Civ. b. Nr. 2SA-26-262/2013

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-00648-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija: 122.4; 128.11

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 4 d.

Vilnius

             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (skolininko) D. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) D. L. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. V., I. L. ir AB „Swedbank“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas (skolininkas) pateikė skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, kuriuo prašė: panaikinti antstolio priimtus patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0179/10/01399, susijusius su pakartotinių varžytynių paskelbimu ir vykdymu: a) panaikinti 2011-09-02 patvarkymą paskelbti skolininkų turto pirmąsias varžytynes; b) panaikinti 2011-10-14 patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis; c) panaikinti 2011-11-14 patvarkymą paskelbti skolininkų turto antrąsias varžytynes; d) atšaukti paskelbtas 2012-01-17 antrąsias varžytynes.

Nurodė, kad jog antstolis vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-08-26 išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos iš skolininkų D. L. ir I. L. išieškojimo išieškotojo AB „Swedbank“ naudai, priverstinai parduodant išieškotojui įkeistą nekilnojamąjį turtą iš varžytynių. Antstolio 2011-03-18 patvarkymu buvo paskelbtos pirmosios varžytynės, kurios 2011-04-29 neįvyko. Antstolis priėmė 2011-05-27 patvarkymą dėl antrųjų varžytynių paskelbimo, tačiau jos 2011-07-12 taip pat neįvyko. Po šių varžytynių išieškotojui buvo pasiūlyta perimti turtą, tačiau AB „Swedbank“ tai padaryti atsisakė. Antstolis, priėmė 2011-09-02 patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių, nustatant varžytynių pradžią 2011-10-24, paskelbimo; 2011-10-14 patvarkymu varžytynės buvo pripažintos neįvykusiomis. Antstolis 2011-11-14 priėmė patvarkymą dėl antrųjų varžytynių paskelbimo, nustatant varžytynių datą 2012-01-17. Neįvykus antrosioms skolininkams priklausančio turto varžytynėms ir išieškotojui AB „Swedbank“ atsisakius paimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą, antstolis pažeidė CPK 722 ir 723 str., nes turtas nebuvo grąžintas skolininkui ir pakartotinai paskelbtos pirmosios nurodyto turto varžytynės nepraėjus vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui.

Antstolis R. V. nurodė, kad 2012-01-20 patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko D. L. skundą. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai hipotekos kreditorius, įgyvendindamas CPK 558 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisę, pakartotinai pateikia pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, jam netaikomas CPK 723 straipsnio 3 dalyje nustatytas ribojimas pakartotinai nukreipti išieškojimą į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Neįvykus antrosioms skolininkams priklausančio turto varžytynėms, išieškotojui 2011-07-12 buvo pasiūlyta paimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą, tačiau pastarasis 2011-08-10 d. raštu atsisakė perimti neparduotą įkeistą turtą ir toliau nusprendė tęsti išieškojimą iš įkeisto turto. Todėl išieškojimas iš įkeisto turto tęsiamas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, iš skolininko valstybei priteista 10,30 Lt pašto išlaidų.

Teismas nurodė, kad CPK 558 straipsnyje įtvirtinta hipotekos kreditorius teisė prašyti tęsti įkeisto turto pardavimą iš varžytynių arba perduoti jį administruoti neribojama terminais ar kitokiomis sąlygomis. Pakartotinis kreipimasis CPK 558 str. 1 d. nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos atveju nebūtų protingas, kadangi nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010-07-02 nutarties priėmimo dienos nepasikeitė nei viena faktinė aplinkybe byloje: skola negrąžinta ir ji nesumažėjo, įkeitimo objektas neišnyko ir jis nebuvo pakeistas, skolininkai ir kreditorius nepasikeitė. Todėl teismas padarė išvadą, kad hipotekos kreditoriaus interesas priverstine tvarka iš skolininkų išieškoti skolą iš varžytinių parduodant skolininkams priklausantį įkeistą turtą neišnyko. Dėl šios priežasties antstolis 2011-09-02 patvarkymu pagrįstai vykdė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-07-02 nutartį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėjas (skolininkas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės- tenkinti skolininko skundą dėl antstolio veiksmų.

Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad antstolis pažeidė CPK 723 str. reikalavimus ir nepagrįstai negrąžino varžytynėse nepaduoto turto skolininkui bei nepagrįstai kitų varžytynių nepaskelbė ne anksčiau nei po metų. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas ir nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi c.b. Nr. 3K-3-71/2011, nes minėtos ir šios bylos aplinkybės nesutampa.

Antstolis atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes šiuo atveju turtas yra įkeistas hipoteka, turi būti taikomas ne CPK 723 str., o CPK 558 str.

Suinteresuotas asmuo I. L. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su juo sutinka.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje kilęs ginčas yra susijęs su hipotekos teisiniais santykiais. Bylų iš hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarka nustatyta CPK XXXVI skyriuje. Šis skyriaus nuostatos buvo iš esmės pakeistos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu (2011 m. gruodžio 22 d. Nr. XI-1843). Tačiau minėto įstatymo 34 str. 3 d. yra nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Todėl pagal analogiją, teismas, spręsdamas, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė teisės normas, remsis CPK redakcija, galiojusia iki minėto įstatymo priėmimo.

Kaip minėta, atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad antstolis pažeidė CPK 723 str. reikalavimus ir nepagrįstai negrąžino varžytynėse nepaduoto turto skolininkui bei nepagrįstai kitų varžytynių nepaskelbė ne anksčiau nei po metų. Antstolis su tokiais argumentais nesutinka, nurodo, jog kai turtas yra įkeistas hipoteka, turi būti taikomas ne CPK 723 str., o CPK 558 str.

Taigi, apeliacinės instancijos teismui yra būtina išsiaiškinti kokios teisės normos šioje situacijoje turėjo būti taikomos ir ar  pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas taikė.

Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusios redakcijos CPK 558 str. 5 d. buvo nurodyta, kad jeigu įkeistas daiktas neparduotas iš antrųjų varžytynių ir neperduotas hipotekos kreditoriaus nuosavybėn, hipotekos teisėjas hipotekos kreditoriaus prašymu gali perduoti šį daiktą jam (hipotekos kreditoriui) administruoti. Tai neužkerta kelio hipotekos kreditoriui pakartotinai kreiptis dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

CPK 723 str. 1 d. yra nurodyta, kad jeigu išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 722 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, turtas grąžinamas skolininkui.

Šio straipsnio 3 d. yra nurodyta, kad pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui.

Kaip minėta, šioje byloje ginčas yra kilęs iš hipotekos teisinių santykių. T.y. varžytinėse buvo parduodamas hipoteka įkeistas turtas. CPK XLIX skyrius reglamentuoja turto pardavimo iš varžytynių tvarką apskritai, o XXXVI skyrius reglamentavo hipotekos teisinius santykius. Taigi, šioje byloje CPK 558 str. yra specialioji norma CPK 723 str. atžvilgiu, nes iš varžytynių buvo paduodamas hipoteka įkeistas turtas. Taigi, šiuo atveju reikėjo taikyti CPK 558 str. nuostatas. Pažymėtina, kad tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, kuris savo nutartyse yra ne kartą nurodęs, kad kai hipotekos kreditorius, įgyvendindamas CPK 558 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisę, pakartotinai pateikia pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, jam netaikomas CPK 723 straipsnio 3 dalyje nustatytas ribojimas pakartotinai nukreipti išieškojimą į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui; CPK 558 straipsnio 5 dalies nuostata, kad su pakartotiniu pareiškimu dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių kreipiamasi šiame straipsnyje nustatyta tvarka, aiškinta būtent nagrinėtos bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-12/2005, 2011 m. vasario 25 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-71/2011 ir kt.).

Nors skolininkas ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika c.b.  Nr. 3K-3-71/2011,  nes minėtos ir šios bylos aplinkybės nesutampa, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju bylų aplinkybių sutapimas ar nesutapimas neturi jokios esminės reikšminės. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tiesiog buvo nustatytas principas kada turi būti taikomas CPK 723 str., o kada CPK 558 str., taip pat kaip šie straipsniai turi būti taikomi. Dėl šios priežasties laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, juolab, kad šioje byloje ginčas yra kilęs būtent iš hipotekos teisinių santykių. Šioje situacijoje svarbu ir tai, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, turtas ir toliau lieka įkeistas hipoteka, o skola grąžinta nebuvo.

Taigi, iš aptartų teisės normų ir teismų praktikos analizės matyti, kad šioje situacijoje, net ir po antrų neįvykusių varžytynių skolininkui atsisakius perimti hipoteka įkeistą turtą, antstolis turėjo teisę negrąžinti įkeisto turto skolininkui, nelaukti kol praeis vienerių metų terminas, o bet kuriuo metu skelbti naujas šio turto varžytines.

Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai taikė tuo metu galiojusias teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl naikinti skundžiamą nutartį nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                       Ona Gasiulytė