Administracinė byla Nr. eI-2133-171/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00761-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 27.4; 55.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant atsakovės atstovui V. P.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui A. D. dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėja UAB „Lietuvos rytas“ elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. EKS-03/18.

Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad skundžiamu sprendimu Komisija konstatavo, kad dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtoje publikacijoje „Blaivioji šventė – tik su prievaizdo bizūnu“ buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 5 straipsnis, kuris nustato pareigą publikacijoje pateikti ne mažiau kaip dviejų skirtingų tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomones, kai informacija yra prieštaringa, neaiški arba susijusi su konfliktiniais klausimais.

Nurodo, kad ginčo publikacijoje aprašomas vasarą vykęs festivalis „Naisių vasara“, kurio metu buvo net ir drastiškomis priemonėmis ribojamas alkoholio vartojimas ir jo pardavimas. Ginčo publikacijoje A. D. pateikė festivalyje dalyvavusių asmenų nuomones ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės komentarą apie tai, kad festivalio metu pažeidimų nebuvo užfiksuota. Neatsižvelgiant į tai, komisija skundžiamame sprendime konstatavo, kad turėjo būti pateiktos ir asmenų, atsakingų už festivalio organizavimą nuomonės. Tai, kad buvo pakalbinta policijos pareigūnė, „neatsveria“ autoriaus kuriamos tendencijos kritiškai pavaizduoti festivalį.

Pareiškėjos nuomone, Etikos kodekso 5 straipsnyje nėra nustatyta, kad vienos pusės nuomones, turi „atsverti“ kitos pusės, t. y. priešingos, nuomonės. Šis straipsnis nenurodo, kad nuomonės turi būti priešingos. Jame išdėstytas reikalavimas, kad kalbinami asmenys būtų skirtingi ir tarpusavyje nesusiję ir jų turi būti būtent du. Komisija nenurodė, kuo susiję tarpusavyje ir kuo yra apjungti tautodailininkė, prekiavusi savo dirbiniais, verslininkai P., vietos gyventojais įvardyti V. ir R., policijos atstovės bei saugos tarnybos „Argus“ darbuotojas.

Asociacijos „Naisių bendruomenė“ skunde Komisijai, be kita ko, saugos tarnyba „Argus“ yra pavadinta festivalyje apsaugą užtikrinusia bendrove, kuri gali būti priskirta ir prie festivalio organizatorių, tačiau šios tarnybos darbuotojo komentaro Komisija nepastebėjo arba priskyrė jį tai grupei nuomonių, kurias neva reikėjo „atsverti“.

Komisijos reikalavimas dirbtinai parinkti asmenis nuomonei pareikšti tokiu būdu, kad jie išreikštų diametraliai priešingas nuomones yra perteklinis, nes to nenustato Etikos kodeksas, o dažnai to neleidžia padaryti ir objektyvi realybė, nes ne visada įmanoma užtikrinti būtent prieštaringų nuomonių pateikimą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Atsakovė Visuomenės informavimo etikos asociacija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad skundžiamame sprendime Komisija, įvertinusi visas nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad publikacijoje pateikta informacija apie festivalį ir jame taikytas organizacines priemones buvo prieštaringa ir neaiški, o pašnekovai buvo parinkti tendencingai, selektyviai perteikiant tik nuomones, atitinkančias kritišką paties autoriaus poziciją apie renginio metu taikytų alkoholio draudimo priemonių adekvatumą ir veiksmingumą. Publikacijoje pateiktas policijos atstovės pranešimas apie tai, kad renginio metu viešosios tvarkos pažeidimų užfiksuota nebuvo, šios tendencijos „neatsveria“, kadangi informacijos apie festivalyje taikytas saugos priemones ir galimai masišką alkoholio vartojimą nei patvirtina nei paneigia. Taip pat vertintina ir saugos tarnybos „Argus“ darbuotojo pateikta informacija, kadangi jis tik nurodė, kad iki festivalio pradžios būta girtų asmenų.

Pažymi, kad publikacijoje buvo kritikuojamas festivalio organizavimas, neigiamai atsiliepiama apie jame taikytas alkoholio ribojimo priemones ir šių priemonių adekvatumą bei efektyvumą. Publikacijos autorius, siekdamas tinkamai įgyvendinti Etikos kodekso reikalavimus dėl nuomonių įvairovės užtikrinimo, privalėjo pateikti ir kitos pusės, t. y. asmenų, atsakingų už šio festivalio organizavimą ir (ar) tvarkos šiame renginyje palaikymą, nuomones, nes neabejotina, kad kritikuojami festivalio organizatoriai turėjo kitą nuomonę ir būtų galėję pakomentuoti parašomą situaciją bei patvirtinti ar išskaidyti publikacijos autoriaus abejones. Autoriaus eksperimentas – provokacija su degtinės buteliuku nelaikytinas tinkamu ir adekvačiu būdu tai padaryti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2018 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. EKS-03/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. liepos 8 d. interneto tinklalapyje lrytas.lt buvo paskelbta publikacija „Naisių festivalis: daug muzikos, „atsargos“ automobiliuose ir bausmės įkaušėliams“.

2017 m. liepos 11 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 131(7849) buvo išspausdinta A. D. publikacija „Blaivioji šventė – tik su prievaizdo bizūnu“.

2017 m. liepos 11 d. interneto tinklalapyje lrytas.lt buvo paskelbta publikacija „Naisių festivalio dalyviai papasakojo, kas iš tiesų dėjosi šventėje“.

2017 m. rugsėjo 15 d. asociacija „Naisių bendruomenė“ Komisijai dėl šių publikacijų pateikė skundą, kuriuo prašė įvertinti, ar jomis viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) žurnalistas A. D., UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ pažeidė profesinės etikos normas. Nustačius profesinės etikos normų pažeidimus, juos konstatuoti ir pagal kompetenciją priimti kitus sprendimus, taip pat įpareigoti viešosios informacijos rengėjus (skleidėjus) paskelbti Komisijos sprendimus atitinkamose visuomenės informavimo priemonėse.

Asociacija skunde pažymėjo, kad vienpusiška klaidinanti informacija skaitytojams, kad festivalio svečiai girtavo, o apsaugininkų armija juos tramdė buvo skleidžiama tiek straipsnių pavadinimais tiek turiniu. Tai patvirtina straipsnių pavadinimai: „Blaivioji šventė tik su prievaizdo bizūnu“, „Naisių festivalio dalyviai papasakojo, kas iš tiesų dėjosi šventėje“, teiginys „Naisių festivalis: daug muzikos, „atsargos automobiliuose ir bausmės įkaušėliams, neblaivių festivalyje nesutiksi – mat akyla festivalio apsauga gerokai įkaušusių asmenų net neįleido“. Asociacija abejoja, kad apskritai buvo apklausti straipsniuose nurodyti asmenys, t. y. „šaltiniai“ sugalvoti, nebuvo apklausti festivalio organizatoriai, kurie buvo atsakingi už festivalio svečių elgseną ir problemas.

2018 m. sausio 14 d. įvyko Komisijos posėdis, kuriame buvo nuspręsta, kad A. D. publikacijoje „Blaivioji šventė – tik su prievaizdo bizūnu“ buvo pažeistas Etikos kodekso 5 straipsnis, nustatantis, kad gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi pateikti ne mažiau kaip dviejų skirtingų, tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomones, kai informacija yra prieštaringa, neaiški arba susijusi su konfliktiniais klausimais.

2018 m. sausio 24 d. Komisija priėmė sprendimą Nr. EKS-03/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“, kuriuo nusprendė ne tik pripažinti, kad A. D. publikacijoje „Blaivioji šventė – tik su prievaizdo bizūnu“ buvo pažeistas Etikos kodekso 5 straipsnis, tačiau UAB „Lietuvos rytas“ buvo ir įpareigotas paskelbti šį sprendimą laikraštyje „Lietuvos rytas“.

Publikacijoje buvo atpasakojami publikacijos autoriaus įspūdžiai apie festivalio „Naisių vasara“ organizavimą ir šio renginio metu taikytų alkoholio draudimo priemonių adekvatumą ir veiksmingumą. Publikacijos paantraštėje buvo teigiama, kad „blaiviausiu Lietuvos kaimu pakrikštytuose Naisiuose festivalio žiūrovai slapstydamiesi gėrė automobiliuose, jų tykojo apsaugininkų armija, o, uždarius parduotuvių alkoholio skyrius, žmonės svaigalų plūdo pirkti į aplinkinius miestelius.

Nors, anot publikacijos autoriaus, festivalio metu Naisių parduotuvėje buvo ribojama prekyba alkoholiu, jo prieigose stovėjo ženklai, draudžiantys gerti, o kiekvienas daugiau įtartinas asmuo buvo apuostomas apsaugos darbuotojų, jam teko matyti ne vieną žmogų alkoholiu besivaišinantį automobilyje, kaip ir žmones, slepiančius alkoholį buteliuose nuo nealkoholinių gėrimų.

Publikacijoje buvo cituojamas saugos tarnybos „Argus“ darbuotojas „taip iš pat ryto Naisiuose buvo daug girtų“, parduotuvės „Aibė“ šeimininkas P. P., kuris teigė, kad „visi pirkėjai pikti, nes neparduodame alkoholio, tai kam čia mums rietis“, nuo Naisių per 7 kilometrus nutolusios parduotuvės (Pakruojo rajonas) pardavėja sakė, jau iš ryto spėjusi, kad taip ir bus – „Prisiperka iš vakaro, kas norės tas ir prisisiurbs“, šventės dalyvis R. B. piktinosi, kad festivalio vietoje buvo panaudota per daug įspėjamųjų priemonių nevartoti alkoholio „Gal aš gyvulys, kad man kiekviename žingsnyje pirštu baksnotų: „Tu negerk, negerk...“? Dar galėtų parduotuves elektriniu piemeniu apraizgyti“. Į festivalį atvykusi tautodailininkė teigė, kad „Čia man panašu į Baltarusijos kolūkio šventę. Gerti draudžiama, tačiau girtų netrūksta, o pakampėse tušti buteliai voliojasi“.

Teismas sutinka su atsakovės nuomone, kad pašnekovai buvo parinkti tendencingai, pasirinktinai perteikiant tik nuomones, atitinkančias kritišką paties autoriaus poziciją. Publikacijoje pateiktas policijos atstovės pranešimas apie tai, kad renginio metu viešosios tvarkos pažeidimų nebuvo užfiksuota, šios tendencijos nepaneigia, kadangi informacijos apie festivalyje taikytas saugos priemones ir galimai masišką alkoholio vartojimą nei patvirtina nei paneigia.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę.

Etikos kodekso 5 straipsnis įtvirtina, kad gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi pateikti ne mažiau kaip dviejų skirtingų, tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomones, kai informacija yra prieštaringa, neaiški arba susijusi su konfliktiniais klausimais.

Pareiškėja skunde teigia, kad autoriaus festivalio „Naisių vasara“ įspūdžių perteikimas publikacijoje atitiko Etikos kodekso 5 straipsnio nuostatas. Pareiškėjos nuomone, ši nuostata nereikalauja, kad būtų pateikiamos priešingos nuomonės, svarbiausia, kad būtų apklausti 2 skirtingi asmenys, todėl Komisija nepagrįstai konstatavo, kad buvo padarytas Etikos kodekso 5 straipsnio pažeidimas.

Iš Etikos kodekso 5 straipsnio turinio matyti, kad įstatymo leidėjas pirmiausia kelia imperatyvų reikalavimą, kad turi būti gerbiama nuomonių įvairovė, ypač tais atvejais kai informacija yra susijusi su konfliktiniais klausimais, todėl žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai pateikdami informaciją apie tam tikrus įvykius privalo pateikti kuo įvairesnių nuomonių publikacijose aprašomais klausimais.

Teismas, išanalizavęs ginčo publikaciją, daro išvadą, kad jos autorius pateikė kelių, nors ir skirtingų asmenų, tačiau panašias nuomones, bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės, komentarą, kuris nei paneigė nei patvirtino alkoholio vartojimo faktą festivalyje.

Publikacijoje paskleista informacija susijusi su konfliktiniu klausimu dėl alkoholio vartojimo ribojimo priemonių. Iš publikacijos turinio matyti, kad apklausti šventės dalyviai buvo prieš alkoholio vartojimo ribojimo draudimus, o organizatoriai tokius draudimus nustatė ir ėmėsi priemonių juos įgyvendinti. Taigi, viena visuomenės grupė draudimus dėl alkoholio vartojimo palaikė, o kita buvo prieš, tačiau jos autorius aprašė tik tų asmenų nuomones, kuriose atsispindėjo tik neigiama nuomonė nustatytoms alkoholio draudimo priemonėms.

Publikacijos autorius, siekdamas tinkamai įgyvendinti Etikos kodekso reikalavimus dėl nuomonių įvairovės užtikrinimo, privalėjo pateikti ir asmenų, atsakingų už festivalio organizavimą ir tvarkos palaikymą, nuomones dėl alkoholio vartojimo fakto festivalyje.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad 2018 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimas Nr. EKS-03/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Pareiškėja skunde prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas ne pareiškėjos naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai               Rytis Krasauskas

                            Rūta Miliuvienė                 

                            Irena Paulauskienė