Administracinė byla Nr. A-92-822/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03047-2022-4
Procesinio sprendimo kategorija 18.4.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – M. S.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja R. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti: Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2022 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 1SS-1544-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; NŽT Kauno miesto skyriaus 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 8SD-3817-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo ir atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ dalį, kuria atsisakyta pretendentui P. P. G. atkurti nuosavybės teises, perduodant lygiaverčius žemės sklypus; įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusią neatkurtą buvusios savininkės I. G. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtą žemę pretendentui P. P. G., perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste (lygiaverčiu sklypu Kauno m., įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti (per plotą)), taip pat lygiavertį sklypą Kauno m., įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti per vertę.
2. Pareiškėja nurodė, kad ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini. Pretendentai buvo pateikę prašymą atkurti nuosavybės teises į I. G. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini). P. P. G. (mirė (duomenys neskelbtini)), kurio įpėdiniai – M. S. ir pareiškėjos R. A. tėvas – V. P. G. (mirė (duomenys neskelbtini)), kurio įpėdinė yra pareiškėja R. A., liko neatkurta žemės dalis – 0,0500 ha. 2021 m. gruodžio mėnesį paaiškėjo, kad buvusios savininkės I. G. iki 1940 metų turėtos žemės vietoje dar yra laisvos (neužstatytos) ir galimos grąžinti natūra pretendentams žemės. Tačiau 2022 m. kovo mėnesį paaiškėjo, jog visgi šioje vietoje negali būti formuojamas natūra grąžintinas žemės sklypas, kadangi Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius pateikė informaciją, jog pakartotinai išnagrinėjus teritorijos dalį prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. buvusių savininkų P. ir I. G. turėtos žemės vietoje, laisvos (neužstatytos) žemės nėra, kadangi nagrinėjamos teritorijos dalis pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą patenka į šlaitų teritorijas.
3. Pareiškėja paaiškino, kad ji, būdama P. P. G. įpėdinio V. P. G. įpėdinė, kartu su kita P. P. G. įpėdine M. S. 2022 m. liepos 11 d. NŽT Kauno miesto skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės I. G. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtą žemę pretendentui P. P. G., perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste (lygiaverčiu sklypu Kauno m., įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti (per plotą)), o taip pat lygiavertį sklypą Kauno m., įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti per vertę. Tačiau ginčijamais sprendimais prašymas nebuvo patenkintas.
4. Pareiškėja pažymėjo, jog atsakovas nepagrįstai nurodė, kad pretendentas P. P. G. 1993 m. rugpjūčio 9 d. prašyme, išreikšdamas valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nurodė nuosavybės teisių atkūrimo būdą – natūra (prašyme pabrauktas pasirinktas atkūrimo būdas). Tačiau prašymo blanke yra nurodyti nuosavybės teisių atkūrimo būdai – natūra, ekvivalentine natūra, išpirkimu (tokios tai rūšies ar vertės turto perdavimu nuosavybėn neatlygintinai ekvivalentine natūra) ir suteikiant valstybės vienkartines išmokas arba išduodant akcijas, įskaitymu panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto atėmimo, bei nurodyta, kad nereikalingą išbraukti. Šiuo atveju pretendentas P. P. G., teikdamas 1993 m. rugpjūčio 9 d. prašymą, neišbraukė nei vieno nuosavybės teisių atkūrimo būdo, tik pabraukė nuosavybės teisių atkūrimo būdą – natūra, kadangi prioritetą visuomet teikė būtent šiam būdui. Tačiau, teikiant prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pretendentui nebuvo žinomos realios galimybės susigrąžinti žemę natūra. Todėl, pareiškėjos teigimu, nebuvo pagrindo teigti, kad pretendentas atsisakė visų kitų nuosavybės teisių atkūrimo būdų ir pasirinko vienintelį būdą – atkurti nuosavybės teises natūra. Pareiškėja pažymėjo, kad suformuotoje teismų praktikoje yra konstatuota, jog nuosavybės teisių atkūrimo įstatymuose atkūrimo būdų sąvokos „ekvivalentine natūra“ ir „lygiaverčiu žemės sklypu“ iš esmės yra tapačios, pagal minėtas sąvokas suteikiamas ne nacionalizuotas žemės sklypas, o žemės sklypas kitoje pretendento pasirinktoje vietoje. Taigi, prašyme atkurti nuosavybės teises nurodytas būdas – nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymas gražinant nusavintą turtą ekvivalentine natūra, turi būti suprantamas tapačiai nusavinto turto gražinimui lygiaverte natūra, todėl prašymo pateikimo metu pareikšta valia turi būti nuosekliai realizuojama ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui (toliau – ir Atkūrimo įstatymas).
5. Pareiškėja teigia, jog 2022 m. kovo mėnesį, paaiškėjus, kad buvusioje I. G. žemėvaldoje visgi negali būti formuojamas natūra grąžintinas žemės sklypas, kadangi nagrinėjamos teritorijos dalis pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą patenka į šlaitų teritorijas, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisiu atkūrimo, nesant galimybės pagal ši įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalėjo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Taigi, atsakovui nustatyta pareiga apima ne tik piliečių (pretendentų) informavimą, kad nėra galimybės grąžinti buvusio savininko turėtą žemę natūra, bet ir raštišką pasiūlymą rinktis kitus Atkūrimo įstatyme numatytus atkūrimo būdus. Tačiau šiuo atveju NŽT nepasiūlė rinktis kitų Atkūrimo įstatyme numatytų atlyginimo būdų, tačiau P. P. G. įpėdiniams pateikus prašymą atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste (lygiaverčiu sklypu Kauno m., įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti (per plotą)), o taip pat lygiavertį sklypą Kauno m., įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti per vertę, nusprendė, kad atkurti nuosavybės teisių nurodytu būdu nėra pagrindo.
6. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, jog ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, bei paaiškino, kad NŽT Kauno miesto skyriuje registruotas 1993 m. rugpjūčio 9 d. P. P. G. (miręs (duomenys neskelbtini)) prašymas atkurti nuosavybės teises į I. G. iki 1940 metų nuosavybės teise valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini). Prašyme išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – susigrąžinti žemę natūra. Administraciniais aktais 1994–2021 metais nuosavybės teisės atkurtos natūra į 0,2737 ha žemės plotą, liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,0500 ha žemės. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2022 m. vasario 22 d. raštu Nr. 70-2-574 informavo NŽT Kauno miesto skyrių, jog pakartotinai išnagrinėtos teritorijos dalyje, prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. buvusių savininkų P. ir I. G. turėtos žemės vietoje, laisvos (neužstatytos) žemės nėra, kadangi nagrinėjamos teritorijos dalis pagal Kauno miesto savivaldybės bendrąjį planą patenka į šlaitų teritorijas. Pareiškėja ir M. S., atstovaujama R. J. S., 2022 m. liepos 12 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. G. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtą žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste (lygiaverčiu sklypu Kauno m., įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti (per plotą)), o taip pat lygiavertį sklypą Kauno m., įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti per vertę. NŽT Kauno miesto skyrius ginčijamu 2022 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 8SD-3817-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo ir atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ ir NŽT ginčijamu 2022 m. spalio 18 d. raštu Nr. 1SS-1544-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ prašymo netenkino, kadangi P. P. G. iki 2003 m. balandžio 1 d. nebuvo pasirinkęs nuosavybės teisių atkūrimo būdo lygiaverčiu žemės sklypu Kauno mieste, jo valia buvo atkurti nuosavybės teises natūra.
8. Atsakovas pažymėjo, jog pagal Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę, institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Tačiau ši taisyklė taikoma tik tuo atveju, jeigu prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių. Pareiga raštu pasiūlyti piliečiui kitus įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme, nėra savitikslė ar formali. Tuo iš esmės siekiama užtikrinti, kad piliečių valia, esant reikalui, bus patikslinta atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 41 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis nustato atvejus, kai žemė yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Tai reiškia, kad žemė, atitinkanti šiame straipsnyje nurodytus kriterijus, negali būti grąžinta natūra. Iš šio straipsnio matyti, jog minėti kriterijai pasireiškia tuo, kad siekiama susigrąžinti natūra žemė turi specialų statusą arba tuo, kad ji yra užimta šiame straipsnyje išvardintų objektų. Atsakovo teigimu, objektyvus negalėjimas atkurti nuosavybės teises Atkūrimo įstatyme numatytu būdu atsiranda tada, kai žemė, į kurią pageidaujama nuosavybės teises atkurti natūra, pripažįstama valstybės išperkama Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme, arba kai pilietis nepageidauja susigrąžinti žemės turėtoje vietoje. Atsakovas pabrėžia, kad šiuo atveju pretendentas 1993 m. rugpjūčio 9 d. prašyme išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, valios iki 2003 m. balandžio 1 d. nepakeitė, atkūrimo procese nuosekliai laikėsi pozicijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – grąžinimas natūra – Atkūrimo įstatyme buvo ir yra numatytas, duomenų, jog žemė, į kurią pageidaujama atkurti nuosavybės teises natūra, būtų pripažinta valstybės išperkama, nėra, todėl institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus, šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo ir pareigos.
9. Atsakovo nuomone, ginčijami sprendimai (raštai) priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir laikantis nustatytų procedūrų, nurodyta apskundimo tvarka, juose pateikti išsamūs argumentai ir motyvai dėl pareiškėjos skundų.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį patenkinti iš esmės pareiškėjos nurodytais motyvais.
II.
11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
12. Teismas nustatė, kad:
12.1. NŽT Kauno miesto skyriui 1993 m. rugpjūčio 9 d. P. P. G. (mirė (duomenys neskelbtini)) pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į I. G. iki 1940 metų nuosavybės teise valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), nurodydamas nuosavybės teisių atkūrimo būdą – susigrąžinti žemę natūra. P. P. G. vardu priklausė atkurti nuosavybės teises į savininko turėtos žemės dalį – 0,3237 ha, atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,2737 ha žemės plotą (Kauno miesto valdybos 1994 m. sausio 11 d. potvarkiu Nr. 48-v į 0,2000 ha; Kauno apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 02-01-2047 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 9420 į 0,0085 ha ir į 0,0050 ha; NŽT 2019 m. liepos 18 d. sprendimu Nr.8S-223-14.8.3.) į 0,0202 ha; NŽT 2021 m. spalio 1 d. sprendimu Nr.8S-139-(14.8.3.) į 0,0400 ha. Liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,0500 ha ginčo žemės sklypą.
12.2. Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro duomenimis, (duomenys neskelbtini) mirus P. P. G. palikimą po jo mirties priėmė V. P. G. (mirė (duomenys neskelbtini), jo įpėdinė R. A.) ir M. S., palikimo priėmimo data – 2021 m. vasario 24 d.
12.3. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2021 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 70-2-4139 „Dėl preliminariai laisvos žemės sklypo, skirto iki 1940 m. buvusiems savininkams nuosavybei atkurti, schemos“ pateikė NŽT Kauno miesto skyriui preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės ploto apie 500 kv. m prie (duomenys neskelbtini), schemą, pagal kurią buvo nustatyta, kad šis laisvas (neužstatytas) žemės plotas yra buvusių savininkų M. J., I. G., M. R. ir V. V. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemėje. NŽT Kauno miesto skyrius 2022 m. sausio 17 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių, prašydamas suprojektuoti natūra grąžintinus žemės sklypus, organizuoti žemės sklypų kadastrinius matavimus bei patvirtinti šių žemės sklypų planus.
12.4. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2022 m. vasario 22 d. raštu Nr. 70-2-574 „Dėl preliminariai laisvos žemės sklypo, skirto iki 1940 m. buvusiems savininkams nuosavybei atkurti, schemos“ informavo NŽT Kauno miesto skyrių, jog pakartotinai išnagrinėjus teritorijos dalį prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. buvusių savininkų P. ir I. G. turėtos žemės vietoje, laisvos (neužstatytos) žemės nėra, kadangi nagrinėjamos teritorijos dalis pagal Kauno miesto savivaldybės bendrąjį planą patenka į šlaitų teritorijas. Prašė Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. 70-2-4139 laikyti negaliojančiu.
12.5. Pareiškėja ir M. S. 2022 m. liepos 12 d. pateikė prašymą atsakovui atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. G. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtą žemę pretendentui P. P. G. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste (lygiaverčiu sklypu Kauno m., įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti (per plotą)), o taip pat lygiavertį sklypą Kauno m., įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti per vertę.
12.6. Ginčijamu NŽT Kauno miesto skyriaus 2022 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 8SD-3817-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo ir atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ ir ginčijamu NŽT 2022 m. spalio 18 d. raštu Nr. 1SS-1544-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjos prašymas nebuvo patenkintas.
13. Teismas apžvelgęs Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), 106 punkto nuostatas, nurodė, kad šiuo atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2022 m. vasario 22 d. raštu Nr. 70-2-574 „Dėl preliminariai laisvos žemės sklypo, skirto iki 1940 m. buvusiems savininkams nuosavybei atkurti, schemos“ informavo, kad teritorijos dalyje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. buvusių savininkų (P. ir I. G. turėtos žemės vietoje), laisvos (neužstatytos) žemės nėra, kadangi nagrinėjamos teritorijos dalis pagal Kauno miesto savivaldybės bendrąjį planą patenka į šlaitų teritorijas. Teismo vertinimu, pareiškėjos skundo motyvas, jog paaiškėjus, kad teritorijos dalyje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. buvusių savininkų turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, atsakovas pagal Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies reikalavimus privalėjo pasiūlyti įpėdiniams pasirinkti kitus Atkūrimo įstatyme numatytus atlyginimo už žemę būdus, yra nepagrįstas. Pagal Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę, institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus, tačiau ši taisyklė taikoma tik tuo atveju, jeigu, prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių.
14. Teismo nuomone, objektyvus negalėjimas atkurti nuosavybės teises Atkūrimo įstatyme numatytu būdu atsiranda tada, kai žemė, į kurią pageidaujama nuosavybės teises atkurti natūra, pripažįstama valstybės išperkama Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme, arba kai pilietis nepageidauja susigrąžinti žemės turėtoje vietoje. Šioje ginčo situacijoje tokių sąlygų ir aplinkybių nebuvo nustatyta.
15. Teismas vertino, kad byloje esantys objektyvūs ir neginčijami duomenys patvirtino, jog P. P. G. 1993 m. rugpjūčio 9 d. prašyme išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, iki 2003 m. balandžio 1 d. valios dėl nuosavybės atkūrimo būdo nepakeitė. Visas nuosavybės teisių atkūrimo procesas laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 11 d. iki 2021 m. spalio 1 d. buvo vykdomas atkuriant nuosavybės teises į 0,2737 ha natūra (liko neatkurta į 0,0500). Tai tik patvirtino aplinkybę, jog pretendento valia, kurios jis laikėsi nuosekliai, buvo atkūrimas natūra, nepriklausomai nuo to, jog prašyme jis neišbraukė kitų nurodytų nuosavybės teisių atkūrimo būdų. Prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – grąžinimas natūra – Atkūrimo įstatyme buvo ir yra numatytas. Duomenų apie tai, jog žemė, į kurią pageidaujama atkurti nuosavybės teises natūra, prašymo pateikimo (1993 m.) ar šiuo metu būtų pripažinta valstybės išperkama, nebuvo. Taigi, teismo vertinimu, vėliau (po 2003 m. balandžio 1 d.) pateikti piliečių prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negali sukurti teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises piliečio prašyme nurodytu (pakeistu) būdu.
16. Teismas pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.) nustatyta, jog piliečiai pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2023 m. vasario 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka. Apie Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą galimybę pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pareiškėja buvo informuota, tačiau tokia teise nepasinaudojo.
17. Teismas sprendė, kad ginčijamuose administraciniuose aktuose pateikti išsamūs argumentai, priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir laikantis nustatytų procedūrų, nurodyta apskundimo tvarka, todėl laikė, kad jie atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.
18. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines bylos aplinkybes bei ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, naikinti jų nėra pagrindo, šioje dalyje skundas atmestas kaip nepagrįstas. Teismui atmetus šį skundo reikalavimą, nebuvo jokio pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusią neatkurtą buvusios savininkės I. G. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtą žemę pretendentui P. P. G., perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste (lygiaverčiu sklypu Kauno mieste, įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti (per plotą)), taip pat lygiavertį sklypą Kauno miete, įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti per vertę, šis skundo reikalavimas taip pat teismo atmestas kaip nepagrįstas.
III.
19. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti pilna apimtimi.
20. Pareiškėja nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su pirmosios instancijos sprendimu argumentus:
20.1. Objektyvus negalėjimas atkurti nuosavybės teises Atkūrimo įstatyme numatytu būdu atsiranda ir tada, kai laisvos (neužstatytos) žemės sklypai nuosavybės teisių į žemę atkūrimui natūra negali būti formuojami dėl to, kad jie negalės būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, ir / arba nebus galimybės į juos patekti (privažiuoti). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ir taikydamas Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas, šiame kontekste nevertino Tvarkos 1061 punkte įtvirtintų reikalavimų nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams, ir neatsižvelgė į tai, kad Tvarkos 1061 punkte įtvirtintų reikalavimų neatitinkantys laisvos (neužstatytos) žemės sklypai negali būti formuojami nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Ir tai taip pat reiškia objektyvų negalėjimą atkurti nuosavybės teises Atkūrimo įstatyme numatytu būdu, kas sąlygoja Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytos taisyklės taikymą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad teritorija prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. buvusių savininkų P. ir I. G. turėtos žemės vietoje, pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą patenka į šlaitų teritorijas, todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikoma Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklė, kad institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus.
20.2. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad pretendentas P. P. G. 1993 m. rugpjūčio 9 d. prašyme išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo tik natūra, yra nepagristas, nes teismo akcentuotos aplinkybės niekaip nepagrindžia, kad pretendentas išreiškė valią atkurti nuosavybės teises vieninteliu būdu – natūra, kadangi pretendentas, neišbraukdamas kitų prašymo blanke nurodytų nuosavybės teisių atkūrimo būdų, jų neatsisakė. Pretendentui neišbraukus kitų prašymo blanke nurodytų nuosavybės teisių atkūrimo būdų, vertinimas, kad pretendentas šių būdų atsisakė, prieštarauja viešojo administravimo principams, taip pat ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. O tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 11 d. iki 2021 m. spalio 1 d. buvo vykdomas atkuriant nuosavybės teises į 0,2737 ha natūra (liko neatkurta į 0,0500), tik pagrindžia pretendento (jo įpėdinių) teiktą prioritetą nuosavybės teisių atkūrimui grąžinant žemę natūra (pastarasis būdas pirminiame prašyme pretendento pabrauktas, tokiu būdu norint atkreipti dėmesį į teikiamą prioritetą). Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog pretendentas iki 2003 m. balandžio 1 d. valios dėl nuosavybės atkūrimo būdo nepakeitė, taip pat yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas, vertindamas faktines aplinkybes tik formaliai, neatsižvelgė į tai, kad pretendentui iki 2003 m. balandžio 1 d. jokio pagrindo keisti 1993 m. rugpjūčio 9 d. prašyme išreikštą valią dėl nuosavybės teisiu atkūrimo, nebuvo. Pretendentas nebuvo išbraukęs nei vieno prašymo blanke nurodyto nuosavybės teisių atkūrimo būdo, ir buvo pabraukęs nuosavybės teisių atkūrimo būdą – natūra, kaip būdą, kuriam teikė pirmenybę atkuriant nuosavybės teises. Tuo tarpu jokių duomenų, kad nuosavybės teisės negali būti atkuriamos natūra, tuo metu nebuvo.
20.3. Pirmosios instancijos teismui vertinti, kad NŽT tinkamai įvykdė pareigą įtvirtintą Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, informuojant P. P. G. įpėdinius apie Atkūrimo įstatymo pakeitimus ir Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje piliečiams numatytą galimybę pakeisti valią ir prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, nebuvo jokio pagrindo. Kaip ir nėra jokio pagrindo vertinti, kad pareiškėja turi teisę pakeisti valią ir prašyti atkurti nuosavybės teises tik lygiaverčiu miško plotu, kadangi, būtent Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. paaiškėjus, kad atkurti nuosavybės teises natūra galimybių nėra, NŽT privalėjo pasiūlyti, o pareiškėja turi teisę rinktis iš visų šiuo metu Atkūrimo įstatyme numatytų nuosavybės teisių atkūrimo būdų.
20.4. Nagrinėjamu atveju atsakovas NŽT veikė formaliai, kaip ir pirmosios instancijos teismas, kuris bylos aplinkybes taip pat įvertino tik formaliai.
21. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
22. Atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
22.1. Prašymo formoje nebuvo numatyta galimybė pabraukti pasirenkamą prioritetinį nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Viso nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu P. P. G. nuosekliai laikėsi pozicijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo tik natūra. Be to, 2007 m. kovo 21 d. pareiškimu, registracijos Nr. 1-2541, P. P. G. buvo išreiškęs valią, jog už likusią žemę būtų atlyginta akcijomis, t. y. vienu iš būdų, kurio neišbraukė 1993 m. rugpjūčio 9 d. prašyme. Minėtas pareiškimas taip pat leidžia daryti prielaidą, jog P. P. G. suvokimu jis buvo išreiškęs valią tik dėl vieno prašyme nurodyto nuosavybės teisės atkūrimo būdo „natūra“, kurį buvo pabraukęs. Taigi, atsižvelgiant į P. P. G. veiksmus viso nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu, nėra pagrindo teigti, jog pilietis būtų išreiškęs valią į nuosavybės teisės atkūrimą visais prašyme nurodytais būdais.
22.2. Pagal Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę, institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Tačiau ši taisyklė taikoma tik tuo atveju, jeigu, prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių. P. P. G. 1993 m. rugpjūčio 9 d. prašyme išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra. Valios iki 2003 m. balandžio 1 d. nepakeitė. Prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – grąžinimas natūra – Atkūrimo įstatyme buvo ir yra numatytas. Duomenų apie tai, jog žemė, į kurią pageidaujama atkurti nuosavybės teises natūra, prašymo pateikimo (1993 m.) ar šiuo metu būtų pripažinta valstybės išperkama, nėra. Vien tai, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2022 m. vasario 22 d. raštu Nr. 70-2-574 konstatuota, jog šiuo metu laisvos (neužstatytos) žemės nenustatyta, nes nagrinėta teritorija patenka į šlaitų teritoriją, nesudaro pagrindo teigti, jog nuosavybės teisių atkūrimas į žemę natūra apskritai nebus galimas ateityje. O ir Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatose nenumatyta, jog žemė, patenkanti į šlaitų teritoriją, būtų priskirtina valstybės išperkamai žemei.
22.3. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo naują aplinkybę, kurios nebuvo pateikusi patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui, t. y. pateikia naują gynybinę poziciją, jog negalėjimas teises atkurti natūra aiškintinas ir kaip negalėjimas suformuoti žemės sklypą, tinkamą naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, ir / ar sklypą su privažiuojamuoju keliu ar kelio servitutu. Tačiau pareiškėja nei patikslintame skunde, nei viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nekėlė klausimo dėl platesnio „negalėjimo nuosavybės teises atkurti natūra“ sąvokos aiškinimo Tvarkos 1061 punkto prasme. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde išdėstytos naujos aplinkybės (Apeliacinio skundo teiginiai dėl Tvarkos 1061 punkto nuostatų), kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nenagrinėjamos.
22.4. Ginčijami NŽT raštai yra pagrįsti ir teisėti: raštuose pateikti išsamūs argumentai į pareiškėjos skundą, raštai priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir laikantis nustatytų procedūrų, nurodyta apskundimo tvarka, raštus priėmė kompetentingas subjektas. Vien faktas, kad pareiškėjos atžvilgiu priimti ginčijami raštai jos netenkina, nereiškia, kad pastarieji yra neteisėti, taip pat nereiškia, kad yra pagrindas ginčijamus raštus panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje įtvirtintais pagrindais. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti, kadangi teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, atskleidė bylos esmę, tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus bei sprendimą priėmė išsamiai ir visapusiškai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
23. Byloje ginčas kilo dėl NŽT 2022 m. spalio 18 d. rašto Nr. 1SS-1544-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir NŽT Kauno miesto skyriaus 2022 m. rugpjūčio 2 d. rašto Nr. 8SD-3817-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo ir atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ dalies, kuriais atsisakyta atkurti nuosavybės teises pretendentams į likusią neatkurtą buvusios savininkės I. G. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtą žemę (0,0500 ha) lygiaverčiu žemės sklypu, pagrįstumo ir teisėtumo.
24. Pirmosios instancijos teismas ginčo situacijoje Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje nurodytų sąlygų ir aplinkybių nenustatė, bei vertino, kad byloje esantys objektyvūs ir neginčijami duomenys patvirtina, jog P. P. G. 1993 m. rugpjūčio 9 d. prašyme išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ir valios dėl nuosavybės atkūrimo būdo nepakeitė. Teismas sprendė, kad po 2003 m. balandžio 1 d. pateikti piliečių prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negali sukurti teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises piliečio prašyme nurodytu (pakeistu) būdu. Teismas įvertino, kad ginčijamuose administraciniuose aktuose pateikti išsamūs argumentai, priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir laikantis nustatytų procedūrų, nurodyta apskundimo tvarka, todėl laikė, kad jie atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.
25. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti pilna apimtimi. Pareiškėja teigia, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas, šiame kontekste nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Tvarkos 1061 punkte įtvirtintų reikalavimų neatitinkantys laisvos (neužstatytos) žemės sklypai negali būti formuojami nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Pareiškėjo nuomone, teismas vertino faktines aplinkybes tik formaliai, neatsižvelgė į tai, kad pretendentui iki 2003 m. balandžio 1 d. jokio pagrindo keisti 1993 m. rugpjūčio 9 d. prašyme išreikštą valią dėl nuosavybės teisiu atkūrimo, nebuvo, kadangi pretendentas nebuvo išbraukęs nei vieno prašymo blanke nurodyto nuosavybės teisių atkūrimo būdo, ir buvo pabraukęs nuosavybės teisių atkūrimo būdą – natūra, kaip būdą, kuriam teikė pirmenybę atkuriant nuosavybės teises. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad paaiškėjus, jog atkurti nuosavybės teises natūra galimybių nėra, NŽT privalo pasiūlyti, o pareiškėja turi teisę rinktis iš visų šiuo metu Atkūrimo įstatyme numatytų nuosavybės teisių atkūrimo būdų.
26. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (ABTĮ 140 str. 1 d.).
27. Byloje nustatyta, kad NŽT Kauno miesto skyriui 1993 m. rugpjūčio 9 d. P. P. G. (mirė (duomenys neskelbtini)) pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į I. G. iki 1940 metų nuosavybės teise valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), nurodydamas nuosavybės teisių atkūrimo būdą – susigrąžinti žemę natūra. P. P. G. vardu priklausė atkurti nuosavybės teises į savininko turėtos žemės dalį – 0,3237 ha, atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,2737 ha, liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,0500 ha ginčo žemės sklypą. (duomenys neskelbtini) mirus P. P. G. palikimą po jo mirties priėmė V. P. G. ((duomenys neskelbtini), jo įpėdinė R. A.) ir M. S., palikimo priėmimo data – 2021 m. vasario 24 d. NŽT Kauno miesto skyrius 2022 m. sausio 17 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių, prašydamas suprojektuoti natūra grąžintinus žemės sklypus, organizuoti žemės sklypų kadastrinius matavimus bei patvirtinti šių žemės sklypų planus. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2022 m. vasario 22 d. raštu Nr. 70-2-574 informavo NŽT Kauno miesto skyrių, jog pakartotinai išnagrinėjus teritorijos dalį prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. buvusių savininkų P. ir I. G. turėtos žemės vietoje, laisvos (neužstatytos) žemės nėra, kadangi nagrinėjamos teritorijos dalis pagal Kauno miesto savivaldybės bendrąjį planą patenka į šlaitų teritorijas. Pareiškėja ir M. S. 2022 m. liepos 12 d. pateikė prašymą atsakovui atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. G. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtą žemę pretendentui P. P. G. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste (lygiaverčiu sklypu Kauno m., įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti (per plotą)), o taip pat lygiavertį sklypą Kauno m., įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti per vertę.
28. Byloje ginčijamais NŽT Kauno miesto skyriaus 2022 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 8SD-3817-(14.8.94.) ir NŽT 2022 m. spalio 18 d. raštu Nr. 1SS-1544-(7.5.) pareiškėjos prašymas netenkintas, kadangi P. P. G. iki 2003 m. balandžio 1 d. nebuvo pasirinkęs nuosavybės teisių atkūrimo būdo lygiaverčiu žemės sklypu Kauno mieste, jo valia buvo atkurti nuosavybės teises natūra.
29. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
30. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad teismas laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei skundo argumentus, motyvavo išvadas byloje dėl ginčui reikšmingų faktų nustatymo.
31. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kada žemė, priskirta valstybės išperkamai, iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Kaip tinkamai nurodė pirmosios instancijos teismas, objektyvus negalėjimas atkurti nuosavybės teises Atkūrimo įstatyme numatytu būdu atsiranda tada, kai žemė, į kurią pageidaujama nuosavybės teises atkurti natūra, pripažįstama valstybės išperkama Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme, arba kai pilietis nepageidauja susigrąžinti žemės turėtoje vietoje. Tačiau nagrinėjamoje ginčo situacijoje tokių sąlygų ir aplinkybių nebuvo nustatyta. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2022 m. vasario 22 d. raštu Nr. 70-2-574 nors ir nurodė, jog šiuo metu laisvos (neužstatytos) žemės nenustatyta, nes nagrinėta teritorija patenka į šlaitų teritoriją, tačiau Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatose nenumatyta, jog žemė, patenkanti į šlaitų teritoriją, būtų priskirtina valstybės išperkamai žemei.
32. Nuosavybės teisių atkūrimas pagal Atkūrimo įstatymą yra grindžiamas pretendentų valia ir jai teikiamas prioritetas, kiek tai atitinka nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslus, nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų, paisant imperatyvų, kylančių iš protingo asmens elgesio standarto (lotynų kalba – bonus pater falias) ir gero administravimo principo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2755-552/2021; kt.).
33. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad P. P. G. 1993 m. rugpjūčio 9 d. prašyme išreiškė valią dėl nuosavybės teisių nurodydamas nuosavybės teisių atkūrimo būdą – susigrąžinti žemę natūra, iki 2003 m. balandžio 1 d. valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nepakeitė. Visas nuosavybės teisių atkūrimo procesas laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 11 d. iki 2021 m. spalio 1 d. buvo vykdomas atkuriant nuosavybės teises į 0,2737 ha natūra (liko neatkurta į 0,0500). Taigi, pretendento valia buvo atkūrimas natūra, o prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – grąžinimas natūra – Atkūrimo įstatyme yra numatytas.
34. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikoma Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklė, t. y. NŽT privalėjo pasiūlyti, o pareiškėja turi teisę rinktis iš visų šiuo metu Atkūrimo įstatyme numatytų nuosavybės teisių atkūrimo būdų. Pirmiausiai pažymėtina, jog Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus.
35. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas yra siejamas būtent su faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis pretendento galimybes atkurti nuosavybės teises prašyme nurodytais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje A-17-1095/2007, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-939-525/2017, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1894-415/2018, 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-509-492/2020, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-680-492/2020, 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1462-789/2021). Taigi kai paaiškėja faktinė aplinkybė, kad nėra galimybės turėtą nuosavybę grąžinti natūra, pagal Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalį kompetentinga institucija (šiuo atveju – NŽT) turi pareigą pasiūlyti piliečiams kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Tokiu būdu yra įgyvendinami ir iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylantys imperatyvai, pagal kuriuos viešojo administravimo subjektas turi pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant viešojo administravimo funkcijas, veikti nešališkai ir objektyviai, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3900-502/2021).
36. Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija vertina, jog Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatos, nustatančios pareigą institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus, šiuo atveju netaikytinos, kadangi bylos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad nėra galimybės turėtą nuosavybę grąžinti natūra. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vėliau (po 2003 m. balandžio 1 d.) pateikti piliečių prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negali sukurti teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises piliečio prašyme nurodytu (pakeistu) būdu.
37. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo naują aplinkybę, kurios nebuvo pateikusi patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui, t. y. teiginius dėl Tvarkos 1061 punkto nuostatų taikymo. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas aiškindamas ir taikydamas Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas, šiame kontekste nepagrįstai nevertino Tvarkos 1061 punkto ir neatsižvelgė į tai, kad Tvarkos 1061 punkte įtvirtintų reikalavimų neatitinkantys laisvos (neužstatytos) žemės sklypai negali būti formuojami nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Dėl nagrinėjamos bylos ribų teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2024 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1842-552/2024). Atsižvelgiant į tai, taip pat į aukščiau apibrėžtas ginčo ribas, pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytas naujas reikalavimas, spręsti dėl platesnio „negalėjimo nuosavybės teises atkurti natūra“ sąvokos aiškinimo Tvarkos 1061 punkto prasme, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas.
38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, motyvuotas, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos R. A. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Skirgailė Žalimienė