Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-116-540/2016
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01495-2016-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.1., 2.14.
(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2016 m. gegužės 30 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė,
sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei,
nedalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. G., dalyvaujant jo atstovei advokatei Z. R.,
institucijos, priėmusios nutarimą, atstovėms K. B., R. F. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo skundą padavusio asmens A. G. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentui dėl Kauno Visuomenės sveikatos centro 2016 m. sausio 14 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VSC-KAUN-48513119-16 panaikinimo ir bylos nutraukimo,
n u s t a t ė :
Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Ž. V. 2016 m. sausio 14 d. A. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. VSC-KAUP-48500742-16 dėl to, kad 2015 m. lapkričio 13 d., nuo 01.00 val., ir 2015 m. lapkričio 26 d., nuo 00.40 val., kontrolės metu, buvo atliekami sunkiasvorio transporto keliamo triukšmo matavimai gyvenamojo pastato aplinkoje, matuojant į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją, pro šlagbaumą, adresu: (duomenys neskelbtini) atvažiuojančiam ir išvažiuojančiam sunkiasvoriui transportui. Vienbučio gyvenamojo namo aplinkoje ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 48,9 dBA (ribinis lygis 55 dBA), maksimalus garso slėgio lygis siekė 71,2 dBA (ribinis lygis 60 dBA). Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. G. pažeidė Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomenės paskirtis pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-604, 7 punktą. A. G. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 42 straipsnio 2 dalį.
Išnagrinėjęs A. G. administracinio teisės pažeidimo bylą, Kauno visuomenės sveikatos centro direktorius G. K. 2016 m. sausio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VSC-KAUN-48513119-16 pripažino, kad A. G. padarė protokole nurodytą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 42 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė 57 Eur baudą.
Skundą padavęs asmuo A. G. skundu prašo Kauno visuomenės sveikatos centro
2016 m. sausio 14 d. nutarimą panaikinti ir savo skundą grindė tuo, kad Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. To paties įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog triukšmo kontrolę atliekančios valstybės ir savivaldybių institucijos teikia asmenims triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, iš minėto įstatymo 22 straipsnio nuostatų daroma išvada, kad kontrolės institucijos reikalavimus triukšmo šaltinių valdytojai privalo vykdyti, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) nesinaudoja sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, todėl ši bendrovė nėra triukšmo šaltinių valdytoja, dėl ko ji negali daryti įtakos triukšmo šaltiniams. Patikrinimo akte konstatuota, jog net ir nevažiuojant sunkiasvoriam transportui į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją ir neišvažiuojant iš jos pro šlagbaumą, vienbučio gyvenamojo namo viduje (duomenys neskelbtini) ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 21,7 dBA (ribinis lygus 35 dBA), maksimalus garso slėgio lygis siekė 42,8 dBA (ribinis lygus 45 dBA), o gyvenamojo namo aplinkoje ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 41,2 dBA (ribinis lygus 55 dBA), maksimalus garso slėgio lygis siekė 66,5 dBA (ribinis lygus 60 dBA). Tai yra kai kuriais atvejais garso slėgis buvo ties maksimalia riba arba net viršijo ją ir tais atvejais, kai tiriamojo namo aplinkoje „triukšmavo" transportas, neužsukęs į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją. Patikrinimo akte nėra duomenų, ar tiriamojo gyvenamojo namo aplinkoje nebuvo kitų pravažiuojančių transporto priemonių, galėjusių įtakoti garso slėgio lygį tuo metu, kai buvo vykdomas garso lygio nustatymas sunkiasvoriui transportui įvažiuojant ar išvažiuojant iš UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos. Todėl, jeigu garso stiprumo fiksavimo metu triukšmas sklido ne tik nuo transporto, vykstančio į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją, bet ir iš kito šaltinio, nėra pagrindo teigti, jog tiriamojo gyvenamojo namo aplinkoje garso lygis viršijo leistiną maksimalų lygį tik dėl transporto, įvažiuojančio į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją, kaltės. Pareiškėjo teigimu, įvažiavimas į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją yra už 80 metrų nuo tiriamojo gyvenamojo namo, todėl nėra pagrindo manyti, kad variklio garsas pasiekia maksimumą ir triukšmas viršija nustatytas ribas mašinoms sukant į bendrovės teritoriją. Patikrinimo akte nepažymėtas garso matavimo momentas - ar per didelis triukšmas gyvenamojo namo aplinkoje atsiranda dėl sunkiasvorių mašinų pristabdymo prie įvažiavimo į teritoriją šlagbaumo, ar jos sukelia triukšmą, pravažiuodamos pro tiriamąjį namą transporto priemonių variklių. Galiausiai, patikrinimo akte nėra pažymėta, kas tokio lygio triukšmą sukelia - ar tai pravažiuojančios transporto priemonės, ar tai tiriamo gyvenamo būsto aplinkoje parkuojamos sunkiasvorės transporto priemonės užvestais varikliais, ar kiti nuolatinį triukšmą keliantys šaltiniais. Nenustatyti ir triukšmo kėlimo priemonių savininkai. Taigi, pareiškėjas daro išvadą, kad patikrinimo akte užfiksuoti ir pateikti duomenys nėra pakankamai konkretūs, kad jų pagrindu būtų galima nustatyti garso slėgio taikyti administracinę atsakomybę už triukšmo normų viršijimą konkrečiam asmeniui – „UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, nėra identifikuotas ir triukšmo normų viršijimo šaltinis, nėra būtinų duomenų, leidžiančių tiksliai nustatyti triukšmo lygio priežastis, foninio triukšmo matavimo metu buvusių oro sąlygų, nėra tiksliu atstumų iki triukšmo šaltinių.
Teismo posėdžio metu A. G. atstovė advokatė Z. R. nurodė iš esmės tuos pačius skundo argumentus.
Institucija, priėmusi nutarimą, Kauno visuomenės sveikatos centras atsiliepimu į skundą su A. G. skundu nesutinka ir prašo jo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei institucijos atstovė K. B. paaiškino, kad buvo gautas skundas dėl keliamo triukšmo Kauno m. Veiverių g., todėl 2015 m. lapkričio 13 d. ir 26d. buvo atlikti operatyvūs triukšmo kontrolės patikrinimai, kurių metu buvo nustatyti triukšmo ribinių dydžių viršijimai. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. G. pateikė paaiškinimą bei dokumentus, iš kurių buvo nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) turi daugiau kaip 80 nuomininkų, kuriems nuomoja patalpas. Į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją nuolat įvažiuoja ir išvažiuoja sunkiasvorės transporto priemonės, todėl jos vadovas turi užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų dėl keliamo triukšmo. Mano, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra stacionaraus triukšmo šaltinio valdytojas, todėl jos vadovo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas.
Liudytojas A. U. parodė, kad jis gyvena netoli UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos. Nakties metu pro jo namą važiuoja sunkvežimiai, dėl kurių keliamo triukšmo jis negali ilsėtis. Dėl triukšmo kenčia ne tik A. U., bet ir kiti toje gatvėje gyvenantys gyventojai, kurie taip pat yra pasirašę skunduose dėl triukšmo. Pats A. U. yra kreipęsis į sandėlių vadovą, tačiau jis nesprendžia triukšmo klausimų, nors būtų galimybė į teritoriją įvažiuoti kitu keliu. 2015 m. lapkričio mėn. jo name bei prie namo buvo atliekami triukšmo matavimai ir jie buvo matuojami jo gatve pravažiuojant sunkiasvorėm transporto priemonėm.
Liudytoja Ž. V. parodė, kad gavus skundą dėl iš UAB (duomenys neskelbtini) išvykstančių vilkikų keliamo triukšmo, 2015 m. lapkričio 13d. ir 26d. buvo atlikta operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė. Buvo matuojamas į bendrovės teritoriją įvažiuojančių ir išvažiuojančių sunkiasvorių transporto priemonių keliamas triukšmas. Matavimai buvo atliekami fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje bei jo valdos lauke. Matavimo atstumas buvo iki 100 metrų. Matuojant buvo atmetamos transporto priemonės, kurios važiuodavo pro šalį, tačiau neįvažiuodavo bei neišvažiuodavo iš bendrovės teritorijos.
Liudytoja R. K. parodė analogiškai kaip ir liudytoja Ž. V..
Liudytoja A. K. parodė, kad 2015 m. lapkričio 13d. ir 26d. ji bei jos kolega buvo matuojamas transporto priemonių keliamas triukšmas gyvenamojo namo viduje bei lauke. Buvo išmatuotas 30 sunkiasvorių transporto priemonių, kurios įvažiavo arba išvažiavo iš bendrovės teritorijos, sukeltas triukšmas bei pagal formules apskaičiuotas garso slėgio lygis.
Skundas tenkintinas
Iš bylos medžiagos bei priimto skundžiamo nutarimo matyti, kad Kauno visuomenės sveikatos centro 2016 m. sausio 14d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VSC-KAUN-48513119-16 A. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 42 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2015 m. lapkričio 13 d. nuo 1.00 val. ir 2015 m. lapkričio 26 d. nuo 00.40 val. Kauno m., Veiverių 150 kontrolės metu buvo atliekami sunkiasvorio transporto keliamo triukšmo matavimai gyvenamojo pastato aplinkoje matuojant į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją pro šlagbaumą atvažiuojančiam ir išvažiuojančiam sunkiasvoriam transportui. Vienbučio gyvenamojo namo aplinkoje ekvivalentinio garso slėgio lygis siekė 48,9 dBA (ribinis lygis 55dBA), maksimalus garso slėgio lygis siekė 71,2 dBA (ribinis lygis 60 dBA. Tuo pažeidė Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-604, 7 punkto reikalavimus.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 42 str. 2 d. numatyta atsakomybė asmenims už higienos norminių aktų bei Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, baustiems administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus.
Kaip matyti, Institucija skundžiamame nutarime konstatavo, kad A. G. administraciniame kaltinime nurodytais veiksmais pažeidė Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-604, 7 punkto reikalavimus, tuo padarydamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.
Iš administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų matyti, kad Kauno visuomenės sveikatos centras, pagal gautą fizinio asmens skundą dėl vilkikų išvykstančių iš UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos keliamo triukšmo (b. l. 25), 2015 m. lapkričio 13, 26 ir 27 dienomis atliko valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini) . Kontrolė atlikta vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose ir jų aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604, reikalavimais. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atliko sunkiasvorio transporto keliamo triukšmo matavimus gyvenamojo namo pastato aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini) , matuojant į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją atvažiuojančio ir išvažiuojančio sunkiasvorio transporto keliamą triukšmą. Tyrimas atliktas vadovaujantis LST ISO 1996-l:2004/P:2005, LST ISO 1996-2:2008/P:2010 (išskyrus 6.6), duomenys užfiksuoti Akustinio triukšmo tyrimo protokole Nr. F-K-T-527 (b. l. 38-40). Kontrolės metu nustatyta, jog vienbučio gyvenamojo namo viduje (gyvenamajame – miegamajame kambaryje), adresu (duomenys neskelbtini) , ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 23,3 dBA, maksimalaus garso slėgio lygis siekė 44,8 dBA. Vienbučio gyvenamojo namo aplinkoje ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 48,9 dBA, maksimalus garso slėgio lygis 71,2 dBA (ribinis lygis 60 dBA, norma viršijama 11,2 dBA) (HM 33:2011, p. 7). Nevažiuojant sunkiasvoriui transportui, vienbučio gyvenamojo namo viduje ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 21,7 dBA, maksimalus - 42,8 dBA. Gyvenamojo namo aplinkoje ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 41,2 dBA, maksimalus -66,5 dBA (ribinis lygis 60 dBA, norma viršijama 6,5 dBA) (HN 33:2011, p. 7). Gyvenamojo namo aplinkoje maksimalaus garso slėgio lygio viršijimai pažeidžia Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punktą. Duomenys apie patikrinimą bei patikrinimo rezultatus užfiksuoti Kauno visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 1 d. patikrinimo akte Nr. 36 -922(7) (b. l. 35-37).
UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. G. 2015 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. SD-AD-48-15 Kauno visuomenės sveikatos centrui pateikė paaiškinimą, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagrindinis veiklos objektas yra negyvenamųjų patalpų nuoma. Teigė, jog dėl nuomininkų vykdomos veiklos krovinių įvežimas ir išvežimas į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją vyksta nepertraukiamai. Įmonei priklausantys krovininiai automobiliai išnuomoti kitiems juridiniams asmenims. Kaip įrodymus pateikė įmonės įstatų kopiją, nuomininkų sąrašą bei pavyzdinį Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties egzempliorių. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius 2015 m. gruodžio 30 d. rašte Nr. SD-AD-48-15 teigė, jog kartu su nuomininkais ieškos galimybių pašalinti esamus pažeidimus. (b. l. 44-70).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 42 str. 2 d. numatyta norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, tai yra šio pažeidimo esmę sudaro tam tikrų taisyklių pažeidimas. Todėl administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodomi atitinkami norminiai aktai, kurių pažeidimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltinamas. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokole bei skundžiamame Institucijos nutarime nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administraciniame kaltinime nurodytais veiksmais pažeidė Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punktą. Tuo tarpu pastebėtina, kad minėtų normų 1 punkte nurodyta, jog ši higienos norma nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas Nr. IX 2499 apibrėžia, kad stacionarus triukšmo šaltinis – triukšmo šaltinis, kurio buvimo vieta yra nekintama. Atitinkamai judrus triukšmo šaltinis – motorinės transporto priemonės ir kiti judantys mechanizmai, skleidžiantys triukšmą. Todėl už higienos normos HN 33:2011 pažeidimą atsako tik stacionaraus triukšmo šaltinio valdytojas (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1348-319/2014). Iš to seka, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą atsako tik stacionaraus triukšmo šaltinio valdytojas. Šiuo atveju tiktai UAB (duomenys neskelbtini) teritorija yra stacionari. Tuo tarpu sunkiasvoris transportas, atvažiuojantis į teritoriją bei iš jos išvažiuojantis, yra mobilus. Nei vienas sunkiasvoris transportas nedirba toje pačioje vietoje visą laiką. Be to iš bylos duomenų matyti, kad garso slėgio lygis buvo matuojamas ne UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, nebuvo nustatinėjamas galimai bendrovės teritorijoje dirbančių keltuvų keliamas triukšmas, o iš šios teritorijos išvažiuojant ir įvažiuojant transporto priemonėms. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad A. G. administraciniame kaltinime nurodytais veiksmais pažeidė Lietuvos higienos normos HN 22:2011 7 punktą.
Pažymėtina ir tai, kad Higienos normos HN 22:2011 2 punktas nustato, kad triukšmo ribiniai dydžiai taikomi ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo stacionaraus triukšmo šaltinio pastatų sienų, taigi akivaizdu, kad šis atstumas negali būti išmatuotas esant judriam triukšmo šaltiniui. Be to, skundą padavęs asmuo A. G. skunde nurodė, jog įvažiavimas į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją yra už 80 metrų nuo tiriamojo gyvenamojo namo, priklausančio A. U.. Akustinio triukšmo tyrimo protokole atstumas nenurodytas. Krovos darbų keliamas triukšmas bendrovės teritorijoje matuotas nebuvo. Iš liudytojos Ž. V. parodymų matyti, kad matavimo atstumas buvo iki 100 metrų. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad nuo UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos iki A. U. gyvenamosios vietos buvo nustatytas didesnis atstumas, nei numatyta Higienos normos HN 22:2011 2 punkte.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagrindinis veiklos objektas yra negyvenamųjų patalpų nuoma (b. l. 55). Iš byloje esančio nuomininkų sąrašo (b. l. 65-67) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) dėl patalpų nuomos yra sudariusi daugiau nei 80 nuomos sutarčių tiek su fiziniais, tiek su juridiniais asmenimis, kurių veikla labai įvairi. Dalis nuomininkų užsiima muitinės tarpininkų bei logistikos veikla ir tos įmonės dirba visą parą, ko rezultate krovinių įvežimas ir išvežimas vyksta nepertraukiamai. UAB (duomenys neskelbtini) krovininių automobilių savo ūkinėje veikloje nenaudoja. (b. l. 44, 45, 68) Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2015 m. lapkričio 13d. ir 26 d. atliktos valstybinės operatyviosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nebuvo nustatyta kokioms įmonėms priklausančios sunkiasvorės transporto priemonės tikrinimo metu įvažiavo ir išvažiavo iš UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog UAB (duomenys neskelbtini) vadovas yra atsakingas už minėtų transporto priemonių sukeltą triukšmą.
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamuose sprendimuose padarytomis išvadomis, jog byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padaryti administraciniai teisės pažeidimai.
Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių, patikimų ir neginčijamų A. G. kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 42 straipsnio 2 dalyje, įrodymų. Visos abejonės vertinamos pažeidėjo naudai, todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, Kauno Visuomenės sveikatos centro 2016 m. sausio 14 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VSC-KAUN-48513119-16 naikintinas ir byla A. G. atžvilgiu nutrauktina. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1punktas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u t a r ė :
Skundą tenkinti visiškai.
Panaikinti Kauno Visuomenės sveikatos centro 2016 m. sausio 14 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VSC-KAUN-48513119-16 ir administracinę bylą A. G. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 42 straipsnio 2 dalyje sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Violeta Miceikienė