Civilinė byla Nr. e2S-96-775/2023

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11930-2022-0

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

Kauno apygardos teismas

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-20315-1163/2022 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei M. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pirmosios instancijos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. S. (toliau – ir ieškovas, apeliantas) ieškinį atsakovei M. S. (toliau – atsakovė) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo. Ieškovas teismo prašo pakeisti 2019 m. rugsėjo 9 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-21401-717/2019 nustatytą nepilnamečio sūnaus L. S., gyvenamąją vietą su motina ir nustatyti ją su tėvu; priteisti iš atsakovės nuo ieškinio padavimo dienos nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 200Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės;;priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė laikinai pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-21401-717/2019 nustatytą nepilnamečio šalių sūnaus L. S. gyvenamąją vietą ir nustatė ją su ieškovu

3.       Ieškovas 2022 m. rugsėjo 27 d. teismui pateikė patikslintą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečio sūnaus L. S. laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; leisti be vaiko motinos sutikimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti nepilnamečio sūnaus L. S. ugdymo įstaigą, leisti vaikui mokytis (duomenys neskelbtini); iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. S., priteisiant iš atsakovės ieškovui po 200 Eur periodines kas mėnesį mokamas išlaikymui skirtas išmokas, išlaikymo lėšų uzufrukto teise tvarkytoju paskiriant ieškovą; iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečio vaiko L. S. bendravimo tvarką su motina, nustatant, jog motina su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, paimdama nepilnametį sūnų iš jo tėvo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžindama į tėvo gyvenamąją vietą to savaitgalio sekmadienį iki 17 val.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovo patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nutarė laikinai pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-21401-717/2019 priimtą sprendimą, priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi patikslintu prašymu į teismą dienos (2022 m. rugsėjo 27 d.) iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo;; laikinai pakeitė Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-21401-717/2019 sprendimu nustatytą atsakovės ir nepilnamečio sūnaus L. S. bendravimo tvarką ir iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos nustatė, kad atsakovė su nepilnamečiu sūnumi L. S. bendrauja du savaitgalius per mėnesį, nuo penktadienio iki sekmadienio, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos po užsiėmimų penktadienį 16.00 val. ir grąžinant į sūnaus laikiną gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val., suderinant su ieškovu konkrečių ateinančio mėnesio savaitgalių datą iki einamojo mėnesio 20 dienos; leido atsakovei kartu su nepilnamečiu vaiku laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 27 d. iki 2022 m. lapkričio 2 d. vykti į Madridą, Ispaniją; įpareigojo ieškovą ir atsakovę dėl minėtos kelionės laiko ir nepilnamečio vaiko laiko praleisto su mama, iki 2022 m. spalio 20 d. suderinti konkrečių ateinančio mėnesio savaitgalių datas, kuriuos nepilnametis praleis su mama, įvertinant kelionėje būtą laiką; likusioje dalyje ieškovo patikslintą prašymą atmetė.

5.       Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą (duomenys neskelbtini) pažymą, kurioje nurodoma, kad L. S. bus priimtas mokytis į, (duomenys neskelbtini), išrašus iš dabartinės ugdymo įstaigos, nurodančius, kad nepilnametis pamokose elgiasi netinkamai, neatlieka namų darbų užduočių, taip pat ieškovo teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, kad vaiko dabartinės ugdymo įstaigos pakeitimas jokių socialinių ir psichologinių pasekmių jam nesukels, nes vaikas dažnai lankosi (duomenys neskelbtini), ten turi draugų, mokykla sutinka jį priimti, nutarė šioje dalyje ieškovo patikslinto prašymo netenkinti, nustatęs, kad nepilnamečio vaiko ugdymo įstaigos be atsakovės leidimo pakeitimas, šioje bylos stadijoje nėra būtinas. Be to, nėra žinoma, kokią įtaką nepilnamečio vaiko psichinei būklei tai  padarytų.

6.       Teismas pažymėjo, kad vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymas ir ugdymo įstaigos pakeitimas nėra tapatūs reikalavimai, tai – vaiko adaptacija kitoje ugdymo įstaigoje, kitoje aplinkoje, kurioje yra nusistovėjusios skirtingos taisyklės. Toks skubotas šalių vaiko perkėlimas į kitą ugdymo įstaigą, teismo vertinimu, gali smarkiai paveikti vaiko psichologinę būseną ir nebūtinai atitikti jo interesus. Laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su nepilnamečio laikinu gyvenimu ieškovo namuose, kuriuose aplinka vaikui iš esmės jau buvo žinoma ir pažįstama, nėra tapatu ieškovo prašomoms taikyti laikinosioms apsaugos priemonėms dėl ugdymo įstaigos keitimo.

7.       Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad vaiko gyvenamoji vieta laikinai nustatyta su ieškovu (duomenys neskelbtini), kuri nėra nutolusi nuo jo dabartinės ugdymo įstaigos tiek, kad jo nebūtų įmanoma ten atvežti. Be to, ieškovas, prašydamas nustatyti laikinąją nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo, šias aplinkybes turėjo įvertinti ir joms pasiruošti.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarties dalį, kuria teismas atmetė prašymą leisti be motinos sutikimo pakeisti ugdymo įstaigą ir išspręsti klausimą iš esmės – leisti pakeisti nepilnamečio L. S. ugdymo įstaigą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      ieškovo vertinimu, atsakovė kategoriškai nenori girdėti savo sūnaus prašymų, ignoruoja vaiko elgesį lankomoje ugdymo įstaigoje. Vaiko motinai jo negirdint, nenorint suprasti, vaikas ugdymo įstaigoje bandė atkreipti dėmesį (rovėsi plaukus, kalbėjo apie savižudybę), kad jam yra blogai. Nors ugdymo įstaiga ir iškėlė vaiko problemą, tačiau ji liko neišspręsta iki šiol, ieškovas neturi galimybės apginti vaiko interesus iš dalies ir dėl tarnybų neveiksnumo bei abejingumo;

1.2.                      vaiko motina vaikui iki šiol neleidžia pasiimti savo drabužių, augintinio į tėvo namus, manipuliuoja vaiko jausmais augintiniu, tuo demonstruoja nepagarbą vaiko jausmams, jo pasaulėžiūrai. Savo elgesiu atsakovė gąsdina šalių nepilnametį vaiką, jos elgesys patvirtina negebėjimą bendrauti su vaiku, negebėjimą jausti vaiko poreikius, sudaryti vaikui sveiką ir ramią aplinką. Atsakovė negeba priimti savo sūnaus švelnaus būdo ir tai, kad jis nuo mažens yra jautrus, siekiantis meilumo;

1.3.                      apelianto teigimu, nepilnametis pats nori pakeisti ugdymo įstaigą. Remiantis vaikų švietimo sistemą reglamentuojančiais įstatymais, vaikų ugdymo įstaigos lankymas ir yra numatytas šalia artimiausios vaikų gyvenamosios vietos. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) turi laisvą vietą L. S. priimti. L. S. (duomenys neskelbtini) yra lankęs ugdymo įstaigą, kurioje turi draugų. (duomenys neskelbtini) pedagogai yra pasirengę jį priimti ir prasidėjus mokslo metams. Atsakovės teiginiai, kad vaikas neprisitaikys naujoje aplinkoje, patirs stresą, apelianto vertinimu, niekuo nepagrįsti, kadangi vaikas toje aplinkoje kur gyvena jo tėvas, seneliai, yra augęs nuo gimimo, jį pažįsta vaikai, kiti artimieji, tai vaikui užtikrina šeimos ir bendrystės jausmą;

1.4.                      dėl kasdienės kelionės, kuri trunka apie 50 minučių, 50 kilometrų atstumu iš (duomenys neskelbtini) ir atgal, nepilnametis patiria nepatogumų, kadangi vaikas turi ženkliai anksčiau atsikelti, turi mažiau laiko paruošti pamokas. Lankydamas ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), vaikas turėtų daugiau poilsio ir daugiau laiko paruošti namų darbus, greičiau būtų patenkinti kiti jo poreikiai, nes po pamokų namuose jo laukia seneliai, kurie vaikui padeda parengti pamokas, ruošia šviežią, šiltą maistą. Esant šalių ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos,, teismo procesinio sprendimo priėmimas ir įsiteisėjimas gali užtrukti, dėl ko ilgą laiką važinėdamas į ugdymo įstaigą, nepilnametis, kuris šiuo metu mokosi pradinėse klasėse, patirs papildomą nuovargį.. Palikus pradinuką šiuo metu vežioti iš gyvenamosios vietos, bus pakenkta jo sveikatai, vaikas bus labiau išvargintas, priverstas žiemos laikotarpiu keltis dviem valandom anksčiau, grįžti į namus dviem valandom vėliau, pamokų ruošimui bus pervargęs;

1.5.                      vaikas dar tik pradinių klasių mokinys, todėl tai, kad skirtingų ugdymo įstaigų jam bus skiriamos galimai skirtingos užduotys, apelianto manymu, nepakenks vaiko ugdymosi procesui, kadangi ugdymo įstaigų švietimo sistema yra vienoda, o ugdymo metodikos yra nustatytos Švietimo ministerijos;

1.6.                      dėl vaiko normalios psichologinės būklės užtikrinimo apeliantas pasirengęs dėti visas pastangas padėti sūnui adaptuotis ir gyventi jam priimtinoje aplinkoje. Apeliantas pažymėjo, kad nepilnamečiui patinka lankytis (duomenys neskelbtini), kuriame yra didelė baseino erdvė, sūnus išreiškia norą baseine lankytis dažniau, tačiau ieškovas to negali padaryti dėl laiko stokos, vaiką vežiodamas į ugdymo įstaigą.

9.       Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      pirminėje proceso stadijoje teismas, tenkinęs ieškovo prašymą, jau laikinai sureguliavo šalių santykius, kad būtų užtikrinti vaiko interesai – teismas laikinai nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės priteisė laikiną vaiko išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis bei nustatė laikiną bendravimo su atsakove tvarką;

2.2.                      vaiko gyvenamosios ir mokymosi aplinkos stabilumas turi esminės įtakos vaiko emociniam ir psichologiniam vystymuisi. Atsakovės vertinimu, leidus laikinai pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir ugdymo įstaigą, kardinaliai pasikeistų vaiko aplinka, dėl ko, tokiu atveju, jei ieškinys būtų atmestas, vaikui vėl tektų grįžti į ankstesnę ugdymo įstaigą, kas neišvengiamai neigiamai atsilieptų tiek vaiko psichologinei, emocinei būsenai, tiek mokymosi rezultatams, saugumo, stabilumo jausmui;

2.3.                      byloje yra pateikti duomenys, jog nepilnametis lankėsi pas psichologą dėl socializavimosi problemų, patvirtina, jog šalių vaikas jau anksčiau yra susidūręs su sunkumais adaptuojantis naujoje aplinkoje. Darželio, kurį lankė šalių sūnus L., grupės auklėtoja 2019 m. liepos 17 d. yra pateikusi savo pastebėjimus raštu, kur nurodoma, jog vaiko adaptacijos periodas buvo ilgas ir sunkus, berniukas labai prieraišus prie pastovios ir malonios jam aplinkos, vaiką glumino vaikų gausa, net išėjimas žaisti į kitą patalpą. Be to, priešingai nei teigia ieškovas, šalių nepilnametis vaikas (duomenys neskelbtini) yra lankęs tik darželį. Paruošiamąją klasę vaikas lankė jau (duomenys neskelbtini), o mokyklą, kurioje dabar mokosi, vaikas lanko nuo pirmos klasės, jau yra baigęs dvi klases ir beveik įpusėjo trečią. Mokykla buvo informuota apie berniuko sunkumus, prisitaikant prie naujos aplinkos, todėl pedagogai ir socialiniai darbuotojai dėjo pastangas, kad ši adaptacija būtų kuo lengvesnė ir sėkmingesnė. Taigi, vaikas jau yra pripratęs prie auklėtojos, mokytojų, turi draugų, yra suformavęs socialinius ryšius, yra adaptavęsis prie aplinkos, lankosi pas mokyklos psichologę, kuri taip pat jau yra užmezgusi artimesnį kontaktą su berniuku;

2.4.                      dabartinėje ugdymo įstaigoje vaikas taip pat užsiima popamokine veikla – šiuo metu lanko keramikos bei (duomenys neskelbtini) būrelį, kuriame vaikui užtikrinama pažintis su mokslo, pasaulio pažinimo, atradimų, kūrybos, matematikos, technologijų, inžinerijos, istorijos, kultūros, savęs ir kitų pažinimo temomis, atraktyvios istorijos, diskusijos, interaktyvūs žaidimai ir pažangiausi edukaciniai mokymo metodai. Popamokinės veiklos vaikui patinka, domina, jas vaikas lanko noriai;

2.5.                      mokslo metai jau yra prasidėję, o mokymo metodai, užduočių formavimas, atlikimas, netgi užduočių sąsiuviniai skirtingose mokyklose skiriasi, todėl ugdymo įstaigos pakeitimas, ypač jau prasidėjus mokslo metams, vaikui sukeltų papildomą stresą, atitrauktų vaiko dėmesį nuo paties mokymosi, reikalautų pastangas ir energiją sukoncentruoti į prisitaikymą naujoje aplinkoje, kas, kaip matyti iš ankstesnių patirčių, vaikui buvo gana sudėtinga;

2.6.                      pasikeitimai ir/ar jų keliamas stresas galimai šalių sūnui jau dabar turi neigiamos įtakos. Atsakovė pažymėjo, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. su ja susisiekė sūnaus ugdymo įstaigos sveikatos priežiūros specialistė, kuri nurodė, kad vaikas skundžiasi pilvo skausmu, atsakovė nuvyko į ugdymo įstaiga vaiko pasiimti, nuvežė jį pas gydytoją. Po savaitgalio sūnus vėl skundėsi pilvo skausmu. Atsakovės vertinimu, tikėtina, jog skausmo priežastis gali būti psichosomatinė, iššaukta vaiko reakcijos į stresą dėl susiklosčiusios situacijos;

2.7.                      atsakovė pažymėjo, kad ieškovas be patogumo vežti vaiką mažesnį atstumą ir neva vaiko noro, kurio prigimtis šiai dienai nėra aiški, nori pakeisti ir šią svarbią vaiko gyvenimo dalį dar nesibaigus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iš esmės visiškai ignoruodamas galimas neigiamas pasekmes, todėl, ieškovui nenurodžius jokių pagrįstų argumentų ir nepateikus teismui jokių įrodymų, susijusių su grėsmėmis vaiko interesams, atsakovė prašo atmesti ieškovo prašymą, kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

      Dėl nutarties (ne)teisėtumo

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas ieškovo prašymas leisti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos be vaiko motinos sutikimo pakeisti nepilnamečio vaiko ugdymo įstaigą , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

14.        Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Kuris reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

15.        Sprendžiant dėl laikino vaiko gyvenamosios vietos ar, nagrinėjamu atveju, vaiko lankomos ugdymo įstaigos pakeitimo, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena, mokosi procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, tik nagrinėdamas bylą iš esmės, teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas.

16.        Nagrinėjamu atveju ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atmestas jo prašymas bei vaiko motinos sutikimo leisti pakeisti nepilnamečio vaiko ugdymo įstaigą, argumentuodamas, tuo, kad teismas priėmė formalų procesinį sprendimą, nors ieškovo prašymas išskirtinai susijęs su nepilnamečio vaiko poreikių ir interesų užtikinimu.

17.        Pažymėtina, kad teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir laikinai vaiko gyvenamąją vietą nustatė su tėvu, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, nepilnametis pats nori keisti ugdymo įstaigą, (duomenys neskelbtini) jis jau yra lankęs ugdymo įstaigą, mokykla gali vaiką priimti, net ir prasidėjus mokslo metams. Ieškovas byloje pateikė tai patvirtinančią (duomenys neskelbtini) pažymą. Kasdien maždaug dvi valandas trunkančios kelionės į ugdymo įstaigą ir namo nepilnamečiui, kuris lanko pradinę mokyklą yra pernelyg varginančios bei sukelia papildomą nuovargį ir dėl to nepilnametis vaikas neturi laiko užsiimti kita popamokine veikla. Ieškovo vertinimu, vaiko perkėlimas į kitą pradinę ugdymo įstaigą nepakenks vaiko psichinei sveikatai, kadangi vaikas (duomenys neskelbtini) turi draugų, jam ši aplinka pažįstama nuo pat mažumės.

18. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose pateiktą poziciją bei byloje esančius įrodymus, tokius ieškovo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

19. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę ir psichologinę žalą, todėl kaip minėta, keisti (net ir laikinai) vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas.

20. Byloje esantys duomenis patvirtina, kad šiuo metu nepilnamečio vaiko ugdymo įstaiga yra (duomenys neskelbtini). Jis mokosi trečioje klasėje, taip pat lanko neformaliojo ugdymo užsiėmimus. Teismo psichologės Inos Božokienės pateiktoje išvadoje nurodyta, kad nepilnametis L. S. linkęs prisitaikyti prie visokių sąlygų, kad tik galėtų gyventi pas tėtį. Tikėtina, kad dėl stipraus noro ir poreikio būti greta tėčio, linkęs nugalėti visus iškilusius iššūkius, tačiau pagal savo amžių, individualias psichologines charakteristikas, nors ir geba išreikšti savo nuomonę ir asmeninius patyrimus pateiktais klausimais, tačiau dar negali suprasti sudėtingų socialinių reiškinių (tėvų gyvenimo skyrium), numatyti tolimųjų pasekmių ir priimti sudėtingų sprendimų.

21.        Atsakovė savo atsiliepime nurodė, kad nepilnametis lankėsi pas psichologą dėl socializavimosi problemų. Byloje esančios (duomenys neskelbtini) pažymos patvirtina, kad L. S. buvo teikiamos psichologo bei psichiatro konsultacijos dėl elgesio problemų. Laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. L. S. buvo suteikta dvylika psichologinių konsultacijų. Vaikui buvo pravestos individualios psichoterapijos, 2021 metais buvo suteiktos neurologo konsultacijos.

22. Įvertinus nurodytus duomenis, darytina išvada, jog nepilnametis jau anksčiau buvo susidūręs su sunkumais adaptuojantis naujoje aplinkoje, todėl tikėtina, kad nepilnamečiui laikinai pakeitus esamą ugdymo įstaigą, šie pasikeitimai, priešingai nei teigia ieškovas, gali jam sukelti įtampą adaptuojantis naujoje ugdymo vietoje, ypač jau įpusėjus mokslo metams. Tai sukeltų papildomą stresą, atitraukiant vaiko dėmesį nuo ugdymo proceso, reikalaujant pastangas ir energiją sukoncentruoti į prisitaikymą naujoje aplinkoje, kas, kaip matyti iš vaiko ankstesnių patirčių bei teismo psichologės išvados, jam yra sudėtinga.

23. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu vaiko gyvenamoji vieta, kuri yra laikinai nustatyta su ieškovu (duomenys neskelbtini), nuo vaiko dabartinės ugdymo įstaigos nėra nutolusi tokiu atstumu, kad vaiko nebūtų įmanoma nuvežti į ugdymo įstaigą.

24. Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes, siekiant užtikrinti šalių nepilnamečio sūnaus mokymosi tęstinumą ir aplinkos stabilumą, konstatuotina, kad nepilnamečio vaiko ugdymo įstaigos pakeitimas nagrinėjamu atveju nėra būtinas ar neišvengiamas ir neatitinka geriausių vaikų interesų. Netikėtas vaiko ugdymo įstaigos pasikeitimas, nesant objektyvaus poreikio, teismo vertinimu, nėra užtikrinantis nepilnamečio vaiko poreikius. Priešingai, tokiu būdu būtų pažeistas jau nusistovėjęs vaiko įprastinis ugdymo proceso nuoseklumas, todėl tenkinti apelianto atskirąjį skundą nėra pagrindo.

25.        Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų pasaugos priemonių taikymo paskirtis nėra susijusi su ginčo išnagrinėjimu, todėl vaiko gyvenamosios vietos ir kiti su tuo susiję klausimai, bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės.

26. Kiti atskirojo skundo argumentai galutiniam ginčo sprendimo rezultatui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011; kt.).

27. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                  Edita Šliumpienė