Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2170-201/2015

(Proceso Nr. 4-06-3-01808-2015-8)                                                              

                                                 Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ROIK 07-15-9278530

             Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.; 52.3.;

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2015 m. gegužės 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Liauksminei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, išnagrinėjusi A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), viengungio, 10 klasių išsilavinimo, Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), besimokančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

A. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas nurodant, kad jis 2015-05-09, 05.47 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transpoto priemonę „O. O.“ valst. nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią R. A., būdamas neblaivus (nustatytas 0,51 prom. girtumas), nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus vairavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį, po susidūrimo kliudė kiemo tvorą. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės, namo kiemo tvora (6 m.). Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 14, 127, 222 punktų reikalavimus bei įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

A. S. teismo posėdžio metu parodė, jog sutinka sukėlęs eismo įvykį, nuoširdžiai gailisi, buvo labai susijaudinęs ir norėjo apie įvykį pranešti tėvui. Ketina nukentėjusiesiems atlyginti turtinius nuostolius, atsiradusius dėl eismo įvykio. Prašo išdėstyti baudą dalimis.

Jo atstovė advokatė prašo teismo skirti minimalią nuobaudą bei baudos sumokėjimo terminą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui.

ATPK 127 straipsnio 3 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), bei padarytas neblaivaus (girto) asmens. Taigi, iš straipsnio dispozicijos matyti, jog siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal analizuojamą straipsnį būtina nustatyti: pirma, padarytą KET pažeidimą; antra, kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą); trečia, tiesioginį priežastinį ryšį tarp padaryto KET pažeidimo ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo).

Byloje esančios foto lentelių nuotraukos, įvykio vietos schema, Klaipėdos apskrities policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, automobilio „O. O.“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) savininko R. A. paaiškinimas, pačio A. S. paaiškinimas, liudininko R. M., mačiusio eismo įvykį, paaiškinimas, alkoholio matuoklio rodmenų šaknelė (užfiksuotas 0,51 prom. girtumas), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo ir kiti įrodymai patvirtina, kad 2015-05-09 A. S., vairavo transpoto priemonę „O. O.“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią R. A., būdamas neblaivus (nustatytas 0,51 prom. girtumas), nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus vairavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį „V. P.“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią V. M. (V. M.), po susidūrimo kliudė namo sklypo tvorą, esančią (duomenys neskelbtini). Jo kaltė pažeidus KET 9, 14, 127 p. ir įvykdžius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą visiškai įrodyta.

ATPK 130 straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog A. S. 2015-05-09, 05.47 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transpoto priemonę „O. O.“ valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,51 prom. girtumas), nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus vairavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį, po susidūrimo kliudė šalia esančio sklypo namo kiemo tvorą. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės, namo kiemo tvora (6 m.). Nors eismo įvykį sukėlęs asmuo turėjo pareigą, numatytą KET 222 p., nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šios faktinės aplinkybės neabejotinai pagrindžia, A. S. veiksmuose, esant LR ATPK 130 str. 1 d. objektyviuosius požymius.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013).

Remiantis A. S. paaiškinimu, duotu teismo posėdžio metu, paaiškinimu, duotu Klaipėdos apskrities VPK policijos pareigūnams, užfiksuota, jog A. S. neneigia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, pripažįsta padaręs pažeidimą, kvalifikuotą pagal LR ATPK 127 str. 3 d., t. y. suvokia, kad jis susijęs su tokiu eismo įvykiu, tačiau teigia pasitraukęs iš eismo įvykio vietos netyčia, nes buvo labai išsigandęs ir norėjęs apie įvykį pranešti tėvui. Teismas, vertindamas A. S. veiksmus tiesioginės tyčios kontekste, atsižvelgia į liudytojo R. M., mačiusio eismo įvykį paaiškinimą, duotą Klaipėdos apskrities VPK policijos pareigūnams, kuriame patvirtino, jog A. S. iš karto po eismo įvykio pabėgo, R. A. paaiškinimą, Klaipėdos apskrities VPK policijos pareigūnės tarnybinį pranešimą, iš kurių matyti, jog eismo įvykio vietoje A. S. nebuvo. Dėl to, teismas, įvertinęs esančių faktinių aplinkybių visumą, nesant byloje jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų A. S. nesąmoningą būklę, dėl kurios būtų negalėjęs adekvačiai sumokti savo veiksmų neteisėtumo, daro išvadą, jog įvykus eismo įvykiui pažeidėjas pasitraukė iš eismo įvykio vietos veikdamas tiesiogine tyčia, o teiginius dėl išgąsčio būsenos laiko deklaratyvia gynybos versija.

Dėl to, esant objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas teisės pažeidimas, taip pat, teisingai kvalifikuotas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes A. S. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, pažeisdamas KET 222  punkto reikalavimus, nes sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintos (apgadintos) kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės bei kitoks turtas, nepranešė apie eismo įvykį nukentėjusiesiems, policijai ir nepasiliko eismo įvykio vietoje.

A. S. atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl padaryto teisės pažeidimo pagal LR ATPK 127 str. 3 d. prisipažino, nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, baustas administracine tvarka, jo vardu galioja administracinė nuobauda, į administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti A. S. paskyrus ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. sankcijose numatytas nuobaudas. Paskirtos nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 straipsnis).

Atsižvelgdamas į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, į paskirtos paskirtinos baudos dydį bei tai, jog A. S. šiuo metu mokosi, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis (ATPK 313 str. 3 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 302 str., 31 str. 1 d. 1 p., 33 str., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 3024 str.,

n u t a r i a :

A. S. pripažinti kaltu 2015-05-09 padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., ir paskirti:

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą nuobaudą – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams;

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, A. S. paskirti galutinę nuobaudą – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d., baudos sumokėjimą išdėstyti 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis – po 48,25 Eur.

Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6030. Kvitus būtina pristatyti Klaipėdos AVPK Kelių policijos biurui.

Nutarimas gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                           Adolfina Simaitienė