Administracinė byla Nr. I-4241-629/2012
(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02298-2012-9)
Procesinio sprendimo kategorija 6.3.2, 74.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Arlauskienės, Arūno Kaminsko, dalyvaujant pareiškėjui L. V., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus atstovei Danutei Ribinskienei, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Daliai Cirtautienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo L. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas L. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1, 42, 49) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas, VSDFV Vilniaus skyrius) 1-ojo pensijų skyriaus 2012 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. (10.55-02)3-73861; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5119; 3) įpareigoti atsakovą mokėti neįgalumo pensiją.
Pareiškėjas nurodė, kad yra invalidas ir šiuo metu yra įkalintas. Pažymėjo, kad kalėjime darbo negauna, todėl neturi jokių lėšų, tačiau vis tiek turi mokėti už elektrą, telekomo, pašto ir kt. paslaugas. Pareiškėjo įsitikinimu, jam turi būti mokama neįgalumo pensija arba pašalpa.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 56–58) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas skirti pašalpą ar neįgalumo (netekto darbingumo) pensiją, nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad iki 1994 m. sausio 1 d. dirbo, ir prašyme nenurodė jokios informacijos apie savo darbą nei laikotarpiu iki 1994 m. sausio 1 d., nei po šios datos. Pažymėjo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius, remdamasis registro duomenimis, nustatė, jog pareiškėjas po 1994 m. sausio 1 d. nedirbo, ir tai, pasak atsakovo, įrodo, jog pareiškėjas nėra įgijęs valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, o tuo pačiu neatitinka Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 30 ir 31 str. reikalavimų, todėl neturi teisės gauti netekto darbingumo pensiją.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime (b. l. 70–72) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo nėra įgijęs, todėl neturi teisės gauti netekto darbingumo pensiją.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Atsakovo atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais. Atkreipė dėmesį, kad net ir tuo atveju, jei pareiškėjas dirbtų įkalinimo įstaigoje, jis nebūtų draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu.
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl teisės į netekto darbingumo pensijos išmokėjimą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra pripažintas iš daleis darbingu – jam nustatytas 40 proc. darbingumas (b. l. 15). Pareiškėjas 2012 m. birželio 6 d. su prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių, prašydamas jam mokėti pensiją ar neįgalumo pašalpą. VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2012 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. (10.55-02)3-73861 atsisakė pareiškėjui mokėti netekto darbingumo pensiją, kadangi nėra duomenų apie pareiškėjos valstybinio socialinio draudimo stažą (b. l. 21). Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, apskundė jį VSDFV (b. l. 23), tačiau VSDFV 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5119 pareiškėjo skundo netenkino ir konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neturi teisės gauti netekto darbingumo pensiją.
Teismas pažymi, kad pagal Pensijų įstatymo 28 str. 1 d. teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją turi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, jeigu šie asmenys atitinka Pensijų įstatymo 30 ir 31 str. nustatytas sąlygas. Taigi, nors pareiškėjas ir atitinka vieną iš sąlygų netekto darbingumo pensijai gauti, t. y. pareiškėjas yra pripažintas iš dalies darbingu (b. l. 15), tačiau, kaip matyti iš nurodytos Pensijų įstatymo nuostatos, asmuo, norintis gauti netekto darbingumo pensiją, taip pat turi atitikti ir Pensijų įstatymo 30 ir 31 str. nustatytas netekto darbingumo pensijos skyrimo sąlygas.
Pensijų įstatymo 30 str. 1 d. nustatyta, jog asmuo, kuriam pirmą kartą nustatomas darbingumo lygis ir kuris pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu, įgyja teisę gauti netekto darbingumo pensiją, jeigu pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu dieną jis turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, jog asmuo, neturėjęs teisės gauti netekto darbingumo pensijos pagal šio straipsnio 1 d. nurodytą sąlygą, įgyja teisę ją gauti tuo atveju, jeigu jis minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai turi pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu, pakartotinai jį tikrinant, dieną arba kreipimosi dėl pensijos dieną.
Pažymėtina, kad Pensijų įstatymo 31 str. 1 d. nustatyta, jog asmenims, kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, nustatomas toks minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas netekto darbingumo pensijai: kol asmeniui sukanka 22 metai, – 2 mėnesiai, sukakus 22 metams, minimalus stažas kasmet didinamas 2 mėnesiais per metus, sukakus 38 metams, minimalus stažas kasmet didinamas šešiais mėnesiais per metus, bet negali viršyti minimalaus stažo, nustatyto senatvės pensijai.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas gimęs 1977 m. balandžio 10 d. (b. l. 18), taigi prašymo dėl netekto darbingumo pensijos mokėjimo metu pareiškėjo amžius buvo 34 metai, todėl, atsižvelgiant į Pensijų įstatymo 31 str. 1 d., minimalus stažas, kurį turi turėti pareiškėjas, norėdamas gauti netekto darbingumo pensiją, yra 2 metai ir 2 mėnesiai.
Pensijų įstatymo 40 str. 4 d. nustatyta, kad kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintuose Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) nurodytus dokumentus, būtinus pensijai skirti. Nuostatų 57.2. nurodyta, kad prie prašymo skirti netekto darbingumo pensiją turi būti pridėti ir dokumentai, įrodantys asmens stažą. Nors pareiškėjas šio reikalavimo nesilaikė, atsakovas savo iniciatyva patikrino duomenis apie pareiškėjo darbą Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų registre, tačiau duomenų, jog pareiškėjas būtų dirbęs nenustatė. Fakto, kad pareiškėjas neturi minimalaus stažo, neneigia ir pats pareiškėjas.
Taigi, nors pareiškėjas ir yra pripažintas iš dalies darbingu, tačiau jis neatitinka Pensijų įstatymo 30 ir 31 str. nustatytų sąlygų, todėl, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Atmesti pareiškėjo L. V. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Milda Vainienė
Liuda Arlauskienė
Arūnas Kaminskas