Baudžiamoji byla Nr. 1A-204-491/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16953-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 18 d.   

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,

sekretoriaujant Donatai Petraško,

dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei,

gynėjui advokatui Stasiui Kavaliūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas:

-       pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. gegužės 3 d. veikos) areštu 25 paroms;

-       pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. birželio 10 d. veikos) areštu 27 paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šios bausmės buvo subendrintos visiškai jas sudedant ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 52 paroms. Į šią bausmę jam buvo įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas – 2 paros.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.                      Bylos esmė

1.       V. T. buvo nuteistas už tai, kad: 

1.1.                      2020 m. gegužės 3 d. apie 0.51 val., namo, esančio (duomens neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sugyventine R. T. metu, tyčia vieną kartą sudavė jai lėkšte į galvą ir tuo nukentėjusiajai dėl galvos plaukuotosios dalies žaizdos padarė nežymų sveikatos sutrikdymą;

1.2.                      2020 m. birželio 10 d. apie 4 val. to pačio namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sugyventine R. T. metu, delnu sudavė jai ne mažiau kaip du kartus į veidą ir vieną kartą kumščiu į nugarą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis V. T. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti dėl abiejų veikų. Jis nurodo, kad nukentėjusiosios parodymai yra nepatikimi, prieštaringi, įvykių metu nukentėjusioji buvo labai girta – jai buvo nustatyti atitinkamai 2,17 ir 1,75 promilių girtumai. Nors jis konfliktavo su nukentėjusiąja, tačiau prieš ją jokio smurto nenaudojo, nukentėjusioji jam pati papasakojo susižalojimo aplinkybes, kad 2020 m. gegužės 3 d. ji parvirto ir galvą susitrenkė į radiatorių, daugiau jokių įrodymų dėl jo smurto prieš R. T. nebuvo surinkta. Teigia, kad pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji davė jį kaltinančius parodymus iš pykčio, kadangi kaimynas A. Z. varė ją iš namų. Teisiamajame posėdyje pastarasis nebuvo apklaustas, todėl šios aplinkybės nebuvo ištirtos. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį priėmė tik vadovaudamasis jį kaltinančiais įrodymais, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl jo kaltės.

3.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji R. T. prašo šį skundą tenkinti. Ji pakartoja tas pačias nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad abiem atvejais ji ir V. T. tik konfliktavo, V. T. jokio fizinio smurto prieš ją nenaudojo, 2020 m. gegužės 3 d. ji pati susižalojo, pirmosios instancijos teisme ji parodymus davė iš pykčio V. T. ir kilusių nesutarimų dėl jo girtavimo su A. Z.  

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras Gintaras Čekuolis prašo nuteistojo skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai V. T. nuteisė už nusikalstamas veikas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

5.       Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6.       Apeliacinis skundas atmetamas.

7.       Apeliaciniame skunde nuteistasis V. T. neigia, kad 2020 m. gegužės 3 d. ir birželio 10 d. smurtavo prieš nukentėjusiąją R. T. Nuteistojo teigimu, jis už šiuos nusikaltimus buvo nuteistas be jokių tai patvirtinančių įrodymų, nukentėjusioji įvykių metu buvo girta, jį kaltinančius parodymus davė iš pykčio dėl jo girtavimo su kaimynu, todėl jos parodymais nėra pagrindo tikėti. Tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

8.       Kaip matyti iš bylos, ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis V. T. neigė savo kaltę dėl 2020 m. gegužės 3 d. smurto prieš nukentėjusiąją R. T., o kaltę dėl 2020 m. birželio 10 d. smurto prieš ją pripažino. Tuo tarpu teisiamajame posėdyje nuteistasis savo kaltę neigė dėl abiejų nusikaltimų. Jis pripažino, kad girtavo su R. T., su ja konfliktavo, tačiau jos nemušė. Tačiau šie nuteistojo parodymai atmetami kaip pasirinkta jo gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ją paneigia byloje surinktų įrodymų visumą – tai nukentėjusiosios R. T. parodymai, specialisto išvada, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, Bendrojo pagalbos centro garso įrašai, policijos pareigūnų vaizdo įrašas bei kiti.

9.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios R. T. parodymais viso proceso metu. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir prieštaringų. Nukentėjusioji R. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje aiškiai, nuosekliai ir nekeisdama esminių faktinių aplinkybių parodė, kad 2020 m. gegužės 3 d. konflikto metu V. T. į jos galvą sudaužė lėkštę ir taip jai sužalojo galvą, ji išsikvietė pagalbą. Dėl 2020 m. birželio 10 d. įvykio nukentėjusioji R. T. parodė, kad kilusio konflikto metu V. T. du kartus ranka sudavė jai į veidą ir vieną kartą kumščiu į nugarą, taip jai sukėlė fizinį skausmą. Visus šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai, t. y. specialisto išvada, iš kurios matyti, kad 2020 m. gegužės 3 d. R. T. buvo nustatyta galvos plaukuotosios dalies žaizda, atitinkanti nežymų jos sveikatos sutrikdymą (b. l. 57-58); 2020 m. gegužės 3 d. įvykio vietos apžiūros metu buvo rastos lėkštės šukės (b. l. 21-39); Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraše užfiksuota, kaip 2020 m. gegužės 3 d. R. T. pranešė apie smurtą prieš ją bei prašė pagalbos, šio įrašo fone girdisi vyriškas balsas (V. T.), kuris įsiterpdavo keikdamasis, gąsdino R. T. užmušimu, peiliu, jeigu policija jį išveš (b. l. 62-64); 2020 m. birželio 10 d. į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų darytame vaizdo įraše matosi, kaip R. T. pasakojo, jog ją vėl mušė V. T., atėmė jos telefoną, o pats pasislėpė kieme po kombainu, kur jis ir buvo rastas, R. T. policijos pareigūnų prašė išvežti V. T. (b. l. 88-90). Visi šie įrodymai atitinka vienas kitą bei dar kartą patvirtina, kad nukentėjusiosios R. T. parodymais nėra pagrindo netikėti ir jie laikytini realiais, pagrįstais ir atitinkančiais iš tiesų buvusius įvykius, o ne išgalvoti, siekiant apkalbėti nuteistąjį iš pykčio. Šių įrodymų pagrindu yra nustatyta, kad V. T. smurtavo prieš nukentėjusiąją R. T. 2020 m. gegužės 3 d. ir birželio 10 d. bei padarė jai skundžiamame nuosprendyje nurodytus sužalojimus.

10.       Nors atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusioji R. T. prašo šiuos jos aptartus parodymus laikyti nepatikimais bei sąlygotais pykčio prieš V. T. dėl jo girtavimo su A. Z., teisėjų kolegija vertina, kad toks nukentėjusiosios pozicijos pakeitimas ir jos prisiderinimas prie nuteistojo V. T. parodymų yra siejamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam V. T. paskirta su laisvės atėmimu susijusia bausme – areštu, bei jos siekiu padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Toks nukentėjusiosios R. T. paaiškinimų pakeitimas nepaneigia byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu nustatytos nuteistojo V. T. kaltės dėl smurto prieš ją.

11.       Apeliaciniame skunde nuteistasis V. T. atkreipia dėmesį, kad abiejų įvykių metu R. T. buvo girta ir į tai pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė vertindamas jos parodymų pagrįstumą. Iš tiesų, iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad įvykių metu R. T. buvo girta, t. y. 2020 m. gegužės 3 d. jai buvo nustatytas 2,17 promilių girtumas, o 2020 m. birželio 10 d. – 1,75 promilių girtumas (b. l. 40, 74). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės šiuo atveju nesutrukdė nukentėjusiajai duoti patikimus ir nuoseklius paaiškinimus bei parodymus. Tuo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų apie jos girtumą teisiamojo posėdžio metu. Priešingai, iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nei pirmosios instancijos teismui, nei kitiems proceso dalyviams jokių įtarimų nesukėlė nukentėjusiosios blaivumas. Nukentėjusioji neneigė, kad įvykių metu buvo išgėrusi, tačiau jos girtumas neturėjo įtakos įvykių vertinimui bei supratimui ar būtų lemiamas faktorius, dėl kurio pastaroji nebūtų atsiminusi esminių aplinkybių, t. y. V. T. suduotų smūgių kiekio, vietos ir pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nukentėjusiajai nustatytas girtumas negali būti vertinamas kaip esminė aplinkybė, vertinant jos parodymų patikimumą ir pagrįstumą, kai ji buvo ne kartą įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nepaisant nukentėjusiosios girtumo įvykių metu, kaip jau minėta, jos parodymai iš esmės sutapo ir buvo nuoseklūs viso proceso metu, juos patvirtina ir kiti anksčiau išdėstyti bylos įrodymai, jų visuma.

12.       Atsižvelgdama į visa tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. T. nuteisė už dvi nusikalstamas veikas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo apeliacinio skundo argumentais naikinti šį nuosprendį.    

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo V. T. apeliacinį skundą.

Teisėjai        Valdas Ciesiūnas 

Valdas Petras Meidus

Jolanta Raščiuvienė