Administracinė byla Nr. AS-548-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04430-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 79.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 30 d. nutartimi (t. IV, b. l. 84) pareiškėjo V. K. (toliau – ir pareiškėjas) prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) atmetė.

Teismas nurodė, jog 2015 m. sausio 28 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas, kuriame jis prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar taikomas byloje aktas – 2015 m. sausio 19 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis – neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar teisėjo A. K. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Teismas rėmėsi Konstitucijos 105 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau – ir Konstitucinio Teismo įstatymas) 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir nurodė, jog Konstitucinis Teismas vykdo konstitucinę kontrolę tik dėl Konstitucijos 105 straipsnyje nustatytų teisės aktų. Teisės aktai aiškiai apibrėžia Konstituciniam Teismui žinybingų bylų kategoriją, į kurią nepatenka pareiškėjo suformuluotas prašymas.

II.

Pareiškėjas V. K. atskiruoju skundu (t. IV, b. l. 88-118) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartį iš išspręsti klausimą iš esmės – kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar taikoma Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartis neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1, 2 dalims ir/ar teisėjo A. K. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, tarptautinėms sutartims bei Konstitucijos preambulėje įtvirtinantiems teisingumo ir teisinės valstybės principams (t. IV, b. l. 88-118).

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog jam buvo atimta teisė į teisminę gynybą Konstituciniame Teisme. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota, neteisėta.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme taip pat buvo gauti papildomi pareiškėjo procesiniai dokumentai su pateiktais papildomais prašymais (t. IV, b. l. 122-146). Teisme 2015 m. birželio 19 d., 2015 m. liepos 15 d. taip pat buvo gauti papildomi dokumentai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 30 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo V. K. prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) atmetė, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde, be kita ko, nurodo, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi yra atimama jam teisė į teisminę gynybą Konstituciniame Teisme ir teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jo pateiktą prašymą.

Teisėjų kolegija, vertindama priimtą pirmosios instancijos teismo nutartį, visų pirma pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas priima ne tik sprendimus, bet ir nutartis, kuriomis išsprendžiami ne mažiau svarbūs klausimai nei sprendimais. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jo manymu, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kurio padavimui ir nagrinėjimui taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) dvidešimt antrame skirsnyje numatytas išimtis (ABTĮ 148 str.).

Kita vertus, pažymėtina, jog apeliacinio skundo objektais yra ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis eksplicitiškai numato, jog pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Paprastai laikoma, kad teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas apskritai negali prasidėti ar tam tikrais atvejais toliau tęstis, arba dėl nutarties priėmimo procesas byloje užbaigiamas. Taigi, nenustačius ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies sąlygų, teismo nutarties skųsti atskiruoju skundu negalima, tačiau motyvai dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą ar atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta pagal pareiškėjo prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Pateiktame prašyme pareiškėjas nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartimi, kuria teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, nurodė, jog dėl pateiktų prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą pasisakys bylą nagrinėjant iš esmės ir pašalino iš trečiųjų suinteresuotų asmenų Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Prezidentę D. G.. Pareiškėjas tokį nesutikimą su priimta nutartimi grindė tuo, kad skundžiama nutartis yra priimta šališko teisėjo A. K., kuris turėjo nuo skundo priėmimo nusišalinti. Be to, pareiškėjas taip pat nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalimi iš trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalinti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Prezidentę D. G., nes vertino, kad jie proceso šalimis gali būti (t. IV, b. l. 77-80). Atitinkamai, pareiškėjas dėl šių priežasčių prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar taikomas byloje aktas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartis – neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar teisėjo A. K. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Vertindama nurodytą situaciją ir pareiškėjo pateiktą prašymą teisėjų kolegija pabrėžia, kad kreipimąsi į Konstitucinį Teismą reglamentuoja ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Šiame kontekste svarbu tai, jog ABTĮ nenumato atvejų, kad teismo atsisakymas tenkinti procesinio pobūdžio prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą būtų skundžiamas atskiruoju skundu, nepaisant tokio netenkinimo motyvų. Be to, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio ir tolesnei bylos eigai, nes net ir atsisakius kreiptis į Konstitucinį Teismą bylos nagrinėjimas yra tęsiamas toliau, o argumentai dėl nesutikimo su tokiu teismo procesiniu sprendimu gali būti pareiškiami apeliaciniame skunde dėl išnagrinėjus bylą iš esmės priimto teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad teismo nutartis dėl atsisakymo kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucinės kontrolės negali būti skundžiama atskiruoju skundu, nes nėra pagrindų, numatytų ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktuose. Taigi skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą dėl šios nutarties, todėl apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nutrauktinas.

Iš esmės tokia išvada mutatis mutandis atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. 2015 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-616-438/2015, 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-1112/2014).

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog pareiškėjas argumentus dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo A. K. galimo šališkumo, įvardintų asmenų pašalinimo iš trečiųjų suinteresuotų asmenų galės pateikti apeliaciniame skunde ar atsiliepime į apeliacinį skundą, jeigu tokie procesiniai dokumentai bus teikiami. Taigi dėl pareiškėjo argumentų, kad skundžiama pirmosios instancijos nutartis yra priimta neteisėtos sudėties teismo, nes, pareiškėjui pareiškus nušalinimą teisėjui A. K., minėtas teisėjas turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjamo, plačiau taip pat nepasisakytina.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktuose prašymuose taip pat prašo skirti atskirojo skundo žodinį nagrinėjimą ir iškviesti į teismo posėdį jo įvardintus liudytojus (G. Š., D. B., Prezidentę D. G.) (t. IV, b. l. 143-146). Dėl šio pateikto prašymo pažymėtina, jog teismas atskirąjį skundą nagrinėja paprastai nekviesdamas bylos šalių, t. y. rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 150 str. 2 d.). Nuo šios taisyklės nukrypstama, kai atskirojo skundo išnagrinėjimui nepakanka rašytinės bylos medžiagos, reikia papildomai išklausyti proceso dalyvius žodiniame teismo posėdyje ir dėl to žodinis procesas tikslingas ar yra kitų aplinkybių, sąlygojančių tokio poreikio buvimą. Manytina, kad tokiu reglamentavimu nėra pažeidžiama Konstitucija ir joje numatytas reguliavimas. Šiuo atveju tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, jų buvimo įtikinamai nepagrindė ir pareiškėjas, todėl šis pateiktas prašymas netenkintinas. Be to, toks sprendimas priimamas atsižvelgus į tai, kad apeliacinis procesas dėl pateikto atskirojo skundo yra nutrauktinas.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, tarptautinėms sutartims bei Konstitucijos preambulėje įtvirtinantiems teisingumo ir teisinės valstybės principams (t. IV, b. l. 88-118). Vertinant šį pateiktą prašymą pažymėtina, jog teismo teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto konstitucingumą gali būti realizuota tik tuo atveju, kai teismas nagrinėja konkrečią jo kompetencijai priskirtiną bylą, kurią nagrinėjant kyla abejonių dėl tam tikros normos konstitucingumo. Šiuo atveju, sprendžiant pareiškėjo atskiruoju skundu apibrėžtą ginčo dalyką, nėra taikoma ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis, dėl kurios konstitucingumo abejonių gali kilti teisėjų kolegijai, ir vien dėl šių priežasčių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo pateiktą prašymą.

Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant nustatyti, ar šio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas atitinka Konstituciją, Konstitucijos preambulėje įtvirtintus teisingumo ir teisinės valstybės principus, ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko Ričardo Piličiausko, priėmusio 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1265/2014, veiksmai ir neveikimas prieštarauja Konstitucijai, ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis atitinka Konstitucijos 7 straipsnio 1, 2 dalis ir/ar teisėjų L. B., A. D., V. V. veiksmai ir neveikimas atitinka Konstituciją, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos principus, kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant nustatyti, ar valstybės institucijų veiksmai ir neveikimas nagrinėjant pareiškėjo skundus dėl G. K. ir pareiškėjo diskriminacijos ir poįstatyminiai aktai neprieštarauja pareiškėjo įvardintoms nuostatoms, ar Konstitucijoje įtvirtintas draudimas tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą atitinka pareiškėjo įvardintas nuostatas, ar Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo komitetų ir komisijų neveikimas nagrinėjant pareiškėjo skundus neprieštarauja jo nurodytiems aktams, ar Prezidentės veiksmai neprieštarauja Konstitucijai, ar pareiškėjo nurodytas jos dekretas neprieštarauja įvardintiems teisės aktams, ar Seimo veiksmai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės veiksmai atitinka Konstituciją bei pareiškėjo nurodytus teisės principus. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl D. V. ir jo pavaldžių prokurorų veiksmų, dėl Vyriausybės veiksmų nagrinėjant pareiškėjo skundus (t. VI, b. l. 122-146). Pareiškėjas 2015 m. birželio 19 d., 2015 m. liepos 15 d. taip pat pateikė papildomus prašymus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Vertindama pateiktus nurodytus pareiškėjo prašymus teisėjų kolegija pabrėžia, kad šie prašymai iš esmės nėra susiję su administracinės bylos dalyku ir vien šiuo aspektu nėra pagrindo juos vertinti, atsižvelgus į Konstituciniam Teismui suteiktą kompetenciją. Šiuo atveju primintina ir tai, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 30 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, o ne abstrakčiai pareiškėjo nurodytų pažeidimų tyrimas ir jų vertinimas. Be to, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog teismo procesiniai sprendimai yra tikrinami instancine tvarka, todėl jie nėra Konstitucinio Teismo vykdomos konstitucingumo kontrolės objektas. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su konstitucinių bei tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimu, taip pat nepasisako, nes jie yra deklaratyvūs, nurodomos aplinkybės, nesusijusios su nagrinėjamo atskirojo skundo dalyku.

Atsižvelgusi į nurodytų motyvų visumą teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl šios nutarties, todėl apeliacinis procesas pagal pareiškėjo pateiktą atskirąjį skundą nutrauktinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134, 148 straipsniais, 149 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

apeliacinį procesą pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 30 d. nutarties nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimutis Alechnavičius

                                                                      Ramūnas Gadliauskas

                                                                      Irmantas Jarukaitis