Civilinė byla Nr. 2-407-157/2016

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00513-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.1.; 3.4.3.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 21 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Kuršių marių žuvis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1522-459/2015, kuria patenkintas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,JVA Partneris“ direktoriaus V. G. prašymas atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „JVA Partneris“ iškelti restruktūrizavimo bylą, suinteresuotasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Kuršių marių žuvis“.   

              Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės „JVA Partneris“ (toliau – UAB ,,JVA Partneris”) direktorius V. G. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas šiai bendrovei iškelti restruktūrizavimo bylą. Pareiškėjo teigimu, įmonė įregistruota 2004 m. gegužės mėn., pagrindinė įmonės veikla – žuvų produktų perdirbimas ir prekyba, turi laikinų finansinių sunkumų, kurie atsirado dėl teisminių procesų, kreditoriaus UAB ,,Pamario žuvis” pateikto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir įmonės lėšoms taikytų areštų. Teigė, kad bendrovė stengiasi atgaivinti veiklą, ieško užsakymų, naujų produktų bei ilgalaikių bendradarbiavimo sutarčių su partneriais. Minėtos priežastys lėmė laikinus finansinius sunkumus, todėl įmonei keltina restruktūrizavimo byla.

Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kuršių marių žuvis“ (toliau – UAB ,,Kuršių marių žuvis”) su pareiškimu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad bendrovė yra nemoki ir jos finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio. Tvirtino, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytas preliminarus įmonės verslo planas yra nepagrįstas objektyviais įrodymais, skaičiavimais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą ir atsakovui UAB „JVA Partneris“ iškėlė restruktūrizavimo bylą.

Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2014 m. vidurio dėl pritaikyto arešto ir apyvartinių lėšų trūkumo patiria finansinius sunkumus, todėl bendrovės ūkinė-finansinė veikla yra suvaržyta.

Teismas konstatavo, kad nors įmonės finansinė padėtis vertintina kaip labai artima nemokumo būsenai, tačiau iš į bylą pateiktų sutarčių matyti, kad ji vykdo veiklą, sudaro naujas sutartis ir yra produkcijos tiekėja užsakovams (T. 1, b. l. 36-43, T. 2, b. l. 39-43). Nustatė, kad įmonės gebėjimą toliau vykdyti veiklą įrodo šie faktai: padidėjęs darbuotojų skaičius, gauti dalies kreditorių sutikimai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, susitarimas su AB DNB banku pakeisti kredito grąžinimo terminą. 

Teismas konstatavo, kad iš įmonės restruktūrizavimo plano metmenų matyti, jog restruktūrizavimo metu įmonė ketina didinti vytintos produkcijos asortimentą, apyvartą, mažinti prekių bei paslaugų savikainą, išsaugoti darbuotojų skaičių, optimizuoti žaliavos kainas etc. Todėl padarė išvadą, kad nurodytos priemonės užtikrins pajamų gavimą, iš kurių bus galima atsiskaityti su kreditoriais, padengti einamąsias išlaidas, atkurti įmonės mokumą.   

Teismas, nustatęs tokias aplinkybes, sprendė, kad bendrovė atitinka Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnio reikalavimus, dėl to jai turi būti iškelta restruktūrizavimo byla.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo UAB ,,Kuršių marių žuvis“ atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas netinkamai įvertino restruktūrizavimo plano metmenų turinį, neišanalizavo nurodytų priemonių, neįvertino jų realumo, įtakos įmonės finansinei padėčiai bei klaidingai nurodė, kad iš pateiktų sutarčių galima daryti išvadą, jog įmonė vykdo veiklą.

2. Teismas nevertino įmonės galimybių atgauti savo turtą – išieškoti skolas iš debitorių, kurių dalis yra užsienio įmonės, o dėl kitų įsiskolinimų vyksta ginčas teisme, neįvertino aplinkybės, kad sutikimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikė tik tie įmonės kreditoriai, kurie yra artimai susiję su pareiškėju.  

3. Teismas be pagrindo nenustatė ĮRĮ 5 straispsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimo ir neatsisakė iškelti restruktūrizavimo bylos (palūkanos mokamos tik vienam iš kreditorių – AB DNB bankui). 

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,JVA partneris” prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas atliko visus ĮRĮ numatytus veiksmus ir pagrįstai nustatė, kad egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Teigia, kad apeliantas be pagrindo restruktūrizavimo plano metmenims kelia restruktūrizavimo plano reikalavimus, svarstant restruktūrizavimo planą apeliantas galės pateikti savo nuomonę dėl įmonės veiklos vykdymo bei kitų skunde nurodytų aplinkybių.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Nagrinėjamoje byloje keliamas teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą teisėtumo ir pagrįstumo klausimas (CPK 263 str. 1 d.).

ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo patikrinti, ar įmonė, kuriai prašoma pradėti restruktūrizavimo procesą, turi realias galimybes bei jos valdymo organai iš tikrųjų deda protingas pastangas tam, kad įmonė išvengtų bankroto bei išsaugotų savo ūkinės komercinės veiklos tęstinumą.    

Įstatyme numatyti atvejai, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki.

              Skundžiama nutartimi teismas atsakovui iškėlė restruktūrizavimo bylą, nustatęs, kad yra visos įstatyme numatytos procesinio ir materialinio pobūdžio sąlygos. Tuo tarpu apelianto manymu, teismas turėjo atsisakyti iškelti šią bylą, kadangi padarė klaidingas išvadas apie įmonės vykdomą veiklą, netinkamai įvertino restruktūrizavimo plano metmenis, skolų išieškojimo iš debitorių galimybes.

              Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenų parengimas yra sudėtinė ir privaloma įmonės restruktūrizavimo proceso dalis. Metmenis rengia įmonės valdymo organas (ĮRĮ 5 str. 1 d.), o ĮRĮ 5 straipsnio 2 dalyje detalizuojama, kokia informacija turi būti pateikta šiame teisinę reikšmę turinčiame dokumente – esamos įmonės būklės trumpas apibūdinimas; priežastys, dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų; kreditorių sąrašas, reikalavimų sumos, jų įvykdymo terminai ir užtikrinimo priemonės; laidavimai, garantijos ir kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, kurias įmonė yra suteikusi tretiesiems asmenims; informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai; savanoriški įmonės įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos; preliminarus įmonės verslo planas; administravimo išlaidų sąmata, į kurią įtraukta restruktūrizavimo administratoriaus atlyginimo suma, laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos.

Kaip minėta anksčiau, jei įmonės restruktūrizavimo metmenys neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, restruktūrizavimo bylą atsisakoma kelti (ĮRĮ 7 str. 5 d.).

Teismas, remdamasis bylos medžiaga ir vadovaudamasis pirmiau paminėtomis įstatymo normomis, sutinka su apelianto argumentu, kad pareiškėjo pateikti restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų.

              Pareiškėjas metmenyse nurodė, kad yra skolingas penkiasdešimt vienam kreditoriui, keturiasdešimt šešiems iš jų mokėjimai pradelsti (T. 1, b. l. 80-81) ir aiškiai suformulavo nuostatą, kad už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos ketina mokėti palūkanas tik pagrindiniam kreditoriui – AB DNB bankui (T. 1, b. l. 88).

              Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad anksčiau čia cituotame įstatyme nustatyta ne įmonės teisė, o pareiga metmenyse nurodyti savanoriškus įsipareigojimus kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos (ĮRĮ 5 str. 1 d. 6 p.). Įstatymas nesuteikia teisės įmonei išskirti vieną iš kreditorių ir tik jam vienam mokėti palūkanas. Pats atsakovas aiškina, jog metmenyse tik abstrakčiai nurodyta, kad bendrovė neatmeta galimybės savanoriškai mokėti palūkanas kreditoriams ir tokia pati pozicija iš esmės pakartota ir 2015 m. sausio 13 d. prašyme dėl papildomų įrodymų priėmimo (CPK 314 str.).

              Teismas, atmesdamas šiuos pareiškėjo argumentus, pažymi, kad teismų praktikoje nagrinėjamu klausimu yra vienareikšmiai nurodyta, jog įmonė ir jos kreditoriai, siekdami kiekvienas savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2010). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje atsakovas, suteikdamas privilegiją tik vienam iš kreditorių – AB DNB bankui, pažeidė kitų įmonės kreditorių interesus ir jų atžvilgiu veikė nesąžiningai (CPK 185 str.).

              Be to, kartu su rašytiniais paaiškinimais jo paties teismui pateikti dokumentai apie 2015 m. spalio 5 d., 30 d. bei 2016 m. sausio 12-13 d. atliktus mokėjimus (T. 2, b. l. 133-136) Valstybinio socialinio draudimo fondui, rodo, kad su šiuo fondu yra atsiskaitoma ne tiesiogiai – pareiškėjo vardu įmokas moka kita įmonė – UAB ,,Nira Group“. Teismo įsitikinimu, vien šis faktas leidžia spręsti, kad įmonė veikia neskaidriai ir galimai tokiu būdu slepia savo turimą turtą, nesąžiningai siekdama išvengti atsiskaitymų su kreditoriais. Čia būtina pažymėtina tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, be kita ko, atsakovui buvo leista iš areštuotų lėšų atlikti privalomąsias įmokas valstybei (T. 1, b. l. 164-165). Be to byloje nėra duomenų, kad teismas būtų atsisakęs tenkinti jo prašymą dėl atsiskaitymo taip pat ir su dirbančiaisiais (CPK 178 str.). Turint omenyje tai, kad atsakovas naudojasi profesionalaus teisininko paslaugomis, nėra pagrindo abejoti, kad jam yra žinoma / suprantama tokia teisė, todėl neaišku, kodėl ja nesinaudoja, o atsiskaitymus vykdo per trečiąjį asmenį. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas, pripažindamas, jog turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, ir siekdamas iš jų gauti nuolaidų iškėlus restruktūrizavimo bylą, pats neįsipareigoja išlaikyti pusiausvyrą tiek tarp savo ir kreditorių, tiek tarp visų kreditorių teisių bei pareigų, tokiu būdu pažeisdamas ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus.

              Beje, pirmosios instancijos teismas savo išvadas, be kita ko, grindė aplinkybėmis, kad kreditoriai UAB ,,Nira Group“, UAB ,,Inspero“, AB DNB bankas sutiko, jog būtų iškelta restruktūrizavimo byla. Pažymėtina tai, kad pagal atskirajame skunde nurodytus duomenis bei pateiktus rašytinius įrodymus, būtent per UAB ,,Nira group“, kurios finansinis reikalavimas sudaro 31 531,26 Eur, banko sąskaitą atsakovas už savo darbuotojus moka įmokas SODRA biudžetui, o UAB ,,Inspero“, kurios finansinis reikalavimas sudaro 97 380,73 Eur, yra valdoma atsakovo UAB ,,JVA partneris” vadovo ir bendrovės akcijų paketo savininko V. G. sutuoktinės A. G. – šios įmonės vadovės bei vienintelės akcininkės. Nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta įrodymų, paneigiančių šių duomenų teisingumą (CPK 178 str.).

              Teismas tai pat nustatė, kad atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos nuo 688 267 Lt 2015 metais išaugo iki 572 702 Eur; po vienerių metų mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudarė 1 265 587 Lt (2014-12-31 balanso duomenys); įmonės turtas finansiniais metais sudarė 449 401 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 213 041 Eur (2015-03-31 balanso duomenys, T. 1, b. l. 22-24). Iš paminėtų duomenų teismas padarė išvadą, kad įmonės pradelstų įsipareigojimų ir turto santykis sudaro prielaidą abejoti įmonės mokumu, kad jos finansinę padėti galima vertinti kaip labai artimą nemokumo būsenai.

              Tačiau teismas sprendė, kad įmonės finansiniai sunkumai yra laikini, ji vykdo veiklą, sudaro naujas sutartis ir tai rodo įmonės gebėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir toliau vykdyti veiklą.

              Tačiau sutiktina su apelianto argumentais, jog tiek pirmos tiek apeliacinės instancijos teismui atsakovo pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad įmonė vykdo tokią veiklą ir iš jos realiai gauna tokias pajamas, kurios leistų vienareikšmiškai patvirtintų jos pačios teiginius dėl finansinių sunkumų laikinumo bei paneigtų bet kokias abejones, argumentus dėl jos nemokumo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įmonė ieškojo naujų klientų, sudaro bendradarbiavimo sutartis (T. 1, b. l. 36-43, T. 2, b. l. 39-43). Tačiau pažymėtina, kad teismui pateiktos tik sutarys su užsakovais, kurios sudarytos daugiau nei prieš metus, tačiau nei su pareiškimu, nei teikdamas rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui atsakovas nepateikė įrodymų, jog iš minėtų sutarčių įmonė jau yra gavusi realias pajamas ir kaip jos buvo panaudotos, jeigu darbuotojams mokama per trečiąjį asmenį. Taigi, priešingai nei sprendė teismas, pats šių sutarčių pateikimas dar neįrodo, kad jos bylos nagrinėjimo metu teikia realią naudą – pajamas / pelną ir leidžia sutikti su atsakovo tvirtinimu, jog bendrovės ūkinės finansinės problemos yra tik laikino pobūdžio.

              Pažymėtina ir tai, kad atsakovui iš suinteresuoto asmens apeliacinio skundo turinio neabejotinai yra žinoma, jog pastarasis laikosi pozicijos, kad teismui pateiktuose išvestiniuose rašytiniuose įrodymuose – debitorių bei jų skolų sąrašas 102 405 Eur sumai, nurodyti duomenys patys savaime negali būti vertinami kaip patikimas / realus turtas. Beje, išvardindamas debitorius pareiškėjas nenurodė nei to, kada skolos yra atsiradusios, nei veiksmų, kurių imtasi siekiant jas atgauti / išieškoti, tuo tarpu apeliantas tvirtina, kad debitoriai SK Import & Export Grob-und Einzelhandel (4 699,95Eur), Ngamasu Limited ( 38 564,82 Eur) yra užsienio juridiniai asmenys, iš kurių, pasak jo, skolų išieškojimas gali būti sudėtingas. Įrodymai, paneigiantys šiuos apelianto teiginius, teismui taip pat nepateikti (CPK 178 str.).

              Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog nors atsakovo ūkinė-finansinė būklė bylos nagrinėjimo metu yra artima nemokumo būsenai, be pagrindo sprendė, kad bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, jog jis yra patikimas asmuo, gebantis spręsti susidariusias problemas, uždavinius, rengti įmonės strategiją, tai yra atitinka ĮRĮ 4 straipsnio reikalavimus, turi visas galimybes pasiekti restruktūrizavimo proceso tikslus, – ir atsakovui iškėlė restruktūrizavimo bylą (CPK 185 str.). Todėl skundžiama teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškimas atmetamas (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2 p.).

              Teismas nepasisako dėl kitų skunde išdėstytų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui (ĮBĮ 9 str. 7 d., CPK 185 str., 263 str. 1 d., 302 str.), nes, kaip žinia, pagal teismų praktikos nuostatas, nustačius, kad teismas tinkamai atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

              Taip pat pažymėtina tai, kad pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis Klaipėdos apygardos teisme yra priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovui UAB ,,JVA Partneris“ iškėlimo (civilinė byla Nr. eB2-670-253/2016). Teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi minėtos bylos nagrinėjimas atidėtas iki sprendimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos.  

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti uždarajai akcinei bendrovei ,,JVA Partneris“ (j. a. k. 300026222, buveinės adresas Pamarių g. 15, Priekulė, Klaipėdos r.) restruktūrizavimo bylą.

Teisėja                                                                                                      Virginija Čekanauskaitė