Civilinė byla Nr. e2-1347-359/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04986-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.10; 3.4.1.2

 (S)

Kauno apyLINKĖs teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 25 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis,

sekretoriaujant Miglei Tomkutonytei 

dalyvaujant ieškovui M. L., jo atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei,

atsakovų G. C., S. Š., V. F. J., L. S., L. K., R. S., M. T., R. N., D. N., P. K., T. K., T. K., R. A., P. M., E. Ž., trečiojo asmens – Sėmenos 34-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atstovui advokatui Giedriui Ulinskui,

nedalyvaujant atsakovams G. C., S. Š., V. F. J., L. S., L. K., R. S., M. T., R. N., D. N., P. K., T. K., T. K., R. A., P. M., E. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L., patikslintą ieškinį atsakovams G. C., S. Š., V. F. J., L. S., L. K., R. S., M. T., R. N., D. N., P. K., T. K., T. K., R. A., P. M., E. Ž. dėl išlaidų, susijusių su bendraturčiams priklausančio turto išlaikymo priteisimo.

Teismas

nustatė:

1.       Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovas M. L. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu prašo priteisti: 1) iš G. C. – 182,92 Eur; 2) S. Š. – 236,42 Eur; 3) V. F. J. – 336,42 Eur; 4) L. S. – 182,92 Eur; 5) L. K. – 182,92 Eur; 6) M. T. – 182,92 Eur; 7) R. S. – 336,42 Eur; 8) P. M. – 336,42 Eur; 9) R. N. ir D. N. – 914,60 Eur; 10) E. Ž. – 336,42 Eur; 11) P. K. – 182,92 Eur; 12) T. K. ir T. K. – 182,92 Eur; 13) R. A. – 182,92 Eur. Taip pat, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovui ir atsakovams priklauso/priklausė garažai, esantys garažų paskirties pastate, plane pažymėtame 1G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra (duomenys neskelbtini). Viešo registro duomenys patvirtina, kad ieškovas ir atsakovai yra pastato bendraturčiai. 2011 m. gruodžio 21 d. buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis dėl Pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)) valdymo ir prižiūrėjimo. Ši sutartis 2011 m. gruodžio 27 d. buvo įregistruota VĮ Registrų centre ir nustatytas juridinis faktas – nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas. Pagal Jungtinės veiklos sutarties 4 dalį, ieškovas buvo išrinktas atstovauti Jungtinės veiklos dalyvius, kaip įgaliotas asmuo. Nuo 2011 m. gruodžio 21 d. pastatas buvo valdomas jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Ieškovas, būdamas bendraturtis ir veikdamas jungtinės veiklos sutarties pagrindu, atliko veiksmus, užtikrinančius, tinkamą pastato naudojimą, priežiūrą ir išlaikymą, įgyvendino bendraturčių siekį suformuoti prie pastato žemės sklypą bei įrengti atskirą elektros apskaitos įrenginį. Minėtiems tikslams įgyvendinti buvo panaudotos ieškovo asmeninės lėšos. Dalis bendraturčių atsiskaitė su ieškovu ir jam atlygino turėtas išlaidas, su pastato tinkamu naudojimu ir priežiūra, o kita bendraturčiu dalis su ieškovu iki šio laiko neatsiskaitė. Pastato bendraturčiai dar iki jungtinės veiklos sutarties sudarymo, išreiškė norą suformuoti prie pastato valstybinės žemės sklypą. Vienas iš Jungtinės veiklos sutarties tikslų buvo tai, kad pastato bendraturčiai norėjo suformuoti prie Pastato žemės sklypą, reikalingą šio pastato eksploatavimui, naudojimu ir priežiūrai. Visi bendraturčiai sutiko ir išreiškė norą suformuoti sklypą prie pastato. Ieškovas bendraturčių vardu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo plano, prilyginto detaliojo teritorijų planavimo dokumentų parengimo. 2013 m. birželio 3 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas žemės sklypo planas. 2013 m. rugsėjo 27 d. NŽT Kauno teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas ir įregistruotas valstybinės žemės sklypas skirtas pastato eksploatavimui. Prieš priimant sprendimą, viešojo administravimo subjektai atliko visus būtinus veiksmus, numatytus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse ir nustatė, kad nei vienas planuojamo žemės sklypo naudotojas neprieštarauja naujo žemės sklypo suformavimui. Vėliau, 2013 m. lapkričio 18 d. buvo įregistruotos Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2014 m. balandžio 24 d. NŽT Kauno skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“. Šio sprendimo pagrindu Pastato bendraturčiai įgijo teisę sudaryti valstybinės žemės sklypo dalių nuomos sutartis prie jiems priklausančių garažų patalpų. Visi bendraturčiai pageidavo suformuoti valstybinės žemės sklypą prie Pastato, apie tai buvo informuoti ne tik ieškovo, bet ir valstybinių institucijų ir pritarė tokio sklypo suformavimui. Atsakovai S. Š., R. S. ir E. Ž., pasinaudojo ieškovo darbu ir lėšomis, prie pastato įregistruoto žemės sklypo faktu ir sudarė valstybinės žemės nuomos sutartis. Atsakovė E. Ž. su ieškovu neatsiskaitė ir padovanojo savo turimą turtinę nuomos teisę E. V. Atsakovas V. F. J. iki šio laiko valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutarties su NŽT nesudarė, nors faktiškai naudojasi valstybinės žemės sklypo dalimi ir turtinė teisė jam yra suteikta. P. M. valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisė buvo įtvirtinta 2014 m. balandžio 24 d. Atsakovas 2016 m. balandžio 13 d. pardavė jam priklausantį garažą, perleido pirkėjui savo turtinę teisę, gavo pinigus už garažą, bet su ieškovu neatsiskaitė. Išlaidos susijusios su žemės sklypo suformavimu, priskirtinos prie išlaidų bendram daiktui išlaikyti. Suformuotas žemės sklypas palaiko pastato naudingas ir vertingas savybes. Šių išlaidų pasekmėje, bendraturčiai įgijo ir turtinę teisę – žemės sklypo nuomos teisę. Atsakovų pareiga padengti proporcingai ieškovo patirtas išlaidas įtvirtinta ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnyje, 4.82 straipsnio 3 dalyje, bet ir 2011 m. gruodžio 21 d. Jungtinės veiklos sutarties 3.4. punkte. Minėtas punktas numato, kad sutarties dalyvis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, proporcingai jų daliai bendroje dalinėje nuosavybėje. 2013 m. lapkričio 23 d. įvyko pastato bendraturčių susirinkimas, kurio metu Jungtinės veiklos sutarties Taryba, atstovaujama G. C., R. N. ir A. G. patvirtino, kad kiekvienam garažo savininkui dėl žemės sklypo suformavimo prie pastato tenka 530 Lt (153,00 Eur) išlaidų. Minėtą sprendimą patvirtino ir susirinkime dalyvavę 14 garažų savininkų, sumokėdami ieškovui po 530 Lt, už pastato atskyrimą, žemės sklypo plano rengimą, kadastrinės bylos parengimą bei įdėtą ieškovo darbą organizuojant bei įgyvendinant žemės sklypo suformavimą prie pastato bei kreipiantis į NŽT dėl žemės sklypo dalių paskirstymo bendraturčiams. Garažai, esantys (duomenys neskelbtini), anksčiau buvo prijungti prie komercinės apskaitos elektros spintos, esančios (duomenys neskelbtini). Minėta KAS Spinta buvo pasenusi, pasibaigęs šios apskaitos spintos tarnavimo terminas, elektros energija garažų savininkams buvo tiekiama nekokybiškai, su pastoviais trikdžiais, nebuvo aiški elektros energijos apskaita. Bendraturčiai nusprendė kreiptis dėl kontrolinio skaitliuko įrengimo į tuo metu veikusią AB „Lesto“ (energijos skirstymo operatorių). AB „Lesto“ pareikė prisijungimo sąlygas bendraturčiams, tačiau dėl objektyvių aplinkybių, šios sąlygos negalėjo būti įgyvendintos. Paaiškėjo, kad būtina pateikti žemės sklypo nuosavybės dokumentus. Žemės sklypas prie pastato nebuvo suformuotas, pastato bendraturčių sunaudotos elektros energijos apskaitai naudojama KAS ir kabelių spinta (duomenys neskelbtini) neturi savininko ir stovi nesuformuotame valstybinės žemės sklype. Be to, nebuvo nustatyta elektros tinklo eksploatavimo riba – elektros tinklo riba, iki kurios operatorius ir vartotojas atsako už tinkamą elektros tinklo eksploatavimą. AB „Lesto“ atsisakė atlikti, bet kokius darbus senojoje KAS ir kabelių spintoje (duomenys neskelbtini). Ieškovas vykdydamas bendraturčių nurodymus, Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pakartotinai kreipėsi į bendrovę „Lesto“ dėl elektros tinklų ir įrenginių perkėlimo (rekonstravimo) iš (duomenys neskelbtini). Bendrovė „Lesto“ išdavė elektros tinklų ir įrenginių perkėlimo (rekonstravimo) sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose numatė, kad perkeliant KAS, būtina perkelti ir kabelių spintas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šių sąlygų pagrindu ieškovas, atstovaudamas Jungtinės veiklos sutarties dalyvius, užsakė elektros įrenginių iškėlimo (rekonstravimo) projektą, kurį parengė atestuoti specialistai (duomenys neskelbtini). Iš projekto matyti, kad buvo numatyta iškelti esamą KAS, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal projektą buvo numatyta esamus kabelius ir vartotojus perjungti, pratęsiant naujais kabeliai į naujai projektuojamą KAS. Projektuojamą KAS buvo numatyta įrengti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovas veikdamas bendraturčių interesaias pagal Jungtinės veiklos sutartį, už naujai KAS ir senos apskaitos demontavimą sumokėjo 3 658,48 Eur savo asmeninių lėšų. Ieškovas darbus organizavo esant visų bendraturčių sutikimu ir veikdamas pagal Jungtinės veiklos sutartį.

3.       Teismo posėdžiuose ieškovas ir jo atstovė nurodė, kad ieškovui buvo padarytas jungtinės veiklos tarybos narių pavedimas, kurio užduočių įgyvendinimui prireikė atitinkamų išlaidų. Atsakovai 2011 m. įgaliojo ieškovą atlikti visus darbus. Be įgaliojimo negalėtų atstovauti nei vienoje valstybės institucijoje. Atsakovai ieškovą įgaliojo susirinkime. Nuo bendrijos yra atsijungę, todėl vyko jungtinės veiklos susirinkimas. Susirinkimą organizavo taryba, kurią išrinko susirinkime esantys dalyviai, garažo savininkai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Nr. Už žemės darbų įgyvendinimą pagal projektą, t. y. matavimai, sklypo suformavimas, sklypo ribų paženklinimas, pateikimas savivaldybei, adresų suteikimas, įregistravimas, atsiskaitymas už projektus. Elektros projekto įgyvendinimas apėmė: tranšėjų kasimą, kitų smulkių darbų organizavimą. Teismo prašo priteisti 3 777,14 Eur. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismo yra nuteistas už menamas klastotes. Buvo apkaltintas, jog klastojo jungtinės veiklos sutartį, kuri nėra susijusi su šiais darbais. Darbus buvo galima atlikti ir be šios sutarties, bet kadangi buvo reikalingi įgaliojimai, buvo būtinybė siekiant atsiskirti nuo kuriamos bendrijos. Vykdydamas pavedimus naudojosi pirmine sutarties redakcija 2011 m. gruodžio 21 d. Norima atkreipti dėmesį, kad sutarties dalyje atstovavimas, ieškovo duomenis įrašė ne pats ieškovas, o tarybos narys. Suformuotas žemės sklypas liečia visus 20 jungtinės veiklos sutarties dalyvius. Kiek žino visi yra registravę jiems priskirtas žemės dalis. Žmonės, kad jiems reikia mokėti buvo informuoti per susirinkimus ir skelbimus. Elektros spinta naudojasi visi kas pageidauja, kadangi ji yra su laisvu įvadu. Visi žmonės, kuriems reiškiamos pretenzijos, naudojasi ja. Seną spintą reikėjo keisti, kadangi jos įranga ir modelis buvo pasenę. Kiekvienam žmogui buvo reiškiamos pretenzijos raštu prieš kreipiantis į teismą. Spinta dabar priklauso elektros tinklams. Už spintą atsiskaitęs yra vienas ar du žmonės. Negali atsakyti ar buvo dokumentas patvirtinantis tarybos išrinkimą. Šioje byloje vadovaujasi 2011 m. gruodžio 21 d. jungtinės veiklos sutartimi. Nurodo, jog 4.1. punkte atstovavimas, jungtinės veiklos taryba išrenka atstovauti M. L. 4.2.1. punkte organizuoti jungtinės veiklos bendro turto priežiūrą tvarkymą, talkų principu. Įpareigojimai suformuoti žemės sklypą, atskirai nėra aprašyti. (2022 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio įrašo 41:00 min – 43:00 min.). T. K. ir T. K. yra įpareigojimų perėmėjai nusipirkę garažą. Ankstesnieji savininkai, kurie dalyvavo jungtinės veiklos sutartyje, buvo sudarę pirkimo – pardavimo sutartis dėl garažų, todėl naujiesiems savininkams nusipirkusiems garažus iš jungtinės veiklos sutarties dalyvių, pareigos susimokėti skolas tenka naujiems savininkams. Už projektą dėl sklypų atskyrimo, išlaidų dydį pagrindžia tarybos sprendimas. Įgaliojimai ieškovui buvo panaikinti 2014 m. gruodžio mėn. Į elektros tinklus buvo kreiptasi dėl atskiro įvado įrengimo (duomenys neskelbtini). Savivaldybės urbanizacijos skyriui pateiktas dokumentas, buvo galimai dėl statybos veiklos perspektyvos. Elektros spinta buvo labai sena, ir elektros tinklai nesutiko spintoje įrengti elektros skaitiklių. Žemės sklypo plano parengimui bendraturčių vardu buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini). 2011 m. Jungtinės veiklos sutarties papildymai 2012 m. ir 2014 m. buvo papildytos reikalui, turėti pagrindą savivaldybėje ir NŽT, kad būtų išsiaiškinta koks likimas laukia (duomenys neskelbtini) sklypo. 2014 m. pakeitimą sudarė pats ieškovas. Parašus pakeitime surinko pats ieškovas fiziškai, turėdamas tarybos pavedimą. Paskutinė sutartis buvo registruota VĮ Registrų centre.

                                                II. Atsakovų argumentai ir atsikirtimai

4.        Atsakovai per atstovą pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovas sąmoningai teikia teismui melagingas aplinkybes, nepagrįstai apkalbėdamas ir kaltindamas atsakovus prisidengdamas Jungtinės veiklos sutartimis. Ieškovas dar 2017 m. siekdamas įteisinti jo vykdytos savavalės statybos padarinius siekė suderinti dviejų garažų adresu (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius projektui nepritarė nurodydami, kad reikalinga pateikti sutikimus, t. y. gauti gretimai esančio sklypo savininkų ar naudotojų pritarimus. Ieškovas siekė įteisinti ir kitos savavalės statybos padarinius, siekė suderinti garažo, esančio (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektą su gretimai esančio sklypo savininkais teikdamas teismui patikslintą ieškinį dėl teisės pateikti projektus derinimui, įtraukdamas atsakovus atsakovais ir trečiaisiais asmenimis, kadangi šie asmenys nedavė ieškovui sutikimų. Atsakovai toje byloje, nurodė, kad ieškovas įžūliai ir apgaulės būdu siekia gauti atsakovų bei didžiosios dalies trečiųjų asmenų pritarimus jo faktiškai įvykdytoms savavališkoms statyboms užbaigti ir įteisinti, nutyli kitą bylą, kurioje buvo sprendžiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys pateiktas M. L., dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir savavališkai pastatytų pastatų nugriovimo, pagal kurį buvo priimtas 2019 m. birželio 13 d. sprendimas, pagal kurį atsakovui buvo suteikta teisė per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti savavališkai pastatyto pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, o dokumentacijos neparengus per nustatytą terminą savo lėšomis nugriauti pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovas pagal atsakovų turimą informaciją savalaikiai nesugebėjo įvykdyti aukščiau nurodytų teismo įpareigojimų, todėl jam yra atsiradusios tam tikros teisinės pasekmės, skaičiuojamos baudos, dėl to vedamas keršto jis teikia teismui nepagrįstą ieškinį atsakovams dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Ieškovas egzistuojančią 2011 m. gruodžio 21 d. Jungtinės veiklos sutartį interpretuoja tik sau naudinga linkme, nutyli esmines jos sudarymo aplinkybes ir pagrindinį tikslą, dėl ko ir kokiam tikslui ši sutartis bendraturčių buvo sudaryta. Atsakovai, kurie yra išvardinti ieškovo pateiktoje sutartyje joje pasirašė, kai kurie sutartyje nurodyti asmenys iš sutarties jau yra pasitraukę, tačiau ieškovas šią sutartį panaudojo prieš atsakovus išskirtinai savanaudiškais tikslais, esmingai pažeisdamas sutarties sąlygas. Ši sutartis iš bendraturčių sudarytos tarybos narių 2014 m. gruodžio 23 d. buvo pakeista nutraukiant ieškovui įgaliojimus veikti bendraturčių vardu. Bendraturčiai niekada nekėlė klausimo dėl elektros tinklų ir įrenginių perkėlimo (rekonstravimo) sąlygų gavimo iš AB „Lesto“, nes tam nebuvo jokio būtinumo ar poreikio, kadangi elektros tiekimas iki ir po savavališko apgaulės būdu ieškovo elektros tinklų perkėlimo vyko ir iki šiol vyksta sklandžiai. Atsakovai nei bendraturčių išrinkta taryba nežinojo ir su jais ieškovas jokia forma nederino klausimų susijusių su elektros spintų perkėlimu iš (duomenys neskelbtini) į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovai iki šiol už sunaudotą elektros energiją atsiskaitinėja Sėmenos 34 garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai. Bendrijos pirmininkas niekada nebuvo išreiškęs noro perkelti bendrijai priklausančius elektros tinklus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Ieškovas, kaip įgaliotasis asmuo pagal Sutartį, nei tarybos narių pavedimu nei asmeniškai nebuvo suorganizavęs nei vieno susirinkimo šiuo klausimu ir nesilaikė 3.8 punkte nurodytų reikalavimų. Elektros spintų perkėlimas buvo reikalingas išimtinai ieškovui, kadangi šios spintos trukdė suplanuotoms statyboms. Nei sutarties pagrindu, nei kitų rašytinių ar žodinių sutikimų pagrindu ieškovui veikti iš atsakovų pusės bei tarybos narių niekada nebuvo suteikta, kad šis galėtų inicijuoti elektros tinklų ar įrenginių perkėlimą. Atsakovams niekada nepriklausė lokaliniai elektros tinklai ar elektros spintos teritorijoje, todėl joks įpareigojimas iš esmės negalėjo būti suteikiamas, kadangi iki šiol el. tinklas ir įrenginiai priklauso garažų bendrijai Sėmena 34. Sutartis dėl elektros tinklų ir įrenginių iškėlimo su M. L. buvo sudaryta tik kaip su fiziniu asmeniu. Atsakovai niekada nesinaudojo įrengta komercinės apskaitos spinta ir su atsakovais nebuvo sudaryta sutartis su AB Lesto dėl elektros tiekimo į minėtiems asmenims priklausančius garažus. Perkeliant spintas ieškovas veikė vienasmeniškai, bet ne Jungtinės veiklos sutarties pagrindu atsakovams. Iš pateikiamos Jungtinės veiklos sutarties akivaizdžiai matyti, kad ji neatitinka pirminės 2011 m. gruodžio 21 d. tarp bendraturčių pasirašytos Sutarties turinio, sutarties sąlygos yra pakeistos, į papildytą sutartį yra įrašytų naudingų sąlygų pritaikytų tik ieškovui, kurios iš esmės yra susiję su ieškovo siekiu įteisinti savavališkas statybas siekiant pastatyti du garažus adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas galimai suklastojo ir disponavo suklastotu dokumentu ir tokiais veiksmais akivaizdžiai veikė prieš bendraturčių valią ir jų interesus. Ne išimtis yra ir elektros tinklų ir įrenginių perkėlimo (rekonstravimo) sąlygų gavimas iš AB Lesto. Atsižvelgiant į tai, bendraturčių tarybą sudarantys asmenys – G. C., R. N. ir A. G., 2014 m. gruodžio 23 d. skubiai surengė susirinkimą bei parengė raštą, kurį pasirašytinai įteikė ieškovui, kuriame nurodoma, jog visi suteikti įgaliojimai M. L. nutraukiami nuo 2014 m. gruodžio 23 d. Nuo šio momento ieškovas oficialiai neteko įgaliojimo veikti kaip įgaliotasis asmuo pagal pirminę ir vienintelę sutartį, tačiau nežiūrint į tai, jis ir toliau aktyviai veikė naudodamasis dvejomis sutartimis ir 2017 m. suklastodamas vieną iš jų (pagamindamas naują sutartį) ir teikia į Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip galiojančią. Kadangi B. G., I. E. ir kt. pardavė garažus ir pasitraukė iš sutarties, kiti atsakovai nerašė prašymo prisiimti sutarties dalyvio įsipareigojimus, todėl sutartis iš esmės tapo negaliojančia. Ieškovas teigia, kad šiai dienai galioja 2011 m. gruodžio 21 d. jungtinės veiklos sutartis su jam suteiktais įgaliojimais veikti, kurios pagrindu jis ir kildina civilinę atsakomybę atsakovams. Atsakovai ir paskirti bendraturčių tarybos nariai nežinojo, o sužinoję atsisakė pasirašyti ieškovo 2015 m. rugpjūčio 31 d. dokumentą, kurį ieškovas pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriui, NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui. Nuo pat ieškovo nelegalių statybų pradžios, atsakovai nesutiko su ieškovo nesąžiningais veiksmais ir jo vykdomomis nelegaliomis statybomis, nesutiko su jų teisių pažeidimais, tačiau ieškovas bando daryti neteisėtą psichologinę įtaką, atsakovams teikdamas nepagrįstą ieškinį. Ieškovas visą sutarties laikotarpį veikė nesąžiningai iš savanaudiškų paskatų, be atsakovų ir garažų bendrijos sutikimo, panaudodamas Sutartį asmeniškai kreipėsi į AB Lesto dėl elektros tinklų ir įrenginių perkėlimo (rekonstravimo) iš (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), be bendraturčių sutikimų parengė kadastrinę bylą, už paslaugas apmokėjo iš savo asmeninių lėšų ir veikiant apgaule bei manipuliuojant 2011 m. gruodžio 21 d. Jungtinės veiklos sutartimi grubiai pažeidė atsakovų teises. Ieškovas netinkamai įgyvendina savo teises ir pareigas ir jomis akivaizdžiai piktnaudžiauja. Iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos ieškovas atkakliai įrodinėjo, jog atsakovai jam yra skolingi, tačiau 2022 m. kovo 7 d. patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo visiškai kitą faktinį pagrindą, mažina ieškinio sumas ir keičia atsakovus kuriuos savo nuožiūra eliminuoja iš procesinės šalies statuso. Ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimo atsakovo K. J. atžvilgiu, motyvuodamas tuo, kad nutraukus šioje dalyje civilinę bylą išnyko aplinkybės dėl kurių byla buvo perduota nagrinėti Kaišiadorių rūmams. Tai reiškia, kad ieškovas savo veiksmais iš esmės teikdamas nepagrįstą ieškinį ir įtraukdamas bei eliminuodamas atsakovus A. K., K. K. ir K. J. piktnaudžiauja procesine teise. Ieškovui atrodo, kad jis nebaudžiamai gali manipuliuoti žmonėmis, tačiau remiantis visuotinai pripažintais protingumo ir teisingumo principais to toleruoti negalima, todėl teismas turi į tai atsižvelgti ir dėl to ieškovas turi patirti tam tikras sankcijas. Ieškovas iš esmės keitė ieškinio pagrindą neturėdamas pagrįstų įrodymų dėl skolos ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Dokumentus už statinių atskyrimo projekto padarymą, projekto-dokumento prilyginamojo teritorijų planavimui padarymą, žemės sklypo suformavimo paženklinimo bylos parengimą patvirtinant Nacionalinės žemės tarnyboje prie ŽŪ ministerijos, mokėjimo už valstybinės žemės įregistravimą registrų centre ir priverstinę hipoteką visus šiuos dokumentus tvarkėsi kiekvienas iš atsakovų atskirai ir už juos susimokėjo patys. Atsakovų ne kartą buvo prašoma ieškovo pateikti bent vieną apmokėjimo įrodymą už jo tariamai „suteiktas paslaugas“, tačiau visuomet buvo žadama, bet nepateikiama. Ieškovo 2022 m. kovo 7 d. patikslinto ieškinio pareikimas teismui praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo pirminio reikalavimų patikslinimo, teismo turėtų būti įvertintas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Teismo prašoma paskirti ieškovui 4 000,00 Eur baudą, pusę šios baudos paskiriant buv. atsakovams K. K. ir A. K..

5.       Atsakovų atstovas advokatas Giedrius Ulinksas teismo posėdyje, baigiamosiose kalbose paaiškino, kad ieškovas 2020 m. kovo 24 d. pateikė atsakovams civilinį ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Lygiai po dviejų metų ieškovas teikia patikslintą ieškinį dėl išlaidų susijusių su bendraturčiams priklausančio turto išlaikymu priteisimo. Į šiuos procesinius dokumentus atsakovai pateikė savo atsiliepimus, prie atsiliepimų pateikė rašytinius įrodymus, rašytinius paaiškinimus, nurodydami faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu mano, jog ieškovo ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir nurodė, tam tikrus argumentus. Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis yra iš esmės labai susijusi su šia civiline byla. Ieškinys susideda iš dviejų dalių, t. y. dėl žemės atskyrimo paslaugos, kurią ieškovas įrodinėja, kad teikė atsakovams ir taip pat dėl elektros tinklų perkėlimo paslaugos už kurią jis sumokėjo ir tuo pagrindu dabar neva nori prisiteisti patirtas išlaidas iš atsakovų. Ir pirminis civilinis ieškinys ir patikslintas civilinis ieškinys yra grindžiami 2011 m. gruodžio 21 d. jungtinės veiklos sutartimi, neva ši sutartis įgalino ieškovą veikti jungtinės veiklos dalyvių vardu ir atlikti žemės atskyrimo ir elektros tinklų iškėlimo klausimus. Nuo pat ieškinio pateikimo dienos, ieškovas nuslėpdamas esmines aplinkybes, nenurodė teismui, kad 2014 m. sausio 28 d. sukurdamas netikrą dokumentą, t. y. jungtinės veiklos sutartį, 2014 m. sausio 27 d. papildymai, pateikė šią sutartį VĮ Registrų centrui, kurios pagrindu buvo įregistruoti pirminės sutarties pakeitimai. 2011 m. gruodžio 21 d. sutartis buvo pakeista kita sutartimi, kurią įregistravo į VĮ Registrų centrą. Ieškovas jau 2014 m. sausio 28 d., t. y. nuo tos dienos kai įregistravo VĮ Registrų centre, suklastotą, pagamintą dokumentą, jau tada veikė prieš atsakovų interesus. Veikdamas prieš atsakovų interesus, savo siauriems asmeniniams tikslams, kas yra detaliai išdėstyta Kauno apygardos teismo nutartyje. Suklastota sutartis ieškovo 2014 m. eigoje, buvo pateikta ESO, kurio pagrindo, neva atstovaujant jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesus, perkelia elektros tinklus iš vienos vietos į kitą. Iš esmės ieškovo tikslas perkelti elektros tinklus, siekis vystyti statybas. 2014 m. gruodžio 23 d. taryba nutraukė ieškovo įgaliojimus, įtardami, kad ieškovas veikia savo interesais. Taryba buvo išrinkta neteisėtai be susirinkimo, be protokolo. Ieškovas iniciavo trijų asmenų tarybą, kurie nesuprasdami apie ką čia kalba eina, ieškovas jiems prižadėjo, jog bus atsiskirta nuo senos bendrijos, iš esmės jungtinės veiklos sutarties dalyviai buvo suklaidinti, ko pasekoje, ieškovas argumentuoja, kad buvo žmonių, kurie jam sumokėjo už žemės atskyrimą, už elektros tinklų perkėlimą. 2011 m. gruodžio 21 d., originali, kurioje žmonės iš tikrųjų pasirašė, tačiau iš tos sutarties buvo išimti 6-8 puslapiai, pridėti prie naujai parengto netikro dokumento ir nunešti į VĮ Registrų centrą. Pirminėje nekvestionuojamoje sutartyje, buvo originalūs parašai, tačiau sutartyje nebuvo apibrėžtos ribos ir įgalinimai ieškovui atskirti žemės sklypus arba iškelti elektros tinklus. Teismo posėdžio metu nebuvo nurodoma, kokiu teisiniu pagrindu ieškovas veikė. Vertinant pačio ieškinio įrodymų prasme pagrįstumą, iš esmės negalėjo būti pateikti tokie ieškiniai, nes ieškovas suvokdamas dar 2014 m. sausio 28 d., kad jis pateikė VĮ Registrų centrui dokumentą, kurio pagrindu reiškia reikalavimus šioje civilinėje byloje. Iš esmės turime piktnaudžiavimo procesu apraiškas. Prašymas dėl piktnaudžiavimo yra pateiktas teismui ir savo atsiliepime 2022 m. balandžio 6 d. ir atskiru prašymu, kad teismas įvertintų ieškovo nepagrįsto ieškinio pateikimo pagrindus. Jokių įrodymų, pateiktų prie patikslinto ieškinio, kas liečia žemės sklypo atskyrimo paskaičiavimo klausimą, t. y. čekių buvimo, sąskaitų, sutarčių buvimo, kas liečia piniginių sumų reikalavimo pagrindimą, tokių įrodymų nėra. Ieškovas savo mistiniu paskaičiavimu, pagal plotus, paskaičiavo, kad atsakovai jam skolingi. Ir dėl žemės atskyrimo ir dėl elektros tinklų perkėlimo, įgaliojimų, kad ieškovas buvo įgaliotas veikti, nėra. Taryboje buvo svarstymas, kad galbūt galėtų būti įrengtas kontrolinis skaitiklis, tačiau ne elektros tinklų iškėlimą.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Iš byloje pateikto, rašytinio įrodymo 2011 m. gruodžio 21 d. jungtinės veiklos sutarties, matyti, kad 20 garažų bendrasavininkių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pastate 1G1p sudarė jungtinės veiklos sutartį, kurios tikslas garažų bendrasavininkių adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo 1G1p objekto, bendros inžinerinės įrangos priklausančių Jungtinės veiklos dalyvių, bendros dalinės nuosavybės teise valdyti ir prižiūrėti (1 t. e. b. l. 49-52). Jungtinės veiklos sutarties skyriuje atstovavimas, 4.1 p. numatyta, kad Jungtinės veiklos sutarties garažų bendrasavininkiai išsirenka tarybą iš trijų asmenų, o jie išrenka atstovauti įgaliotą asmenį M. L.. Minėtos sutarties 4.2. punkte numatyta, kad garažų bendrasavininkių taryba įgaliota asmeniu paveda organizuoti Jungtinės veiklos sutarties dalyvių bendro turto (pastato) priežiūrą, tvarkymą, talkų principu; atstovauti jungtinės veiklos sutarties dalyvius sudarant sutartis dėl remonto, komunalinių ir kitų paslaugų, reikalingų bendro turto priežiūrai, tinkamam naudojimui ir išsaugojimui užtikrinti; atstovauti jungtinės sutarties dalyvius valstybės ir savivaldybės įstaigose; šaukti jungtinės veiklos sutarties dalyvių susirinkimus.

7.       Byloje taip pat, pateiktas Garažų bendrasavininkių bendrijos, (duomenys neskelbtini), 2013 m. lapkričio 23 d. susirinkimo dalyvių protokolas, iš kurio matyti, kad buvo pritarta vieno garažo 530,00 Lt išlaidoms, už statinių atskyrimo projekto padarymą, projekto – dokumento prilyginamojo teritorijų planavimui padarymą, žemės sklypo suformavimo paženklinimo bylos parengimo, patvirtinant Nacionalinėje žemės tarnyboje prie žemės ūkio ministerijos. (1 t., e. b. l. 5).

8.       Taip pat, byloje, pateiktas 2014 m. spalio mėn. elektros įrenginių iškėlimo, (duomenys neskelbtini), projektas (1 t., e. b. l. 27), kurį užsakė ieškovas M. L., AB LESTO elektros įrenginių iškėlimo sąlygos parengtos 2014 m. birželio 18 d. (1 t., e. b. l. 61), 2014 m. lapkričio 25 d. išankstinio apmokėjimo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) dėl el. įrenginių iškėlimo, 3 506,43 Eur sumai (1 t. e. b. l. 37), T. N. L. padarytas mokėjimo nurodymas AB Lesto, 4 000,00 Eur sumai (1 t. e. b. l. 38), 2014 m. lapkričio 25 d. elektros įrenginių iškėlimo (rekonstrukcijos) paslaugos sutartis (1 t., e. b. l. 40-48), 2014 m. lapkričio 6 d. (duomenys neskelbtini) objektinė ir lokalinės sąmatos (1 t., e. b. l. 53-58), 2014 m. rugpjūčio 13 d. elektros tinklų ir įrenginių perkėlimo (rekonstravimo) sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini), klientas M. L. (1 t., e. b. l. 61-71), suvestinis statybos kainos apskaičiavimas (1 t., e. b. l. 72), VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. e. b. l.  80-89), butų patalpų sąrašas pastate, (duomenys neskelbtini) (1 t. e. b. l. 90).

9.       Iš byloje pateikto tarybos narių – G. C., R. N. ir A. G., rašto, matyti, kad tarybos nariai, nutraukė visus suteiktus įgaliojimus M. L. nuo 2014 m. gruodžio 23 d. Taip pat, byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) savininkų, paaiškinimas, jog neduotas joks sutikimas adresu (duomenys neskelbtini), vykdyti statybos darbus. Byloje, taip pat buvo pateikti 2012 m. balandžio 11 d. ir 2014 m. sausio 27 d. jungtinės veiklos sutarties papildymai, kurių 4.2.2 punkte, numatyta, jog M. L. įgaliojamas atstovauti Jungtinės veiklos sutarties dalyvius, pastato bendrasavininkius, įgaliojant duoti sutikimus, dėl pastato 1G1p projektavimo, statybos darbų, atidalinimui turtinių vienetų formavimui ir projekto rengimui, o taip pat pasirašyti žemės nuomos sutartį, adresu Pušų g. 32C (1 t., e. b. l. 125, 2 t., e. b. l. 29-40). Byloje, taip pat pateiktos AB „Lesto“ 2012 m. sausio 2 d. prisijungimo sąlygos, 2011 m. gruodžio 9 d. garažų bendrasavininkių pareiškimas, kuriuo nesutinkama stoti į naujai kuriama bendriją, ir numatyta, įsteigti garažų bendrija, kreiptis į NŽT dėl detaliojo plano projekto parengimo bei kreiptis į elektros tinklus dėl sąlygų išdavimo kontroliniam skaitikliui įrengti (1 t. e. b. l. 149).

10.       Byloje taip pat, pateikta Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo išnagrinėtas, M. L. skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad būdamas atidalintų žemės sklypų, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrasavininkių įgaliotuoju asmeniu ir turėdamas tikslą vykdyti asmeninę veiklą – statyti statinius minėtuose sklypuose, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis ir vietoje, ne anksčiau kaip 2013 m. liepos 15 d. ir ne vėliau kaip 2014 m. sausio 28 d., elektroniniu būdu, tikros 2011 m. gruodžio 21 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, sumaketavo netikrą dokumentą, siekdamas patvirtinti, kad toks dokumentas egzistuoja, o faktiškai sukūrė dokumentą kaip neva egzistuojantį tikrą „Jungtinės veiklos sutartis 2011-12-21, 2012-04-11 ir 2014-01-27 papildymai”, t. y. šiame sutarties pakeitime, kurį atliko 2011 m. gruodžio 21 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, prirašė žodžius: „atstovauti rengiant pastato rekonstrukciją ir kitus projektus valstybės išnuomotame žemės sklype”, o iš 2011 m. gruodžio 21 d. Jungtinės veiklos sutarties pašalino 3.5 punktą: „pastato lGlp naudojimo važiuojamosios dalies valymui, priežiūrai, remontui atlikti darbai paskirstomi proporcingai savo daliai bendroje nuosavybėje”. Tokiu būdu pagamino „Jungtinės veiklos sutartis 2011-12-21, 2012-04-11 ir 2014-01-27 papildymai”, kaip neva sudarytą trylikos bendrasavininkų, nurodydamas, kad tokį dokumentą pasirašė M. L. ir G. C., A. Š., A. G., L. K., J. R., R. S., R. N., A. N., E. Ž., B. G., I. E., K. J., kurie be M. L. faktiškai dėl tokių sutarties pakeitimų savo valios neišreiškė. Tokį netikrą dokumentą kaip neva tikrą 2014 m. sausio 28 d. pateikė su prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro Kauno filialui, (duomenys neskelbtini), norėdamas įregistruoti Jungtinės veiklos sutarties papildymus. Tokiu būdu valstybiniame viešame registre buvo įregistruotas sutarties tariamas papildymas – „Jungtinės veiklos sutartis 2011-12-21, 2012-04-11 ir 2014-01-27 papildymai“. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, to paties netikro dokumento kitą versiją 2019 m. rugpjūčio 8 d. pateikė (reg. Nr. 70-11-136) Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriui, (duomenys neskelbtini), kartu su prašymu išduoti leidimą statyti naują statinį žemės sklype (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą įteisinti statybą M. L. (savo) vardu. Be to, M. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriui, (duomenys neskelbtini), kartu su prašymu išduoti leidimą statyti naują statinį žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą įteisinti statybą M. L. (savo) vardu, pateikė dviejų garažų naujos statybos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), du projektus (savavalinės statybos įteisinimas) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuose ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis ir vietoje, ne anksčiau kaip 2017 metais ir ne vėliau kaip 2019 m. rugpjūčio 8 d., buvo suklastoti brėžiniai, o būtent: pirmajame projekte (2019 m. rugpjūčio 8 d. gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriuje, reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį sudaro 113 lapų, 9 lape uždengtas ir atšviestas bei tokiu būdu sukeistas M. P. parašas, kai jo tokiame dokumente neturėjo būti, lapuose Nr. 25, 26, 27, 28, 29, 30 ir 31 kampinis štampas sukeistas, kai M. P. kampinių štampų tokiuose lapų brėžiniuose neturėjo būti, o lapuose Nr. 32 ir 33 įdėtas ne M. P. kampinis štampas ir parašas, kai tokių rekvizitų šiuose lapuose neturėjo būti. Antrajame projekte (2019 m. rugpjūčio 8 d. gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriuje, reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį sudaro 123 lapai, 10 lape uždengtas ir atšviestas bei tokiu būdu sukeistas M. P. parašas, kai jo tokiame dokumente neturėjo būti, lapuose Nr. 26, 27, 28 ir 29 kampinis štampas sukeistas, kai M. P. kampinių štampų tokiuose lapų brėžiniuose neturėjo būti, o lapuose Nr. 30, 31, 32, 33, 34 ir 35 įdėtas ne M. P. kampinis štampas ir parašas, kai tokių rekvizitų šiuose lapuose neturėjo būti. Tokiu būdu buvo suklastoti architekto M. P. parašai, brėžiniai ir kampiniai štampai projektuose, kurie 2019 m. rugpjūčio 8 d. buvo pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijai (5 t., e. b. l. 169-189)

11.       Ieškovas savo patikslinto ieškinio reikalavimą grindė prievoliniais teisiniais santykiais, atsiradusiais iš jungtinės veiklos sutarties, nurodydamas atsakovų pareigą padengti proporcingai ieškovo patirtas išlaidas, už pastato atskyrimą, žemės sklypo planų parengimą, kadastrinės bylos parengimą, įdėtą ieškovo darbą organizuojant bei įgyvendinant žemės sklypo suformavimą prie pastato, kreipiantis į NŽT dėl žemės sklypo dalių paskirstymo bendraturčiais, o taip pat ir dėl išlaidų priteisimo už komercinės apskaitos elektros spintos perkėlimą, kurias ieškovas laiko būtinosiomis pastato eksploatavimo išlaidomis ir prašo jas atlyginti. Ieškovas nurodė, jog ieškovas elektros tinklų perkėlimo darbus atliko su bendraturčių sutikimu, 2011 m. gruodžio 21 d. Jungtinės veiklos sutarties su papildymais pagrindu.

12.       Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodyta, inter alia (be kita ko), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Tai leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Tačiau į teismą besikreipiantis asmuo neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

13.       Pažymėtina, kad patikslinto ieškinio reikalavimą pasirinko pats ieškovas. Nagrinėjamu atveju nėra priežasčių, dėl kurių teismas galėtų įsikišti į tokį ieškovo dispozityvų pasirinkimą ir koreguoti ieškovo valią, t. y. keisti bylos nagrinėjimo dalyką ir ribas, parinkti kitą ieškovo teisių gynimo būdą. Ši civilinė byla nepriskirta tokioms, kuriose teismo vaidmuo yra aktyvus. Ieškovas savo procesinėmis teisėmis naudojasi pasitaręs su profesionaliais teisininkais ir pats pasirinko savo teisių gynimo būdą.

Dėl Jungtinės veiklos sutarties su papildymais teisėtumo

14.       Vienu iš savo patikslintu ieškinio pagrindų ieškovas nurodo, kad pastato (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, prieš sudarydami Jungtinės veiklos sutartį, kėlė du uždavinius, suformuoti prie pastato žemės sklypą bei įrengti atskirą kontrolinį skaitiklį. Ieškovas nurodė, jog vykdydamas bendraturčių nurodymus, Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pakartotinai kreipėsi į bendrovę „Lesto“ dėl elektros tinklų ir įrenginių perkėlimo. Bendrovė „Lesto“ išdavė elektros tinklų ir įrenginių perkėlimo (rekonstravimo) sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose numatė, kad perkeliant KAS, būtina perkelti ir kabelių spintas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šių sąlygų pagrindu ieškovas atstovaudamas jungtinės veiklos sutarties dalyvius, užsakė elektros įrenginių iškėlimo (rekonstravimo) projektą, ir patyrė išlaidas.

15.       Pagal CK 6.969 straipsnyje įtvirtintą jungtinės veiklos sutarties sampratą – jungtinės veiklos sutartimi du ar daugiau asmenų, kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Nagrinėjamu atveju, ieškovas remiasi ne tik pradine Jungtinės veiklos sutartimi, bet ir jungtinės veiklos sutarties papildymais.

16.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių teisė ir pareiga. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

17.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 3 punkte nustatyta teismo sprendimo prejudicinė galia, t. y. pagal šios normos nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai); tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17–18 punktus; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktą; kt.).

18.       2022 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo išnagrinėtas, M. L. skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas (2 veikos), numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

19.       Tiek šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje, tiek ir baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo ieškovas M. L., atsakovai R. N., A. G., G. C., R. S., E. Ž.. Šioje byloje buvo nustatyta, kad „Jungtinės veiklos sutartis 2011-12-21, 2012-04-11 ir 2014-01-27 papildymai“ yra netikras dokumentas, ką patvirtina kad minėtos sutarties du paskutiniai lapai, pradedant nuo 6 dalies „Kitos sąlygos“ iki 8 dalies „Sutarties dalyvių parašai“, yra identiški pradinei 2011 m. gruodžio 21 d. dieną sudarytai Jungtinės veiklos sutarčiai, kurios originalumas nėra kvestionuojamas. Byloje buvo nustatyta, kad 2015 m. spalio 30 d. M. L. buvo surašytas savavališkos statybos aktas, kas patvirtina, jog būtent M. L. siekė pastato rekonstrukcijos ir ją atliko.

20.       Taigi, atsižvelgiant į tai, jog minėtos Jungtinės veiklos pakeitimai neegzistavo, buvo suklastoti, nėra pagrindo, vadovaujantis šiais pakeitimais, daryti išvadą, jog ieškovas buvo įpareigotas užsakyti elektros įrenginių iškėlimo projektą ir vykdyti elektros įrenginių iškėlimo darbus. Byloje esanti, pirminė Jungtinės veiklos sutartis neapibrėžė, konkrečių įpareigojimų ieškovui M. L., vykdyti elektros tinklų iškėlimo projektą ar organizuoti pastato atskyrimą, žemės sklypo planų parengimą, kadastrinės bylos parengimą, žemės sklypo suformavimą prie pastato.

21.       Bendrasis sutarčių konsensualizmo principas reikalauja, kad teismas, aiškindamas sutartį (susitarimą), prioritetą teiktų šalių tikrajai valiai ir tikriesiems jų ketinimams. Nagrinėjamu atveju atsakovai neigia, jog buvo sudarę (pritarę) susitarimą, įpareigojimą ieškovui atstovauti jungtinės veiklos dalyvių interesus, iškeliant elektros tinklus. Dar daugiau, pateiktas G. C., R. N. ir A. G., raštas, kurio autentiškumas nėra nuginčytas, matyti, kad visi suteikti įgaliojimus M. L. nuo 2014 m. gruodžio 23 d. yra nutraukti.

22.       Byloje nustatytos aplinkybės, tuo pačiu ir prejudiciniai faktai, baudžiamojoje byloje, neginčijamai patvirtina, kad atsakovai nedavė konkretaus sutikimo, vykdyti elektros tinklų rekonstrukcijos darbus. Teismas turi pagrindą spręsti, jog tikrasis jungtinės veiklos dalyvių ketinimas, sudarant pradinę jungtinės veiklos sutartį, buvo ne žemės sklypų suformavimas aplink pastatą, ar elektros tinklų iškėlimas, o bendros inžinerinės įrangos, priklausančios bendros dalinės nuosavybės teise valdymas ir priežiūra. Pradinė jungtinės veiklos sutartis, nenumatė ieškovo teisės atstovauti jungtinės veiklos dalyvius, ginčo veiksmų atlikimui.  Ieškovo nurodyti argumentai ir noras šalių santykius kvalifikuoti kitaip, vertintini kaip nenuosekli ir bylos faktinėms aplinkybėms prieštaraujanti ieškovo pozicija, kuri ne tik nepatvirtina ieškovo įrodinėjamų aplinkybių apie šalių sutartinius santykius, bet priešingai, leidžia daugiau tikėti atsakovų argumentais, kad jie nežinojo ir su jais ieškovas jokia forma nederino klausimų susijusių su elektros spintų perkėlimu iš (duomenys neskelbtini) į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (CK 6.969 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

23.       Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl išlaidų susijusių su elektros tinklų perkėlimu, priteisimo iš atsakovų, nesant tam teisinio pagrindo.

Dėl išlaidų patirtų už  pastato atskyrimą, žemės sklypo planų parengimą, kadastrinės bylos parengimą, įdėtą ieškovo darbą organizuojant bei įgyvendinant žemės sklypo suformavimą prie pastato.

24.       Ieškovas patikslintame ieškinyje reiškia reikalavimą ir dėl 821,00 Eur susijusių su bendro turto išlaikymų, konkrečiau dėl išlaidų patirtų už pastato atskyrimą, žemės sklypo planų parengimą, kadastrinės bylos parengimą, įdėtą ieškovo darbą organizuojant bei įgyvendinant žemės sklypo suformavimą prie pastato, kurias prašo priteisti proporcingai iš atsakovų – S. Š., V. F. J., R. S., P. M., E. Ž..

25.       Ieškovo teigimu, jog atsakovų pareiga proporcingai padengti ieškovo patirtas išlaidas yra įtvirtinta ne tik CK 4.76 straipsnyje, CK 4.82 straipsnio 3 dalyje, bet ir 2011 m. gruodžio 21 d. jungtinės veiklos sutarties 3.4 punkte.

26.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas realiai patyrė nurodomas išlaidas už pastato atskyrimą, žemės sklypo planų parengimą, kadastrinės bylos parengimą, įdėtą ieškovo darbą organizuojant bei įgyvendinant žemės sklypo suformavimą. Teismo vertinimu, ieškovo atlikti hipotetiniai paskaičiavimai nėra pakankamas įrodymas, kurio pagrindu būtų galima priteisti prašomas sumas, taip pat analizuojant pradinę 2011 m. gruodžio 21 d. jungtinės veiklos sutartį, nenustatyta, jog jungtinės veiklos dalyviai, būtų įpareigoję ieškovą veikti, atsakovų vardu, siekiant atskirti žemės sklypus. Nesant byloje priešingų įrodymų, teismo vertinimu  ieškovas visus veiksmus su sklypų atskyrimu darė pats savo iniciatyva, neturėdamas tam prievolės, todėl, teismo vertinimu, jis kartu prisiėmė ir nuostolių atsiradimo riziką. 

27.       Ieškovo neapdairus elgesys bei nepagrįstas ginčo šalių tarpusavio santykių turinio vertinimas, teismo vertinimu, negali būti pagrindas priteisti prašomas sumas. Teismo vertinimu, kvalifikuojant šalių teisinius santykius nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad ieškovo tikrieji ketinimai buvo savanaudiškų tikslų siekis, atskyrus žemės sklypu, pačiam statyti statinius. Visi atsakovo atlikti veiksmai, buvo padaryti siekiant galutinio rezultato, ieškovo naujų statinių statyba, o ne jungtinės veiklos dalyvių atstovavimas.

28.       Pagal Civilinę teisę prievolės pagal savo pobūdį ir jų atsiradimo pagrindą gali būti įvairios. CK pripažįsta ir prigimtines prievoles. Prigimtinė prievolė atsiranda, kai šalis sieja tam tikri tarpusavio moraliniai įsipareigojimai arba viena šalis jaučia moralinę pareigą atlikti kitai šaliai tam tikrus veiksmus. Prigimtinė prievolė yra tik tada, kai iš teisės aktų neišplaukia, jog atsirastų teisinė prievolė.

29.       Pagal byloje esančių duomenų visumą, įvertinus šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo priteisti lėšų ir susijusių su žemės atskyrimu, kadangi minėtų išlaidų dydis grindžiamas tik paties ieškovo paskaičiavimais, o jungtinės veiklos sutartyje nebuvo aiškiai numatyta, jog jungtinės veiklos dalyviai įpareigoja ieškovą atlikti tokius veiksmus.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

30.       Šioje byloje 2022 m. balandžio 6 d. gautas atsakovų A. K. ir K. K. atstovo Giedriaus Ulinsko prašymas paskirti ieškovui M. L. 4 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos paskiriant K. K. ir A. K., kuris 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi dėl ieškovo M. L. nubaudimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paliktas spręsti išnagrinėjus bylą iš esmės ir priimant galutinį procesinį sprendimą byloje. Atsakovų atstovas teismo posėdžio ir baigiamųjų kalbų metu, palaikė šį procesinį prašymą, todėl teismas priimdamas sprendimą pasisako dėl ieškovo galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

31.       Atsakovų atstovo vertinimu, vertinant pačio ieškinio įrodymų prasme pagrįstumą, iš esmės negalėjo būti pateikti tokie ieškiniai, nes ieškovas suvokdamas dar 2014 m. sausio 28 d., kad jis pateikė VĮ Registrų centrui dokumentą, kurio pagrindu reiškia reikalavimus šioje civilinėje byloje.

32.       CPK 95 straipsnis suteikia teismui teisę už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis dalyvaujančiam byloje asmeniui paskirti baudą. Šiame CPK straipsnyje apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.

33.       Nagrinėjamu atveju teismas vertina ieškovo veiksmus (ieškinio pateikimą teismui) kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovo ieškinio reikalavimai dėl patirtų išlaidų priteisimo, kildinami iš jungtinės veiklos sutarties su pakeitimais, kuri nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo pripažinta suklastota, netikra. Ieškovas teikė paaiškinimus ieškinyje, įrodinėjo aplinkybes, kurios buvo paneigtos baudžiamojoje byloje priimtu nuosprendžiu (tiek 2022 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, tiek Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi M. L. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką). Ieškovas veikdamas nesąžiningai pateikė teismui nepagrįstą ieškinį, žinodamas, kad pagrindinis dokumentas, kuriuo remiamasi prašant priteisti iš atsakovų pinigines sumas yra suklastotas. Šiuo atveju ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes ieškinyje buvo suformuluoti nepagrįsti prašymai, todėl už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis M. L. skiriama prašoma bauda – 4 000,00 Eur, pusę šios baudos priteisiant K. K. ir A. K..  

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34.       Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovo priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

35.       Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41510/98; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.). Turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora, nes nuo to priklauso Rekomendacijose nustatytų dydžių taikymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017, 32 punktą).

36.       Atsakovus byloje atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo advokatas Giedrius Ulinskas. 2022 m. balandžio 6 d. prašymu dėl išlaidų už advokato teisinę pagalba priteisimo atsakovų atstovas prašė priteisti 1 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovams R. N., L. S., T. K., T. K., V. F. J., G. C., P. K., M. T., S. Š., R. S., L. K., R. A., kiekvienam iš jų po 150,00 Eur. (už suteiktas teisines konsultacijas, dokumentų teisinę analizę, įrodymų rinkimą, prašymų teismui rengimą, už atsiliepimo į ieškinį, ir patikslintą ieškinį, tripliko, rašytinių paaiškinimų parengimą, taip pat už atstovavimą teismo posėdžiuose). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, ieškovo ieškinį atmetus, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37.       Valstybė šioje byloje patyrė 43,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu šalims, kurios valstybei taip pat priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio l dalies 3 punktas, 88 straipsnio l dalies 3 punktas, 6 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

M. L. ieškinį atsakovams atmesti.

 Priteisti iš ieškovo M. L., asmens kodas  (duomenys neskelbtini) atsakovams R. N., asmens kodas L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. F. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų kiekvienam.

Priteisti valstybei iš ieškovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43,43 Eur (keturiasdešimt trijų eurų 43 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Paskirti ieškovui M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 000,00 Eur (keturių tūkstančių eurų 00 ct) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos skiriant K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) t. y. po 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) kiekvienam.  

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas                                                              Gintautas Kaulakis