Civilinė byla Nr. 2-2109-776/2014

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00031-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija:

24.4; 44.2.4.1; 44.2.4.2; 113.1; 116.1;

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 24d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis,

sekretoriaujant Svetlanai Anusevičienei,

dalyvaujant ieškovui K. P. ir jo atstovei advokatei Irinai Petkienei,

dalyvaujant atsakovui V. Ž. ir jo atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui,

nedalyvaujant atsakovei antstolei V. Š., atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui ir trečiojo asmens „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovams antstolei V. Š., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, V. Ž., tretysis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Ieškovas K. P. patikslintu ieškiniu teismo prašo pripažinti, kad terminą ieškiniui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti, priteisti iš atsakovo V. Ž. 2700,00 Lt turtinės žalos atlyginimo, iš atsakovės antstolės V. Š. 200 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 100 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas valstybei. 

Ieškovas paaiškino, kad Šiaulių apygardos teismas 2010-05-11 sprendimu iš dalies patenkino jo patikslintą ieškinį, pripažino negaliojančiu 2003-06-16 Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 71-6145, kuriuo iš varžytinių buvo parduotas jam priklausantis 14,7 ha žemės miško paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), taikė restituciją ir jam grąžino žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui V. Ž. iš jo priteisė 900,00 Lt, sumokėtų už varžytinėse parduotą žemės sklypą, atmetė jo reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, išsprendė bylinėjimosi išlaidas. Šio sprendimo jis neskundė, tačiau peliaciniu skundu jį apskundė atsakovas V. Ž.. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-06-10 sprendimu Šiaulių apygardos teismo 2010-05-11 sprendimo dalį, kuria nuspręsta taikyti restituciją, grąžinant jam žemės sklypą, o atsakovui V. Ž. - už jį varžytinėse sumokėtą kainą, panaikino ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą: priteisė jam iš atsakovės antstolės V. Š. 2170,00 Lt, o iš atsakovės valstybės – 930,00 Lt nuostoliui atlyginti. Šį sprendimą kasaciniu skundu jis apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (toliau – LAT). LAT 2012-03-15 nutartimi (civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2012) panaikino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą ir paliko galioti Šiaulių apygardos teismo 2010-05-11 sprendimą. Taigi, yra įsigaliojęs teismo sprendimas, kuriuo pripažinta, kad antstolė V. Š. neteisėtai 2003-06-16 Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. 71-6145 iš varžytinių pardavė jam priklausantį 14,7 ha žemės miško paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi Šiaulių apygardos teismo 2010-05-11 sprendimu nebuvo sprendžiamas jam padarytos žalos atlyginimo klausimas, reiškia šį ieškinį. Atkreipė dėmesį, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013-01-28 sprendimu tenkino jo skundą ir panaikino Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-08-27 sprendimą Nr. SP-3092(7.1692) „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“, kuriuo jam nuo 2012-08-27 nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Šis sprendimas yra reikšmingas ir privalomas šiam teismui sprendžiant ieškinio senaties ir ieškinio pagrįstumo klausimus. Galutinį tašką šioje byloje padėjo LAT 2012-03-15 aukščiau minėtoje nutartyje. Nuo 2012 m. vasaros iki 2013 metų pradžios jis bylinėjosi Šiaulių apygardos administraciniame teisme dėl suteikimo jam nemokamos teisinės pagalbos. Apie tai, kad jo turtas parduotas varžytinėse sužinojo tik 2006-06-21, nuvykęs į antstolės V. Š. kontorą. Anksčiau to padaryti negalėjo, nes buvo bausmės atlikimo vietoje. 2008 metais parengė ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu bei kitų reikalavimų ir pateikė jį Šiaulių apygardos teismui (civilinė byla Nr. 2-130-372/2010). Neteisėtai iš varžytinių pardavus jam priklausantį 14,7 ha žemės miško paskirties sklypą, jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Po 2003-06-16 įvykusių jo turto varžytinių, turtą įsigijęs atsakovas V. Ž. nusipirktu turtu pradėjo naudotis iš karto. Atsakovas V. Ž. apklausiamas teismo posėdyje (civilinė byla Nr. 2-130-372/210) pripažino, kad iki jo miško arešto jis pasiruošė ir išsivežė kasmet po 30 kubinių metrų medienos kurui, iš viso 90 kubinių metrų. Vidutiniška vieno kubinio metro medienos kurui pardavimo kaina yra 100,00 Lt, tačiau atskaičius medienos paruošimo pardavimui kaštus, medienos kubo kaina yra 30,00 Lt, tokiu būdu atsakovas V. Ž. iš jo miško nepagrįstai praturtėjo, o jam padarė 2700,00 Lt nuostolį. Rašytinio įrodymo kuro malkų kainai pagrįsti 2003-2006 metais pateikti negali, tačiau, žinodamas, kad V. Ž. verslas yra miško kirtimas, pardavimas ir panašūs veiksmai, net neabejoja, kad su jo nurodyta kaina atsakovas visiškai sutiks, o iš jo miško paimtos medienos kiekį atsakovas pats nurodė apklausiamas teisme. Šiaulių apygardos teismas 2010-05-11 sprendime konstatavo, kad atsakovas V. Ž., jam priklausiusį mišką iš varžytinių įsigijo nesąžiningai, nes turėdamas patirties ir užsiimdamas miškininkyste, aiškiai suprato, kad 14,7 ha miško kaina 900,00 Lt (pradinė varžytinių kaina 500 Lt) yra aiškiai per maža. Teismui taikius restituciją ir iš jo V. Ž. priteisus 900,00 Lt, mano, kad atsakovas V. Ž. privalo jam atlyginti už iš jo miško paimtą savo reikmėms medieną, kurios bendra vertė 2700,00 Lt. Šią turtinę žalą ir prašo teismo priteisti iš atsakovo V. Ž.. Įsiteisėjusiu 2010-05-11 Šiaulių apygardos teismo sprendimu bei LAT 2012-03-15 nutartimi buvo konstatuota, kad antstolė V. Š. varžytinėse parduodamą turtą įvertino nepagrįstai žema kaina, o teismas, atlikdamas antstolio procesinės veiklos kontrolę, privalėjo patikrinti, ar nebuvo pažeista varžytinių vykdymo tvarka, tačiau pareigūnai to nepadarė, savo pareigas atliko aplaidžiai ir nerūpestingai. Dėl tokių antstolės ir teismo veiksmų jis patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus ir nepatogumus, todėl jam padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta. Antstolė V. Š. savo neteisėtais veiksmais jam sukėlė nevienkartinius, ilgalaikius ir tebesitęsiančius išgyvenimus ir neigiamas emocijas; žinodama, kad jis nuteistas ir pasinaudodama tuo, kad jam laikinai apribota laisvė, jo atžvilgiu elgėsi kenkėjiškai ir piktybiškai, turi pagrindo manyti, kad buvo net įsitikinusi, kad apie jos neteisėtus veiksmus jis iš viso nesužinos ir neturės galimybės jų apskųsti. Įrodinėjimas teismuose, kad antstolė V. Š. pažeidė įstatymą, jam užtruko net ketverius metus. Bylinėjimasis teismuose ilgą laiką jam sukėlė neigiamas emocijas, tai turėjo neigiamos įtakos jo bendrai sveikatos būklei, nuotaikai, atėmė galimybę ramiai ir be streso gyventi. Be viso to, pardavus iš varžytinių jo miško sklypą, visą ginčo nagrinėjimo laikotarpį jis neteko galimybės jį kirsti, realizuoti medieną ir užsidirbti, o nepritekliai tiesiogiai paveikė jo šeimyninius santykius, negalėjo tinkamai vykdyti tėviškos pareigos išlaikyti vaikus. Remdamasis šiomis konkrečiomis aplinkybėmis bei įvertindamas atsakovės turtines galimybes atlyginti jam padarytą žalą, iš V. Š. prašo priteisti jam 200 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Susipažinęs su vykdomąją byla sužinojo, kad antstolės pateiktą teismui tvirtinti turto pardavimo iš varžytinių aktą patvirtino teisėja A. M.. Didelę darbo ir gyvenimišką patirtį turinčiai teisėjai turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl įvykusių turto varžytinių teisėtumo, teisėja pateiktoje vykdomojoje byloje privalėjo pastebėti varžytinėse parduoto turto - 14,7 ha miško neprotingą įvertinimą 500 litų, tačiau to nepadarė, tvirtindama aktą nebuvo rūpestinga ir atidi, būdama įgaliota vykdyti teisingumą, neužkirto kelio antstolės neteisėtiems veiksmams, nors tai padaryti turėjo visus svertus; nepatvirtinus turto pardavimo iš varžytinių akto, jis grąžinamas antstolei tolesniems vykdymo veiksmams atlikti. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-06-10 sprendime nurodė, kad sprendžiant pripažinimo negaliojančiu varžytinių aktą, buvo nustatyti antstolio ir aktą tvirtinusio teismo neteisėti veiksmai, tačiau šių asmenų atsakomybės santykis nėra vienodas, nes pagrindinis vaidmuo vykdymo procese tenka antstoliui, o ne teismui. Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, protingu ir pagrįstu žalos atlyginimo jam dydžiu iš atsakovo Lietuvos Respublikos prašo priteisti 100000,00 Lt neturtinę žalą. Taip pat ieškovas nurodo, kad senatį ieškiniui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių, t.y. LAT galutinį sprendimą priėmė 2012-03-15, iki tos dienos reikšti ieškinį nebuvo būtinybės, nes tikėjo, kad ginčą iš esmės išspręs LAT. Po LAT sprendimo kreipėsi į Šiaulių VGTPT prašydamas paskirti valstybės advokatą, jam buvo atsakyta, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013-01-28 sprendimu tenkino jo skundą. Tik po to kreipėsi į teismą su šiuo ieškiniu. Kaip papildomą aplinkybę nurodo sveikatos problemas dėl kurių negalėjo kreiptis į teismą.

Ieškovo atstovė advokatė Irina Petkienė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas V. Ž. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad ieškovas nurodo neteisingą medienos kurui kainą, dėl ko jam reiškiamas piniginis reikalavimas yra išpučiamas. Paaiškino, kad mišką iš varžytinių jis nupirko iškirstą, netvarkingą, jame buvo pilna kirtimo atliekų. Iš ieškovo įsigytą mišką ne kirto verslo tikslais, bet juo rūpinosi, valė, atsodinėjo medeliais. O per tuos tris metus iš miško išvežė ne malkas kūrenimui, iš kurių gavo finansinę naudą, bet kirtimo atliekas, šakas, puvenas ir išvirtusius medžius, kurių kaina už vieną kubinį metrą tuo metu galėjo siekti vos kelis litus, kas vertinant investicijas į miško valymo darbų kaštus komercine prasme jam buvo netgi nuostolinga. Taip pat nurodo, kad jis neturi kompensuoti ieškovui už tariamai iš miško gautą naudą iki sužinojo, jog neturi teisių į minimą turtą. Ieškovo pareikšto reikalavimo negalima laikyti teisėtu ir dėl to, kad ginčą dėl varžytinių akto teisėtumo nagrinėję teismai faktiškai jau išsprendė visus su turto grąžinimu susijusius klausimus taikydami restituciją. Todėl ieškovo reiškiamas reikalavimas yra pakartotinis.

Atsakovo V. Ž. atstovas advokatas Andrius Kazakevičius su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog ieškovas turtinės žalos galimai patyrė ne dėl atsakovo V. Ž. veiksmų tvarkant tuo metu buvusią savo nuosavybę, bet todėl, kad turtas jam buvo parduotas neteisėtai, kas reiškia, jog priežastinis ryšys ieškovo galimai turėtus nuostolius labiau sieja su antstolio varžytinių akto neteisėtumu nei su jo teisėtu elgesiu savo miške, t.y. teisėtais veiksmais. Atsakovo atstovas nesutinka su ieškovo pozicija jog LAT procesinio sprendimo priėmimas 2012-03-15 ar advokato neturėjimas realiai trukdė jam ginti savo pažeistas teises, nes minimos aplinkybės nėra tiek susijusios, kad būtų laikomos objektyvia kliūtimi kreiptis į teismą. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr.2-130-372/2010, ieškinio dalyku buvo turto pardavimo iš varžytinių akto teisėtumo ir restitucijos taikymo natūra bei negautų pajamų atlyginimo klausimai, kurie buvo analizuojami absoliučiai visų instancijų teismuose. Būtent šiais aspektais bylą nagrinėję teismai pateikė savo teisinį vertinimą bei išvadas. Na, o šio ieškinio faktiniai pagrindai, t.y. žalos pobūdis, jos atsiradimo aplinkybės bei dydis, yra sietini išimtinai su faktinėmis aplinkybėmis, apie kurias atsakovas kalbėjo nagrinėjant minėtą bylą pirmosios instancijos teisme, Šiaulių apygardos teisme. Ieškovo ieškinyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms, jog „Po 2003-06-16 įvykusių mano turto varžytinių, turtą įsigijęs atsakovas V. Ž. nusipirktu turtu pradėjo naudotis iš karto. Atsakovas V. Ž. apklausiamas teismo posėdyje (civilinė byla Nr.2-130-372/2010) pripažino, kad iki jo miško arešto (varžytinėse parduotas miškas areštuotas 2009-01-14 Šiaulių apygardos teismo teisėjos B. S. nutartimi) jis pasiruošė ir išsivežė kasmet po 30 kubinių metrų medienos kurui, iš viso 90 kubinių metrų“, teismų atliktas teisinis aplinkybių vertinimas neturėjo jokios reikšmės. Akivaizdu, jog ieškovas apie tariamą savo teisių pažeidimą, o tuo pačiu ir apie reikalavimo teisę į atsakovą dėl galimai turėtos turtinės žalos atlyginimo, įgijo vos išgirdęs atsakovo duodamus paaiškinimus teismo posėdžio metu. Tačiau ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo pateikė tik 2014-01 mėnesį, t.y. praėjus ilgesniam nei trijų metų laiko tarpui, nors ginti tariamai pažeistas teises ieškovui netrukdė jokia objektyvi aplinkybė. Todėl ieškovo prašymas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir reikalavimas priteisti iš atsakovo turtinę žalą netenkintini. Kalbant apie tai, jog advokato neturėjimas sukliudė ieškovui kreiptis į teismą dėl 2700,00 Lt, žalos priteisimo iš jo kliento, pažymėtinos sekančios aplinkybės: visų pirma, advokato neturėjimas civilinėje byloje negali būti laikoma svarbia priežastimi atnaujinti ieškinio senaties terminą. Antra, byla, iškelta atsakovo atžvilgiu, jokiu būdu negali būti laikoma tokios sudėtingumo laipsnio, kad ieškiniu parengti reiktų advokato. Net iš paties ieškinio turinio matyti, jog atsakovui aktuali ieškinio dalis labai lakoniška, paprasta, grindžiam ne teise, bet bendražmogišku situacijos vertinimu. Ir trečia, apie aktualios ieškinio dalies faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes (teismo posėdžio metu atsakovo duoti paaiškinimai) ieškovas vėliausiai sužinojo iš 2010-05-11 surašyto Šiaulių apygardos teismo sprendimo, tačiau advokato pradėjo ieškotis tik besibaigiant 3 metų ieškinio senaties terminui, 2012 metų pradžioje (tiksli data byloje net nežinoma). Todėl atsakovas laikosi pozicijos, jog vertinant situaciją ne formaliai, bet per protingumo ir teisingumo prizmę, ieškovas ieškinio senaties terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, bet dėl savo paties kaltės.

Atsakovė antstolė V. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta teismo šaukimu, gautas prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad su patikslintu ieškovo ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti taikant sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Paaiškino, kad LAT 2012-03-15 priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-2012, kuria paliko galioti Šiaulių apygardos teismo 2010-05-11 sprendimą taikyti restituciją, o būtent grąžinti ieškovui K. P. jam priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą. Šiaulių apygardos teismas 2010-05-11 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-130-372/2010 išsprendė klausimą dėl žalos atlyginimo, o būtent konstatavo, kad „Teismas sutinka su Teisingumo ministerijos atstovo ir atsakovės V. Š. prašymais taikyti senaties terminą dalyje dėl žalos atlyginimo. Savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas pirmą kartą pareiškė tik 2008-02-26, tikslindamas ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-283-44/2008. Apie patvarkymą dėl piniginių lėšų paskirstymą už parduotą žemės sklypą jam buvo pranešta 2003-09-02. Pripažinus, kad apie būsimas varžytines jam buvo žinoma dar anksčiau, teismas daro išvadą, kad reikalavimui dėl žalos atlyginimo ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Šis sutrumpintas terminas yra 3 metai (CK 1.125 str. 8 d.). Taigi, šis terminas yra aiškiai praleistas, o pats ieškovas jo atnaujinti neprašė“. Toje pačioje nutartyje teismas konstatavo, kad „ieškovas nepagrįstai reikalauja apginti savo teises dviem būdais - pripažinus turto varžytinių aktą negaliojančiu, taikyti restituciją, ir papildomai reikalauja nuostolių atlyginimo“. Šiaulių apygardos teismas rezoliucinėje dalyje ieškovo K. P. reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo atmetė, nei Lietuvos apeliacinis teismas, nei LAT šios sprendimo dalies nepakeitė. Šiaulių apygardos teismo sprendimas įsigaliojęs. Klausimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) jau yra išspręstas, antrą kartą šis klausimas negali būti sprendžiamas, ieškovas K. P. nekėlė klausimo dėl žalos priteisimo nei Lietuvos apeliaciniame, nei LAT. Tik praėjus beveik 2 metams nuo LAT nutarties priėmimo vėl kreipiamasi į teismą dėl žalos atlyginimo, nors reikalavimas jau buvo atmestas. Taip pat nesuprantamas ieškovo K. P. delsimas pateikti ieškinį dėl žalos teismui. K. P. savo 2014-01-21 ieškinyje teigia, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013-01-28 sprendimu buvo patenkintas K. P. skundas ir jam paskirta antrinė teisinė pagalba. Ieškinys dėl žalos atlyginimo yra pateikiamas beveik po metų, todėl manytina, kad yra būtina teismui atsižvelgti į šias ieškovo veikimo aplinkybes priimant sprendimą.

Atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teismo šaukimu, gautas prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Paaiškino, kad ieškovo nurodytos priežastys negali būti pagrindu atnaujinti ieškinio senatį, nes Šiaulių apygardos teismas 2010-05-11 sprendime konstatavo, kad reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas pirmą kartą pareiškė tik 2008-02-26, tikslindamas ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-283-44/2008. Apie patvarkymą dėl piniginių lėšų paskirstymo už parduotą žemės sklypą jam buvo pranešta 2003-09-02. Pripažinus, kad apie būsimas varžytines jam buvo žinoma dar anksčiau, teismas daro išvadą, kad reikalavimui dėl žalos atlyginimo ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Šis sutrumpintas terminas yra 3 metai. Ieškovo patikslintame ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad jis į teismą nesikreipė dėl svarbių priežasčių yra nepagrįsta, nes ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2003-09-03, o ne nuo Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo priėmimo dienos.

Trečiojo asmens „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teismo šaukimu, gautas prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir reiškia visiškai nepagrįstą ieškinį vėl iš naujo, be jokio teisinio pagrindo, inicijuoja naują teisminį procesą tarp tų pačių šalių. Paaiškino, kad šioje byloje turi būti taikomas trijų metų senaties terminas, nes akivaizdu, kad ieškovas šį terminą praleido be jokių pateisinamų priežasčių ir jo atnaujinti nėra jokio teisinio pagrindo. Pats ieškovas nurodo, kad valstybės advokatą galėjo gauti jau 2013 metų vasario mėnesį, tačiau vienus metus laiko ieškinio ir pretenzijų antstolei V. Š. ir jos draudikui nereiškė. Visiškai nepagrįstą ieškinį jis pateikė tik 2014-01-21. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Ieškovas patikslintame ieškinyje, prašydamas atnaujinti praleistą terminą, nenurodo svarbių (pateisinamų) priežasčių, tam, kad toks terminas galėtų būti atnaujintas. Teisminiai ginčai nėra teisinis pagrindas ieškinio terminui atnaujinti. Labai svarbu tokiu atveju aiškintis besikreipiančiojo dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui objektyviai sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Šioje byloje ieškovui nenurodžius svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas ieškiniui paduoti, nėra teisinio pagrindo atnaujinti termino. Draudikui šioje byloje negali kilti jokių prievolių, išplaukiančių iš draudimo sutarties.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad LAT 2012-03-15 priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2012, kuria paliko galioti Šiaulių apygardos teismo 2010-05-11 sprendimą, taikyti restituciją, o būtent grąžinti ieškovui K. P. jam priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą. 2013-01-28 Šiaulių apygardos administracinis teismas  priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-08-27 sprendimą Nr. SP-3092 (7.162) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“, kuriuo K. P. nuo 2012-08-27 nutrauktas antrinės teisinė pagalbos teikimas civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 2013-02-19 sprendimu dėl advokato pakeitimo Nr. SP-590 (7.1692) ieškovui K. P. buvo paskirta advokatė Irina Petkienė. Ieškinį dėl žalos atlyginimo ieškovas teismui pateikė 2014-01-22.

Patikslintu ieškiniu ieškovas K. P. prašo pripažinti, kad terminą ieškiniui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti, priteisti iš atsakovo V. Ž. 2700,00 Lt turtinės žalos atlyginimo, iš atsakovės antstolės V. Š. 200 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 100 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Atsakovai antstolė V. Š., Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, V. Ž. ir trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje prašo ieškinio netenkinti suėjus ieškinio senaties terminui.

Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 str.). Pagal CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 str. 2 d., ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtys nustatytos CK bei kituose įstatymuose (CK 1.127 str. 1 d.). Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali nesutapti. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad tokiu atveju, kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2010, kt.).

CPK 182 str. 2 p. ir 279 str. 4 d. nustatyta, kad nebereikia įrodinėti aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo dalykas ir yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, jeigu nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys (nepriklausomai nuo jų teisinės padėties) ar jų teisių perėmėjai. Tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. LAT yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (LAT 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2004 ir kt.). Šiaulių apygardos teismas 2010-05-11 sprendime konstatavo, kad: „teismas sutinka su Teisingumo ministerijos atstovo ir atsakovės V. Š. prašymais taikyti senaties terminą dalyje dėl žalos atlyginimo. Savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas pirmą kartą pareiškė tik 2008 m. vasario 26 d., tikslindamas ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-283-44/2008. Apie patvarkymą dėl piniginių lėšų paskirstymą už parduotą žemės sklypą jam buvo pranešta 2003 m. rugsėjo 2 d. Pripažinus, kad apie būsimas varžytines jam buvo žinoma dar anksčiau, teismas daro išvadą, kad reikalavimui dėl žalos atlyginimo ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Šis sutrumpintas terminas yra 3 metai (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Taigi, šis terminas yra aiškiai praleistas, o pats ieškovas jo atnaujinti neprašė.“ Tuo pačiu sprendimu nustatyta, kad ieškovas laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo nuo 2004-02-24 iki 2004-12-22, todėl ieškovo teiginys, kad jis apie varžytines sužinojo 2006-06-21 yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovo teisė į ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsirado nuo 2003-09-02, t.y. nuo datos, kada jam tapo žinoma, apie jo pažeistas teises. Byloje nėra duomenų, kad ieškinio senaties termino eiga buvo sustabdyta arba nutraukta (CK 1.129?1.130 str.), ieškovas teismui ieškinį pateikė 2014-01-22, todėl darytina išvada, kad ieškinio senaties terminą ieškovas praleido.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovas apie tariamą savo teisių pažeidimą, tuo pačiu ir apie reikalavimo teisę į atsakovą V. Ž. dėl galimai turėtos turtinės žalos atlyginimo, sužinojo Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-130-372/2010, dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir turtinės žalos priteisimo, 2010-04-23 teismo posėdžio metu. Įstatyme nustatyta bendroji taisyklė, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), todėl šiuo atveju laikytina, kad teisė pareikšti ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovui atsirado nuo 2010-05-11, t.y. nuo teismo sprendimo Šiaulių apygardos teisme priėmimo dienos. Kaip jau minėta, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.), todėl ieškovas ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo iš atsakovo V. Ž. turėjo pareikšti iki 2013-05-11. Byloje nėra duomenų, kad ieškinio senaties termino eiga buvo sustabdyta arba nutraukta (CK 1.129?1.130 str.), ieškovas teismui ieškinį pateikė 2014-01-22, todėl darytina išvada, kad ir šį ieškinio senaties terminą ieškovas praleido.

Nors ieškinio senaties termino pabaigos iki ieškinio pareiškimo konstatavimas yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str.), tačiau CK 1.131 str. 2 d. įpareigoja teismą svarstyti ir ieškinio senaties termino praleidimo priežastis, vertinti jų (priežasčių) svarbą, spręsti, ar yra galimybė atnaujinti šį terminą ir ginti pažeistą teisę, be to pats ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, kad terminą ieškiniui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti. LAT yra nurodęs, kad ieškinio senaties terminas susijęs su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ribojimu, todėl, siekiant užtikrinti visokeriopą ir efektyvią pažeistų subjektinių teisių teisminę gynybą, itin svarbu ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas taikyti tinkamai ir tiksliai (LAT CBS teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-205/2007, 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-338/2007). Ieškinio senaties termino institutu įstatymų leidėjas turėjo tikslą sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą bei kartu užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinant asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę ir tuo pačiu apsaugant abiejų proceso šalių interesus.

Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė ginama, o praleistas terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, pripažįstamos šio termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios trukdė asmeniui ginti savo pažeistas teises ir interesus bei nepriklausė nuo asmens valios tokios kaip sunki liga, gydymasis stacionarioje gydymo įstaigoje, ypač gili senatvė, neraštingumas ar kt. (LAT 2008-04-29 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-256/2008). Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad senaties terminą ieškiniui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių, t.y. buvo įkalinimo įstaigoje; apie savo pažeistą teisę sužinojo tik 2006-06-21; dėl sveikatos sutrikimų ilgą laiką niekur nesikreipė; dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2008 m., LAT galutinį sprendimą priėmė 2012-03-15, iki tos dienos reikšti ieškinį nebuvo būtinybės, nes tikėjo, kad ginčą iš esmės išspręs LAT; po LAT sprendimo kreipėsi į Šiaulių VGTPT prašydamas paskirti valstybės advokatą, jam buvo atsakyta, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013-01-28 sprendimu jo skundą tenkino, tik po to kreipėsi į teismą su ieškiniu. Kaip pirmąją svarbią aplinkybę ieškovas nurodė bausmės atlikimą įkalinimo įstaigoje, atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog ieškovas laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo nuo 2004-02-24 iki 2004-12-22, teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip svarbi, kadangi ieškovas turėjo pakankami laiko kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, be to bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje visiškai nėra susijęs su ieškovo teise pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Ieškovas taip pat nurodo, kad niekur nesikreipė dėl sveikatos sutrikimų, tačiau šiai aplinkybei įrodyti nepateikė jokių įrodymų. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad apie savo pažeistą teisę jis sužinojo tik 2006-06-21 paneigta šiame sprendime aukščiau nurodytais motyvais. Teismas kritiškai vertina ir ieškovo nurodytą aplinkybę, kad kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo jam sutrukdė teisminiai ginčai. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas laukė kol ginčą išspręs LAT ir tikėjosi, kad bus patenkinta ieškinio dalis dėl netiesioginių nuostolių priteisimo, t.y. neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliacinis ir kasacinis procesai nebuvo kliūtimi reikšti ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovo V. Ž. atžvilgiu. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad advokato neturėjimas sukliudė jam kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės, turtinės žalos (2700,00 Lt) atlyginimo kontekste, nelaikytina svarbia priežastimi atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi teisminiai ginčai dėl gynėjo ieškovui paskyrimo vyko iki 2013-01-28 sprendimo priėmimo Šiaulių apygardos administraciniame teisme, po šio sprendimo įsiteisėjimo, liko galioti Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos 2012-05-21 sprendimas Nr. SP-2009 (7.1692), kuriuo antrinė teisinė pagalba ieškovui buvo suteikta ir 2012-06-19 sprendimas Nr. SP-2369 (7.1692), kuriuo buvo pakeistas advokatas teikiantis antrinę teisinę pagalbą. Todėl darytina išvada, kad atsakovas advokato paslaugomis vėl galėjo naudotis nuo 2013-01-28. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad ieškovas ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo iš atsakovo V. Ž. turėjo teisę pateikti iki 2013-05-11. Teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, ieškiniui dėl turtinės žalos atlyginimo parengti ir pateikti teismui, ieškovas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo turėjo pakankamai laiko, t.y. daugiau nei tris mėnesius.

Vertindamas ieškovo nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 1.125 str. 8 d., ieškovas praleido dėl savo pasyvumo ir aplaidumo. Todėl, nenustačius svarbių priežasčių, sutrukdžiusių ieškinio pateikimui, ieškinio senaties termino nėra pagrindo atnaujinti.

Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį ir tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti. Dėl nurodytų priežasčių ieškinys atmestinas dėl ieškinio senaties termino praleidimo (CK 1.131 str. 1 d.).

Dėl kitų ieškovo K. P. reikalavimų teismas konstatuoja, jog netaikius ieškinio senaties, kitų ieškovo reikalavimų tenkinti nebūtų teisinio pagrindo, kadangi jie yra neįrodyti. Kiekviena šalis privalo įrodyti savo reikalavimus arba atsikirtimus į juos (CPK 178 str.). Ieškovas reikalauja priteisti turtinę ir neturtinę žalą, tačiau savo reikalavimus remia tik subjektyvaus, deklaratyvaus pobūdžio žodiniais teiginiais, nepateikdamas jokių tą patvirtinančių duomenų, tiek turtinės žalos (duomenys apie faktiškai iškirstą medieną, jos vertę ir pan.), tiek neturtinės žalos (ilgalaikiai, nevienkartiniai emociniai trikdžiai, atsiliepę bendrai sveikatos būklei ir kt.) atveju. Teismo nuomone, pagal ieškovo K. P. byloje pateiktą paaiškinimą, miško paskirties žemės sklypo grąžinimas ieškovui restitucija yra pakankama satisfakcija neturtinės žalos atlyginimo klausimu.

Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 str. 2 d.). Įvertinus tai, kad ieškovui teikiama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, žyminis mokestis bei išlaidos susijusios su procesinių dokumentų siuntimu iš ieškovo nepriteistinos (CPK 83 str. 1 d. 14 p.).

Atsakovas V. Ž. patyrė 1650,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, ieškinį atmetus jos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 1650,00 Lt (vieną tūkstantį šeši šimtus penkiasdešimt litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                                   Erminijus Baziulis