie buto pardavimą, teikė atsakovui informaciją, bendradarbiavo su atsakovu. Potencialus turto pirkėjas V. K., teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas, patvirtino, kad apie buto pardavimą sužinojo būtent dėl ieškovų atliktų veiksmų (skelbimo internetiniame portale), susisiekė su ieškovu Ž. L., pastarasis organizavo turto apžiūrą. Byloje pateiktas ieškovo bei potencialaus pirkėjo intensyvus susirašinėjimas sandorio rengimo klausimais. Bylos duomenys – susirašinėjimas, liudytojo V. K. paaiškinimai – patvirtina, kad ieškovų surastas pirkėjas buvo apsisprendęs ginčo turtą pirkti ir atliko tam būtinus veiksmus iš pirkėjo pusės – pasirūpino banko garantija, atliko turto vertinimą. Šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Susirašinėjimas taip pat patvirtina, kad ieškovas Ž. L. aktyviai rūpinosi ir skatino rengti reikalingus dokumentus, domėjosi sandorio sudarymo eiga ir dokumentų rengimo procesu. 2021 m. vasario 7 d. el. laiškai ir pateiktas ieškovo susirašinėjimas su V. K. patvirtina, kad 2021 m. vasario 7 d. šalys aiškiai suderino valią dėl esminių buto pirkimo-pardavimo sąlygų – aiškiai išreikštas abiejų šalių apsisprendimas turtą pirkti ir parduoti, suderinta kaina ir už šią kainą perleidžiamo turto apimtis (butas su automobilio statymo aikštele). Šalys pripažįsta faktinę aplinkybę, kad potencialus pirkėjas atliko iš jo pusės reikalingus veiksmus sandoriui sudaryti – turto vertinimą ir gavo banko garantiją. Iš pirkėjo ir ieškovo susirašinėjimo matyti, kad pirkėjas 2021 m. kovo 8 d. buvo visiškai pasiruošęs pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui.

15.       Taip pat iš atsakovo 2021 m. vasario 7 d. el. laiško matyti, kad jis informavo, jog sandoriui sudaryti yra kliūtis. Ši kliūtis – žyma Nekilnojamojo turto registre, draudžianti turtą perleisti tretiesiems asmenims – buvo viešai matoma registre. Nėra šalių ginčo dėl to, kad ši aplinkybė visiems buvo žinoma. Tačiau iš ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo matyti, kad atsakovas žada šį klausimą išspręsti greitai, artimiausiomis dienomis ir vis nurodo naujus, kelių dienų ar savaitės terminus. Matyti, kad toks bendravimas, susijęs su žymos nuėmimo klausimu, vyko nuo 2021 m. vasario 7 d. iki 2021 m. gegužės 5 d., kai pirkėjas nurodė apie pasibaigusį banko garantijos galiojimą ir teigė dėl nuolatinio ir užsitęsusio proceso nebematantis galimybių sandoriui įvykti.

16.       Taigi, iš bylos medžiagos nustatytina, kad vienintelė kliūtis pasirašyti sandorį buvo Nekilnojamojo turto registre esanti žyma apie draudimą turtą perleisti. Savo esme ši žyma reiškia tai, kad turto savininko teisės parduoti turtą yra apribotos. Aplinkybę, kad sutarčiai sudaryti sutrukdė žyma, kurios nuėmimo procesas neplanuotai užtruko ir buvo nesėkmingas, patvirtino ir atsakovas, teismo posėdžio metu paaiškinęs, jog žymos panaikinimui buvo reikalinga, jog į Lietuvą grįžtų tą galintis atlikti asmuo. Akivaizdu, kad atsakovas, sudarydamas tarpininkavimo paslaugų sutartį dėl turto pirkėjo paieškos, prisiėmė riziką, jog, tokį sudarus, iš pardavėjo pusės nebūtų kliūčių turtui parduoti. Atsakovas, žinodamas apie apribojimus perleisti turtą ir sudarydamas tiek tarpininkavimo sutartį pirkėjo paieškoms, tiek vykdydamas derybas su potencialiu pirkėju ir sudarydamas prielaidas neabejoti sandorio sudarymo galimybėmis bei realumu, iš esmės yra atsakingas dėl situacijos, kai, vis dėlto, apribojimo perleisti turtą klausimas išspręstas nebuvo ir tai sutrukdė sudaryti sutartą sandorį. Šiame kontekste kelių mėnesių laikotarpis, kuriuo iš esmės buvo laukiama žymos klausimo sprendimo, laikytinas pakankamai ilgu, o nesugebėjimas šio klausimo išspręsti per tokį laikotarpį prilygsta atsakovo atsisakymui sudaryti sandorį. Tokioje situacijoje nėra reikšmingos priežastys, lėmusios atsakovo teisės perleisti turtą nebuvimą, todėl atsakovo argumentai, jog klausimui išspręsti sutrukdė po pasaulį keliaujantis asmuo, nepaneigia atsakovo atsakomybės ir prisiimtos rizikos dėl tokios situacijos. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad susirašinėjimas patvirtina ir atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog atsisakė pasirašyti preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį. Liudytoju apklausiamas potencialus pirkėjas nurodė, jog, pasirašius tokią sutartį, jis būtų linkęs sandorio laukti dar ilgiau. Tokius jo teiginius patvirtina ir susirašinėjimas su ieškovu. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti ir situacijos kitaip vertinti nesudarantys pagrindo atsakovo teiginiai, kad jis sandorio sudaryti neatsisakė, o tik prašė tam skirti daugiau laiko. Akivaizdu, kad kelių mėnesių laikotarpis, pardavėjui atsisakant pasirašyti preliminariąją sutartį, bet kuriam protingam ir racionaliam pirkėjui yra pakankamas pagrindas suabejoti pardavėjo valia realiai parduoti turtą.

17.       Nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad, remiantis Sutarties 6.1, 6.2 punktais, yra pagrindas nustatyti, jog ieškovai suteikė tarpininkavimo paslaugą ir įgijo teisę į atlyginimą, nes surado pirkėją sutarties galiojimo metu, o klientas (atsakovas) atsisakė pasirašyti preliminariąją ar pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį su paslaugos teikėjų surastu pirkėju su klientu suderintomis sąlygomis.

18.       Šios išvados nepaneigia atsakovo teiginiai, kad šalys nebuvo suderinusios sandorio sąlygų. Susirašinėjimas patvirtina, kad šalys buvo aiškiai suderinusios valią parduoti ir pirkti turtą, nustačiusios jo kainą, dėl kurios ginčo nėra, bei už šią kainą parduodamą turtą. Atsakovas pats paaiškino, kad preliminariąją sutartį atsisakė pasirašyti dėl vienintelės priežasties – žymos.

19.       Pateikta susirašinėjimą atspindinti medžiaga ir atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad dėl žymos atsakovas atsisakė sudaryti preliminarią turto perleidimo sutartį, todėl nebuvo galimybės suderinti visas konkrečias sandorio aplinkybes bei detalias sąlygas (avanso klausimą, atsiskaitymo laiką, išsikraustymą ir pan.). Be to, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus ir susirašinėjimų medžiagą, pripažintina, jog, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, šalys bendravo skambučiais telefonu, susirašinėdamos el. laiškais iš žinutėmis. Tokia neformali bendravimo forma negali būti pagrindu pripažinti, jog sandorio sąlygos nebuvo aptartos, ypač atsižvelgiant į tai, jog pagal Sutarties 3.1.2 punktą šalys buvo nustačiusios, kad tokia bendravimo forma yra priimtina bei tinkama. Įvertinus susirašinėjimo turinį, labiau tikėtina, kad šalys buvo sutarusios dėl visų esminių sandorio sąlygų (CPK 178, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad sandorio sąlygos suderintos nebuvo, o priešingi atsakovo teiginiai vertintini kaip gynybinė pozicija, reaguojant į aiškų Sutarties 6.2 punkto turinį.

20.       Atmestini atsakovo teiginiai, kad jis nebuvo informuotas apie konkretų terminą, per kurį turi būti sudaryta sutartis, ir nežinojo, per kiek laiko žyma turėtų būti pašalinta. Iš susirašinėjimo akivaizdu, kad pats atsakovas vis žadėjo, jog žyma bus pašalinta artimiausiu metu, vis nukeldavo šį veiksmą kelioms dienoms, savaitei ir pan. Toks elgesys patvirtina, kad būtent pirkėjas ir ieškovai, nuolat besidomėdami, nebuvo informuojami apie realią situaciją ir terminus, susijusius su kliūties sandoriui sudaryti pašalinimu. Minėta, kad kelių mėnesių laukimo terminas pripažintinas pakankamu ir protingu tokiems veiksmams atlikti.

21.       Taip pat nurodytos išvados nepaneigia atsakovo teiginiai, kad jis neatsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, o tik prašė suteikti daugiau laiko žymai, draudžiančiai perleisti turtą, panaikinti. Minėta, kad svarbu įvertinti šalių elgesį sąžiningumo bei protingumo aspektais, o iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas nuolat buvo raginamas spręsti žymos panaikinimo klausimą ir nuolat vis nurodydavo reikalingą papildomą terminą. Tiek liudytojas potencialus pirkėjas, tiek atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo tikėtasi, kad žyma bus lengvai ir operatyviai pašalinta. To nepavykus padaryti, akivaizdu, kad pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko išimtinai dėl to, kad pardavėjas (atsakovas) neturėjo teisės turtą parduoti (esanti žyma tai draudė). Šiame kontekste, įvertinus laiko tarpą, kai buvo laukiama dokumentų parengimo iš atsakovo pusės, taip pat atsižvelgiant į tai, jog atsakovas atsisakė pasirašyti preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį (nors jai pasirašyti žyma nebūtų trukdžiusi, o kartu pirkėjas patvirtino, jog, tokią pasirašius, būtų sutikęs dar palaukti), konstatuotina, kad turtas nebuvo parduotas išimtinai dėl atsakovo kaltės (nepasirengimo sandoriui). Atsakovas nurodė, kad jam nebuvo pateiktas preliminariosios sutarties projektas, tačiau, nesant jo paties valios tokią sutartį pasirašyti, natūralu ir suprantama, jog toks projektas pagrįstai nebuvo rengiamas.

22.       Atsakovo teiginiai, kad Sutartis laikytina vartojimo sutartimi ir jos sąlygos turi būti aiškinamos atsakovo naudai bei ieškovų nenaudai, nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste. Kaip matyti, Sutarties 6.1, 6.2 punktai lingvistiškai yra aiškūs, dėl jų turinio šalių ginčo nėra ir nebuvo. Priešingai, šalių elgesys ir atsakovo procesiniuose dokumentuose formuluojami argumentai patvirtina, kad šių sąlygų turinys jam yra suprantamas. Nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs kokias nors Sutarties sąlygas, reiškęs dėl jų turinio pretenzijų, kreipęsis į vartotojų teises ginančias institucijas ar pan. Atsakovas el. laišku pranešė ieškovui apie Sutarties nutraukimą nuo 2021 m. birželio 10 d., nurodydamas, jog Sutartis nutraukiama dėl netinkamo jos vykdymo – pirkėjų nesuradimo ir preliminariosios sutarties (kurią, kaip minėta, pats atsakovas atsisakė pasirašyti su pirkėju V. K.) nepasirašymo. Taigi, Sutarties sąlygų ydingumo klausimas atsakovui nekilo.

23.       Apibendrinant pripažintina, kad, nors Sutarties tikslas parduoti turtą pasiektas nebuvo, tačiau taip atsitiko dėl paties pardavėjo nepasirengimo sandoriui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, jog tarpininkavimo paslauga nebuvo suteikta ir ieškovai neįgijo teisės į atlyginimą pagal Sutarties 6.1, 6.2 punktų sąlygas. Pripažintina, kad ieškovai, suradę pirkėją, kuris realiai buvo pasirengęs sudaryti turto pirkimo-pardavimo sandorį už atsakovui priimtiną sutartą kainą, tinkamai suteikė tarpininkavimo paslaugas ir įgijo teisę į atlyginimą pagal Sutartį.

Dėl atlyginimo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas dydžio 

24.       Nustačius, kad ieškovai surado turto pirkėją ir pagal Sutarties 6.2 punktą įgijo teisę į atlyginimą, spręstinas klausimas dėl priteistino atlyginimo dydžio, nes, kaip matyti iš Sutarties teksto, šalys konkretaus atlyginimo nebuvo įtvirtinusios.

25.       Atsakovas nurodė, kad reikalaujamas sumokėti tarpininko mokestis yra grindžiamas tik žodiniais šalių pasakymais dėl turto pardavimo kainos, todėl ieškovai nepagrįstai apskaičiavo prašomą priteisti atlyginimo dydį. Atsakovo teigimu, Sutarties 2.2. punkte nenumačius objekto kainos ir turto faktiškai nepardavus, ieškovų atlyginimo paskaičiavimas yra tik deklaratyvūs teiginiai ir nesudaro pagrindo atlygiui skaičiuoti.

26.       Teismo vertinimu, šioje situacijoje, kai turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo nepasirengimo sandoriui, taip pat atsakovui atsisakius pasirašyti preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį, esant duomenų apie sutartą turto pardavimo kainą – 199 000 Eur, ir šalims neginčijant tokio susitarimo (tokį sutartos kainos dydį patvirtino atsakovas teismo posėdžio metu ir liudytoju apklaustas pirkėjas), vadovaujantis Sutarties 7.1 punktu, ieškovai pagrįstai ir teisėtai atlyginimo dydį skaičiavo nuo sutartos kainos pagal Sutartyje aptartas skaičiavimo taisykles. Turto nepardavus išimtinai dėl to, kad atsakovas neturėjo teisės perleisti turto, formalus apibrėžimas, jog nėra fiksuotos faktinės turto pardavimo kainos ir dėl to negalima apskaičiuoti atlyginimo tarpininkui dydžio, prieštarautų sąžiningumo principui.

27.       Atsižvelgiant į nurodytą, tenkintinas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei UAB „Capital team“ iš atsakovo 4 975 Eur skolos pagal 2019 m. vasario 7 d. tarpininkavimo sutartį.

Dėl delspinigių

28.       Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį netesybomis (CK 6.70 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Pagal CK 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

29.       Nagrinėjamu atveju iš šalių sudarytos 2019 m. vasario 7 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties 7.4 punkto matyti, kad šalys susitarė, jog jeigu klientas vėluoja sumokėti atlyginimą pagal Sutartį, jis moka 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą mokėti dieną. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę netesybos (bauda, delspinigiai) yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių šalys susitaria, sudarydamos sutartį, ir kurių dydžio ar realumo kreditoriui, pareiškus reikalavimą, nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Sutartyje nustatytas delspinigių dydis atitinka protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principus bei formuojamą teismų praktiką.

30.       Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti 30 Eur delspinigius, apskaičiuotus pagal Sutartyje nustatytą dydį už laikotarpį nuo išrašytos sąskaitos už paslaugas apmokėjimo termino iki ieškinio pateikimo dienos, pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl tarpininkavimo sutarties sąlygų vertinimo 

31.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis priskirtina vartojimo sutartims, nes ieškovė veikė kaip verslininkė, o atsakovas – kaip vartotojas. CK 6.2284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis vartojimo sutarties nesąžiningas sąlygas; šiame straipsnyje vartojimo sutartimi laikoma bet kuri verslininko ir vartotojo sudaryta sutartis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taip pat minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remiantis CK 6.2284 straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018).

32.       Ginčo Tarpininkavimo paslaugų sutarties 8.1 punkte nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja 2 mėnesius; jeigu nė viena iš šalių likus 14 dienų iki sutarties galiojimo laiko pabaigos nepraneša apie sutarties nutraukimą, sutartis laikoma pratęsta tam pačiam laikotarpiui; pratęsimų skaičius neribojamas. Atsakovo teigimu, 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva) 3 straipsnio 3 dalis numato, jog priede yra nustatomas orientacinis ir neišsamus sąlygų, kurias galima laikyti nesąžiningomis, sąrašas, o priedo h punktas numato tokią sąlygą: automatiškai pratęsti terminuotą sutartį, vartotojui nepareiškus kitokios nuomonės, kai nustatomas nepagristai trumpas terminas vartotojui pareikšti tokį norą? nepratęsti sutarties. Atsakovo vertinimu, Sutarties 8.1 punktas galėtų būti pripažintas nesąžiningu, nes jis numato automatinį pratęsimą, o vertinant tai, kad tokiu būdu Sutartis buvo pratęsinėjama nuo 2019 m. vasario 2 d., galima nustatyti šalių nelygiateisiškumą bei nelygiavertiškumą, nes tokia sąlyga išimtinai yra naudinga tik tarpininkui. Atsakovo teigimu, Sutarties 8.1 punkto nuostata prieštarauja CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 8 punktui, įgyvendinančiam Direktyvos priedo h punktą, pagal kurį nesąžiningomis laikytinos sąlygos, kurių tikslas arba rezultatas automatiškai pratęsti terminuotą sutartį, vartotojui nepareiškus kitokios nuomonės, kai nustatomas nepagrįstai trumpas terminas vartotojui pareikšti tokį norą nepratęsti sutarties.

33.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Direktyvos 93/13/EEB priedo h punkto sąlygos tikslas yra apsaugoti vartotoją terminuotų sutarčių atveju nuo siurprizinio ir neapgalvoto sutarties pratęsimo. Šios sąlygos tikslas yra ne visiškai uždrausti sutarties automatinį pratęsimą, o uždrausti tokį automatinį pratęsimą, kai vartotojui yra nustatomas nepakankamas terminas apsispręsti dėl sutarties pratęsimo ar nutraukimo. Tiek nepagrįstai ilgas, tiek ir nepagrįstai trumpas terminas pranešimui dėl sutarties nutraukimo yra nesąžiningas vartotojo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). ESTT yra nurodęs, kad, norint sužinoti, ar dėl sąlygos atsiranda „ryškus“ iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų neatitikimas vartotojo nenaudai, reikia atsižvelgti į nacionalinės teisės nuostatas, taikytinas tuo atveju, kai nėra susitarimo tarp šalių. Būtent atlikdamas tokią lyginamąją analizę nacionalinis teismas galės įvertinti, ar ir prireikus – kiek dėl sutarties vartotojas atsiduria nepalankesnėje teisinėje situacijoje, palyginti su nustatytąja galiojančioje nacionalinėje teisėje. ESTT pabrėžė ir tai, kad svarbu konstatuoti, jog atsižvelgiant į Direktyvos 16 konstatuojamąją dalį nacionalinis teismas šiuo tikslu turi patikrinti, ar pardavėjas arba tiekėjas, dorai ir teisingai veikdamas vartotojo atžvilgiu, galėjo pagrįstai tikėtis, jog vartotojas būtų sutikęs su tokia sąlyga, jei dėl jos būtų atskirai derėtasi (ESTT 2013 m. kovo 14 d. sprendimas byloje M. A. prieš Caixa d‘Estalvis de Catalunya, Tarragona i Manresa (Catalunyacaixa), C-415/11, 68–69 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018).

34.       Teismo vertinimu, atsižvelgiant į 2 mėnesių šalių sudarytos sutarties galiojimo terminą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad 14 dienų apsispręsti dėl Sutarties pratęsimo ar nutraukimo yra nepagrįstai ilgas ar trumpas terminas. Vertinant šią sąlygą pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nemanytina, jog dėl tokios sąlygos atsiranda ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų atsakovo, kaip vartotojo, nenaudai (Direktyvos 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą kasacinio teismo praktiką, vertina, jog nėra dispozityvių CK normų, kurių nustatytą padėtį toks terminas (14 dienos) pablogintų, taip pat nėra pagrindo manyti, kad derantis dėl tokios sąlygos individualiai atsakovas su ja nesutiktų, nes terminų (sutarties galiojimo ir pranešimo apie sutarties nutraukimą) santykis yra protingas ir proporcingas. Įvertinęs nurodytą, teismas sprendžia, kad šalių sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties 8.1 punktas negali būti laikytinas nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga.

35.       Be to, byloje nustatytas atsakovo elgesys patvirtina, jog jis suprato, kad sutartis tęsiasi – t. y. atsakovas, praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams nuo sutarties sudarymo dienos, tęsė bendravimą su pardavimų atstovu, ir tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis pats suvokė, jog sutartis yra pratęsta, ir tam neprieštaravo. Pateikdamas pranešimą dėl Sutarties nutraukimo atsakovas taip pat nesirėmė jos sąlygų nesąžiningumu ir neprieštaravo jos pratęsimui. Minėta, jog Sutartį jis nutraukė nurodydamas, kad jo netenkinta ieškovų teikiamos paslaugos.

Dėl nuostolių atlyginimo 

36.       Ieškovas Ž. L. prašė priteisti iš atsakovo 200 Eur nuostolių atlyginimo, nurodydamas, kad šias išlaidas jis patyrė surastam pirkėjui kompensuodamas ginčo turto vertinimo išlaidas. Ieškovo ir liudytojo susirašinėjimas, taip pat liudytojo paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad potencialus pirkėjas atliko ginčo turto vertinimą ir, sandoriui neįvykus, pareikalavo šias išlaidas kompensuoti. Pateiktas 2021 m. gegužės 10 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovas sumokėjo V. K. 200 Eur už vertinimo išlaidas.

37.       Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomi priteisti iš atsakovo 200 Eur dydžio nuostoliai atsirado dėl to, kad ieškovų surastas pirkėjas, besiruošdamas sandoriui, patyrė turto vertinimo išlaidų, kurias, sandoriui neįvykus, kompensavo ieškovas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai nurodo, kad šie nuostoliai laikytini ieškovų, kaip tarpininkavimo verslo srities profesionalų, priimta rizika. Kaip buvo nurodyta pirmiau šiame sprendime, atsakovą ir potencialų pirkėją siejo suderinta valia ir žodinis susitarimas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau preliminariąją sutartį atsakovas pasirašyti atsisakė. Tokios sutarties nepasirašius pirkėjas iš esmės savo rizika ir pasitikėdamas ėmėsi veiksmų rengdamasis sandoriui sudaryti ir dėl to patyrė išlaidų. Nėra pagrindo nustatyti, kad šalys buvo susitarusios dėl atsakovo įsipareigojimo dengti tokio pobūdžio išlaidas. Tai, kad ieškovai, iš esmės veikdami kaip verslo profesionalai ir kurdami teigiamą savo įvaizdį, prisiėmė prievolę kompensuoti pirkėjui patirtas išlaidas dėl neįvykusio sandorio, negali lemti paslaugų gavėjui, vartotojui, permetamos pareigos jas atlyginti, nenustačius tokio šalių susitarimo ir ypač atsižvelgiant į tai, jog atsakovas buvo atsisakęs pasirašyti preliminariąją sutartį, t. y. pirkėjo atžvilgiu prievolių neprisiėmė. Nors atsakovas savo elgesiu bei komunikacija ir sudarė sąlygas pagrįstai ir sąžiningai tiek pirkėjui, tiek ieškovams tikėtis, jog žyma bus operatyviai panaikinta ir sandoris sudarytas, tačiau tai negali būti vertinama kaip prievolė atlyginti pirkėjo ar paslaugų teikėjų išlaidas, atsiradusias dėl jų lūkesčių. Tokioje situacijoje nėra pagrindo nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus, kurie būtų priežastiniu ryšiu susiję su pirkėjo savo rizika prisiimtomis išlaidomis bei ieškovo apsisprendimu šias išlaidas kompensuoti. Atsižvelgiant į tai, šis ieškinio reikalavimas atmestinas.

38.       Ieškovė UAB ,,Capital team“ pateikė duomenis apie turėtas 550,55 Eur išlaidas, patirtas už teisines paslaugas ir pretenzijos atsakovui dėl tarpininkavimo mokesčio sumokėjimo parengimą iki kreipiantis į teismą su ieškiniu (2021 m. gegužės 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 21/05-25, 2021 m. gegužės 18 d. mokėjimo nurodymas Nr. 74700). Ieškiniu ieškovė prašė priteisti šių išlaidų atlyginimą iš atsakovo.   

39.       Neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, asmuo privalo atlyginti patirtus nuostolius, susijusius su skolos išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). CK 6.57 straipsnis nustato, kad su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas turi padengti skolininkas. Pateikti duomenys apie turėtas 550,55 Eur išlaidas patvirtina, kad ieškovė, siekdama atsakovo atsiskaitymo pagal Sutartį, naudojosi teisine pagalba pretenzijai parengti, t. y. patyrė nuostolius dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinę prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškovė įrodė atsakovo, kaip sutartį pažeidusios šalies, civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas (CK 6.245, 6.249 straipsniai). CK 6.251 straipsnio 1 dalis nustato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai ir įstatyme numatytų išimčių šiuo atveju nenustatyta. Ieškovės patirti nuostoliai imantis neteisminio skolos išieškojimo, pripažintini adekvačiais ir pagrįstais, todėl jų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovo.

40.       Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė atmesti reikalavimą dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo, nurodydamas, kad už pretenzijos parengimą prašoma priteisti suma yra neproporcingai didelė. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartą atsakovo elgesį ir jo atsakomybę už susidariusią situaciją, taip pat įvertinęs parengtos pretenzijos apimtį, detalumą, išsamumą, nenustatė pagrindo pripažinti prašomą priteisti sumą neproporcinga suteiktoms paslaugoms. Atsižvelgiant į ieškinio turinį, pastebima, kad pretenzijos tekstas vėliau panaudotas rengianti ieškinį, tačiau bendra prašomų atlyginti išlaidų, patirtų už pretenzijos ir ieškinio parengimą, suma atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodomus dydžius, kriterijus, protingumo, proporcingumo principus. Pažymėtina ir tai, kad pats atsakovas, pateikdamas prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, į prašomą priteisti sumą įtraukė atsakymo į pretenziją rengimo išlaidas (484 Eur), kurių dydis artimas prašomai už pretenzijos parengimą patirtų išlaidų atlyginimo sumai (DOK-227975).  

Dėl procesinių palūkanų 

41.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės UAB ,,Capital team“ reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

42.       Atmetus ieškovo Ž. L. ieškinio reikalavimą dėl 200 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

44.       Ieškovė UAB ,,Capital team“ pateikė duomenis, kad patyrė 2 169,90 Eur bylinėjimosi išlaidų: 125 Eur žyminis mokestis, 2 044,90 Eur advokato atstovavimo išlaidų; pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (2021 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymas Nr. 74760; 2021 m. birželio 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 21/06-30, 2021 m. birželio 15 d. mokėjimo pavedimas; DOK-193229, DOK-227769). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės UAB ,,Capital team“ ieškinys patenkintas, ieškovei iš atsakovo priteistinas nurodytų išlaidų atlyginimas. Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma atitinka užmokesčio dydžius, patvirtintus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija), protingumo bei proporcingumo reikalavimus, todėl priteistina ieškovei iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

45.       Ieškovas Ž. L. pateikė duomenis apie sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį (2021 m. birželio 15 d. mokėjimas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo atmestas, šių išlaidų atlyginimas iš atsakovo nepriteisiamas.

46.       Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (3,80 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl valstybei iš atsakovo šių išlaidų atlyginimas nepriteisiamas (CPK 92, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Capital team“ (j. a. k. 304415819) iš atsakovo J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4 975 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) skolos, 30 Eur (trisdešimt eurų) delspinigių, 550,55 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų 55 ct) skolos išieškojimo išlaidų, 5 (penkių) proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (5 555,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 169,90 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Rūta Latvelė