Civilinė byla Nr. e2-343-1150/2022

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01779-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.5.
(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,

sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „-“ atstovui advokatui Mariui Monkevičiui,

atsakovės E. K.-M. individualios įmonės atstovui A. P. (A. P.),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „V&G“ ieškinį atsakovei E. K.-M. individualiai įmonei dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „-“ (toliau – ieškovė) pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti ieškovei iš atsakovės E. K.-M. individualios įmonės (toliau – atsakovė) 8 664,43 Eur skolos, 3 119,19 Eur delspinigių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, 11 783,62 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2021 m. rugpjūčio 16 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

1.1.                      2010 m. vasario 1 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė už užmokestį subnuomavo atsakovei 33,65 kv. m. bendro ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Sutartyje nustatytas subnuomos terminas – nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. (Sutarties 3.2 punktas), kuris 2012 m. lapkričio 2 d. Susitarimu dėl Sutarties pakeitimo buvo pratęstas iki 2017 m. spalio 31 d. 2013 m. birželio 13 d. Susitarimu dėl Sutarties pakeitimo buvo pakeistas subnuomos mokesčio dydis – nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. nustatytas 1 901,07 Eur + PVM dydžio mokestis už subnuomojamas patalpas.

1.2.                      Atsakovė nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. visiškai nebemokėjo ieškovei subnuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas. Įsiskolinimą už komunalines paslaugas atsakovė sumokėjo tik gavusi rašytinį įspėjimą dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo jo subnuomojamoms patalpoms.

1.3.                      Esant tokiai situacijai, kuomet atsakovė tris mėnesius visiškai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. nemokėjo subnuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių, ieškovė inicijavo Sutarties nutraukimą prieš terminą. Sutartis buvo nutraukta nuo 2016 m. lapkričio 23 d., šalims pasirašius Negyvenamųjų patalpų perdavimo–priėmimo aktą.

1.4.                      Atsakovei kiekvieno mėnesio 1 (darbo) dieną buvo pateikiamos PVM sąskaitos–faktūros už patalpų subnuomą, kurias ji turėjo apmokėti iki einamojo mėnesio 5 dienos (Sutarties 1.3 punktas). Už 2016 m. rugpjūčio–spalio mėnesius bei už 2016 m. lapkričio 1–23 d. laikotarpį atsakovei buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros serija ERA Nr.: 7160; 7174; 7190; 7225 bendrai 8 664,43 Eur sumai.

1.5.                      Atsakovė savo pareigos atsiskaityti su ieškove iki šiol neįvykdė ir liko skolinga 8.664,43 Eur. Be to, Sutarties 4.2 punkte numatyta, kad atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovei 0,2 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos subnuomos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei priteistina 3 119,19 Eur delspinigių suma.

2.       Atsakovė E. K.-M. individuali įmonė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo dėl reikalavimo priteisti nuomos mokesčio nuostolius (žalą) taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

2.1.                      2016 m. vasara tarp ieškovės ir atsakovės kilo ginčas dėl Sutarties tinkamo vykdymo, nes ieškovė nesilaikė Sutarties ir atsakovei padarė žalos, nes pažeidžiant Sutarties 2.1.3. punktą buvo užstatytos parduotuvės vitrinos, apribotas klientų patekimas į atsakovės parduotuvę. Kelis kartus žodžiu, telefonu bei 2016 m. liepos 28 d. ir 2016 m. rugsėjo 19 d. rašytiniu pranešimu atsakovė informavo apie šį Sutarties pažeidimą ieškovę. Į atsakovės pranešimus ir prašymus ieškovė nereagavo. Tam, kad priversti ieškovę nepažeidinėti Sutarties, atsakovė buvo priversta sustabdyti nuomos mokesčio mokėjimą, bet ir po to ieškovė nenorėjo pažeidimo pašalinti. 

2.2.                      Ieškovė 2016 m. spalio 27 d. pateikė pasiūlymą nuo 2016 m. spalio 31 d. nutraukti Sutartį šalių sutarimu. 2016 m. spalio 31 d. atsakovė gavo ieškovės pranešimą apie būtinumą apmokėti komunalinių paslaugų įsiskolinimą, kadangi priešingu atveju patalpose bus atjungta elektra. 2016 m. spalio 31 d. atliktas mokėjimas. Nepaisant to, 2016 m. lapkričio 1 d. buvo atjungtas elektros tiekimas, pareikalauta nedelsiant atlaisvinti patalpas, uždengti vitrinų langai, paimti patalpų raktai. Šie ieškovės veiksmai yra neteisėti, padarė atsakovei žalos.

2.3.                      Patalpas ieškovė be jokių paaiškinimų ir pranešimų apie Sutarties nutraukimą perėmė per prievartą, atjungdama komunikacijas ir iš darbuotojų atimdama raktus. Sutartis nepagrįstai nutraukta nuo 2016 m. lapkričio 1 d., o tik 2016 m. lapkričio 23 d. atsakingi ieškovės ir atsakovės atstovai formaliai pasirašė turto perdavimo aktą.

2.4.                      Po sutarties nutraukimo yra mokamas ne nuomos mokestis, o atlyginami nuostoliai (žala), kurie apskaičiuojami pagal prieš tai buvusio nuomos mokesčio dydį. Kadangi ieškinys dėl 2016 m. lapkričio 1-23 d. nuostolių (žalos) atlyginimo pateiktas 2021 m., t. y. praėjus daugiau nei 3 m., yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 punktą ir suėjus senaties terminui, reikalavimą dėl 1 763,56 Eur priteisimo pagal 2016 m. lapkričio 23 d. sąskaitą faktūrą ERA Nr. 7225 atmesti.

2.5.                      Be to, 2016 m. lapkričio 30 d. ieškovė pateikė skolos ir delspinigių paskaičiavimą, kur nurodė, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 7160 yra apmokėta 354,89 Eur, dėl ko skola yra 1 945,40 Eur, todėl ieškinys privalo būti tikslinamas.

2.6.                      Prašoma priteisti 3 119,19 Eur delspinigių nuo 8 664,43 Eur skolos, t. y. delspinigiai sudaro daugiau nei trečdalį (36 procentus) nuo prašomas priteisti skolos. Tai yra neprotinga. Vertinant ieškovės elgesį Sutarties vykdymo procese, ieškovei netesybas priteisti nėra pagrindo, be to, net ir galimai priteistinų delspinigių dydis turėtų būti mažinamas iki 0,02 procento.

3.       Ieškovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nė viena ieškovės išrašyta sąskaita faktūra nebuvo grąžinta kaip netinkamai išrašyta, todėl ieškovė laiko, kad atsakovė su jomis sutiko.

4.       Atsakovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad sąskaitos faktūros buvo priimamos, tačiau neapmokamos, nes nuomos mokestis buvo teisėtai sulaikytas. Jokių ieškovės raginimų apmokėti šias sąskaitas faktūras gauta nebuvo. Tuo tarpu atsakovės teisėtai sulaikytas nuomos mokestis turėtų būti laikomas atsakovės dėl ieškovės padaryto Sutarties pažeidimo patirtais nuostoliais ir šiuo pagrindu ieškovei nepriteisiamas.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

5.       Byloje kilo ginčas dėl Sutarties nutraukimo momento, ieškinio senaties taikymo, skolos pagal Sutartį priteisimo, subnuomos mokesčio mokėjimo sustabdymo teisėtumo, nuostolių atsiradusių dėl ieškovės neteisėto Sutarties nutraukimo, delspinigių priteisimo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6.       Teismas nustatė, kad 2010 m. vasario 1 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovė subnuomavo atsakovei 33,65 kv. m. bendro ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), subnuomos mokestis – 1 679,80 Eur + PVM, subnuomos terminas – nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. (Sutarties 1.1., 1.2., 3.2 punktai). Šis terminas 2012 m. lapkričio 2 d. Susitarimu dėl Sutarties pakeitimo buvo pratęstas iki 2017 m. spalio 31 d., o 2013 m. birželio 13 d. Susitarimu dėl Sutarties pakeitimo buvo pakeistas subnuomos mokesčio dydis – nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. nustatytas 1 901,07 Eur + PVM mokestis už subnuomojamas patalpas.

7.       2016 m. vasarą tarp ieškovės ir atsakovės kilo ginčas dėl Sutarties vykdymo, nes, atsakovės teigimu, ieškovė, pažeisdama Sutarties 2.1.3. punkto nuostatas, užstatė atsakovės parduotuvės vitrinas, apribojo klientų patekimą į atsakovės parduotuvę.

8.       2016 m. liepos 28 d. ir 2016 m. rugsėjo 19 d. rašytiniais pranešimais atsakovė informavo ieškovę, kad Sutarties 2.1.3. punkte ieškovė įsipareigojo „šios sutarties galiojimo laikotarpiu neužstatyti teritorijos, esančios prieš nuomojamas patalpas ar kitaip netrukdyti subnuomininkui laisvai naudotis teritorija, esančia prieš nuomojamas patalpas“. Ieškovė raštu į šiuos pranešimus neatsakė, žodžiu informavo, jog neketina imtis jokių veiksmų, nes atsakovės nurodomas Sutarties pažeidimas yra mažareikšmis.

9.       Atsakovė nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nemokėjo ieškovei subnuomos mokesčio, teigdama, kad sulaiko šiuos mokėjimus iki bus pašalintas Sutarties 2.1.3. punkto pažeidimas.

10.       2016 m. spalio 27 d. ieškovė pateikė pasiūlymą atsakovei nuo 2016 m. spalio 31 d. nutraukti Sutartį šalių sutarimu. Atsakovė į šį pasiūlymą neatsakė.

11.       2016 m. lapkričio 23 d. šalys pasirašė Negyvenamųjų patalpų perdavimo–priėmimo aktą, atsakovė pilnai atlaisvino patalpas, pasiėmė savo kilnojamuosius daiktus. 

12.       Atsakovei kiekvieno mėnesio 1 (darbo) dieną buvo pateikiamos PVM sąskaitos faktūros už patalpų subnuomą, kurias ji turėjo apmokėti iki einamojo mėnesio 5 dienos (Sutarties 1.3 punktas). Už 2016 m. rugpjūčio–spalio mėnesius bei už 2016 m. lapkričio 1–23 d. laikotarpį atsakovei buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros serija ERA Nr.: 7160; 7174; 7190; 7225 bendrai 8 664,43 Eur sumai.

Dėl Sutarties nutraukimo momento

13.       Šalys sutaria, kad Sutartis buvo nutraukta, tačiau nesutaria dėl Sutarties nutraukimo momento. Ieškovės teigimu, Sutartis nutraukta 2016 m. lapkričio 23 d., šalims pasirašius Negyvenamųjų patalpų perdavimo–priėmimo aktą, o, atsakovės teigimu, – 2016 m. lapkričio 1 d., ieškovei faktiškai perėmus patalpas, t. y. atjungus elektros tiekimą, pareikalavus nedelsiant atlaisvinti patalpas, uždengus vitrinų langus ir paėmus patalpų raktus. Dėl Negyvenamųjų patalpų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo ginčo tarp šalių nėra, tuo tarpu ieškovė nesutinka, kad ji 2016 m. lapkričio 1 d. faktiškai perėmė patalpas iš atsakovės.

14.       Teismas nustatė, kad Sutartyje įtvirtinta, kad: Nuomotojas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti šią Sutartį prieš terminą Sutarties 3.3.1.-3.3.4. punktuose nustatytais atvejais (Sutarties 3.3. punktas); Subnuomininkas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti šią Sutartį prieš terminą Sutarties 3.4.1.-3.4.3. punktuose nustatytais atvejais (Sutarties 3.4. punktas); Sutarties šalys turi teisę nutraukti šią Sutartį abipusiu rašytiniu susitarimu (Sutarties 3.5. punktas); bet kuri šalis turi teisę vienašališkai nutraukti šią Sutartį prieš terminą nesikreipdama į teismą ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius raštu įspėjusi kitą šalį apie ketinimą nutraukti šią Sutartį (Sutarties 3.7. punktas); Sutartis gali būti nutraukta CK 6.217, 6.218 straipsniuose nustatytais pagrindais ir tvarka (Sutarties 3.8. punktas).

15.       CK 6.217 straipsnis nustato, kokiais atvejais sutartis gali būti nutraukta ne teismo, o kokiais – teismo tvarka. CK 6.218 straipsnis reglamentuoja pranešimo apie sutarties nutraukimą tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą; apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš 30 dienų.

16.       Taigi, Sutartis galėjo būti nutraukta teismo ir neteismine tvarka. Ginčo, kad Sutartis nutraukta neteismine tvarka, byloje nėra. Neteismine tvarka Sutartis galėjo būti nutraukta šalių susitarimu (Sutarties 3.5. punktas, CK 6.217 straipsnio 5 dalis) arba vienos iš šalių vienašališkai, ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius raštu įspėjus kitą šalį apie ketinimą nutraukti Sutartį (Sutarties 3.7. punktas, CK 6.218 straipsnio 1 dalis). 

17.       Teismo vertinimu, į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad Sutartis būtų nutraukta kurios nors iš šalių vienašališkai. Tokią išvadą lemia žemiau išdėstyti motyvai. Pirma, Sutartis vienašališkai, nesikreipiant į teismą, galėjo būti nutraukta tik Sutarties 3.7. punkto tvarka. Antra, į bylą nėra pateikta pranešimų apie Sutarties nutraukimą, kurie atitiktų Sutarties 3.7. punkto reikalavimus. Trečia, nepaisant pirmųjų dviejų motyvų, atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad 2016 m. lapkričio 1 d. ieškovė pareikalavo nedelsiant atlaisvinti patalpas, uždengė vitrinų langus ir paėmė patalpų raktus (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu vien elektros atjungimas, teismo vertinimu, nelaikytinas patalpų perėmimu. Atitinkamai, neįrodžius 2016 m. lapkričio 1 d. ieškovės atlikto patalpų faktinio perėmimo, nėra pagrindo svarstyti, ar toks perėmimas galėtų būti traktuojamas vienašališku Sutarties nutraukimu. Pažymėtina ir tai, kad pačios atsakovės teismui pateiktame 2016 m. lapkričio 2 d. pranešime, adresuotame ieškovei, yra aiškiai nurodyta, kad atsakovė vykdo šalių nenutrauktą Sutartį, o tai reiškia, kad 2016 m. lapkričio 2 d. atsakovė laikė, kad Sutartis nėra nutraukta, t. y. ji situaciją vertino priešingai nei šiuo metu įrodinėja nagrinėjamoje byloje.

18.       Teismas atskirai paaiškina, kad ne jei būtų įrodytas 2016 m. lapkričio 1 d. ieškovės atliktas faktinis patalpų perėmimas, Sutarties nuostatų kontekste jis galėtų būti vertinamas kaip Sutarties pažeidimas, o ne kaip vienašališkas Sutarties nutraukimas, nes šis veiksmas neatitinka Sutarties 3.7. punkto nuostatų.

19.       Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad Sutartis buvo nutraukta bendru šalių sutarimu, pasirašius 2016 m. lapkričio 23 d. Negyvenamųjų patalpų perdavimo–priėmimo aktą. Nors šiame akte nėra eksplicitiškai nurodyta, kad šiuo aktu Sutartis yra nutraukiama bendru šalių susitarimu, tačiau minėtas aktas pasirašytas abiejų šalių atstovų, fiksuoja bendrą jų valią 2016 m. lapkričio 23 d. perduoti ir priimti patalpas. Tuo tarpu tokia šalių suderinta valia laikytina subnuomos teisinių santykių pabaiga, nes po 2016 m. lapkričio 23 d. įvykusio patalpų perdavimo ir priėmimo subnuomos teisiniai santykiai tapo nebegalimais. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad Sutartis buvo nutraukta 2016 m. lapkričio 23 d.

Dėl ieškinio senaties

20.       Atsakovės teigimu, daliai ieškovės reikalavimo turėtų būti taikoma ieškinio senatis. Atsakovė nurodo, kad kadangi ieškinys dėl 2016 m. lapkričio 1-23 d. nuostolių (žalos) atlyginimo pateiktas 2021 m., t. y. praėjus daugiau nei 3 m., yra pagrindas taikyti CK 1.125 straipsnio 8 punktą ir suėjus senaties terminui, reikalavimą dėl 1 763,56 Eur priteisimo pagal 2016 m. lapkričio 23 d. sąskaitą faktūrą ERA Nr. 7225 atmesti.

21.       Konstatavus, kad Sutartis buvo nutraukta 2016 m. lapkričio 23 d., spręstina, kad 2016 m. lapkričio 23 d. sąskaita faktūra ERA Nr. 7225 pateikta už laikotarpį, kai Sutartis galiojo ir pagal jos nuostatas atsakovė buvo įsipareigojusi mokėti subnuomos mokestį ieškovei. Tai lemia, kad 1 763,56 Eur, kurių ieškovė reikalauja šios sąskaitos faktūros pagrindu, negali būti laikoma žala. Todėl šiuo atveju CK 1.125 straipsnio 8 punktas nėra taikytinas, o nagrinėjamas atsakovės reikalavimas yra atmetamas.

Dėl subnuomos mokesčio mokėjimo sustabdymo 

22.       Atsakovė teigia, kad ieškovė padarė Sutarties 2.1.3. punkto pažeidimą, kas suteikė atsakovei teisę nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sulaikyti subnuomos mokestį pagal Sutartį. Ieškovė su tuo nesutinka, jos vertinimu, minėtas pažeidimas mažareikšmis, tad šiuo pagrindu atsakovė subnuomos mokesčio sulaikyti teisės neturėjo.

23.       Teismas nustatė, kad Sutartimi šalys sulygo, kad pagal šią Sutartį nuomotojas įsipareigoja Sutarties galiojimo laikotarpiu neužstatyti teritorijos, esančios prieš nuomojamas patalpas ar kitaip netrukdyti subnuomininkui laisvai naudotis teritorija, esančia prieš nuomojamas patalpas (Sutarties 2.1.3. punktas). Sutartyje nėra įtvirtinta, kokios teisinės pasekmės nuomotojui kyla tuo atveju, jei jis nevykdo šios sutartinės pareigos (visa apimtimi ar iš dalies).

24.       Teismo posėdžio metu teismas nustatė, kad dėl Sutarties 2.1.3. punkto pažeidimo fakto ir apibrėžties ginčo byloje nėra, t. y. abi šalys sutinka, kad šis pažeidimas buvo padarytas ir jis buvo toks, kaip užfiksuota 2016 m. rugsėjo 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0241-16-38. Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl šio pažeidimo reikšmės ir įtakos subnuomos mokesčio (ne)mokėjimui vertinimo.

25.       Šiame kontekste teismas pažymi, kad nors šalys nesusitarė, kokios teisinės pasekmės nuomotojui kyla tuo atveju, jei jis nevykdo Sutarties 2.1.3. punkte numatytos pareigos (visa apimtimi ar iš dalies), tačiau įstatyme yra įtvirtinta sutarties šalies teisė sustabdyti prievolės įvykdymą. CK 6.58 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba atsisakyti ją įvykdyti tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi ją įvykdyti pirma.

26.       CK 6.207 straipsnyje nustatyta: jeigu šalys turi įvykdyti sutartį tuo pačiu metu, tai bet kuri iš jų turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis nepradės jos vykdyti (1 dalis); kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių (2 dalis); šalys šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta teise privalo naudotis protingai ir sąžiningai (3 dalis).

27.       Kasacinis teismas, apibendrinęs aukščiau nurodytų teisės normų nuostatas, konstatavo, kad tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartinės prievolės, kitos šalies prievolės vykdymo sustabdymo, kaip savigynos formos, teisėto panaudojimo sąlygos yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009).

28.       Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja visos šio sprendimo 27 punkte išvardytos sąlygos: 1) ieškovės ir atsakovės prievolės, apibrėžtos Sutarties 1.2.-1.3. ir 2.1.3. punktuose, yra priešpriešinės; 2) šalių prievolės turi būti vykdomos vienu metu, t. y. visu Sutarties galiojimo laikotarpiu turi būti tiek mokamas subnuomos mokestis, tiek susilaikoma nuo veiksmų, nurodytų Sutarties 2.1.3. punkte; 3) savo prievolės, numatytos  Sutarties 2.1.3. punkte, ieškovė neįvykdė, t. y. nesusilaikė nuo teritorijos, esančios prieš nuomojamas patalpas, užstatymo; 4) dėl ieškovės prievolės neįvykdymo nėra atsakovės kaltės, taip pat nėra kitų nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių; 5) ieškovė nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų – buvo prašoma nutraukti Sutarties pažeidimą ir, tik atsisakius tai padaryti, sustabdyta priešpriešinė prievolė.

29.       Teismas papildomai pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra taikytina CK 6.58 straipsnio 1 dalis, o ne CK 6.58 straipsnio 3 dalis, kas reiškia, kad atsakovė turėjo teisę sustabdyti savo priešpriešinės prievolės vykdymą pilna apimtimi. Šiame kontekste paminėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.58 straipsnio 3 dalies normą galima taikyti tik tuo atveju, kai prievolės dalykas dalus ir jos vykdymą galima išskaidyti į dalis. Tuo tarpu kai vienos iš priešpriešinių prievolių dalykas yra nedalus, negalima taikyti reikalavimo sustabdyti prievolės dalies, o ne visos prievolės vykdymą, nes: 1) kai neįvykdyta prievolė yra nedali, reiškia, neįvykdyta yra visa prievolė, o ne jos dalis, ir atitinkamai kita šalis turi teisę sustabdyti visos savo priešpriešinės prievolės vykdymą; 2) kai nedali yra prievolė, kurios vykdymas sustabdomas, tai sustabdoma visa prievolė, nes sustabdyti nedalios prievolės dalies įvykdymą yra tiesiog neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009). Šiuo atveju ieškovės prievolės dalykas – susilaikymas nuo teritorijos, esančios prieš nuomojamas patalpas, užstatymo – vertintinas kaip nedalus. Dalies šios teritorijos užstatymas reiškia, kad prievolė susilaikyti nuo užstatymo nebuvo įvykdyta (CK 6.205 straipsnis). Konstatavus, kad, ieškovė netinkamai įvykdė savo nedalomą prievolę, teisiškai tai reiškia visos prievolės neįvykdymą (CK 6.205 straipsnis). Tad spręstina, kad atsakovė turėjo teisę stabdyti viso subnuomos mokesčio, o ne jo dalies mokėjimą. Be to, minėta, kad byloje nustatyta, kad atsakovė reiškė pretenzijas ieškovei dėl ginčo teritorijos užstatymo ir tik vėliau, kai ši atsisakė pašalinti pažeidimą, sustabdė savo priešpriešinės prievolės vykdymą, kas rodo atsakovės sąžiningumą.

30.       Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad atsakovės įvykdytas subnuomos mokesčio mokėjimo sustabdymas yra teisėtas.

Dėl skolos

31.       Ieškovė prašo priteisti 8 664,43 Eur skolos pagal Sutartį. Nurodo, kad atsakovė neatsiskaitė už 2016 m. rugpjūčio–spalio mėnesius bei už 2016 m. lapkričio 1–23 d. laikotarpį, už šį laikotarpį atsakovei buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros serija ERA Nr. 7160, 7174, 7190, 7225 bendrai 8 664,43 Eur sumai. Atsakovės teigimu, pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 7160 atsakovė yra apmokėjusi 354,89 Eur dalį, dėl ko skola pagal šią sąskaitą faktūrą yra 1 945,40 Eur, todėl ieškinys privalo būti tikslinamas. Tuo tarpu dėl likusių sumų ieškovė nurodo, kad jos laikytinos atsakovės nuostoliais, atsiradusiais dėl ieškovės 2016 m. lapkričio 1 d. neteisėto vienašališko Sutarties nutraukimo, todėl nepriteistinos.

32.       Dėl PVM sąskaitos faktūros Nr. 7160 apmokėjimo 354,89 Eur dalyje teismas pažymi, kad ieškovė atsakovės nurodytoje dalyje ieškinio nepatikslino. Tuo tarpu atsakovė į bylą pateikė 2016 m. lapkričio 30 d. delspinigių sąskaitą Nr. 2016/10, iš kurios matyti, kad atsakovė pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 7160 yra apmokėjusi 354,89 Eur. Ši delspinigių sąskaita yra patvirtinta ieškovės vyriausiosios buhalterės J. A. parašu. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti šios delspinigių sąskaitos autentiškumu, ir (ar) patvirtintų faktą, kad atsakovė šios sumos nėra sumokėjusi ieškovei. Dėl šių priežasčių teismas ieškovės reikalavimą iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 354,89 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 7160 atmeta.

33.       Tuo tarpu, teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas pagal PVM sąskaitas faktūras serija ERA Nr. 7160, 7174, 7190, 7225 priteisti iš atsakovės likusią nesumokėtą subnuomos mokesčio dalį, sudarančią 8 309,54 Eur (8 664,43 Eur – 354,89 Eur = 8 309,54 Eur), yra pagrįstas. Konstatuotina, kad nors subnuomos mokesčio mokėjimas buvo sustabdytas teisėtai, tačiau Sutartis galiojo iki 2016 m. lapkričio 23 d., kas reiškia, kad nepaisant ieškovės padaryto Sutarties pažeidimo, atsakovė patalpomis naudojosi. Byloje nėra ginčo, kad nurodytoje dalyje atsakovė PVM sąskaitų faktūrų serija ERA Nr. 7160, 7174, 7190, 7225 nėra apmokėjusi, nors Sutarčiai galiojant, ji tokią pareigą turėjo. Tad teismas ieškovės reikalavimą iš atsakovės jos naudai priteisti 8 309,54 Eur skolos tenkina.

Dėl nuostolių

34.       Minėta, kad, atsakovės teigimu, subnuomos mokestis, kurio mokėjimas buvo sustabdytas, turėtų būti pripažintas atsakovės nuostoliais, kuriuos ji patyrė dėl ieškovės 2016 m. lapkričio 1 d. neteisėto vienašališko Sutarties nutraukimo ir šiuo pagrindu iš atsakovės ieškovei nepriteisiamas. Ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutinka.

35.       Teismas nurodo, kad konstatavus, jog Sutartis buvo nutraukta 2016 m. lapkričio 23 d. bendru šalių sutarimu, spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra neteisėtų veiksmų kaip vienos iš sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 straipsnis). Tuo tarpu nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Dėl šios priežasties teismas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako ir šį atsakovės reikalavimą atmeta. 

Dėl delspinigių

36.       Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 3 119,19 Eur delspinigių. Atsakovė nesutinka nei su delspinigių atsiradimo faktu, nei su reikalaujamu priteisti delspinigių dydžiu.

37.       Teismas pažymi, kad konstatavus, kad atsakovė teisėtai sustabdė subnuomos mokesčio mokėjimą, atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis). Dėl šios priežasties atsakovės civilinė atsakomybė negalima, o teismas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako ir ieškovės reikalavimą priteisti 3 119,19 Eur delspinigių atmeta.

Dėl procesinių palūkanų

38.       Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismo vertinimu, ieškinį tenkinus iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisus 8 309,54 Eur, yra pagrindas nagrinėjamą ieškovės reikalavimą tenkinti (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimo išlaidų

39.       Teismui tenkinus ieškinį iš dalies (71 procentu), ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas atitinka apimtimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiant 141,29 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės E. K.-M. individualios įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „-“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 8 309,54 Eur (aštuonis tūkstančius tris šimtus devynis eurus 54 ct) skolos, 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 8 309,54 Eur (aštuonių tūkstančių trijų šimtų devynių eurų 54 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2021 m. rugpjūčio 16 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 141,29 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 29 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.