Civilinės bylos Nr. e2S-2508-864/2025

                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12267-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3;

3.3.1.18; 3.3.2.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-21921-1171/2025 pagal ieškovių akcinės bendrovės „AUGA group“, uždarosios akcinės bendrovės „AVG investment“, uždarosios akcinės bendrovės „Biržulių pienas“, uždarosios akcinės bendrovės „Panemunės pienas“, uždarosios akcinės bendrovės „Gudelių pienas“, uždarosios akcinės bendrovės „Buktos pienas“, žemės ūkio bendrovės „AUGA Jurbarkai“, žemės ūkio bendrovės „AUGA Lankesa“, žemės ūkio bendrovės „AUGA Želsvelė“, žemės ūkio bendrovės „AUGA Spindulys“, žemės ūkio bendrovės „AUGA Žadžiūnai“, uždarosios akcinės bendrovės „AUGA Ramučiai“, žemės ūkio bendrovės „AUGA Gustoniai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovės akcinė bendrovė (toliau – AB) „AUGA group“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „AVG investment“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Biržulių pienas“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Panemunės pienas“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gudelių pienas“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Buktos pienas“, žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) „AUGA Jurbarkai“, žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) „AUGA Lankesa“, žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) „AUGA Želsvelė“, žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) „AUGA Spindulys“, žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) „AUGA Žadžiūnai“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „AUGA Ramučiai“, žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) „AUGA Gustoniai“ (toliau visos kartu – ir ieškovės) kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu atsakovui AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovui pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus, t. y. perduoti notaro vykdomąjį įrašą antstoliui vykdyti, o jei vykdomasis įrašas perduotas ir vykdomoji byla užvesta – uždrausti antstoliui vykdyti priverstinio išieškojimo veiksmus, įskaitant ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą – iš AB „AUGA group“, UAB „AVG investment“, UAB „Biržulių pienas“, UAB „Panemunės pienas“, UAB „Gudelių pienas“, UAB „Buktos pienas“, ŽŪB „AUGA Lankesa“, ŽŪB „AUGA Želsvelė“, ŽŪB „AUGA Spindulys“, ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“, UAB „AUGA Ramučiai“ ir ŽŪB „AUGA Gustoniai“ pagal reikalavimus, kylančius iš 2020 m. lapkričio 25 d. kredito linijos sutarties Nr. KS/20-254 su visais jos pakeitimais ir papildymais bei įkeitimo sandorių Nr. 20220200077708 (2020 m. gruodžio 21 d. sutartinis įkeitimas) ir Nr. 30000136481080 (2024 m. kovo 6 d. sutartinis įkeitimas) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

2.       Nurodė, kad reiškiamas prevencinis ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškinyje nurodomos aplinkybės, reiškiamus reikalavimus neabejotinai patvirtina ieškinio turinys bei kartu su ieškiniu teikiami įrodymai. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus atsakovui neteisėtai pradėtų priverstinio išieškojimo veiksmų iš svetimo turto įkeitimu prievoles užtikrinusių ieškovių (subsidiarių skolininkių), būtų apsunkinta ne tik ieškovių veikla, tačiau tai sukeltų rimtą grėsmę restruktūrizavimo procesui ir sėkmingam jo užbaigimui, pakenktų subsidiarių skolininkių įprastai veiklai, padarytų šią visą bylą beprasmę, ką lemtų restruktūrizavimo proceso sužlugdymas. Prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovės siekia išvengti neigiamų priverstinio skolos išieškojimo padarinių (žalos) – turto arešto bei priverstinio turto pardavimo, kuris, pasak ieškovių, vykdomas neteisėtai, ypač iš subsidiarių skolininkių. Tiek turto areštas, tiek priverstinis išieškojimas trikdys ieškovių įprastinę veiklą, ją apsunkins ir taip padidins finansines problemas bei užkirs kelią grupės įmonių sėkmingam restruktūrizavimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 26 d. nutartimi ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

4.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

4.1.                      2020 m. lapkričio 25 d. atsakovas kaip kreditorius sudarė kredito linijos sutartį Nr. KS/20-254 (toliau – Kredito sutartis) su kredito gavėjais, ieškovėmis Žadžiūnai, Lankesa, Jurbarkai, Želsvelė, Spindulys, Gustoniai ir Ramučiai, dėl 7,55 mln. Eur kredito suteikimo. Kiekvieno kredito gavėjo atsakomybė už kito kredito gavėjo prievolių įvykdymą yra solidarioji (Kredito sutarties 1.3.4 punktas). Atsakovas ir ieškovės susitarė užtikrinti skolinius įsipareigojimus, kylančius iš Kredito sutarties, 2020 m. gruodžio 21 d. ir 2024 m. kovo 6 d. įkeitimo sutartimis (toliau – Įkeitimo sutartys). Pagal Įkeitimo sutartis įkeistas skolininkių Žadžiūnai, Lankesa, Jurbarkai, Želsvelė, Spindulys, Gustoniai ir Ramučiai turtas ir kitų likusių ieškovių – Valdymo bendrovės Auga group, AVGinvestment, Biržulių pienas, Panemunės pienas, Gudelių pienas, Buktos pienas, svetimas turtas.

4.2.                      2025 m. sausio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1364-866/2025 Valdymo bendrovei Auga group iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo byla taip pat iškelta ir Jurbarkams. Iškėlus restruktūrizavimo bylas įsigalioja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalyje numatyti draudimai, inter alia draudimas vykdyti prievoles, draudimas atlikti išieškojimą iš bendrovių turto ir kt. Teismas nustatė, kad teisme yra nagrinėjamos bylos dėl restruktūrizavimo bylų iškėlimo ir kitoms grupės įmonėms – Želsvelei, Žadžiūnams, Spinduliui, Gustoniams, Ramučiams. Pastarųjų bendrovių atžvilgiu nagrinėjamose bylose dėl restruktūrizavimo bylų iškėlimo yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nustatyti ribojimai – iki teismo nutarties iškelti nemokumo (restruktūrizavimo) bylą įsiteisėjimo dienos: (i) vykdyti bendrovės prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos; (ii) išieškoti skolas ir ar turtą iš šių bendrovių; (iii) atlikti tam tikrus įskaitymus; (iv) skaičiuoti netesybas ir palūkanas už bendrovių prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos; (v) nustatyti priverstinę hipoteką, servitutą, uzufruktą, įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių vykdymą; (vi) parduoti ar kitaip perleisti bendrovės turtą; (vii) kreditoriams nutraukti su bendrove sudarytas sutartis, sustabdyti ar vienašališkai modifikuoti jų vykdymą ir kt.

4.3.                      2025 m. balandžio 4 d. ieškovės gavo notarės pranešimą Nr. S-161, kuriuo notarė, be kita ko: informavo, kad notarų biuras gavo kreditoriaus (atsakovo) prašymus atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal Kredito sutartį ir Įkeitimo sutartis; pasiūlė ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti atsakovui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu informuoti notarės biurą arba pateikti duomenis dėl atsakovo reikalavimo nepagrįstumo; informavo, kad per šį terminą nesumokėjus atsakovui skolos ir nepranešus apie prievolės įvykdymą ar nepateikus duomenų dėl reikalavimo nepagrįstumo, notarė atliks vykdomąjį raštą.

4.4.                      Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.255 straipsnyje įtvirtinto prevencinio ieškinio institutą, teismas nurodė, jog specifinio ieškinio reikalavimui (uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žalos) užtikrinti gali būti taikoma laikinoji apsaugos priemonė iš dalies ar visiškai sutampanti su ieškinio dalyku. Tačiau ir tokiu atveju šios priemonės taikomos vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra dvi privalomos sąlygos: pirma, kai prašantis jas taikyti asmuo tikėtinai pagrindžia reiškiamą reikalavimą; antra, nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus prašančiam jas taikyti asmeniui, įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo. Vis dėl to, galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti klausimus, kurie bus sprendžiami teismo sprendimu, yra išimtinė. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad vien tik prevencinio ieškinio pareiškimas savaime nesuponuoja pareigos taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4.5.                      CK 1.138 straipsnio, reglamentuojančio civilinių teisių gynimo būdus, 3 punkte nustatytas vienas iš tokių būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises ir neviršydamas savo kompetencijos, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti. Šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1366/2002; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Taigi, ieškovas turi įrodyti, kad veiksmai, kuriuos atlieka atsakovas, yra neteisėti, tačiau kol kas nesukėlė jokių pasekmių. Atsakovo veiksmų neteisėtumas yra esminė prevencinio ieškinio tenkinimo sąlyga.

4.6.                      Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovėms pateikus rašytinius įrodymus pagrindžiančius, kad atsakovui galimai vykdant pradėtus priverstinio išieškojimo veiksmus iš subsidiarių skolininkų gali būti sukelti neigiami padariniai ieškovėms (priverstinis išieškojimas trikdys ieškovių įprastinę veiklą, ją apsunkins ir taip padidins finansines problemas bei užkirs kelią grupės įmonių sėkmingam restruktūrizavimui), bei nesant akivaizdžių duomenų apie priimto ieškinio nepagrįstumą, atsižvelgiant į byloje pareikšto reikalavimo esmę ir galimus teisinius padarinius, siekiant išlaikyti status quo tol, kol teismas išnagrinės šalių ginčą iš esmės ir priims sprendimą, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti ieškovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimų esmę, teismas nurodė, kad aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumo išsaugojimą. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių konkrečiu atveju, galimo ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Atsakovas AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas (toliau – ir atsakovas, ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti skubiai vykdytina nutartimi. Atskirajame skunde nurodo, kad:

5.1.                      Ieškinyje pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pats ieškinys grindžiamas tik hipotetinėmis prielaidomis, subjektyviais ieškovių pasvarstymais apie būtinumą užkirsti kelią atsakovo pradėtiems išieškojimo veiksmams. Ieškovės pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį tik tuo tikslu, kad byloje atsakovo atžvilgiu būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios ieškovėms galimybes net ir nesėkmingų restruktūrizavimo procesų atveju toliau išvengti 2020 m. lapkričio 25 d. kredito linijos sutartimi Nr. KS/20-254 prisiimtų įsipareigojimų vykdymo neapibrėžtą laiką.

5.2.                      Priešingai nei nurodo ieškovės, atsakovas nėra pradėjęs išieškojimo veiksmų ir nėra gavęs vykdomųjų įrašų dėl skolos pagal įkeitimo sandorius Nr. 202202000077708 bei Nr. 3000013648108 išieškojimo. Antra, ŽŪB „AUGA Lankesa“, ŽŪB „AUGA Želsvelė“, ŽŪB „AUGA Spindulys“, ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“, UAB „AUGA Ramučiai“ ir ŽŪB „AUGA Gustoniai“ restruktūrizavimo bylos nebus iškeltos, kadangi bendrovės yra nemokios bei negyvybingos (tokią šių teisinių procesų būsimą baigtį galima numatyti, remiantis visa eile faktų: i) Šiaulių apygardos teismas 2025 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-227-856/2025 atsisakė iškelti ŽŪB „AUGA Spindulys“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankrotą (nutartis neįsiteisėjusi); ii) Kauno apygardos teismas 2025 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-669-1060/2025 atsisakė iškelti ŽŪB „AUGA Želsvelė“ restruktūrizavimo bylą (nutartis neįsiteisėjusi); iii) Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-307-407/2025 nutarė panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartį ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ŽŪB „AUGA Gustoniai“ perdavė nagrinėti iš naujo; iv) Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-280-450/2025 nutarė panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ŽŪB „AUGA Lankesa“ perdavė nagrinėti iš naujo; v) Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-292-407/2025 nutarė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartį ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ perdavė nagrinėti iš naujo; vi) Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-337-881/2025 nutarė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „AUGA Ramučiai“ perdavė nagrinėti iš naujo). Ieškovės, pateikdamos neteisingą informaciją, suklaidino teismą, dėl ko skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina ne būsimo teismo sprendimo įvykdomumą, o tenkina išimtinai ieškovių neteisėtus ir nesąžiningus asmeninius interesus, sudaro galimybę ieškovėms pasiekti jų nesąžiningų ir neteisėtų tikslų, t. y. kuo ilgiau vilkinti ateityje neišvengiamai prasidėsiantį priverstinį skolos atsakovui išieškojimą arba bankroto procedūras.

5.3.                      Neegzistuoja nei viena CPK įtvirtinta būtinoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones: i) ieškinys nėra prima facie pagrįstas; ii) nebuvo įrodyta, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimas teismo sprendimas taps neįvykdomas ar jo įvykdymas pasunkės, ar egzistuoja grėsmė žalai kilti. 

5.3.1.                      Iš byloje priimtos skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas nevertino ieškinio preliminaraus pagrįstumo, kadangi nebuvo atsižvelgta į šias reikšmingas aplinkybes: a) ieškinys paremtas hipotetinėmis prielaidomis, kad atsakovas ketina atlikti priverstinio išieškojimo veiksmus, pažeisdamas JANĮ 28 straipsnio 1 dalies imperatyvias normas ir teismų pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Tokią savo poziciją ieškovės grindžia vieninteliu argumentu – notarės Jurgitos Šukienės 2025 m. balandžio 4 d. pranešimu apie gautą kreditoriaus prašymą išduoti vykdomuosius įrašus. Atsakovas tvirtina, kad kreipėsi į notarę su tokiu prašymu, tačiau pažymi, kad notarė atsisakė išduoti vykdomuosius įrašus. Teismas, prieš skundžiama nutartimi pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, šio fakto viešuosiuose registruose nepatikrino, taip pat nepaprašė ieškovių pateikti įrodymus apie vykdomųjų įrašų išdavimą (išrašų iš viešųjų registrų). Be to, net jei notarė ir būtų išdavusi atsakovui vykdomuosius įrašus, pats vykdomųjų įrašų išdavimo faktas negalėtų būti laikomas išieškojimo iš atsakovui įkeisto ieškovių turto pradžia, kadangi pagal CPK 634 straipsnio nuostatas priverstinį išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus vykdo tik tam specialius įgaliojimus turintis subjektas – antstolis.

5.3.2.                      Pasak apelianto, ieškinio reikalavimų, taip kaip jie suformuluoti ieškinyje, objektyviai neįmanoma patenkinti. Ieškiniu prašoma uždrausti atsakovui priverstinai išieškoti pagal reikalavimus ieškovėms iki dalies iš ieškovių (ŽŪB „AUGA Jurbarkai“, ŽŪB „AUGA Lankesa“, ŽŪB „AUGA Želsvelė“, ŽŪB „AUGA Spindulys“, ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“, UAB „AUGA Ramučiai“ ir ŽŪB „AUGA Gustoniai“) restruktūrizavimo bylų pabaigos. Apelianto teigimu, labai tikėtina, kad šioms bendrovėms restruktūrizavimo bylos apskritai nebus iškeltos (išskyrus ŽŪB „AUGA Jurbarkai“, kuri jau yra restruktūrizuojama), o dar svarbiau yra tai, kad po to, kai teismai įsiteisėjusiomis nutartimis bet kuriai iš šių paminėtų bendrovių atsisakys iškelti restruktūrizavimo bylas ir nustos galioti teismų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl išieškojimo sustabdymo, atsakovas įgytų teisę tos konkrečios bendrovės atžvilgiu nedelsdamas pradėti išieškojimo veiksmus iš prievolių užtikrinimui įkeisto jos turto, bet to negalės padaryti dėl šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

5.3.3.                      Apeliantas taip pat pažymi, kad ieškovėms ŽŪB „AUGA Lankesa“ (Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1444-601/2024), ŽŪB „AUGA Spindulys“ (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-495-357/2024), ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-493-569/2024), UAB „AUGA Ramučiai“ (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-498-650/2024) ir ŽŪB „AUGA Gustoniai“ (Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-351-544/2024) atžvilgiu inicijuojamose restruktūrizavimo bylose jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta jų atžvilgiu išieškoti skolas. Taigi, skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dubliuoja šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl yra perteklinės ir turi būti panaikintos. Ieškovių prašomų šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių netaikius būsimo teismo sprendimo byloje įvykdymas nepasunkės, nes ieškovių interesai jau dabar yra apsaugoti kitose bylose teismų priimtomis nutartimis, taip pat yra saugomi imperatyvių JANĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatų.

6.       Ieškovės AB „AUGA group“, UAB „AVG investment“, UAB „Biržulių pienas“, UAB „Panemunės pienas“, UAB „Gudelių pienas“, uždarosios akcinės bendrovės „Buktos pienas“, ŽŪB „AUGA Jurbarkai“, ŽŪB „AUGA Lankesa“, ŽŪB „AUGA Želsvelė“, ŽŪB „AUGA Spindulys“, ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“, UAB „AUGA Ramučiai“, ŽŪB „AUGA Gustoniai“ atsiliepime prašo apelianto atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad:

6.1.                      Ieškinyje nurodytos aplinkybės yra teisingos ir pagrįstos. Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovės nieko neminėjo apie tai, kad atsakovas jau yra gavęs vykdomuosius įrašus dėl skolos išieškojimo pagal įkeitimo sandorius Nr. 202202000077708 ir Nr. 300013648108. Ieškinio 36 punkte aiškiai matyti, kad ieškovės, kalbėdamos apie pradėtus priverstinio išieškojimo veiksmus, referuoja ne į ką kitą, bet būtent į kreipimąsi į notarą: „Citadelės priverstinio išieškojimo veiksmai iš Skolininkių turto (kreipimasis į notarą vykdomojo įrašo) yra neteisėti ir keliantys realios žalos <...>“. Iš tokios formuluotės ir prevencinio ieškinio instituto kilmės galima suprasti, kad ieškovės, remdamosis notarės pranešimu ir ankstesniu atsakovo elgesiu kitose restruktūrizavimo bylose, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovas gali imtis tokių veiksmų, tačiau niekur ieškinyje kategoriškai neminėjo, kad atsakovas jau yra gavęs vykdomuosius įrašus. Skundžiamoje nutartyje šie atsakovo veiksmai taip pat yra įvardijami kaip galimai pradėti. Negana to, pats atsakovas skundo 4 puslapyje prisipažino, kad, visgi, kreipėsi į notarę dėl minėto prašymo, tačiau notarė atsisakė išduoti vykdomuosius įrašus. Šis faktas tuo labiau patvirtina ieškovių įtarimą apie atsakovo ketinimus.

6.2.                      Atsakovas kategoriškai teigia, jog ieškovės pateikė neteisingą informaciją apie restruktūrizavimo bylų būseną teismui, tačiau atsakovė naujai atsiradusius faktus (2025 m. gegužės 30 d. nutartis dėl ŽŪB „AUGA Želsvelė“ ir ŽŪB „AUGA Spindulys“), apie kuriuos ieškovės ieškinio pateikimo metu niekaip negalėjo žinoti, pateikia kaip informaciją, kuri jau turėjo būti pateikta teismui su ieškiniu. Ieškinyje matyti, kad visos faktinės aplinkybės apie ieškovių restruktūrizavimo bylas 2025 m. balandžio 29 d. buvo pateiktos pagal tuometinę situaciją. Visos atsakovo nurodytos nutartys, pagal kurias tariamai galima numatyti neigiamą restruktūrizavimo bylų eigą yra arba neįsiteisėjusios, arba klausimas dėl bylos iškėlimo yra gražintas nagrinėti iš naujo, taigi, šiuo metu nėra jokių objektyvių galimybių teigti, kad restruktūrizavimo bylos nebus iškeltos, kadangi bylos bus toliau nagrinėjamos, o priimti sprendimai/nutartys galės būti skundžiami.

6.3.                      Pasisakydamos dėl atsakovo teiginio apie AB „AUGA group“ ir ŽŪB „AUGA Jurbarkai“ restruktūrizavimo planų patvirtinimo tikėtinumo, nurodo, kad pats restruktūrizavimo procesas yra sudėtingas ir dinamiškas, santykiai su kreditoriais yra besikeičiantys ir skirtingi, todėl kategoriškai nuspėti, jog nebus gautas didžiųjų kreditorių pritarimas, yra ne tik neprotinga, bet iš esmės ir neįmanoma. Tokiais teiginiais atsakovas iš esmės niekaip nepagrindžia skundo reikalavimo ir priimtos nutarties nepagrįstumo. Atkreipia dėmesį, kad, nors atsakovas teigia, jog dalis įmonių yra negyvybingos ir nemokios, tačiau konkrečios informacijos, kuri pagrįstų tokius teiginius, nepateikia, o remiasi tik savo pamąstymais ir pateiktu bylų statuso sąrašu. Galiausiai, kiekvienos atskiros bendrovės gyvybingumo klausimas bus išspręstas būtent teismo, priimant procesinius sprendimus, todėl iki tokių sprendimų priėmimo ir įsiteisėjimo bet kokie atsakovo teiginiai tiesiog yra nereikšmingi.

6.4.                      Priešingai nei teigia atsakovas, egzistuoja CPK įtvirtintos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pirma, ieškinyje pateikti argumentai nėra tiesiog prielaidos ar hipotetiniai pamąstymai, tai yra konkrečios ir pagrįstos išvados pagal tuo metu buvusius žinomus faktus – notarės 2025 m. balandžio 4 d. atsiųstą pranešimą ir ankstesnį atsakovo priešišką elgesį kitose restruktūrizavimo bylose. Be to, mažai tikėtina, jog atsakovas kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įrašo išdavimo be jokių ketinimų, kadangi šis veiksmas yra būtinas norint pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Pasak ieškovių, ateityje išlieka grėsmė, jog atsakovė vėl bandys gauti vykdomąjį įrašą ir toliau tęsti priverstinį skolos išieškojimą, be kita ko, išlieka atsakovo galimybė skųsti notarės sprendimą. Antra, atsakovas iš esmės netinkamai suprato nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslą, kadangi jos yra skirtos apsaugoti ne kiekvieną iš ieškovių atskirai, bet priešingai – jų esmė apsaugoti kiekvienos iš jų restruktūrizavimo procesus kaip visumą. Visos ieškovės (tiek skolininkės, tiek svetimo turto įkaito davėjos) yra neatsiejamai susijusios ekonominiais ryšiais, dėl to kiekvienos iš jų gyvybingumas, dėl to ir restruktūrizavimo proceso veiksmingumas, priklauso ne nuo pavienių įmonių sėkmės, bet nuo jų visumos. Dėl šios priežasties yra svarbu, kad, net jei ir vienai iš įmonių nebus iškelta restruktūrizavimo byla, jos visos išliktų gyvybingos ir nebūtų išeikvotas visas jų turtas ar kitaip apribotos pajamos.

6.5.                      Atsakovas teigia, jog nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dubliuojasi su kai kurių ieškovių restruktūrizavimo bylose jau pritaikytomis, o tiksliau – draudimu jų atžvilgiu išieškoti skolas, dėl to nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir turi būti panaikintos. Ieškovės su šiuo atsakovo teiginiu nesutinka, kadangi skiriasi aptariamų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – apsaugoti ieškovių visumą, kadangi jos yra glaudžiai susijusios stipriais ekonominiais ryšiais, dėl ko bent iš vienos iš ieškovių vykdomas priverstinis skolos išieškojimas gali pakenkti visoms ieškovėms, be kita ko, visai įmonių grupei. Tuo tarpu atsakovo minimos restruktūrizavimo bylų metu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apsaugo tik dalį ieškovių nuo tiesiogiai prieš jas vykdomo skolų išieškojimo, tačiau nesuteikia garantijos ar kitokios apsaugos, kad nebus padaryta tiesioginė žala vykdant priverstinį išieškojimą iš kitų, ekonomiškai susijusių grupės įmonių, kurių pajamos ir pagalba yra itin svarbi sėkmingam restruktūrizavimui.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria teismas tenkino ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų motyvų kontekste.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo 

10.       Ieškovės kreipėsi į teismą, prašydamos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus, t. y. perduoti notaro vykdomąjį įrašą antstoliui vykdyti, o jei vykdomasis įrašas perduotas ir vykdomoji byla užvesta – uždrausti antstoliui vykdyti priverstinio išieškojimo veiksmus, įskaitant ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą – iš AB „AUGA group“, UAB „AVG investment“, UAB „Biržulių pienas“, UAB „Panemunės pienas“, UAB „Gudelių pienas“, UAB „Buktos pienas“, ŽŪB „AUGA Lankesa“, ŽŪB „AUGA Želsvelė“, ŽŪB „AUGA Spindulys“, ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“, UAB „AUGA Ramučiai“ ir ŽŪB „AUGA Gustoniai“ pagal reikalavimus, kylančius iš 2020 m. lapkričio 25 d. kredito linijos sutarties Nr. KS/20-254 su visais jos pakeitimais ir papildymais bei įkeitimo sandorių Nr. 20220200077708 (2020 m. gruodžio 21 d. sutartinis įkeitimas) ir Nr. 30000136481080 (2024 m. kovo 6 d. sutartinis įkeitimas) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. 

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 26 d. nutartimi ieškovių prašymą tenkino, prašytas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Atsakovas, nesutikdamas su minėta nutartimi, 2025 m. birželio 3 d. padavė atskirąjį skundą.

12.       Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

13.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartimi buvo priimtas ieškovių atsisakymas nuo ieškinio ir civilinė byla Nr. e2-21921-1171/2025 pagal ieškovių ieškinį atsakovui dėl užkirtimo kelio teisę pažeidžiantiems veiksmams ir uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, nutraukta, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi panaikintos 2025 m. gegužės 26 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taigi, nutraukus civilinę bylą ir panaikinus nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neliko apeliacijos objekto, nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo klausimo nagrinėjimas tapo netikslingas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

14.       Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutarties, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). 

15.       Apeliantas 2025 m. birželio 2 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 2025/006337 sumokėjo 57 Eur žyminį mokestį už pateiktą atskirąjį skundą. Sumokėtas žyminis mokestis, procesą nutraukus, grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui (šiuo atveju – apeliantui) (CPK 87 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis), pastarajam išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis, 315 straipsnio 5 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutarties.

Grąžinti atsakovui AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui, juridinio asmens kodas 304940934, 57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) žyminį mokestį.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                         Ramunė Mikonienė