Civilinė byla Nr. e2A-834-553/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00904-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Egilėja“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Officeday“ ir žemės ūkio bendrovė „Delikatesas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2019 m. spalio 28 d. preliminariąją sutartį; 2) pripažinti nepagrįstu bei neteisėtu atsakovės (toliau – ir perkančioji organizacija) 2019 m. spalio 18 d. sprendimą, kuriuo ieškovės tarptautiniam pirkimui „Maisto produktų (kiaulienos) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“, pirkimo Nr. 405915 (toliau – Pirkimas I, Konkursas I), pateiktas pasiūlymas pripažintas negaliojančiu, šį sprendimą panaikinti ir grąžinti Pirkimo I procedūras į prieš pažeidimą buvusią padėtį; 3) pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu atsakovės 2019 m. spalio 18 d. sprendimą, kuriuo ieškovės tarptautiniam pirkimui „Maisto produktų (jautienos ir veršienos) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“, pirkimo Nr. 406931 (toliau – Pirkimas II, Konkursas II), pateiktas pasiūlymas pripažintas negaliojančiu, šį sprendimą panaikinti ir grąžinti Pirkimo II procedūras į prieš pažeidimą buvusią padėtį; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad Pirkimuose jos pasiūlymai buvo pripažinti laimėjusiais. Nurodė, kad 2019 m. liepos 11 d., perkančiosios organizacijos prašymu, pratęsė pasiūlymų Pirkimuose galiojimo terminus ir pateikė pasiūlymų galiojimo užtikrinimą patvirtinančius dokumentus. Vienai iš Pirkimuose dalyvavusių tiekėjų (UAB „Maistulis“) inicijavus teisminį procesą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų Pirkimuose panaikinimo, Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 22 d. nutartimi sustabdė šių Pirkimų procedūras. Nepaisant procedūrų sustabdymo, perkančioji organizacija 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštu paprašė pratęsti pasiūlymų Pirkimuose galiojimą. Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. spalio 17 d. nutartimi panaikinus paminėtas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė 2019 m. spalio 18 d. sprendimais informavo ieškovę, kad jos pasiūlymai Pirkimams negalioja, nes ieškovė perkančiosios organizacijos 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštuose nustatytais terminais nepratęsė pasiūlymų galiojimo terminų ir nepateikė naujų (ar pratęstų) pasiūlymų galiojimo užtikrinimo dokumentų. Tokiu būdu perkančioji organizacija pašalino ieškovę iš Pirkimų procedūrų, o 2019 m. spalio 28 d. baigė Pirkimo I procedūras ir sudarė preliminariąją sutartį su UAB „Officeday“ ir žemės ūkio bendrove „Delikatesas“.

3.       Ieškovė teigė, kad ginčijami perkančiosios organizacijos sprendimai yra nepagrįsti, neracionalūs, formalaus pobūdžio ir neatitinka aktualios teismų praktikos. Ieškovės nuomone, perkančioji organizacija neturėjo teisės reikalauti pratęsti pasiūlymų galiojimo, kol buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 5 000 Eur atstovavimo išlaidų.

5.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 41 straipsnis nustato, jog pasiūlymas galioja jame tiekėjo nurodytą terminą. Šis terminas turi būti ne trumpesnis, negu yra nustatyta pirkimo dokumentuose. Jeigu pasiūlyme nenurodytas jo galiojimo terminas, laikoma, kad pasiūlymas galioja tiek, kiek nustatyta pirkimo dokumentuose (1 dalis). Pirkimo procedūros metu perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai pratęstų pasiūlymų galiojimą iki konkrečiai nurodyto termino. Tiekėjas gali atmesti tokį prašymą, neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, jeigu jo buvo reikalaujama (2 dalis). Tiekėjas, kuris sutinka pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą ir apie tai raštu praneša perkančiajai organizacijai, pratęsia pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą arba pateikia naują pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, jeigu jo buvo reikalaujama. Jeigu tiekėjas neatsako į perkančiosios organizacijos prašymą pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą, jo nepratęsia arba nepateikia naujo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, laikoma, kad jis atmetė prašymą pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą (3 dalis).

6.       Teismas nustatė, kad Pirkimų procedūros buvo sustabdytos dėl vieno iš Pirkimų dalyvių inicijuotoje civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl nurodytos priežasties perkančioji organizacija prašė ieškovės pratęsti jos pasiūlymų Pirkimams galiojimo laiką iki 2019 m. lapkričio 26 d. ir iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. 15.00 val. pateikti naują (ar pateikti pratęstą) pasiūlymų galiojimo užtikrinimo dokumentą. Prašymuose perkančioji organizacija reikalavo ieškovės iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. 12.00 val. pranešti, ar sutinka pratęsti pasiūlymų galiojimo terminus, taip pat nurodė tokių veiksmų neatlikimo pasekmes, numatytas VPĮ 41 straipsnio 3 dalyje.

7.       Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (liet. padėtis, kuri yra) išsaugojimą. Taigi, sustabdžius Pirkimų procedūras, yra stabdoma ir pareiga vykdyti perkančiosios organizacijos prašymus bei įpareigojimus. Teismas sprendė, kad perkančioji organizacija neturėjo teisės Pirkimų procedūrų sustabdymo metu reikalauti užtikrinti pasiūlymų galiojimą (neracionalu ir netikslinga), tačiau pripažino, kad turėjo teisę aiškintis, ar tiekėja, pasibaigus Pirkimų procedūrų sustabdymui, pateiks pasiūlymų galiojimo užtikrinimo dokumentus. Nurodė, kad ieškovė, būdama aktyvi ir profesionali viešųjų pirkimų dalyvė, vykdydama VPĮ 41 straipsnio 3 dalyje numatytą reikalavimą, neabejotinai turėjo reaguoti į perkančiosios organizacijos kreipimąsi, tačiau pastaroji ne tik, kad nevykdė perkančiosios organizacijos reikalavimų, bet ir neprašė nustatyti kitą datą, iki kurios turėtų būti užtikrintas pasiūlymų galiojimas, nedelsiant po Pirkimų procedūrų sustabdymo termino pabaigos neinformavo perkančiosios organizacijos apie pasiūlymų galiojimo terminų pratęsimą bei nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų pasiūlymų galiojimo užtikrinimą. Teismas nurodė, kad ieškovė, žinodama apie pasiūlymų galiojimo užtikrinimo svarbą ir VPĮ 41 straipsnio 3 dalyje numatytas pasekmes, sąmoningai savo neveikimu leido šioms pasekmėms atsirasti.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovė apeliaciniu skundu prašo iš Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti šiuos sakinius: „Taigi, sustabdžius Konkursų procedūras, yra stabdoma ir pareiga vykdyti perkančiosios organizacijos prašymus bei įpareigojimus. Ir nors, teismo vertinimu, perkančioji organizacija neturėjo teisės Konkursų procedūrų sustabdymo metu reikalauti užtikrinti pasiūlymų galiojimą (neracionalu ir netikslinga), tačiau pripažintina, kad turėjo teisę aiškintis, ar tiekėja, pasibaigus Konkursų procedūrų sustabdymui, pateiks pasiūlymų galiojimo užtikrinimo dokumentus“; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu (esant sustabdytoms Pirkimų procedūroms) perkančioji organizacija turėjo teisę ir net pareigą kreiptis į pasiūlymus pateikusius tiekėjus, prašydama pratęsti pasiūlymų galiojimą ir pateikti naujus (pratęstus) pasiūlymų galiojimo užtikrinimo dokumentus. Tuo atveju, jeigu nebūtų tai padaryta, tiekėjų pasiūlymai būtų nustoję galioti ir, atitinkamai, būtų nutrūkusios visos Pirkimų procedūros, nes galiojančių pasiūlymų nebūtų likę.

8.2.       Ieškovei nesureagavus į perkančiosios organizacijos 2019 m. rugpjūčio 8 d. prašymą pratęsti pasiūlymų Pirkimams galiojimo terminą bei pasiūlymų galiojimo užtikrinimą, ji leido savo pasiūlymams nustoti galioti, o pasiūlymų galiojimo užtikrinimo dokumentai, išduoti draudimo bendrovės, ieškovei nesusitarus dėl naujo draudimo ar senojo draudimo pratęsimo, irgi nustojo galioti.

8.3.       Pasiūlymas, kuris neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, yra laikytinas nepriimtinu viešojo pirkimo pasiūlymu ir todėl turi būti atmetamas (VPĮ 2 straipsnio 18 dalis). Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad tuo atveju, kai pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminas pasibaigia ir nėra pratęsiamas besitęsiančių viešojo pirkimo procedūrų metu, laikoma, kad dalyvis atsisako savo pasiūlymo ir pasiūlymas tampa nebegaliojantis be jokio atskiro perkančiosios organizacijos veiksmo ar sprendimo dėl jo atmetimo (Klaipėdos apygardos teismo 2019 gegužės 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-994-524/2019; 2016 m. spalio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1508-524/2016).

8.4.       Pirkimų sąlygose buvo labai aiškiai nurodyta, kad pasiūlymų galiojimas yra neatsiejamai susijęs su pasiūlymų galiojimų užtikrinimu. Taip pat akcentuotina, kad ieškovė neteikė perkančiajai organizacijai jokių prašymų ar pretenzijų dėl Pirkimų sąlygų paaiškinimo ar pakeitimo, neginčijo jų teisme. Tai patvirtina, kad ieškovei Pirkimų sąlygos buvo ne tik aiškios, bet ir suprantamos.

8.5.       Skundžiami teismo sprendimo motyvai iš esmės implikuoja, kad perkančioji organizacija privalo toleruoti Pirkimų dalyvių pasiūlymų negaliojimą ir (ar) tai, kad jie nėra užtikrinti pasiūlymų galiojimo užtikrinimo priemonėmis. Tokie perkančiosios organizacijos veiksmai būtų neteisėti dėl šių priežasčių: būtų pažeistos VPĮ 40 straipsnio 1-3 dalys, perkančioji organizacija nesilaikytų savo pačios paskelbtų Pirkimų sąlygų.

8.6.       Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones nesustabdomas ir nepratęsiamas nei pasiūlymų galiojimas, nei, juo labiau, pasiūlymus užtikrinančių dokumentų galiojimas. Viešųjų pirkimų bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių objektas yra viešojo pirkimo procedūros, todėl laikinųjų apsaugos priemonių sukurta laikina teisinė būsena veikia tik pačias viešojo pirkimo procedūras. Laikinosios apsaugos priemonės nėra nukreiptos, neveikia ir negali veikti nei pasiūlymų galiojimo, nei pasiūlymų galiojimo užtikrinimo. Sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, tiekėjo pateikto pasiūlymo (ofertos) galiojimas nesustabdomas, nesuspenduojamas. Atitinkamai, ir atnaujinus pirkimo procedūras, tiekėjo pasiūlymo galiojimo terminas automatiškai nepratęsiamas tam pačiam laikotarpiui, kokį buvo sustabdytos pirkimo procedūros.

8.7.       Tiekėjo pasiūlymo galiojimo termino institutas nėra savitikslis. Viena vertus, šiuo institutu perkančioji organizacija užtikrina, kad viešojo pirkimo procedūrų metu tiekėjas teisėtai neatsisakys sudaryti pirkimo sutarties. Kita vertus, tiekėjas terminuoto galiojimo pasiūlymu suvaldo riziką dėl neįprastai ilgai besitęsiančių pirkimo procedūrų: pasibaigus pasiūlymo galiojimui tiekėjas neprivalo jo galiojimo pratęsti.

8.8.       Tuo atveju, jeigu pirkimo procedūrų sustabdymu tiekėjo pasiūlymo galiojimas taip pat būtų laikinai sustabdomas ir tuomet automatiškai pratęsiamas tam laikotarpiui, kurį procedūros buvo sustabdytos, tai reikštų, kad perkančioji organizacija turi teisę keisti tiekėjo ofertą. Tokia situacija ne tik aiškiai prieštarauja CK įtvirtintoms sutarčių sudarymo taisyklėms, bet ir nėra suderinama su komercine logika.

8.9.       CK 6.170 straipsnis nustato, kad oferta netenka galios, kai atsisakymą ją akceptuoti gauna oferentas arba per nustatytą terminą negauna atsakymo. Viešųjų pirkimų kontekste tai lemia, kad jeigu iki tiekėjo pasiūlymo galiojimo pabaigos perkančioji organizacija nepakvietė tiekėjo sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir ji nebuvo sudaryta, tuomet oferta nebegalioja ir tiekėjas neprivalo viešojo pirkimo sutarties sudaryti.

8.10.       Viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo tikslas – išlaikyti status quo. Šis tikslas nebūtų pasiektas, jeigu procedūrų sustabdymo metu pasiūlymų galiojimas ir galiojimo užtikrinimas nebūtų pratęsiami. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, perkančioji organizacija neturi teisės atlikti veiksmų, kurie lemtų šaliai palankaus teismo sprendimo neįvykdymą arba jo vykdymo pasunkėjimą, t. y. veiksmų, kurie turėtų negrįžtamą ir su ieškovo reikalavimo patenkinimu nesuderinamą poveikį viešojo pirkimo procedūroms. Pavyzdžiui, perkančioji organizacija neturi teisės susipažinti su tiekėjų pasiūlymais, jų vertinti, atmesti, sudaryti pasiūlymų eilę. Tuo tarpu jeigu laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu nebūtų pratęsiami pasiūlymų galiojimas ir pasiūlymų galiojimo užtikrinimas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslai nebūtų pasiekti.

8.11.       Net ir esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, perkančioji organizacija turi pareigą atlikti tokius procedūrinius veiksmus, kurie yra būtini tam, kad būtų išlaikytas status quo pirkimo procedūrų sustabdymo laikotarpiu. Jeigu perkančioji organizacija negalėtų prašyti pirkimo dalyvių pratęsti pasiūlymų galiojimą laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu, tai reikštų, kad tiekėjų pasiūlymų galiojimas pasibaigtų dar esant sustabdytoms pirkimų procedūroms, tiekėjas galėtų nurodyti naują pasiūlymų galiojimo datą ir pateikti naujus pasiūlymų galiojimo užtikrinimo dokumentus. Tokia situacija niekaip neužtikrintų sąžiningo pirkėjo interesų, ir suteiktų galimybę nesąžiningam tiekėjui piktnaudžiauti.

8.12.       Tuo atveju, jeigu ieškovei būtų leista po laikinųjų apsaugos priemonių nurodyti naują savo pasiūlymų galiojimo terminą ir pateikti naujus pasiūlymų galiojimo užtikrinimo dokumentus, tai reikštų, kad laikotarpiu, kuriuo pasiūlymai nebuvo užtikrinti, ieškovė galėtų pasitraukti iš Pirkimų, arba jeigu ieškovės pasiūlymai būtų pripažinti laimėjusiais Pirkimus – atsisakyti sudaryti sutartis be jokių neigiamų pasekmių, t. y. savivaldybė negalėtų pasinaudoti pasiūlymų užtikrinimo garantija, nors ši priemonė ir yra skirta būtent tokioms situacijoms. Tokia situacija nėra hipotetinė, nes taip jau yra pasielgęs tiekėjas UAB „Maistulis“ perkančiosios organizacijos vykdytame centralizuotame žuvies pirkime.

8.13.       Pirkimų sąlygos jokia apimtimi nepaneigia perkančiosios organizacijos teisės ir pareigos kreiptis į tiekėjus, prašant pratęsti pasiūlymų galiojimą ir pateikti naujus (pratęstus) jų užtikrinimo dokumentus. Priešingai, Pirkimų sąlygos (8.1, 8.2, 8.3 punktai) tokią perkančiosios organizacijos teisę ir pareigą tik patvirtina.

8.14.       Pirkimų sąlygų 8.1 punktas, priešingai nei skundžiamame sprendime implikuoja teismas, nėra skirtas reglamentuoti ir nereglamentuoja situacijų, kai pirkimo procedūros sustabdomos jau po pasiūlymų pateikimo momento. Tokių situacijų nurodytame Pirkimų sąlygų punkte įtvirtintu būdu būtų net ir negalima reglamentuoti, nes tai prieštarautų VPĮ. Pasiūlymų galiojimo termino pratęsimas yra valinis pirkimo dalyvio veiksmas, tačiau jokiu būdu neprivalomas. Dėl pasiūlymo galiojimo perkančioji organizacija priima tik procedūrinius sprendimus, atsižvelgdama į pirkimo dalyvio valią pratęsti arba nepratęsti jo pasiūlymo galiojimą, tačiau perkančioji organizacija negali šios valios paneigti ir kištis į pirkimo dalyvio (kaip oferento) diskreciją.

8.15.       Skundžiami sprendimo motyvai nesuderinami ir su pasiūlymų galiojimo užtikrinimą reglamentuojančiomis Pirkimų sąlygomis (9.6.1, 9.6.2, 9.2.4 punktai). Nesant pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, tiekėjas iš esmės bet kuriame pirkimo procedūrų etape be jokių realių pasekmių galėtų iš pirkimo pasitraukti. Būtent pasiūlymo galiojimo užtikrinimas apsaugo perkančiąją organizaciją nuo tokio tiekėjo elgesio arba suteikia teisę į adekvataus dydžio kompensaciją tiekėjui iš pirkimo vis dėlto pasitraukus.

9.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Perkančioji organizacija, esant sustabdytoms viešojo pirkimo procedūroms, negali atlikti jokių su pirkimo procedūromis susijusių veiksmų, taip pat ir reikalauti pratęsti pasiūlymų galiojimą. Analogiškos pozicijos laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-462-180/2015.

9.2.       Lietuvos apeliacinis teismas yra aukštesnės instancijos teismas, todėl neprivalo vadovautis skunde nurodytais apygardų teismų sprendimais.

9.3.       Reikalavimas pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą, kai yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kaip visiškai teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, yra visiškai neracionalus. Dalyvis, pratęsdamas pasiūlymo galiojimą, kartu privalo pratęsti ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumento terminą, kas visuomet sąlygoja papildomus kaštus. Taigi reikalauti pasiūlymus pateikusių dalyvių patirti iš esmės nebūtinas papildomas išlaidas, kurios niekaip nepriklauso nuo jų valios, yra neabejotinai neracionalu ir neprotinga.

9.4.       Nesutiktina su atsakovės prašymu priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovei palankų teismo sprendimą, ieškovė skundo dėl tokio sprendimo neteikė. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija patiria papildomas bylinėjimosi išlaidas išimtinai dėl savo pačios kaltės, nusprendusi skųsti teismo sprendimo motyvus, už kuriuos ieškovė niekaip nėra atsakinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

11.       Byloje nustatyta, kad ieškovė inicijavo perkančiosios organizacijos sprendimų, kuriais  Pirkimams pateikti ir juos laimėję ieškovės pasiūlymai buvo pripažinti negaliojančiais, peržiūros procedūrą, prašė grąžinti Pirkimų procedūras į prieš pažeidimus buvusias padėtis bei panaikinti užbaigtų Pirkimo I procedūrų pagrindu perkančiosios organizacijos ir trečiųjų asmenų 2019 m. spalio 28 d. sudarytą preliminariąją sutartį. Byloje ieškovė įrodinėjo, kad perkančioji organizacija neturėjo pagrindo, esant dėl teisminiame ginče pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sustabdytoms Pirkimų procedūroms, prašyti pratęsti pasiūlymų galiojimo terminus bei pateikti pasiūlymų galiojimo užtikrinimą patvirtinančius dokumentus. Teigė, kad, esant sustabdytoms Pirkimų procedūroms, perkančioji organizacija negali atlikti jokių veiksmų. Nurodė, kad paminėtame teisminiame ginče, kurį inicijavo kitas Pirkimų dalyvis – UAB „Maistulis“, nesutikęs su perkančiosios organizacijos sprendimais pripažinti ieškovės pasiūlymus laimėjusiais Pirkimus, teikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame palaikė perkančiosios organizacijos poziciją dėl UAB „Maistulis“ ieškinio reikalavimų nepagrįstumo. Ieškovės teigimu, esant tokioms aplinkybėms perkančioji organizacija turėjo suvokti, kad ieškovė išsaugojo interesą sudaryti Pirkimų sutartis.

12.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, stabdytina ir tiekėjų pareiga vykdyti perkančiosios organizacijos prašymus bei įpareigojimus, tačiau pažymėjo, kad perkančioji organizacija turi teisę aiškintis pasiūlymų galiojimo ir užtikrinimo aplinkybes. Nustatęs, kad ieškovė niekaip nesureagavo į perkančiosios organizacijos prašymą pratęsti pasiūlymų galiojimo terminus bei pateikti pasiūlymų galiojimo užtikrinimo dokumentus, kad jai buvo išaiškintos nurodytų veiksmų neatlikimo pasekmės, kad atnaujinus Pirkimų procedūras ieškovė tęsė savo pasyvų elgesį, teismas sprendė, jog perkančioji organizacija pagrįstai bei teisėtai pripažino ginčo pasiūlymus negaliojančiais.

13.       Apeliaciniame skunde perkančioji organizacija ginčija jai palankaus teismo sprendimo motyvus, kuriais pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sustabdžius Pirkimų procedūras, stabdoma ir pareiga vykdyti perkančiosios organizacijos prašymus ir įpareigojimus, kad procedūrų sustabdymo metu perkančioji organizacija neturėjo teisės reikalauti užtikrinti pasiūlymų galiojimą (neracionalu ir netikslinga), tačiau turėjo teisę aiškintis, ar tiekėja, pasibaigus Pirkimų procedūrų sustabdymui, pateiks pasiūlymų galiojimo užtikrinimo dokumentus. Skundą iš esmės grindžia netinkamu pasiūlymo pateikimą ir galiojimą reglamentuojančių VPĮ normų, Pirkimų sąlygų taikymu.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

14.       Nesutikimą su skundžiamais teismo sprendimo motyvais apeliantė pirmiausiai argumentuoja tuo, kad, jeigu ji nebūtų pasikreipusi į Pirkimų dalyvius, prašydama pratęsti jų pasiūlymų galiojimą ir pateikti naujus (pratęstus) pasiūlymų galiojimo užtikrinimo dokumentus, šie būtų nustoję galioti ir, atitinkamai, būtų nutrūkusios visos Pirkimų procedūros, nes galiojančių pasiūlymų paprasčiausiai nebūtų likę. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka.

15.       VPĮ 29 straipsnio 2 dalis reglamentuoja viešojo pirkimo procedūrų pabaigą. Vienas iš nurodytoje normoje nustatytų atvejų – baigiasi pasiūlymų galiojimo laikas ir sutartis ar preliminarioji sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Lingvistinis bei loginis paminėtos teisės normos aiškinimas tvirtina, kad vien pasiūlymų galiojimo termino pabaigos nepakanka tam, kad viešojo pirkimo procedūros pasibaigtų. Esant tokiai aplinkybei reikalinga ir antroji sąlyga – pirkimo ar preliminarioji sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų. VPĮ 29 straipsnio 3 dalis nustato, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio straipsnio 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Aptartas įstatyminis reglamentavimas sudaro pagrindą išvadai, kad savaime, tame tarpe pasibaigus pasiūlymų galiojimo terminams, viešojo pirkimo procedūros nenutrūksta, tam reikalingas atitinkamas pagrįstas perkančiosios organizacijos veiksmas ir (ar) sprendimas, priimtas VPĮ 29 straipsnio 2 ar 3 dalies pagrindu.

16.       Apeliantės prielaida, kad pasibaigus pasiūlymų galiojimo terminui, viešojo pirkimo procedūros savaime nutrūksta, prieštarauja ir bendrai logikai. Mažai tikėtina, kad atnaujinus sustabdytas viešojo pirkimo procedūras ir nustačius, jog visų tiekėjų pasiūlymų terminai yra pasibaigę, perkančioji organizacija, būdama suinteresuota įsigyti jai reikiamą prekę ar paslaugą, nesikreiptų į tiekėjus, prašydama pratęsti pasiūlymų galiojimo terminus ir pateikti pasiūlymų galiojimo užtikrinimą patvirtinančius dokumentus. Tokios išvados nepaneigia nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija, kuomet perkančioji organizacija, atsižvelgusi į tai, kad Pirkimų procedūrų sustabdymo metu ieškovės pasiūlymų galiojimo terminai nebuvo pratęsti, taip pat nebuvo pateikti pasiūlymų galiojimo užtikrinimo dokumentai, atnaujinus Pirkimų procedūras, papildomai nesikreipė į ieškovę. Kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, įvertinus ieškovės pasyvumą, nereaguojant į perkančiosios organizacijos prašymus Pirkimų procedūrų sustabdymo metu, taip pat ir jas atnaujinus, pastaroji turėjo teisę ieškovės pasiūlymus pripažinti negaliojančiais. Nepaisant to, kad ginčo atveju perkančioji organizacija, pasibaigus Pirkimus laimėjusio tiekėjo pasiūlymų galiojimo terminams, nesiėmė papildomų veiksmų išsiaiškinti, ar tiekėjas nenorėtų jų pratęsti, aptarta situacija patvirtina, kad dėl ieškovės nebegaliojančių pasiūlymų buvo priimtas atitinkamas perkančiosios organizacijos sprendimas. Taigi vien dėl pasiūlymo galiojimo ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumento terminų pasibaigimo savaime nenutrūkta viešojo pirkimo procedūros, tam būtinos ir tam tikros nuo tiekėjo priklausančios priežastys, tame tarpe ir pastarojo neveikimas, bei atitinkamas perkančiosios organizacijos veiksmas ar sprendimas dėl tokio pasiūlymo.

17.       Apeliantė skunde nurodo apygardos teismų sprendimus, kuriuose pasisakoma, jog tuo atveju, kai pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminas pasibaigia ir nėra pratęsiamas besitęsiančių viešojo pirkimo procedūrų metu, laikoma, kad dalyvis atsisakė savo pasiūlymo ir pasiūlymas tampa negaliojantis be jokio atskiro perkančiosios organizacijos veiksmo ar sprendimo dėl jo atmetimo.

18.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad žemesnės instancijos teismų suformuotos teisės aiškinimo taisyklės jai nėra privalomos (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis), nepasisako dėl pirmiau nurodytų apygardos teismų sprendimų ir jų racio decidendi (liet. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nagrinėjamos bylos atžvilgiu.

19.       Apeliantės teigimu, skundžiami pirmosios instancijos teismo motyvai implikuoja situaciją, kuomet perkančioji organizacija turi toleruoti Pirkimų dalyvių pasiūlymų negaliojimą ir (ar) tai, kad jie nėra užtikrinti pasiūlymų galiojimo užtikrinimo priemonėmis. Apeliantės nuomone, tokie perkančiosios organizacijos veiksmai būtų neteisėti, nes pažeistų VPĮ 40 straipsnio 1-3 dalių reikalavimus dėl dalyvių pasiūlymų galiojimo ir jų nepratęsimo teisinių pasekmių bei Pirkimų sąlygų reikalavimus ir lygiateisiškumo principus. Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus, kaip nepagrįstus.

20.       Visų pirma, kolegija vertina, kad apeliantė skundo argumente, jog perkančiosios organizacijos veiksmai, jeigu ji procedūrų sustabdymo metu toleruotų tiekėjų pasiūlymų ir pasiūlymų galiojimo užtikrinimo priemonių terminų pasibaigimą, pažeistų VPĮ 40 straipsnio 1-3 dalis, padarė rašymo apsirikimo klaidą, nurodydama VPĮ 40 straipsnį, vietoje VPĮ 41 straipsnio. Tokią išvadą patvirtina ne tik šio skundo argumento vertinimas kitų argumentų kontekste, bet ir pačios apeliantės pateiktas paaiškinimas, kad paminėtos teisės normos reglamentuoja dalyvių pasiūlymų galiojimo ir nepratęsimo teisines pasekmes (apeliacinio skundo 28 punkto (i) papunktis). Nurodytas aplinkybes reglamentuoja VPĮ 41 straipsnis, tuo tarpu apeliantės klaidingai nurodytas VPĮ 40 straipsnis nustato paraiškos ir pasiūlymo pateikimą.

21.       Antra, teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad pirmiau nurodytas perkančiosios organizacijos elgesys pažeistų VPĮ 41 straipsnio 1-3 dalis. Kaip minėta, šios normos reglamentuoja pasiūlymo galiojimo ir nepratęsimo teisines pasekmes. VPĮ 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad pirkimo procedūros metu perkančioji organizacija gali prašyti, jog tiekėjai pratęstų pasiūlymų galiojimą iki konkrečiai nurodyto termino. Tiekėjas gali atmesti tokį prašymą, neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, jeigu jo buvo reikalaujama. Lingvistinis bei loginis paminėtos teisės normos vertinimas patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad esant sustabdytoms viešojo pirkimo procedūroms, perkančioji organizacija negali reikalauti tiekėjo privalomai atlikti veiksmus, susijusius su jo pasiūlymo galiojimu ir (ar) pasiūlymo galiojimo užtikrinimu. Aptariama teisės norma tiesiogiai nustato, kad perkančioji organizacija gali prašyti tiekėją atlikti nurodytus veiksmus pirkimo procedūros metu, o ne esant sustabdytoms pirkimo procedūroms.

22.       Trečia, skundžiami teismo motyvai neprieštarauja ir ginčo Pirkimų sąlygoms. Apeliantės akcentuojamas Pirkimų sąlygų 8.2. punktas nustato, kad esant nepasibaigusiam pasiūlymų galiojimo laikui, perkančioji organizacija gali prašyti, jog dalyviai pratęstų jų pasiūlymų galiojimą iki konkrečiai nurodyto laiko. Kolegijos vertinimu, tokia nuostata laikytina bendrojo pobūdžio ir nėra taikytina ir atvejams, kuomet Pirkimų procedūros yra sustabdytos. Tuo tarpu Pirkimų sąlygų 6.17.6 punktas, reglamentuojantis netikslių ar neišsamių kartu su pasiūlymu teikiamų dokumentų teisines pasekmes, bei 9.6.2. punktas, nustatantis reikalavimus pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentui, taip pat nelemia kitokio skundžiamų sprendimo motyvų pagrįstumo vertinimo.

23.       Ketvirta, pažymėtina, kad darydama šios nutarties 19 punkte nurodytas prielaidas, apeliantė nepagrįstai suabsoliutina skundžiamus teismo sprendimo motyvus ir nevertina jų visapusiškai kitų teismo motyvų kontekste. Pasisakęs, kad perkančioji organizacija procedūrų sustabdymo metu negali reikalauti užtikrinti pasiūlymų galiojimą (neracionalu ir netikslinga), teismas pažymėjo ir tai, jog ji turėjo teisę aiškintis, ar tiekėja, pasibaigus Pirkimų procedūrų sustabdymui, pateiks pasiūlymų galiojimo užtikrinimo dokumentus. Taigi skundžiami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo teigti, kad perkančioji organizacija turėtų toleruoti tiekėjų pasiūlymų galiojimo ir (ar) galiojimo įvykdymo užtikrinimo dokumentų terminų negaliojimą. Atsižvelgiant į tai, kad perkančiosios organizacijos, vykdydamos viešuosius pirkimus, paprastai yra ribojamos atitinkamų terminų, ir yra suinteresuotos operatyviai įvykdyti pirkimą bei sudaryti pirkimo sutartį, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad perkančioji organizacija, esant šioje byloje susiklosčiusiai situacijai, galėjo ir turėjo domėtis tiekėjų pasiūlymų galiojimo aktualumu.

24.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas Pirkimų procedūroms nesustabdė ieškovės pasiūlymų ir jų galiojimo užtikrinimo terminų bei savaime šių terminų nepratęsė. Kita vertus nepritaria, kad šios aplinkybės sudaro skundžiamų teismo sprendimo motyvų panaikinimo pagrindą, nes draudimas perkančiajai organizacijai kreiptis į tiekėjus, prašant pratęsti pasiūlymų galiojimą ir pateikti jų galiojimą užtikrinančius dokumentus, yra nesuderinamas su egzistuojančiu teisiniu reglamentavimu. Pirmiau išdėstytuose šios nutarties motyvuose teisėjų kolegija pasisakė dėl skundžiamų teismo sprendimo motyvų koreliacijos su VPĮ 29, 41 straipsnio nuostatomis bei Pirkimų sąlygomis, todėl papildomai dėl nurodyto apeliantės argumento nepasisakytina.

25.       Skunde apeliantė teigia, kad, nepratęsus pasiūlymų galiojimo ir jų galiojimo užtikrinimo terminų procedūrų sustabdymo metu, nebūtų pasiektas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – išlaikyti status quo. Apeliuojama ir į tai, kad, jeigu perkančioji organizacija negalėtų prašyti tiekėjų pratęsti jų pasiūlymų galiojimo termino, esant sustabdytoms pirkimo procedūroms, tiekėjas, turintis bet kokių asmeninių ambicijų, savanaudiškų tikslų ar net nuoskaudų, ginčydamas bet kokius perkančiosios organizacijos veiksmus, sprendimus, pirkimo sąlygas, galėtų nutraukti pirkimo procedūras.

26.       Nurodytiems teiginiams pagrįsti apeliantė pakartotinai akcentuoja, kad pasibaigus visų tiekėjų pasiūlymų galiojimui, pirkimo procedūros yra laikomos pasibaigusiomis, tačiau teisėjų kolegija tokius argumentus atmetė šios nutarties 15-16 punktuose išdėstytais motyvais ir pakartotinai dėl to nepasisako.

27.       Dar vienas argumentas, kuriuo apeliantė nesutinka su skundžiamais teismo sprendimo motyvais – nesant pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, tiekėjas iš esmės bet kuriame pirkimo procedūrų etape (net ir nepasibaigus pasiūlymo galiojimo terminui) be jokių realių neigiamų pasekmių tiekėjui galėtų iš pirkimo pasitraukti ir (ar) nepasirašyti sutarties ir (ar) nepateikti jos įvykdymo užtikrinimo. Apeliantės teigimu, būtent pasiūlymo galiojimo užtikrinimas apsaugo perkančiąją organizacija nuo tokio tiekėjo elgesio arba suteikia teisę į adekvataus dydžio kompensaciją perkančiajai organizacijai, jeigu tiekėjas iš pirkimo vis dėlto pasitrauktų. Kolegijos vertinimu, nurodytos prielaidos dėl perkančiosios organizacijos galimo interesų pažeidimo – nepagrįstos.

28.       Pirkimų sąlygų 9.6.2 punktas, Pirkimų dokumentų 3 priedas – pasiūlymo galiojimo užtikrinimo forma, patvirtina, kad pasiūlymo galiojimo užtikrinimas turi galioti ne trumpiau nei galioja pasiūlymas. Taigi perkančioji organizacija teisę į pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, jeigu tiekėjas atsisako savo pasiūlymo, vengia arba atsisako pasirašyti pirkimo sutartį, gali įgyti tik pasiūlymo galiojimo metu. Paminėtos Pirkimų sąlygos paneigia apeliantės nurodytą hipotetinę situaciją, kuomet esant galiojančiam pasiūlymui, tačiau pasibaigus pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminui, tiekėjas gali pasitraukti iš viešojo pirkimo be jokių neigiamų jam pasekmių. Perkančiosios organizacijos interesai, esant pasibaigusiam tiekėjo pasiūlymo galiojimo terminui, neprivalo būti užtikrinami. Apeliantė niekaip nepagrindžia, kodėl tiekėjas, viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo metu, pasibaigus jo pasiūlymo ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminams, turėtų patirti papildomas išlaidas pateikiant naują pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentą bei tokiu būdu užtikrinti perkančiosios organizacijos interesus ir tuo laikotarpiu, kai grėsmės, kad tiekėjas atsisakys savo galiojančio pasiūlymo ar atsisakys sudaryti pirkimo sutartį, negali kilti. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, toks perkančiosios organizacijos įpareigojimas būtų neracionalus ir netikslingas. Taip, atnaujinus viešojo pirkimo procedūras, tiekėjas, kurio pasiūlymo ir jo galiojimo užtikrinimo terminai pasibaigė ir nebuvo atnaujinti procedūrų sustabdymo metu, gali be jokių neigiamų pasekmių pasitraukti iš pirkimo, tačiau, pasibaigus nurodytiems terminams, taip pasielgti tiekėjas gali bet kurios pirkimo procedūros metu. Atnaujinus viešojo pirkimo procedūras, tiekėjas, kurio pasiūlymo galiojimo terminas pasibaigė, esant sustabdytoms pirkimo procedūroms, galės šį terminą pratęsti ir, jeigu viešojo pirkimo sąlygos tai nustato, privalės pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.

29.       Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės analogiški pirmiau aptartiems, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

30.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė VPĮ, Pirkimų sąlygas, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir koreguoti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus nėra.

31.       Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, iš jos priteistinas ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 484 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Toks išlaidų dydis atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų didžiausių rekomenduojamų priteisti už šias teisines paslaugas dydžių, todėl jų atlyginimas priteistinas iš atsakovės.

Dėl apeliantės prašymų atleisti ją nuo žyminio mokesčio arba perskaičiuoti žyminį mokestį ir grąžinti šio mokesčio permoką

32.       Susipažinusi su apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi nustatė terminą perkančiajai organizacijai pašalinti nustatytą skundo trūkumą – sumokėti už skundą       3 750 Eur žyminį mokestį. Apeliantė nurodytą įpareigojimą įvykdė – sumokėjo nustatyto dydžio žyminį mokestį, tačiau pateikė prašymus ją nuo šio mokesčio atleisti arba jos apeliacinį skundą, kuriame yra ginčijami tik pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, vertinti kaip neturintį reikalavimą ir grąžinti jai permokėtą žyminio mokesčio dalį – 3 675 Eur.

33.       Teisėjų kolegija apeliantės prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio, kuris motyvuojamas tuo, kad apeliantė – Kauno miesto savivaldybės administracija, skundą pateikė gindama viešąjį interesą, netenkina. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija iš esmės pasisakė paminėtoje 2020 m. balandžio 16 d. nutartyje, kuria įpareigojo apeliantę sumokėti už skundą žyminį mokestį. Kolegijos pozicijos nekeičia ir apeliantės nurodomos aplinkybės, kad viešųjų pirkimų bylose savivaldybių skundai dėl nutarčių, kuriomis buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu, kad Lietuvos apeliacinis teismas jau yra išnagrinėjęs analogišką civilinę bylą Nr. e2A-763-790/2020, kurioje apeliacinio skundo neapmokestino pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto taisyklę. 

34.       Apeliantė nenurodo jokios praktikos, kuri patvirtintų jos teiginį, kad savivaldybių skundai dėl teismo nutarčių, kuriomis yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų bylose, nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-763-790/2020 teisėjų kolegija atskirai nepasisakė dėl perkančiosios organizacijos apeliacinio skundo apmokestinimo žyminiu mokesčiu, todėl šioje byloje apeliantė nepagrįstai apeliuoja į teismų pareigą laikytis horizontaliojo precedento, sprendžiant panašias ar analogiškas bylas.

35.       Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad jos skunde pareikštas prašymas panaikinti atitinkamus teismo sprendimo motyvus, nėra susijęs su sprendimų, priimtų, vykdant viešuosius pirkimus, teisėtumu. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato žyminio mokesčio dydžius už ieškinį bylose, kuriuose ginčijami sprendimai, priimti atliekant atitinkamus viešuosius pirkimus, bei tai, kad bylos rezultatas neturės įtakos perkančiosios organizacijos ginčo Pirkimuose priimtiems sprendimams, kolegija sutinka, kad apeliantės skundas turėtų būti apmokestinamas kaip neturtinis reikalavimas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Dėl nurodyto apeliantės prašymas grąžinti už apeliacinį skundą permokėto žyminio mokesčio dalį – 3 675 Eur, tenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Egilėja“ iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Grąžinti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai 3 675 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio permokos (2020 m. balandžio 22 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 07115).

Teisėjai                                        Kazys Kailiūnas 

                                        Aldona Tilindienė

                                        Vigintas Višinskis