Civilinė byla Nr. e3K-3-80-403/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44019-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.2; 3.1.1.2.3; 3.1.12.11; 3.1.12.12.2.2; 3.4.5.19  (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),  

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Griana“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartis atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Griana“ prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti ir atsisakyta priimti ieškovės atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą, termino atskirajam skundui pateikti praleidimo pasekmes, aiškinimo ir taikymo. 

2.       Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Spektro“ 8210 Eur skolos, 222,68 Eur palūkanų, 40 Eur išieškojimo išlaidų atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir 254 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovei nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino visiškai.

3.       Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 30 d. pateikė pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsakovės pareiškimą tenkino, panaikino 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės bei paskyrė teismo posėdį 2018 m. vasario 8 d.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovei paliko nenagrinėtą ieškovei neatvykus į teismo posėdį ir priteisė iš ieškovės atsakovei 1161,83 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; 2018 m. vasario 26 d. nutartimi – 38 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

5.       Ieškovė prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. ir 2018 m. vasario 26 d. nutarčių. Ieškovė nurodė, kad procesiniai dokumentai nebuvo siųsti du kartus jos buveinės adresu, ieškovei jokie dokumentai nebuvo įteikti, be to, ieškovės viešai deklaruojamu adresu Avižienių kaime dokumentai nesiųsti. Todėl praleistas terminas atskirajam skundui pateikti yra atnaujintinas ir atskirasis skundas priimtinas nagrinėti teisme.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 13 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti ir atsisakė priimti ieškovės atskirąjį skundą.

7.       Teismas nustatė, kad šaukimai į posėdį ieškovei buvo siųsti tris kartus: 2017 m. gruodžio 15 d. ir pakartotinai 2018 m. sausio 10 d. adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau nutartis (šaukimas) grįžo neįteikta (su žyma, kad neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą); 2018 m. sausio 19 d. – buveinės adresu: Fabijoniškių g. 95-48, Vilnius, ir buvo laikoma tinkamai įteikta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 4 dalis). Skundžiama 2018 m. vasario 8 d. nutartis ieškovei buvo siųsta du kartus buveinės adresu: Fabijoniškių g. 95-48, Vilnius, ir laikoma tinkamai įteikta 2018 m. kovo 12 d.

8.       Atskirasis skundas teisme gautas 2018 m. liepos 11 d., t. y. praėjus 4 mėnesiams nuo dokumentų įteikimo. Teismas pažymėjo, kad civilinį procesą inicijavo ieškovė, taigi ji turi sekti proceso eigą, būti atidi ir iniciatyvi procese. Ieškovė tiek pateiktame ieškinyje, tiek 2017 m. lapkričio 27 d. atsiliepime nurodė adresą: Fabijoniškių g. 95-48, Vilnius, šis adresas sutampa su registruotu ieškovės buveinės adresu. Informacijos dėl adreso pasikeitimo ar prašymo siųsti dokumentus kitu, nei nurodytas ieškinyje ir atsiliepime, adresu negauta.

9.       Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į tai, kad procesiniai dokumentai ieškovei buvo tinkamai įteikti pagal įstatymą, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendė, kad termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, todėl nėra pagrindo tenkinti UAB „Griana“ prašymą dėl termino atnaujinimo.

10.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, 2018 m. spalio 11 d. nutartimi         Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartį paliko nepakeistą, priteisė atsakovei iš ieškovės 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

11.       Teismas rėmėsi CPK 122 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgė į tai, kad ieškovė į bylą nepateikė prašymo siųsti jai skirtus procesinius dokumentus kitu adresu, priešingai, procesiniuose dokumentuose nurodė savo adresą: Fabijoniškų g. 95-48, Vilnius, ir sprendė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai procesinius dokumentus ieškovei siuntė šiuo adresu.

12.       Nustatęs, kad 2018 vasario 8 d. nutartis kartu su 2018 m. vasario 26 d. nutartimi pakartotinai buvo išsiųsta ieškovei tuo pačiu adresu (Fabijoniškų g. 95-48, Vilnius) 2018 m. kovo 2 d., teismas konstatavo, kad, remiantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog nutartis ieškovei tinkamai įteikta 2018 m. kovo 12 d.

13.       Teismas nurodė, kad CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo dienos, per kurį galima prašyti atnaujinti praleistą apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminą, yra naikinamasis. Ieškovė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. ir 2018 m. vasario 26 d. nutarčių teismui pateikė tik 2018 m. liepos 11 d. Kadangi per CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo nutarčių priėmimo ir paskelbimo ieškovė neinicijavo apeliacinio proceso, teismas laikė, kad ji prarado teisę į apeliaciją, terminas atskirajam skundui paduoti nebegali būti atnaujintas. Nors pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CPK 307 straipsnio 3 dalimi ir vertino ieškovės nurodytas termino praleidimo priežastis, procesinis sprendimas neatnaujinti termino ir atsisakyti priimti atskirąjį skundą dėl šioje nutartyje išdėstytų motyvų yra teisingas, todėl teismas pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14.       Naikinamasis terminas atskirajam skundui dėl 2018 m. vasario 26 d. nutarties, kuria išspręstas tik žyminio mokesčio priteisimo klausimas, pateikti ieškovei 2018 m. liepos 11 d. teikiant atskirąjį skundą taip pat buvo suėjęs, todėl jis nebegalėjo būti atnaujintas (CPK 307 straipsnio 3 dalis).

15.       Kadangi byloje sprendžiama tik dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, ieškovės atskirajame skunde pateiktų argumentų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. ir 2018 m. vasario 26 d. nutarčių pagrįstumo teismas nenagrinėjo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartį ir         priimti naują sprendimą – atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. ir 2018 m. vasario 26 d. nutarčių pateikti ir priimti atskirąjį skundą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą (CPK 123 straipsnio 2, 4 dalys), praleisto termino apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti atnaujinimą (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Teismai ieškovei skirtų procesinių dokumentų nesiuntė įmonės vadovo G. B. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei realiai nebuvo pranešta apie paskirtą teismo posėdį (2018 m. vasario 8 d.) ir priimtas nutartis, nes nutartys ieškovei siųstos ir neįteiktos; jos nesiųstos ieškovės viešai paskelbtu adresu (Avižienių k., Vilniaus r.); 2018 m. vasario 26 d. nutartis nebuvo pakartotinai siųsta ieškovei deklaruotos buveinės adresu.

16.2.                      Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų 2018 m. spalio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018 (58 punktas), pagal kuriuos CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių naikinamasis terminas apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti gali būti taikomas tik tokiais atvejais, kai byloje dalyvaujančiam asmeniui yra tinkamai pranešta apie teismo priimamą procesinį sprendimą. Teismai nepagrįstai sprendė, kad pagal CPK 307 straipsnio 3 dalį prašymas atnaujinti praleistą terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo nutarčių priėmimo, ir kad šis terminas yra naikinamasis, jam suėjus išnyksta procesinė teisė pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir toks terminas yra neatnaujinamas. Ieškovė nebuvo realiai informuota apie paskirtą 2018 m. vasario 8 d. posėdį, teismai, priimdami 2017 m. gruodžio 14 d., 2018 m. vasario 8 d. ir 2018 m. vasario 26 d. nutartis bei skundžiamas nutartis, neįsitikino, kad ieškovė buvo tinkamai (realiai) informuota apie pradėtą teismo procesą. Teismai nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo suformuluota taisykle. Netinkamai įvertinę pranešimo ieškovei apie procesą realumą, teismai nepagrįstai nustatė, kad atskiriesiems skundams pateikti suėjęs naikinamasis terminas.

17.       Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamas nutartis palikti nepakeistas, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

17.1.                      Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos išvados, kad 7 dienų terminas skundui pateikti praleistas ir neįrodyti jo atnaujinimo pagrindai, ir apeliacinės instancijos teismo išvados, kad 2018 m. vasario 8 d. nutartis negali būti skundžiama, nes ieškovei buvo tinkamai įteikta, o 2018 m. vasario 26 d. nutartis yra tik procedūrinio pobūdžio, todėl ir nėra pagrindo ją skųsti, nepatenka į kasacinės bylos nagrinėjimo ribas, nes ieškovė šių išvadų neskundžia.

17.2.                      Ieškovės nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai gali būti taikomi tik tuo atveju, jei proceso šaliai apskritai nebūtų žinoma apie teisminį procesą. Ieškovė ne tik buvo tinkamai informuota apie teismo procesą, ji šį procesą inicijavo. Ieškovė nesidomėjo proceso eiga, todėl kasacinio teismo praktikoje suformuota CPK 307 straipsnio 3 dalies išlyga jai negali būti taikoma.  

17.3.                      Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad procesiniai dokumentai jai turėjo būti siunčiami ne viešame registre registruotu ir ieškovės dokumentuose nurodytu jos buveinės (korespondencijos) adresu, o kitais adresais. Ieškovei teko (ne)pasiekiamumo rizika (CPK 121 straipsnio 1 dalis). Ieškovė turėjo pareigą pasirūpinti, kad registrui atskleistoje buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus. Ieškovė iki šiol nėra nurodžiusi tikslaus buveinės adreso.   

   Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo 

18.       Civilinio proceso teisės normos nustato reikalavimus teismui pateikiamiems dokumentams. Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente, be kita ko, turi būti nurodyta juridinio asmens buveinė, kiti procesinių dokumentų įteikimo adresai (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dalyvaujantys byloje asmenys turi pareigą nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (CPK 121 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymo teisiniai padariniai nustatyti CPK 121 straipsnio 2, 3 dalyse.

19.       Duomuo apie juridinio asmens buveinę (jo adresas) yra vienas esminių Juridinių asmenų registro duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kurioje yra buveinė, adresą (Civilinio kodekso 2.49 straipsnio 1 dalis).

20.       Procesinių dokumentų juridiniam asmeniui įteikimo vietą reglamentuojančioje CPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 2 dalis). CPK 123 straipsnio, kuris reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką, 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems Juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Pagal šio straipsnio 4 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. 

21.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Dėl CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatų kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jos nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, t. y. vienas iš atvejų, kai procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018 19, 24 punktus).

22.       Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymo leidėjo valia teisine fikcija grindžiamas (CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas) dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatą turi būti atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas, nesiėmęs papildomų priemonių, iškart po to, tai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti juridinio asmens buveinėje, antrą kartą išsiųstus juridinio asmens buveinės adresu procesinius dokumentus laikys tinkamai įteiktais pagal įstatymą (žr. nutarties 26, 27 punktus).

23.       Pažymėtina, kad šios nutarties 22 punkte nurodyti išaiškinimai pateikti byloje, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos ir kurioje spręsta dėl procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui kaip sprendimo už akių, kuris nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma, priėmimo prielaidos (kai teismai neišnaudojo visų prieinamų protingų priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus atsakovei, byloje esant duomenų apie konkretų atsakovės korespondencijos adresą). Kasacinis teismas šioje nutartyje akcentavo, kad teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai (žr. nutarties 15 punktą). Tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, teismas, prieš tai išnaudojęs kitas jam prieinamas protingas priemones, siekdamas faktiškai įteikti procesinius dokumentus šaliai, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, gali priimti sprendimą už akių, taip pat tokia pačia forma įteikti sprendimą už akių šaliai, prieš kurią jis priimtas (nutarties 32 punktas).

24.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad ieškovei skirti procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Ieškovė kasaciniame skunde argumentuoja, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, bei kvestionuoja pirmiau nurodytą teismų išvadą.  

25.       Šioje byloje teismų nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) civilinį procesą inicijavo ieškovė; 2) atsakovei pateikus pareiškimą dėl 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo už akių, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys, peržiūrėjimo, ieškovė pateikė atsiliepimą į jį; 3) visuose ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas adresas – Fabijoniškių g. 95-48, Vilnius; 4) šis adresas Juridinių asmenų registre įregistruotas kaip ieškovės atskleistas buveinės adresas; 5) ieškovė nepateikė teismui informacijos apie adreso pasikeitimą ar prašymo siųsti dokumentus kitu, nei ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodomas, adresu.

26.       Reikšminga aplinkybe, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat laikytina ir bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių dokumentų ieškovei siuntimo ir (ne)įteikimo istorija: teismas šaukimus į 2018 m. vasario 8 d. posėdį ieškovei siuntė tris kartus, t. y. 2017 m. gruodžio 15 d. ir 2018 m. sausio 10 d. adresu: (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas ant voko, kuriame teismui paštu ieškovės vadovo buvo atsiųstas ieškinys ir kuriuo (o ne nurodytu ieškovės buveinės adresu) pagal bylos duomenis iki tol teismo siųsti dokumentai (įskaitant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir teismo pranešimą) būdavo įteikiami; 2018 m. sausio 19 d. siuntė ieškovės buveinės adresu. Abiem adresais siųsti dokumentai grįžo su žyma, kad neatsiimta pašte per siuntos saugojimo laiką. 2018 m. vasario 8 d. ir 2018 m. vasario 26 d. nutartys, dėl kurių teiktą atskirąjį skundą šią bylą nagrinėję teismai atsisakė priimti, ieškovei siųstos jos buveinės adresu: 2018 m. vasario 8 d. nutartis, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, – du kartus; 2018 m. vasario 26 d. nutartis, kuria iš ieškovės atsakovei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (38 Eur), – vieną kartą.

27.       Remdamasi pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus bei konkrečias šios bylos faktines aplinkybes (ieškovės informuotumą apie jos pačios pradėtą procesą prieš atsakovę, procesinių dokumentų jai siuntimo ir (ne)įteikimo istoriją, kt.), įvertinusi tai, kad vienintelis teismui ieškovės (teiktuose procesiniuose dokumentuose) nurodytas adresas buvo viešame registre registruotas buveinės adresas (kurį ieškovė nurodė ir kasaciniam teismui) ir informacijos apie kitą korespondencijos adresą ieškovė, turėdama tokią įstatyme nustatytą pareigą, neteikė, bei į tai, kad teismas proceso metu dokumentus, siekdamas juos faktiškai įteikti, ieškovei siuntė ne vien šiuo, bet ir kitu teismui žinomu (vadovo gyvenamosios vietos) adresu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįsti ieškovės argumentai, jog teismas ieškovei procesinius dokumentus turėjo siųsti dar kitu, kaip ieškovė nurodo, viešai skelbiamu įmonės adresu ir realiai įteikti (informuoti). Minėta, kad jei juridinis asmuo teismui nėra nurodęs kito adreso, procesinius dokumentus teismas turi pareigą siųsti juridinio asmens buveinės adresu, o juridinis asmuo privalo pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją; nepavykus įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens buveinės adresu išsiųstas procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar faktiškai jis buvo įteiktas. Ieškovei pagrindinė 2018 m. vasario 8 d. nutartis, dėl kurios ji teikė atskirąjį skundą, buvo siųsta buveinės adresu du kartus, taigi apeliacinės instancijos teismui, įvertinus pirmiau aptartas šios bylos faktines aplinkybes, nebuvo pagrindo konstatuoti proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą, pažeidimo. Nors ieškovė teisingai nurodo, kad 2018 m. vasario 26 d. nutartis jos buveinės adresu buvo siųsta tik kartą, teisėjų kolegija šį argumentą vertina kaip vien formalų, nes pakartotinis nutarties neišsiuntimas buveinės adresu, kuriuo nė karto realiai procesiniai dokumentai ieškovei nebuvo įteikti, šiuo atveju negali būti laikomas esminiu proceso teisės normų pažeidimu, juolab įvertinus nutarties turinį (nutartimi iš ieškovės priteistas 38 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovei). 

28.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama, be kita ko, į 2018 m. vasario 8 d. ir 2018 m. vasario 26 d. nutarčių, dėl kurių ieškovė teikė atskirąjį skundą, esmę, ieškovei sukeliamas teisines pasekmes, t. y. kad pagrindine nutartimi ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas), taigi ji neprarado teisės vėl kreiptis į teismą (CPK 297 straipsnio 2 dalis), sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, jog procesiniai dokumentai (2018 m. vasario 8 d. ir 2018 m. vasario 26 d. nutartys) ieškovei buvo įteikti tinkamai, pagal įstatymą. Ieškovė, inicijavusi procesą ir žinojusi apie atsakovės pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turėjo pareigas toliau domėtis proceso eiga, būti atidi ir rūpestinga, atskleisti teismui ir atsakovei įmonės adresą pašto korespondencijos siuntoms, siekdama, kad jos būtų realiai įteiktos, tačiau jos nevykdė (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad ne tik procesiniuose dokumentuose, bet ir paslaugų sutartyje, kurios pagrindu šalys bendradarbiavo, taip pat atsakovei ieškovės išrašytoje sąskaitoje nurodytas ieškovės adresas – Fabijoniškių g. 95-48, Vilnius.  

Dėl tinkamo procesinių dokumentų įteikimo, kaip pagrindo taikyti naikinamąjį terminą atskirajam skundui pateikti 

29.       Ieškovė kasaciniame skunde argumentuoja, kad, jos vertinimu, netinkamas teismo procesinių dokumentų įteikimas suponuoja, jog jos atžvilgiu negali būti taikomas naikinamasis terminas atskirajam skundui pateikti, ši ieškovės procesinė teisė (pateikti skundą) nėra išnykusi.

30.       Pagal teisinį reguliavimą atskirasis skundas, kai skundžiama teismo nutartis, kuri priimta rašytinio proceso tvarka, gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis). CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. CPK 307 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Tačiau pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.

31.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-400-701/2017, 15 punktą).

32.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti yra naikinamasis ir jam pasibaigus prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas bei tenkinamas, vis dėlto šis terminas gali būti taikomas tik tokiais atvejais, kai byloje dalyvaujančiam asmeniui yra tinkamai pranešta apie teismo priimamą procesinį sprendimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018, 58 punktą). Bylose, kuriose sprendžiama dėl praleisto termino prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinimo, akcentuojamas faktiškas (realus) informavimas apie teismo procesą, kaip būtina CPK 287 straipsnio 1 dalies taikymo prielaida (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 39 punktą). Tačiau nagrinėjamu atveju CPK 287 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos.

33.       Nagrinėjamoje byloje, įvertinus faktinių bylos aplinkybių visumą, konstatuotas tinkamo procesinių dokumentų, dėl kurių ieškovė teikė atskirąjį skundą, įteikimo pagal įstatymą faktas. Todėl, priešingai nei nurodo ieškovė kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas taikyti naikinamąjį trijų mėnesių terminą atskirajam skundui paduoti, nuo pirmiau nurodytos taisyklės nenukrypo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovė teigia, jog teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų 2018 m. spalio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018, šioje nutartyje pateiktais išaiškinimais, kiek jais akcentuojamas fizinio asmens realaus informavimo apie procesą standartas, nėra pagrindo vadovautis dėl bylų skirtingų faktinių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama ne dėl fizinio asmens, o dėl nerūpestingai ir neatidžiai veikusio juridinio asmens, realiai žinojusio tiek apie savo paties inicijuotą procesą, tiek apie atsakovės inicijuotą teismo sprendimo už akių peržiūrėjimą, taigi pakankamai informuoto bei nevykdžiusio įstatyme nustatytų pareigų domėtis proceso eiga, atskleisti (kitą) įmonės korespondencijos adresą ir taip eliminavusio galimybę teismui faktiškai įteikti procesinius dokumentus, kas suponavo CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatų (dėl įteikimo pagal įstatymą) taikymą.  

34.       Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlygintinos. 

36.       Atsakovė UAB „Spektro“ pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė 1000,26 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškovės kasacinį skundą parengimą, ir prašo priteisti šių išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, šių išlaidų atlyginimas atsakovei priteistinas iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Spektro“ (j. a. k. 300155637) iš ieškovės UAB „Griana“ (j. a. k. 123572584) 1000,26 Eur (vieną tūkstantį Eur 26 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

            Teisėjai        Gediminas Sagatys

        Antanas Simniškis

        Algirdas Taminskas