Civilinė byla Nr. 2S-434-264/2015

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02920-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

82.1; 82.3; 122.3;122.4;128.10;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. atskirąjį skundą dėl Alytus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3555-835/2014 pagal pareiškėjo Alytaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. Ž., V. Ž., J. P. dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo D. Ž.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Alytaus miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė nustatyti D. Ž. rūpybą ir paskirti anūką V. Ž. jos rūpintoju. Nurodė, kad pareiškėjas vykdydamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį ir gavęs pačios D. Ž. prašymą dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo kreipėsi į teismą dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo D. Ž.. D. Ž. yra senatvės pensininkė, garbaus amžiaus, tačiau pilnai supranta savo veiksmus ir gali juo valdyti, normaliai mąsto, skaito knygas, seka visus įvykius, tačiau dėl amžiaus ir sveikatos yra apsunkintas jos judėjimas, vaikšto su lazdele, todėl jai reikalinga kito žmogaus pagalba. Ji gyvena su marčia A. Ž. ir anūko V. Ž. šeima, kuris ja rūpinasi, prižiūri, padeda buityje, nuperka maisto ir sutinka būti paskirtas rūpintoju.

Suinteresuotas asmuo D. Ž. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad šiuo metu gyvena su anūko V. Ž. šeima, jų namuose. Su anūku labai gerai sutaria, yra patenkinta jo priežiūra, todėl nori, kad V. Ž. būtų paskirtas jos rūpintoju. Čia ji jaučiasi visų mylima ir gerbiama, su visais gražiai bendrauja, ją lanko kiti giminaičiai, anūkas nuveža pas gydytojus ir į bažnyčią, apiperka. Nurodė, kad kategoriškai nesutinka, kad jos rūpintoja būtų paskirta dukra J. P.. Paaiškino, kad mirus sutuoktiniui pas dukrą pabuvo du mėnesius. Dėl dukros charakterio ypatybių jų bendravimas buvo labai sudėtingas, priežiūra bloga, todėl ji pasiprašė vyro giminaičių parvežama pas anūką.

Suinteresuotas asmuo V. Ž. pareiškimą palaikė ir sutiko būti savo močiutės D. Ž. rūpintoju.

Suinteresuotas asmuo J. P. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo posėdžio metu jos atstovas prašė pareiškimo netenkinti ir rūpybos nenustatyti, kadangi pagal J. P. pareiškimą pradėta byla dėl D. Ž. pripažinimo neveiksnia. Taip pat prašė J. P. paskirti D. Ž. globėja (rūpintoja).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi pareiškimą tenkino –  nustatė rūpybą D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), ir jos rūpintoju paskyrė V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini). Priteisė iš suinteresuoto asmens J. P. suinteresuotam asmeniui D. Ž. 500 Lt (144,81 Eur) advokato pagalbos išlaidų. Taip pat priteisė iš suinteresuoto asmens J. P. 20 Lt (5,79 Eur) išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.

Iš pareiškėjo atstovės, suinteresuotų asmenų, jų atstovų paaiškinimų, byloje esančių įrodymų teismas darė išvadą, kad suinteresuotų asmenų tarpusavio santykiai yra priešiški. Sprendžiant rūpintojo skyrimo klausimą, teismas vadovavosi išimtinai D. Ž. interesais tiek vertinant pretendentų asmenines savybes, tiek psichologinį klimatą pretendentų šeimoje, tiek jų galimybes užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas ir saugumą. Vertinat abiejų pretendentų galimybes sudaryti D. Ž. tinkamas gyvenimo sąlygas, teismas nurodė, jog abiejų pretendentų gyvenimo ir buities sąlygos yra tinkamos. Pažymėjo, kad D. Ž. yra 90 metų amžiaus ir yra normalu, jog dėl amžiaus būklės negali savarankiškai pilnai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, todėl yra pagrindas jai nustatyti rūpybą ir skirti rūpintoją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.279 str. 1 d.).

Teismas atsižvelgdamas į bylos medžiagą, šalių paaiškinimus nurodė, kad D. Ž. prižiūri ir padeda buityje būtent V. Ž. - jos anūkas. Jis sutinka būti paskirtas rūpintoju (CK 3.279 str. 3 d.). Aplinkybių, kurios trukdytų V. Ž. tapti rūpintoju, nėra - jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, duomenų, kad vestų netinkamą gyvenimo būdą, nėra. V. Ž. žmona sutinka, jog jis būtų savo senelės rūpintoju. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad V. Ž. skyrimas D. Ž. rūpintoju labiau atitinka jos interesus.

Teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nurodė, kad D. Ž. pateikė pinigų priėmimo kvitą 500 Lt sumai, pagrindžiantį išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prašyme nurodyta, kad 500 Lt išlaidos yra už konsultacijas ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Iš informacinių pažymų matyti, kad advokatė tris kartus dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl laikytina, kad advokatės pateiktos išlaidos nėra didelės ir jos nemažintinos. Pareiškimą tenkinus, suinteresuotam asmeniui D. Ž. 500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 20 Lt išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą valstybei, priteisė iš J. P., kurios interesai byloje buvo priešingi pareiškėjo ir suinteresuoto asmens D. Ž. interesams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantė J. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-11-19 nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo nurodant išreikalauti D. Ž. visų ligų istorijas iš Alytaus rajono ligoninės ir poliklinikos; paskirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kuri nustatys aplinkybes dėl D. Ž. gebėjimų suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti ir ar jai reikalinga kitų asmenų priežiūra; priimti teismo psichiatro dr. K. D. 2014-10-13 išvadą Nr.S13/2014. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantė su motina D. Ž. visada labai gerai sutarė, mylėjo viena kitą. Po apeliantės tėvo mirties (2013-12-05) motina gyveno kartu su apeliante (duomenys neskelbtini). D. Ž. šiltai bendravo su apeliantės sūnumi, kuris ja rūpinosi ir dėl to niekur nedirbo, kartu juokaudavo, žiūrėdavo kartu televizorių, išvykdavo į bažnyčią, parduotuves. (duomenys neskelbtini) D. Ž. jau turėjo draugių. Jai dažnai skambindavo giminės, kaimynai, anūkas V. ir dėdė J.. D. Ž. sakydavo, kaip jai smagu (duomenys neskelbtini), kad nenori važiuoti aplankyti savo namų. D. Ž. kategoriškas nesutikimas gyventi pas apeliante yra melas. Nėra nei vienos priežasties dėl ko D. Ž. galėtų skųstis apeliantės blogu elgesiu, blogu charakteriu. Jeigu ji skundžiasi, reiškia kalba netiesą, ir taip kalba dėl savo psichikos ligų.  2014 m. sausio mėnesį pradėjus skambinėti V. Ž. ir J. Ž. pasikeitė motinos elgesys. Ji tapo pasimetusi, nerimastinga, baiminga, viskuo nepatenkinta, pasikeitė elgesys. D. Ž. susirgo psichikos liga. 2014-02-05 ją konsultavo (duomenys neskelbtini) klinikoje. Nustatyta diagnozė: Organinis kliediesinis sutrikimas, mišri kraujagyslinė demencija. Rekomenduotas ambulatorinis gydymas.

2. Nutartyje neteisingai nurodyta, kad iš pateiktų medicininių įrašų matyti, kad D. Ž. nėra sirgusi ligomis, kurios gali įtakoti psichikos sutrikimus. Bylos medžiagoje yra pateikta ambulatorinė kortelė iš šeimos gydytojų, iš gydytojos psichiatrės R. R., išrašai iš ligos istorijų, ligos istorija, medicininiai dokumnetaiiš GMP. Tai rodo, kad teismas neanalizavo bylos ir ji buvo nagrinėjama paviršutiniškai. Teismas nurodė, kad dėl sveikatos ir garbingo amžiaus D. Ž. apsunkintas judėjimas, ji vaikšto su lazdele. Tačiau ar teismui aišku dėl kokios ligos D. Ž. blogai vaikšto. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme neišsiaiškinta ar D. Ž. serga kokia nors psichikos liga, jeigu serga, tai kokia ir ar gali teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Byla buvo nesprendžiama iš esmės. Teismas akivaizdžiai matė, kad D. Ž. negali suprasti savo veiksmų bei negali jų valdyti dėl blogos psichikos būklės, vis ryškėjančios demencijos. D. Ž. yra ne tik senyvo amžiaus, bet serga sunkiomis psichikos ligomis, t. y. organiniu kliedesiniu sutrikimu bei mišria kraujagysline demencija. Persirgtos sunkios galvos smegenų ligos t.y. galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, sunki galvos smegenų trauma, arterinė hipertenzija, lėtinė prieširdžių virpamoji aritmija, inkstų CA ir kita sąlygojo demencijos vystymąsi. Didelė psichinė trauma t. y. staigi vyro mirtis, psichologinis spaudimas ja manipuliuojančių asmenų pagreitino šį procesą ir išprovokavo psichozės išsivystymą t. y. organinį kliedesinį sutrikimą.  Netiesa, kad teismas sprendžiant rūpintojo skyrimo klausimą vadovavosi išimtinai D. Ž. interesais. Dėl nustatytų diagnozių ji yra ne tik blogos atminties bet ir ribotų kognityvinių funkcijų, itin ribotų interesų. Teismo posėdyje D. Ž. nežinojo daug faktų apie savo  gyvenimą pvz., kada mirė  jos vyras; kad 2 metus gyvena pas anūką V. Ž.; nežinojo, kad patyrusi sunkią galvos smegenų traumą; kad persirgo kelis insultus. D. Ž. nesuvokia, kad neteisingai pasielgė kai išėjo iš apelinatės namų apie tai nepranešdama nei apačia apeliantei, nei jos sūnui. D. Ž. neteisingai pasielgė, kai išeidama paliko vienus neužrakintus namus, degančią dujinę viryklę. Visa tai patvirtina, kad D. Ž. negali suprasti savo veiksmų. Nurodo nerealius planus pagal savo amžių ir blogą sveikatos stovį. Nurodo grėsmingus sau planus – „visą turtą atiduos anūkui“. Nesupranta kur tiesa, o kur melas. Dėl visų minėtų objektyvių duomenų D. Ž. sveikata ir gyvybė yra pavojuje. Iš viso to matoma, kad jai reikalinga ne rūpyba, o globa. Taip pat apeliantė įsitikinusi, kad  dėl blogos psichikos būklės D. Ž. nesuprato koks vyksta teismas ir kas jos laukia.

3. Teismo nutartyje parašyta netiesa, kad D. Ž. apgaulės būdu buvo išvežta į (duomenys neskelbtini). D. Ž. buvo išviliota iš apeliantės namų tikslu užvadyti jos turtą, o ne atvirkščiai.

4. Nei viename iš pateiktų dokumentų nėra duomenų apie psichiatrijos specialisto  kontaktą su D. Ž. Alytaus psichikos sveikatos centre. Pateikti dokumentai, tai šeimos gydytojo ir greitosios medicininės pagalbos slaugos specialisto įrašai, tačiau visais atvejais ne psichiatrijos specialisto. Teismas neišreikalavo visų ligos istorijų iš Alytaus rajono ligoninės ir poliklinikos. Nėra gauta ligos istorija, kai D. Ž. buvo gydyta dėl sunkios galvos smegenų traumos. Byloje yra tik dalis  ambulatorinės kortelės, t. y. tęsinys nuo 1998-04-28.

5. LR CPK 463 str. numato kas gali paduoti pareiškimą dėl piliečio pripažinimo neveiksniu. Šis sąrašas yra baigtinis. Pirmos instancijos teismas neskundžiama 2014-04-01 nutartimi į bylos nagrinėjimą įtraukė V. Ž. kaip D. Ž. sūnų, nors jis yra jos anūkas. V. Ž. dalyvavo teismo posėdžiuose, nors dalyvauti, kad ir kaip būtų suinteresuotas, negalėjo. Gal būt dėl klaidos ir į teismo posėdžius pateko šis suinteresuotas asmuo. Žinoma, kad jis su D. Ž. niekada negyveno, ja nesirūpino ir dabar su ja negyvena. 2014-04-17 prašymu buvo prašoma V. Ž. neįtraukti  bylos nagrinėjimą, bet teismas į apeliantės prašymą neatsižvelgė. V. Ž. nežino kokiomis ligomis sirgo  ir serga D. Ž., koks jos sveikatos stovis. Specialiai neveža jos pas psichiatrą. Nustatyta psichikos liga jam labai pakenktų įvykdyti savo nesąžiningas tolimesnes užmačias.

6. Pažeistas lygiateisiškumo principas. Teismas ignoravo gydytojos R. R. nustatytą diagnozę, ėmėsi teismui nebūdingų funkcijų. Teismas ne tik neįsigilino į visą ligos istoriją, sveikatos būklę, psichikos ligas, kurias aprašė gydytoja ambulatorinėje kortelėje, bet patikėjo nekompetentingų vertinti psichikos būklę asmenų samprotavimais, o ne objektyviais įrodymais. Teismas turėjo išsiaiškinti kokia yra D. Ž. psichikos būsena. Teismas teigė, kad buvo pakvietęs psichiatrą ekspertą į teismo posėdį, tačiau jam neatvykus priėmė neobjektyvų, skubotą sprendimą net negavęs specialisto išvados. Teismas privalėjo pakartotinai iškviesti ekspertą ir teismo posėdį atidėti. Teismas nebuvo suinteresuotas D. Ž. psichikos būklės papildomu įvertinimu. Teismas priėmė sprendimą neskirti ekspertizės, kadangi nesirėmė R. R. diagnoze, nes yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris jau yra nutrauktas 2014-10-30 sprendimu Nr.3s-80602. Teismas privalėjo remtis pagrindiniu įrodymu, kuriuo būtų pagrindas paskirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Teismas neturi specialių žinių, todėl negali pats paneigti pateiktų išvadų, nesant byloje kitų rašytinių įrodymų, paneigiančių ekspertų, specialistų padarytas išvadas.  Taip pat specialisto teismo psichiatro dr. K. D. 2014-10-13 išvadoje buvo nurodyta, kad demencijos simptomai bei kitų patologinių faktorių potencijuojantys mechanizmai gali ryškiai apsunkinti D. Ž. pilnavertį socialinį funkcionavimą bei adaptacijos galimybes, sąlygoti jos negalėjimą savarankiškai, pilna apimtimi pasirūpinti savo pagrindinių poreikių tenkinimu. Ši išvada patvirtino apeliantės objektyvius įrodymus apie blogą D. Ž. psichinę sveikatą ir gydytojos R. T. konsultacijos duomenis. Įvertinus specialisto išvadą yra pagrindas konstatuoti, kad D. Ž. dėl savo būsenos negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl pripažintina, kad yra visos LR CK 2.10 str. 1 d. nurodytos sąlygos D. Ž. pripažinti neveiksnia. Teismas vadovavosi nekompetentingų asmenų parodymais: policijos pareigūnų, socialinės paramos skyriaus atstovės, GMP slaugos specialisto, suinteresuotų asmenų, pačios D. Ž.. Visi minėti asmenys nėra kompetetingi tinkamai įvertinti asmens psichikos būklę.

7. Teismui pagrindinis objektyvus įrodymas yra pati D. Ž., kuri serga somatinėmis ir psichikos ligomis, kuri yra 90 m. amžiaus. Teismo posėdžiuose buvo matyti, kad jos psichikos būklė yra labai bloga. Jeigu teismas nematė, kad D. Ž. yra psichikos ligonė, o dvi psichiatrės tai matė, todėl reikėtų tai išsiaiškinti pavesti specialistams psichiatrams ekspertams. Byloje buvo pakankamai duomenų įrodančių apie D. Ž. blogą somatinę ir psichikos būklę dėl kurios jis negali suprasti ir jau nesupranta savo veiksmų esmės. Teismo psichiatrinės ekspertizės ekspertų išvada yra būtinas įrodymas teismui įvertinant D. Ž. psichikos būklę ir sprendžiant jos neveiksnumo, globos klausimus.

8. Teismas neturėjo pagrindo pavesti inicijuoti bylą civilinėje byloje Nr.2-1255-652/2014 Alytaus miesto savivaldybės  administracijos Socialinės paramos skyriui dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo D. Ž., nes ji pagal dabartinę teisinę padėtį yra veiksni, t. y. ji nėra pripažinta nei neveiksnia, nei ribotai veiksnia ir ji gyvena ne pas V. Ž..   Rūpybos byla galėjo būti pradėta ir rūpyba nustatoma tik pagal pačios D. Ž. teismui pateiktą prašymą. D. Ž. prašymo nustatyti rūpybą ir skirti rūpintoją teismas tuomet iš viso neturėjo. D. Ž. prašymą socialinės rūpybos skyriui dėl rūpintojo paskyrimo parašė tik 2014-07-16, kai Socialinės paramos skyrius vykdydamas 2014-05-29 nutartį jau buvo parengęs 2014-07-16 pareiškimą teismui dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo. Taigi Alytaus rajono savivaldybės socialinės rūpybos skyrius pagal 2014-05-29 teismo nutartį iniciavo bylą dėl D. Ž. rūpybos neturėdamas D. Ž. prašymo, neturėdamas gydytojų rekomendacijų, liudijančių, kad reikalinga D. Ž. rūpyba. Pagal CK 3.279 str. ir CPK 509 str. teismui būtina pristatyti medicininę pažymą iš šeimos gydytojo ir Psichikos sveikatos centro apie asmens somatinę ir psichinę sveikatos būklę, darbingumo lygio, specialiojo nuolatinio slaugos ar priežiūros nustatymo pažymų kopijas. Teismas pavesdamas inicijuoti rūpybos bylą vadovavosi tik Socialinės paramos skyriaus pateikto buities tyrimo akto duomenimis. Tačiau akto duomenyse nėra jokių duomenų apie D. Ž. neveiksnumą ar ribotą veiksnumą.

9. Teismas 2014-05-29 nutartyje (civ. bylos Nr. 2-1255-652/2014) pasisakė ir dėl šios civilinės bylos baigties, todėl spręsdamas rūpintojo paskyrimą šioje byloje buvo šališkas ir tiesiogiai (ar netiesiogiai) suinteresuotas D. Ž. rūpintoju paskirti V. Ž.. Taip pat Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-11-03 nutartimi (civ. Byloje Nr. 2-3555-835/2014) atmesdamas apeliantės prašymą paskirti ją D. Ž. rūpintoja šioje byloje ir vėl buvo šališkas ir tiesiogiai (ar netiesiogiai) suinteresuotas D. Ž. rūpintoju paskirti V. Ž.. Teismas atmetė apeliantės prašymą paskirti ją D. Ž. rūpintoja nežiūrint į tai, kad ji neatsisakė motina rūpintis ir ją globoti.  Teismas taip pat atmetė kitus pateiktus dokumentus. Iš to galima spręsti, kad teismas turi išankstinę nuomonę, nes nesvarstęs bylos, nesusipažinęs su medicininiais dokumentais, ruošiasi rūpintoju paskirti V. Ž., nes apeliantės kandidatūrą atmetė.

10. Prieš 2014-11-19 teismo posėdį buvo pateiktas prašymas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, nes Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama kita civilinė byla Nr. 2-1255-292/2014 dėl D. Ž. teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo, jos neveiksnumo nustatymo ir globos steigimo bei globėjo paskyrimo. Taip pat prašyme buvo nurodyta, kad jei teismas bylos nesustabdytos, apeliantė nesutinka, kad byla būtų nagrinėjama jai nedalyvaujant. Tačiau 2014-11-19 teismo posėdis įvyko nežiūrint į tai, kad buvo prašoma bylą sustabdyti, kad apeliantė buvo pareiškusi prašymą jai nedalyvaujant bylos nenagrinėti ir pateikė teismui nedarbingumo pažymėjimą, kad jos atstovas taip pat negalėjo dalyvauti teisme dėl tuo pačiu metu vykusios iš anksto numatytos bylos tame pačiame teisme.

11. D. Ž. nebūna pas V. Ž., ji būna pas V. Ž. motiną A. Ž. adresu (duomenys neskelbtini). Teismas apie tai buvo informuotas. Tačiau teismas nesiaiškino kur iš tiesų yra laikoma D. Ž.. A. Ž. butas yra antrame aukšte, todėl dėl stačių laiptų D. Ž. yra sunku lipti  ir ji negali savarankiškai išeiti  į kiemą. Pas A. Ž. ji niekada nesijautė gerai  ir dabar nesijaučia gerai.  Apeliantės nuomone, jos namuose D. Ž. gyvenimo sąlygos yra ypatingai geros, nes nereikia lipti laiptais, yra didelis erdvus kiemas su sodu, yra atskiras kambarys motinai, apeliantės namuose yra visai kitas šeimyninis klimatas, yra nuoširdūs santykiai, kurie neparemti materialiniais išskaičiavimais.

12. Apeliantė nesutinka su nutartimi priteisti iš jos suinteresuotam asmeniui D. Ž. 144,81 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 5,79 Eur išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą valstybei. Bylą iniciavo Socialinės rūpybos skyrius, o ne apeliantė, be to jos pareiškimas nėra atmestas, todėl teismas nepagrįstai iš jos priteisė bylinėjimosi išlaidas. 

Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-11-19 nutartį palikti nepakeistą ir J. P. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti nėra pagrindo, nes priimta remiantis tuo, kad D. Ž. yra garbaus amžiaus (90 metų), todėl jai reikalinga kasdieninė pagalba buityje (nupirkti maisto produktų, pagaminti maistą, išskalbti drabužius, nupirkti vaistų, nuvežti pas gydytoją, palydėti į bažnyčią ir t.t.). Įvertinant tai, kad D. Ž. galėtų ramiai ir oriai gyventi, tokia pagalba jai reikalinga dabar ir kasdien, gaila, bet dukra tos pagalbos savo motinai nesuteikia. D. Ž. yra patenkinta anūko V. Ž. priežiūra ir rūpinimusi, savo norą ji išsakė ir teismo salėje. D. Ž. nenori, kad ja rūpintųsi J. P.. Socialinės paramos skyriaus specialistai keletą kartų aplankė ir bendravo su D. Ž., pokalbiai vyko sklandžiai, D. Ž. orientuojasi laike ir aplinkoje, suvokia pokalbio esmę, noriai atsakinėja į užduotus klausimus. Kadangi dukros J. P. santykiai su motina D. Ž. yra konfliktiški, todėl šiuo metu D. Ž. gyvena (duomenys neskelbtini) pas anūką V. Ž., kuris noriai ir rūpestingai prižiūri močiutę. Namuose gyvenimo sąlygos yra patogios, tvarkingos, tame pačiame name gyvena anūkas V. Ž. su šeima ir D. Ž. marti.

2. Apeliantė J. P. savo skunde nurodo, kad 2014-11-19 jos advokatas V. T. negalėjo dalyvauti teisme dėl tuo pačiu metu vykusios kitos bylos, tačiau advokatas V. T. 2014-11-19 teisme dalyvavo, pateikė teismui prašymą bei išklausė ir pačios D. Ž. kalbos.

3. Apeliantė J. P. savo skunde nurodo, kad gyvena toli nuo Alytaus miesto ir dėl sveikatos problemų sudėtinga atvykti į teismus, kyla klausimas, ar jos motinai D. Ž. lengviau būtų vykti į teismus, vykstančius kitame mieste, ir kaip ji galėtų rūpintis savo motina (turėdama sveikatos sutrikimų).

4. Socialinės paramos skyriaus darbuotojai dirba griežtai vadovaudamiesi teisės aktais, yra nešališki ir nesuinteresuoti bylos baigtimi, laikosi valstybės tarnautojų etikos principų, objektyviai vertina esamą situaciją, kad apsaugoti D. Ž. teises ir interesus, nustatė realias faktines aplinkybes, kad V. Ž. gali įgyvendinti ir tinkamai įgyvendina rūpintojo funkcijas, jo santykiai su močiute yra gražūs, taip pat atsižvelgė į D. Ž. prašymą. Socialinės paramos skyrius kontroliuoja kaip tinkamai rūpintojas atlieka savo pareigas.

5. Savivaldybės administracija su pareiškėjos J. P. skundu nesutinka, nes mano, kad jame nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas Teismo nutarties neteisėtumas, yra nepagrįsti, kadangi teismas, priimdamas nutartį, pilnai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įvertino visus esančius civilinėje byloje įrodymus ir tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas.

Suinteresuoti asmenys D. Ž. ir V. Ž. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-11-19 nutartis pagrįsta, teisinga ir teisėta. Atskirojo skundo teiginiai dėl teismo šališkumo visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymais ir įstatymu, priėmė teisėtą ir nešališką nutartį. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą dalyvavo mūsų atstovė advokatė, taip pat J. P. atstovas advokatas atstovavimo sutarties pagrindu. Teismui nušalinimų pareikšta nebuvo.

2. Socialinės paramos skyriaus duota išvada paneigia atskirojo skundo išgalvotus teiginius apie neva D. Ž. blogas gyvenimo sąlygas pas anūką. Socialinės paramos skyrius iniciajavo civilinę bylą dėl rūpybos nustatymo D. Ž. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-05-29 nutartimi.

3. Pasikeitus teismo sudėčiai, civilinėje byloje dėl D. Ž. neveiksnumo sprendimas dar nepriimtas. Šiuo konkrečiu atveju, civilinę bylą dėl rūpybos nustatymo sustabdyti nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

4. D. Ž. nurodo, kad ji yra garbaus amžiaus, apsunkintas jos fizinis judėjimas dėl senatvės ir ligų, tačiau ji yra psichiškai sveika, supranta savo veiksmų reikšmę ir sugeba juos valdyti, yra pakankamai geros atminties, pas notarą susitvarkė paveldėjimo dokumentus. D. Ž. rūpinasi anūkas V. Ž., kuriuo ji labai patenkinta, jis į savaitę du kartus D. Ž. nuveža į jos namus (duomenys neskelbtini), į bažnyčią, į teismą, ir kt. Nurodo, kad yra gydoma nuo padidinto kraujospūdžio, į namus atvyksta gydanti gydytoja J. F., kuriai D. Ž. psichinė būsena abejonių nekelia. Išrašai pateikti byloje iš medicininių dokumentų patvirtina, kad ji yra sąmoninga, orientuota aplinkoje, kontaktas su ja prasmingas; yra kontaktabili, adekvatiška, orientuota. Turi daug nervinių išgyvenimų dėl vykstančių teisminių procesų ir ikiteisminio tyrimo, nes turi kovoti su dukra.

5. D. Ž. 2014-04-17 kreipėsi į LR Generalinę prokuratūrą su skundu dėl duomenų ir dokumento suklastojimo (LR BK 300 str.), dėl asmens dokumentų pasisavinimo (LR BK 183 str.), dėl galimo nusikalstamo poveikio gydytojams psichiatrams. Alytaus rajono VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.52-1-00775-14 pagal LR BK 300 str. 1 d. dėl dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo galimai suklastojant 2014-03-22 išrašą iš medicininių dokumentų ir jį pateikiant Alytaus rajono apylinkės teismui nagrinėjamojoje civilinėje byloje. Suklastotos diagnozės (organiniai kliedesiai ir mišri kraujagyslinė demencija) nepagrįstos jokiais klinikiniais tyrimais. Kitų duomenų apie D. Ž. psichikos sutrikimus byloje nėra. D. Ž. pas gydytoją R. R. Šiauliuose niekada nebuvo, kaip pacientė jokio sutikimo nepasirašė, už R. R. gydymo paslaugas privačioje klinikoje pinigų nemokėjo. Suklastotas medicininis dokumentas galimai buvo panaudotas dar kartą, kurį J. P. pateikė teismo psichiatrui dr. K. D., ko pasekoje duota jo išvada, paremta prielaidomis ir interpretacijomis, psichiatrui su D. Ž. net nepabendravus.

6. Apeliantė pati kreipėsi pas teismo ekspertą, kuris pateikė tendencingą ir teorinę išvadą. Nei prokuroras, nei teismas atlikti teismo ekspertui užduoties nepaskyrė. Teismas nutartimi šio eksperto taip pat nekvietė, specialisto išvados neprašė. Teismo eksperto K. D. išduota specialisto išvada (nuomonė) kelia abejones dėl jos teisingumo. Teismo ekspertas yra šališkas apeliantei, be to, rėmėsi ne visais D. Ž. medicininiais duomenimis, o suklastotą jos asmens ligos istoriją IĮ R. R. privačoje klinikoje ir joje įrašytas diagnozes laikė pagrindu nepagrįstai išvadai, jog D. Ž. būtina skirti psichiatrinę ekspertizę. Teismo ekspertas su D. Ž. asmeniškai nekalbėjo, jos neapžiūrėjo. Teismo ekspertas neįvertino D. Ž. amžiaus. Civilinėje byloje dėl neveiksnumo nustatymo ekspertas pateikė įgaliojimą ir teismo posėdžio metu atstovavo J. P.. Jau vien dėl šio priežasties eksperto šališkumas vienai šaliai yra akivaizdus.

7. Advokato turėtos išlaidos pagrįstos, todėl priteistos teisingai iš J. P. D. Ž. naudai. Tokio pobūdžio bylose, iš kitos šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kai byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ir jų interesai priešingi (CPK 443 str. 6 d.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

                   Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas veiksniam asmeniui D. Ž. nustatė  rūpybą ir jos rūpintoju paskyrė jos anūką V. Ž..

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su veiksnaus asmens rūpyba, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Pagal CPK 509 str. 1 d., CK 3.297 str. 1 d. veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją. Teismas, rengdamasis nagrinėti bylą, paveda globos ir rūpybos institucijai pateikti teismui bylai išnagrinėti būtinus duomenis. Globos ir rūpybos institucija pateikia teismui išvadą, teismas rengdamasis nagrinėti bylą, išreikalauja duomenis apie asmens, rekomenduojamo paskirti rūpintoju, teistumą ir administracinius teisės pažeidimus, rūpintojas veiksniam asmeniui skiriamas tik rūpintinio sutikimu, paskirtam rūpintojui teismas išaiškina jo teises ir pareigas (CPK 509 str. 3, 5, 7, 9 d.). Rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad rūpybos byla galėjo būti pradėta ir rūpyba nustatoma tik pagal pačios D. Ž. teismui pateiktą prašymą, o ne teismo pavedimu Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, nes D. Ž. veiksni. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka, kadangi pagal CPK 509 str. 1 d. tokią teisę turi globos ir rūpybos institucija, kuri  ir pateikė pareiškimą dėl rūpybos nustatymo D. Ž..

Atskirajame skunde teigiama, kad D. Ž. nebūna pas anūką V. Ž., ji būna pas V. Ž. motiną A. Ž. adresu (duomenys neskelbtini), kad teismas nesiaiškino kur iš tiesų yra laikoma D. Ž., kad jai netinkamos sąlygos ten gyventi, nesirūpinama jos sveikata, o apeliantė turi ypatingai geras sąlygas. Tačiau tokie teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Byloje yra pateikti duomenys apie D. Ž. gyvenamąją vietą, kuri sutampa su jos paskirto rūpintojo V. Ž. gyvenamąją vieta – (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo jais teismui abejoti. Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų apie V. Ž. netinkamą elgesį, sveikatos būklę dėl kurios jis negalėtų būti paskirtas D. Ž. rūpintoju. Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo nutarties, teismas spręsdamas rūpintojo skyrimo klausimą, vadovavosi išimtinai D. Ž. interesais tiek vertinant pretendentų asmenines savybes, tiek psichologinį klimatą pretendentų šeimoje, tiek jų galimybes užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas ir saugumą. D. Ž. bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme tiek atsiliepime į atskirąjį skundą aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią, kad jos rūpintoju būtų paskirtas jos anūkas V. Ž.. Taip pat nurodė, kad ji nesutinka, jog apeliantė būtų paskirta jos rūpintoja. Taigi, pirmos instancijos teismas atsižvelgdamas į D. Ž. interesus pagrįstai jos rūpintoju paskyrė anūką V. Ž..

Apeliantė pirmosios instancijos teismo nutartį ginčija tuo aspektu, kad teismas nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti ar D. Ž. serga kokia nors psichikos liga, jeigu serga, tai kokia ir ar gali teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pirmos instancijos teismas nagrinėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo. Pareiškime nebuvo keliamas klausimas dėl D. Ž. neveiksnumo. Pareiškime yra nurodyta, kad D. Ž. yra garbingo amžiaus (90 metų), tačiau pilnai supranta savo veiksmus ir gali juos valdyti, normaliai mąsto, skaito knygas, žiūri televizorių, seka visus įvykius, geranoriškai bendrauja su šeimos nariais, kaimynais. Dėl amžiaus ir sveikatos būklės yra apsunkintas jos judėjimas – vaikšto su lazdele. Iš pirmos instancijos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. posėdžio garso įrašo, matyti, kad jame D. Ž. aiškiai dėstė savo mintis, išreiškė savo valią būti prižiūrima anūko, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti D. Ž. išreikta valia dėl rūpintojo paskyrimo. Nors apeliantė ir nurodo, kad teismas neišsireikalavo visų D. Ž. ligos istorijų, tačiau teismui pakako byloje esančių medicininių dokumentų tam, kad įvertinti, jog D. Ž. nėra sirgusi ligomis, kurios gali įtakoti psichikos sutrikimus, jai nėra nustatytas specialių poreikių lygis.

Taip pat atmestini apeliantės argumentai dėl teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo D. Ž.. Pažymėtina, kad pareiškimas pateiktas dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo, o ne dėl asmens veiksnumo nustatymo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis  nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teisme  civilinėje byloje Nr. 2-1255-292/2014  priimtas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas, kuriuo atmestas apeliantės pareiškimas dėl  jos motinos D. Ž. pripažinimo neveiksnia, kuris apeliantės apskųstas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui (civilinės bylos Nr. 2A-885-273/2015). Nors  2014 m. gruodžio 18 d. teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau D. Ž. nėra pripažinta neveiksnia, todėl nėra kliūčių  veiksniam asmeniui nustatyti rūpybą.

Apeliantė nurodo, kad buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, kadangi teismas ignoravo gydytojos R. R. nustatytą diagnozę, patikėjo nekompetentingų vertinti psichikos būklę asmenų samprotavimais, o ne objektyviais įrodymais, nesivadovavo specialisto teismo psichiatro dr. K. D. 2014-10-13 išvada, kurią atskirajame skunde prašo priimti į civilinę bylą. Procesinio šalių lygiateisiškumo principas įtvirtintas Konstitucijos 29 straipsnyje, kuriame numatoma visų asmenų lygybė įstatymui, teismui arba kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams. Šis principas įtvirtintas ir CPK 17 ir 42 straipsniuose bei Teismų įstatymo 6 ir 34 straipsniuose, kur nurodoma, kad šalių procesinės teisės yra lygios. Būtinumą užtikrinti bylos nagrinėjimą lygiateisiškumo sąlygomis taip pat pabrėžia ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis. Šio principo esmė, jog kiekvieno asmens byla bendruosiuose teismuose būtų nagrinėjama laikantis vienodų taisyklių ir be jokios diskriminacijos. Kaip matyti iš bylos medžiagos teismas nagrinėdamas bylą laikėsi proceso šalių lygiateisiškumo principo. Šalims buvo sudarytos lygios galimybės teikti įrodymus bei paaiškinimus. Iš 2014-11-19 teismo posėdžio protokolo ir garso įrašo matyti, kad buvo sprendžiamas J. P. prašymas dėl bylos sustabdymo, D. Ž. neveiksnumo nustatymo ir ekspertizės skyrimo, buvo išklausytos teismo posėdyje dalyvavusių asmenų nuomonės, argumentai. Išklausęs šalių nuomones teismas nutarė (teismo posėdžio garso įrašo 16 min. 53 s. –18 min. 23 s. ) prašymus ekspertizės, dėl neveiksnumo nustatymo ir globos paskyrimo bei bylos sustabdymo atmetė. Pažymėjo, kad šiuo metu yra nagrinėjama byla dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo. Paaiškino, kad jeigu bus nustatytas D. Ž. neveiksnumas tuomet bus paskirtas globėjas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo apeliantės nurodyta gydytojos R. R. nustatyta diagnoze, specialisto teismo psichiatro dr. K. D. 2014-10-13 išvada, kadangi šioje byloje yra nagrinėjamas klausimas dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo. Teismui nekilo abejonių dėl D. Ž. veiksnumo bei jos atstovės pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytų duomenų pagrįstumo. Be to, suinteresuotas asmuo D. Ž. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad 2014-04-17 kreipėsi į LR Generalinę prokuratūrą su skundu dėl duomenų ir dokumento suklastojimo (LR BK 300 str.), dėl asmens dokumentų pasisavinimo (LR BK 183 str.), dėl galimo nusikalstamo poveikio gydytojams psichiatrams. Alytaus rajono VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.52-1-00775-14 pagal LR BK 300 str. 1 d. dėl dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo galimai suklastojant 2014-03-22 išrašą iš medicininių dokumentų ir jį pateikiant Alytaus rajono apylinkės teismui nagrinėjamojoje civilinėje byloje. Apeliantės nurodytuose dokumentuose diagnozės (organiniai kliedesiai ir mišri kraujagyslinė demencija) nepagrįstos jokiais klinikiniais tyrimais. Kitų duomenų apie D. Ž. psichikos sutrikimus byloje nėra. Apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, kada ir kokiu būdu  D. Ž. buvo nuvykusi pas gydytoją R. R. į Šiaulius, kas apmokėjo R. R. gydymo paslaugas privačioje klinikoje,  nėra duomenų, kad D. Ž. kaip pacientė pasirašė sutikimą dėl jos apžiūros, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai jais nesirėmė, o vertino  atsižvelgęs į  kitus byloje esančius įrodymus, jų visumą (CPK 185 str.).

Apeliantės teiginiai dėl pirmos instancijos teismo šališkumo nepagrįsti. CPK 68 str. numatyta teisė pateikti pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos apeliantė 2014-10-22 pateikė pareikimą dėl teisėjos nušalinimo, kuris 2014-10-24 nutartimi buvo patenkintas. Daugiau pareiškimų dėl teisėjo nušalinimo apeliantė nepateikė. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą dalyvavo šalių atstovai, 2014-11-19 teismo posėdžio metu nušalinimų taip pat nepareikšta.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantės argumentai dėl jos nedalyvavimo priežasčių 2014-11-19 teismo posėdyje (dėl ligos), nesudaro pagrindo atskirojo skundo tenkinimui. Iš 2014-11-19 teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad teismo posėdyje apeliantės atstovas advokatas V. T. dalyvavo, teismo posėdžio metu pateikė tik prašymą bylą sustabdyti. Nors pateiktame prašyme ir buvo išreikštas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl apeliantės nedarbingumo, tačiau atstovas nepateikė nedarbingumo pažymėjimo. Medicininė pažyma teisme užregistruota tik 10.56 val., o teismo posėdžio pradžios laikas – 09.30 val.. Apeliantė buvo atstovaujama advokato, todėl jos interesai nebuvo pažeisti.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad dalis atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, argumentų yra susijusios su kita Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-1255-292/2014.

Apeliantė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir nurodo, kad bylą inicijavo Socialinės rūpybos skyrius, o ne apeliantė, be to jos pareiškimas nėra atmestas, todėl teismas nepagrįstai iš jos priteisė bylinėjimosi išlaidas.

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidos ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (LAT 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme D. Ž. buvo atstovaujama advokatės I. Leketienės, turėjo priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Kadangi byloje dalyvaujančių asmenų interesai buvo priešingi, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai iš apeliantės J. P. priteisė suinteresuotam asmeniui D. Ž. 500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 20 Lt išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą valstybei bei pažymėjo, kad apeliantės interesai byloje buvo priešingi pareiškėjo ir suinteresuoto asmens D. Ž. interesams. Atsižvelgiant į išdėstytą, atmestini apeliantės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo.

Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas veiksnaus asmens rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo klausimą, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, dėl ko apeliantės atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra įstatymo pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.

Teisėja                                                                                                                                            Aušra Baubienė