Administracinė byla Nr. eA-2229-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01682-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Baltarusijos Respublikos pilietės O. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo ? Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja Baltarusijos Respublikos pilietė O. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 24A93447, kuriuo atsisakyta pakeisti jai (pareiškėjai) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jos gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui (toliau – ir 2024 m. balandžio 5 d. sprendimas); 2) Migracijos departamento 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 24S94593, kuriuo uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių (toliau – ir 2024 m. balandžio 8 d. sprendimas). 

2.       Pareiškėja nurodė, kad 2024 m. balandžio 5 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta jai pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi), ir 2024 m. balandžio 8 d. sprendimas, kuriuo uždrausta jai atvykti į Lietuvos Respubliką, (toliau kartu – ir Sprendimai) buvo priimti motyvuojant tuo, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, nes ji 2013–2017 metais dirbo Baltarusijos Respublikos karo akademijoje (informatikos ir fizikos dėstytoja), o 2017–2021 metais buvo vaiko priežiūros atostogose, nenutraukusi darbo santykių su minėtu darbdaviu. Migracijos departamento teigimu, darbas Baltarusijos Respublikos karo akademijoje reiškia, kad pareiškėja privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad ji, gavusi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

3.       Pareiškėja nesutiko su Migracijos departamento išvadomis dėl jos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir paaiškino, kad ji po vaiko priežiūros atostogų pabaigos neketino grįžti dirbti į Baltarusijos Respublikos karo akademiją, nors 2020 metais, pasibaigus darbo sutarties terminui, Baltarusijos Respublikos karo akademijos administracija vienašališkai pratęsė su ja darbo sutartį, apie kurią ji sužinojo tik tada, kai atvyko į administraciją atsiimti darbo knygelės dėl noro palikti darbą šioje įstaigoje. Pareiškėja tvirtino, kad sprendimą išeiti iš darbo Baltarusijos Respublikos karo akademijoje lėmė šalyje pasikeitusi politinė situacija, kai 2020 metais vykusiuose Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimuose ji ir jos sutuoktinis balsavo už opozicijos atstovę. Pareiškėja pažymėjo, kad apsisprendimą atvykti gyventi į Lietuvos Respubliką lėmė jos sutuoktinio sprendimas dirbti Lietuvoje. Pareiškėjos sutuoktinis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje gavo kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas. Pareiškėja akcentavo, kad jos sutuoktinis finansiškai išlaiko šeimą, o ji yra atsakinga už bendro ūkio tvarkymą ir visų buitinių klausimų sprendimą. Pareiškėja nurodė ateityje ketinanti dirbti informatikos ar fizikos dėstytoja, kai pakankamai gerai išmoks lietuvių kalbą, visa jos šeima bando integruotis į Lietuvos visuomenę ? domisi lietuvių istorija ir kultūra, dalyvauja valstybinėse šventėse, keliauja po šalį ir pan.

4.       Pareiškėja nurodė, kad gyvendama Lietuvos Respublikoje ji dalyvavo ir pilietinėje veikloje: dalyvavo mitinge prieš karą Ukrainoje ir reguliariai finansiškai rėmė Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, karo pabėgėlius bei nukentėjusiuosius nuo Baltarusijos Respublikos režimo. Pasak pareiškėjos, jos politines pažiūras ir pilietinę veiklą, taip pat integracijos Lietuvoje laipsnį patvirtina ir ją pažįstančių asmenų rekomendacijos. Pareiškėja teigė, kad ji stengiasi retai lankytis Baltarusijos Respublikoje ir vyksta ten išimtinai pagyvenusių tėvų lankymo tikslais.

5.       Pareiškėja pažymėjo, kad ji niekada nebuvo padariusi jokių nusikalstamų veikų, ji nepalaiko nei užsienio, nei vidaus politikos, kurią vykdo Baltarusijos Respublikos valdžia. Pareiškėja teigė sutinkanti su Lietuvos Respublikos oficialia pozicija karo Ukrainoje klausimu, ji pildydama atsakovo pateiktą klausimyną, nurodė, kad nepalaiko Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir laiko Krymą priklausančiu Ukrainai. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad ji gali būti laikoma keliančia grėsmę valstybės saugumui tik tuo atveju, jeigu ši grėsmė yra ne teorinio, o realaus pobūdžio. Nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar pareiškėja gali dominti Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybas, ir ar pareiškėja gali sutikti su jomis bendradarbiauti. Pareiškėjos teigimu, Sprendimuose nėra jokių argumentų, kurie pagrįstų šias nurodytas aplinkybes. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas nenustatė jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad pareiškėja tikėtinai gali dominti Baltarusijos Respublikos žvalgybos saugumo tarnybas ir verbavimo atveju tikėtinai sutiktų su jomis bendradarbiauti, todėl atsakovas neturi jokio teisėto pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja kelia realią grėsmę valstybės saugumui.

6.       Pareiškėja nurodė, kad Sprendimai grindžiami tik Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD, trečiasis suinteresuotas asmuo) išvada dėl jos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, ir pažymėjo, kad VSD išvada per se (savaime) nesaistė ir neatleido atsakovo nuo pareigos visapusiškai ištirti pareiškėjos situaciją, nustatyti ir įvertinti visus (tiek pareiškėjai palankius, tiek nepalankius) įrodymus bei priimti motyvuotą sprendimą. Pareiškėjos teigimu, atsakovas, sutikdamas su VSD išvadomis, Sprendimuose nepaaiškino, kodėl darbas valstybinėje institucijoje neabejotinai reiškia lojalumą Baltarusijos Respublikos valdžiai, kodėl pareiškėjos buvusios pareigos reikšmingai padidina tikimybę būti užverbuotai, kodėl buvimas potencialiu verbavimo taikiniu yra pakankamas realiai, o ne teorinei grėsmei valstybės saugumui konstatuoti, kodėl periodinis Baltarusijos Respublikoje likusių pagyvenusių tėvų lankymas reikšmingai padidina verbavimo tikimybę, nenurodė jokių tikslių duomenų apie nustatytus verbavimo atvejus.

7.       Pareiškėjos teigimu, iš Sprendimų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis visų ją charakterizuojančių savybių vertinimas, o vien faktas, jog ji dirbo Baltarusijos Respublikos karo akademijoje, nesant jokių kitų papildomų indikacijų, nėra pakankamas konstatuoti jos keliamą grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjos vertinimu, Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, Sprendimais pritaikytos administracinio poveikio priemonės yra nemotyvuotos, keliančios grėsmę šeimos vientisumui, nes Sprendimais jos sutuoktinis ir nepilnametis vaikas yra nuo jos atskiriami. Sprendimai taip pat neatitinka konstitucinio teisėtų lūkesčių principo, Lietuvos Respublikos migracijos politikos.

8.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. 

9.       Atsakovas nurodė, kad jis, priimdamas Sprendimus, vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – 2024 m. kovo 8 d. išvada Nr. 18-2291 (toliau – ir Išvada) dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui. VSD Išvadoje pateikė vertinimą, kad pareiškėja, nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2015 m. sausio 14 d. dirbdama Baltarusijos Respublikos karo akademijoje, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD nurodė, kad pareiškėjai išdavus leidimą laikinai gyventi, ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsakovas pažymėjo, kad jis nekvestionuoja VSD išvadų ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti, Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl jo galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos.

10.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjos skundo argumentais, kad Migracijos departamentas neteisingai aiškino grėsmės sąvoką. Atsakovas nurodė, kad jis, nustatydamas grėsmę, vertino faktų visumą – šiuo atveju aplinkybes, kad pareiškėja ne vienus metus dirbo Baltarusijos Respublikos karo akademijoje ir šių darbo santykių nenutraukė net vaiko priežiūros atostogų metu (2017–2021 metais). Ši aplinkybė, atsakovo vertinimu, patvirtina pareiškėjos lojalumą Baltarusijos valdžiai, nes pareiškėja turėjo žinoti, kad jai keliami griežti reikalavimai, o personalo politika nėra autonominė – ją formuoja Baltarusijos valdžia. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja darbo sutartį nutraukė tik po to, kai grįžo į darbą po motinystės atostogų (2021 metais), nors Baltarusijoje įvykiai (prezidento rinkimai, mitingai ir t. t.) vyko 2020 metų rudenį. Atsakovas pažymėjo, kad nustatytos aplinkybės leidžia spręsti apie pareiškėjos likusius potencialius ryšius su kilmės valstybės režimui lojaliais asmenimis, turinčiais Lietuvos Respublikos atžvilgiu priešiškų interesų.

11.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjos skundo argumentu, kad ginčijami Sprendimai priimti, vadovaujantis įtarimais ir spėjimais, ir nurodė, kad išvada dėl pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui pagrįsta jos darbu Baltarusijos Respublikos karo akademijoje, lojalumu jai, t. y. vadovaujantis asmeniškai su pareiškėja susijusiomis ir nuo jos priklausiusiomis aplinkybėmis / elgesiu (jos darbu). Atsakovas pažymėjo, kad reikalavimas, jog užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

12.       Atsakovas teigė, kad aplinkybė, jog pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nereiškia, kad ji turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog šis leidimas ateityje turės būti pakeistas ar negalės būti panaikintas Įstatyme įtvirtintais pagrindais, jeigu pareiškėja neatitinka Įstatymo reikalavimų. Atsakovas pabrėžė, kad keičiantis geopolitinei situacijai, gali kisti ir su pareiškėja susijusių aplinkybių vertinimas.

13.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad priėmus ginčijamus Sprendimus jos nepilnametis vaikas atskiriamas nuo motinos. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai uždrausta atvykti tik į Lietuvos Respubliką, t. y. jai nėra įtrauktas draudimas atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių teritorijose.

14.       Atsakovo vertinimu, Sprendimai yra motyvuoti, jie atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas adekvatus, aiškus ir pakankamas. Priimant ginčijamus Sprendimus buvo įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai, tačiau jie nenusvėrė pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.

15.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

16.       Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, priimant Sprendimus nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės ir laisvės. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus Sprendimus, vertino individualią pareiškėjos situaciją, jos ryšius su Lietuvos Respublika, valstybės sienos kirtimo atvejus ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos šeiminiai ryšiai niekaip nepaneigia esminės aplinkybės dėl jos buvusio darbo Baltarusijos Respublikos karo akademijoje bei iš to galinčių kilti grėsmių, kad pareiškėja gali būti panaudota kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti. Kadangi pareiškėja pripažinta kaip galinti kelti grėsmę valstybės saugumui, VSD teigimu, jos asmeniniai ar šeimos interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.

II.

17.       Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. liepos 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjos O. G. skundą. 

18.       Teismas nustatė, jog atsakovas, priimdamas Sprendimus, vadovavosi VSD Išvada, jog pareiškėja kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes ji, nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2015 m. sausio 14 d. dirbdama informatikos dėstytoja, o nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2021 m. sausio 7 d. ? fizikos dėstytoja Baltarusijos Respublikos karo akademijoje, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, gavęs VSD Išvadą apie pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui, privalėjo atsisakyti išduoti jai leidimą laikinai gyventi, nes būtent VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Teismas vertino, kad VSD surinkti duomenys leido teigti, kad Migracijos departamentas turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamus Sprendimus, nes VSD Išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti apie pareiškėjos keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.).

19.       Teismas nurodė, kad vien faktas, jog pareiškėja nuo 2021 metų nebedirba Baltarusijos Respublikos karo akademijoje fizikos dėstytoja, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis institucijomis yra išnykusi. Teismas, įvertinęs pareiškėjos ir jos sutuoktinio teismo posėdyje duotus paaiškinimus, pažymėjo, kad pareiškėjos darbas struktūroje su Baltarusijai lojaliais asmenimis yra pakankamas pagrindas manyti, jog ji turi realią tikimybę su jais bendrauti, o tai kartu suponuoja ir realią tikimybę dėl galinčios kilti grėsmės valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

20.       Teismas vertino pareiškėjos teiginius, kad ji nepalaiko Baltarusijos režimo, juos pripažino deklaratyviais. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos nenoras pateikti įrodymus apie dalyvavimą jos minėtuose protestuose prieš Baltarusijos valdžią, suponuoja nuomonę, jog pareiškėjos apsisprendimas nepalaikyti Baltarusijos režimo nėra neabejotinas. Teismas vertino, kad asmenų liudijimai, pateikti į bylą, nelaikytini patikimais įrodymais byloje, nes asmenų, kurie liudijo apie pareiškėją, tapatybės nėra nustatytos. Taip pat pareiškėjos aukojimas organizacijai „Mėlyna geltona“ ar savanoriavimas organizacijoje „Dopamoga“ kitų nustatytų aplinkybių kontekste, teismo vertinimu, nėra reikšmingas, be to, vien ši aplinkybė nepaneigia pareiškėjos galimo lojalumo Baltarusijos Respublikai.

21.       Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos darbą Baltarusijos Respublikos karo akademijoje, padarė pagrįstą išvadą, jog asmenys, dirbantys valstybinėje institucijoje, privalo būti lojalūs Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, todėl pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

22.       Teismas, įvertinęs Sprendimų turinį, pripažino, kad jie atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, įpareigojančius viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.

23.       Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, kad ji bus atskirta nuo dukters, nurodė, jog valstybės ir visuomenės saugumas šiuo atveju yra svarbesnis, nei pareiškėjos siekis išlaikyti šeiminius santykius Lietuvos Respublikoje. Be to, sprendimas neišduoti pareiškėjai leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neapriboja nei pareiškėjos, nei jos šeimos narių pasirinkimo tiek grįžti į Baltarusijos Respubliką, tiek vykti į kitą Europos Sąjungos valstybę.

24.       Teismas nenustatė pagrindo panaikinti Sprendimus, spręsdamas, kad Migracijos departamentas, tinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

III.

25.       Pareiškėja O. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 5 d. sprendimą, Sprendimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja taip pat prašo šiai bylai nagrinėti sudaryti išplėstinę penkių arba septynių teisėjų kolegiją.

26.       Pareiškėja teigia, kad atsakovas neteisingai aiškino grėsmės nacionaliniam saugumui sąvoką, nes nenustatė jokio asmeninio pareiškėjos elgesio, rodančio grėsmės realumą. Pareiškėja pažymi, kad ji Baltarusijos Respublikos karo akademijoje fizikos dėstytoja dirbo vos trejus metus, administracijai nepriklausė, jokių karinių laipsnių neturėjo ir iš darbo išėjo savo noru. Pareiškėja nurodo, kad ji aktyviai dalyvauja opozicijos veikloje, finansiškai remia nukentėjusiuosius nuo Baltarusijos Respublikos valdžios, pabėgėlius iš Ukrainos, Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir dirba savanore žmogaus teisių organizacijoje, kurią Baltarusijos Respublikos valdžia pripažino ekstremistine. Pareiškėjos vertinimu, jos buvęs darbas negali būti laikomas pakankamu pagrindu realiai grėsmei ir lojalumui Baltarusijos Respublikos režimui konstatuoti.

27.       Pareiškėja nurodo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimus, neatliko jokio savarankiško tyrimo, į Sprendimus perkėlė VSD Išvadą ir ja vadovaudamasis padarė išvadą apie jos keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui. Pareiškėjos teigimu, Sprendimai yra nemotyvuoti, o jais taikyta administracinio poveikio priemonė neproporcinga, nes neatitinka priežasčių, dėl kurių ji buvo pripažinta keliančia grėsmę.

28.       Pareiškėjos vertinimu, Sprendimai pažeidžia nacionalinio saugumo ir kitų konstitucinių vertybių (pvz., šeimos privatumo ir vientisumo) pusiausvyrą, jais nepaisoma šeimą saugančių konstitucinių imperatyvų. Taip pat Sprendimai neatitinka konstitucinio teisėtų lūkesčių principo, nes jos vieną kartą jau įgyta teisė gyventi Lietuvos Respublikoje leido jai ir jos šeimai pagrįstai tikėtis, kad pareiškėja atitinka visus keliamus kriterijus, nauji kriterijai jai nebus taikomi, o esami kriterijai nebus peržiūrimi. Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos migracijos politikos, kuri yra orientuota į pridėtinę vertę kuriančių užsieniečių pritraukimą, o Sprendimai verčia išvykti iš šalies ne tik pareiškėją, bet ir jos sutuoktinį, kuris dirba Lietuvos Respublikoje kaip aukštos kvalifikacijos specialistas.

29.       Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su Sprendimuose padarytomis išvadomis, priėmė nemotyvuotą sprendimą, nes atsisakė tirti aplinkybes, susijusias su pareiškėjos politinėmis pažiūromis ir visuomenine veikla, pripažinęs jas nesusijusiomis su ginčo objektu. Pareiškėja pažymi, kad ji pateikė į bylą duomenis ir juos pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtina jos priešiškumą Baltarusijos Respublikos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Pareiškėjos teigimu, byloje pateikti duomenys apie jos dalyvavimą 2020 metais vykusiuose protestuose, tai patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti jai palankias rekomendacijas, abejodamas dėl jų autentiškumo.

30.       Pareiškėja, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjama byla yra sudėtinga, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs prieštaringą praktiką šioje byloje keliamais teisės klausimais, kilusiam ginčui išspręsti būtina taikyti įvairių teisės sričių teisės aktus, kilęs ginčas turi būti įvertinas ir dėl priimtų sprendimų atitikimo teisėtų lūkesčių principui, prašo šiai bylai nagrinėti sudaryti išplėstinę penkių arba septynių teisėjų kolegiją.

31.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32.       Atsakovas nurodo, kad jis, nustatydamas pareiškėjos keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui, vertino faktų visumą, geopolitinę situaciją, VSD Išvadoje nurodytą kontržvalgybinę informaciją, todėl padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas teigia, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės (sutuoktinis ir dukra turi leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kt.) nepaneigia jos galimos grėsmės valstybės saugumui.

33.       Atsakovo vertinimu, nėra pagrįsti pareiškėjos argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai ir objektyviai neišnagrinėjo jos skundo. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos skundo reikalavimais, įvertino skunde nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti Sprendimus, atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktą poziciją bei pateikė motyvuotas išvadas, dėl kurių atmetė pareiškėjos skundą. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimų išvadas.

34.       Atsakovas nesutinka su pareiškėjos procesiniu prašymu šiai bylai nagrinėti sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde pateikti argumentai apie bylos sudėtingumą nepaneigia, jog bylos aplinkybių tinkamai neįvertins jau bylą nagrinėti paskirta trijų teisėjų kolegija.

35.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

36.       VSD vertinimu, sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Sprendimai buvo priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, jie atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams, o ne vienos Baltarusijos Respublikos pilietės teisėms ir interesams.

37.       VSD pažymi, kad jis, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numatė, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jos su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusijos Respublikos karo akademija. Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėja tokių pareigų nebeina, nereiškia, kad jos ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) bei nebegali kelti grėsmės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Sprendimuose išdėstytų aplinkybių ir argumentų yra pakankamai reali ir akivaizdi.

38.       VSD nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad nebuvo įvertinta jos individuali situacija, nes iš Sprendimų turinio matyti, kad buvo atliktas individualus pareiškėjos situacijos vertinimas, t. y. įvertinti jos šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, iš kurių matyti, kad pareiškėja nėra pasiekusi ilgalaikės integracijos lygio Lietuvoje. VSD nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad Išvadoje, kuria pagrįsti atsakovo Sprendimai, nurodyti duomenys yra bendro pobūdžio. VSD teigimu, Išvadoje nurodyti duomenys paremti nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie Baltarusijos valdžios ir jos institucijų, įmonių veiklą bei pareiškėjos ryšį su šiomis institucijomis.

Teisėjų kolegija        

k o n s t a t u o j a:

IV.

39.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjos Baltarusijos Respublikos pilietės O. G. skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Migracijos departamento 2024 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 24A93447, kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, ir 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 24S94593, kuriuo uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių, pagrįstumas ir teisėtumas.

40.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino pagrįsta ir teisėta atsakovo 2024 m. balandžio 5 d. sprendime padarytą išvadą dėl pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad atsakovo 2024 m. balandžio 8 d. sprendime pareiškėjai nustatytas 30 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra proporcinga priemonė, paskirta, atsižvelgiant į jos šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir siekiant užtikrinti Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje.

41.       Pareiškėja apeliaciniame skunde, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atsakovo priimtus Sprendimus, teigia, kad atsakovas neteisingai aiškino grėsmės nacionaliniam saugumui sąvoką, nes nenustatė jokio asmeninio jos (pareiškėjos) elgesio, rodančio grėsmės realumą, o jos buvęs darbas Baltarusijos Respublikos karo akademijoje negali būti laikomas pakankamu pagrindu realiai grėsmei ir lojalumui Baltarusijos Respublikos režimui konstatuoti. Pareiškėja nurodo, kad nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus ir visapusiško jos grėsmės valstybės saugumui tyrimo, atsakovas į Sprendimus tik perkėlė trečiojo suinteresuoto asmens VSD Išvadą ir ja vadovaudamasis sprendė dėl pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, todėl priimti Sprendimai neatitinka šeimą saugančių konstitucinių imperatyvų, teisėtų lūkesčių principo, jais taikomos neproporcingos administracinio poveikio priemonės. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netyrė skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su jos politinėmis pažiūromis ir visuomenine veikla, neįvertino jos pateiktų įrodymų. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose į apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčo esmės ir prašo atmesti apeliacinį skundą.

42.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

43.       Pareiškėja apeliaciniame skunde suformulavo prašymą – šiai bylai nagrinėti apeliacine tvarka sudaryti išplėstinę penkių arba septynių teisėjų kolegiją. Pareiškėja šį prašymą grindžia tuo, jog byla yra sudėtinga, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs prieštaringą praktiką šioje byloje keliamais teisės klausimais, kilusiam ginčui išspręsti būtina taikyti įvairių teisės sričių teisės aktus, kilęs ginčas turi būti įvertinas dėl priimtų Sprendimų atitikimo teisėtų lūkesčių principui.

44.       Pagal ABTĮ 43 straipsnio 2 dalį, sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai. 

45.       Nagrinėjant minėtą pareiškėjos prašymą, pirmiausia akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis, einantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pareigas, 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi sudarė šiai bylai apeliacine tvarka nagrinėti trijų teisėjų kolegiją.  

46.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymo argumentus, pažymi, kad bylos dalyko aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs gausią ir nuoseklią praktiką, priešingai nei teigia pareiškėja, jos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ir keliami klausimai nėra nauji ir / ar sudėtingi, kad jiems išspręsti būtų būtina sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją. Pažymėtina, kad kiekvienoje tokio pobūdžio byloje yra vertinama individuali užsieniečio situacija.  Įvertinus pareiškėjos apeliacinio skundo turinį matyti, jog pareiškėja iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant teisiškai reikšmingą faktinę šiai bylai išnagrinėti aplinkybę, t. y. kad pareiškėja kelia (gali kelti) grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Atsižvelgus tai, konstatuotina, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindų siūlyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją šiai bylai nagrinėti.

47.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, nustatydamas aplinkybę, jog pareiškėjos buvimas Lietuvoje kelia (gali kelti) grėsmę nacionaliniam saugumui, akcentuoja, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

48.       Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

49.       ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija (ABTĮ 140 str. 1 d.), kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

50.       Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindų nesutikti su pareiškėjos ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl jos (pareiškėjos) buvimo Lietuvoje keliamos grėsmės Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams, nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat ir į Baltarusijos autokratinio režimo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, šio autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumą ir vykdomas provokacijas prieš Lietuvos Respubliką.

51.       Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra Baltarusijos Respublikos pilietė, kuriai nuo 2021 m. gegužės 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. buvo išduota nacionalinė viza, o nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2024 m. balandžio 1 d. – leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu, nes Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjos sutuoktinis (Baltarusijos Respublikos pilietis), turintis leidimą laikinai gyventi, išduotą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nurodytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą). Lietuvos Respublikoje taip pat gyvena pareiškėjos nepilnametė dukra, turinti leidimą laikinai gyventi, išduotą Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu (Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi). 

52.       Pareiškėja 2023 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu pakeisti jai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu. Atsakovas pateikė pareiškėjai pildyti klausimyną, kurį pildydama pareiškėja nurodė, kad nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2015 m. sausio 14 d. dirbo Baltarusijos Respublikos karo akademijoje informatikos dėstytoja, o nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2021 m. sausio 7 d. – fizikos dėstytoja, nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2021 m. sausio 7 d. buvo vaiko priežiūros atostogose. Atsakovas kreipėsi į VSD, prašydamas atlikti pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimą, ir 2024 m. kovo 8 d. gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes ji (pareiškėja), dirbdama Baltarusijos Respublikos karo akademijoje, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl, išdavus pareiškėjai leidimą gyventi Lietuvoje, ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

53.       Atsakovas, atsižvelgdamas į VSD pateiktą Išvadą, 2024 m. balandžio 5 d. sprendimu atsisakė pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai). Atsakovo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimas, kuriuo uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, buvo priimtas tuo pagrindu, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (Įstatymo 133 str. 5 d.).

54.       Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis <...>. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD.

55.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę vadovautis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; kt.).

56.       Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai VSD išvados perkelti į sprendimą, o būdamas viešojo administravimo subjektas turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutarti administracinėje byloje Nr. eA-1853-575/2024; kt.).

57.       Nagrinėjamu atveju iš Sprendimų turinio matyti, jog atsakovas įvertino ne tik kompetentingos institucijos – VSD – pateiktus duomenis ir išvadas, tačiau taip pat vertino ir pareiškėjos individualią situaciją, t. y. įvertino jos socialinius, šeiminius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, nustatytus Lietuvos / Baltarusijos išorinės sienos kirtimo atvejus. Migracijos departamentas surinko jam prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino kartu su VSD pateikta Išvada, todėl nėra pagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog nebuvo atliktas individualus jos situacijos vertinimas, o buvo vadovautasi vien VSD Išvada.

58.       Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos teiginius, kad atsakovas neteisingai aiškino grėsmės nacionaliniam saugumui sąvoką, nes nenustatė jokio asmeninio pareiškėjos elgesio, rodančio grėsmės realumą, pažymi, jog Migracijos departamentui siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje, nebūtina konstatuoti konkrečių užsieniečio neteisėtų veiksmų. Tokiais Migracijos departamento sprendimais asmeniui nėra taikomos kokios nors sankcijos ir jis nėra pripažįstamas padaręs kokią nors teisei priešingą veiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2049-463/2023).

59.       Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka, kad aplinkybė, jog ji 2013?2021 metais dirbo dėstytoja Baltarusijos Respublikos karo akademijoje, vertintina kaip grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui ir lemia jos teisės į leidimo laikinai gyventi išdavimą praradimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1434-822/2024; kt.).

60.       Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023; kt.).

61.       Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia Įstatyme vartojama sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės taikymo ir aiškinimo dalykas (žr., pvz., 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1086-1188/2024; kt.).

62.       Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat yra nurodęs, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

63.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl fakto, jog pareiškėja 2013?2021 metais dirbo dėstytoja Baltarusijos Respublikos karo akademijoje, t. y. ji dirbo Baltarusijos valstybės institucijoje, kurios veikla yra susijusi su Baltarusijos vykdoma politika.

64.       Vertindama pareiškėjos argumentus dėl jos darbo Baltarusijos Respublikos karo akademijoje pobūdžio, teisėjų kolegija pažymi, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems ar tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. birželio 28 d. nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023; 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1434-822/2024; 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1853-575/2024; kt.). 

65.       Teismų praktikoje taip pat buvo vertintas ir užsieniečio darbas būtent Baltarusijos Respublikos karo akademijoje ir padarytos analogiškos išvados, kaip ir šiuo nagrinėjamu atveju (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1185-556/2024).

66.       Pažymėtina, kad asmens ryšiai su Lietuvos Respublikai priešiškų valstybių tarnybomis, fiziniais ar juridiniais asmenimis gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą šių subjektų atžvilgiu, dėl to galinčia kelti grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimą, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023; kt.).

67.       Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu paminėti, kad Baltarusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte, kuriame nurodyta, jog autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą. Apie Baltarusijos valdžios intensyvią veiklą prieš Lietuvą ir taikomus metodus detaliai yra atkleista VSD 2024 metų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje (https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2024/03/GR-2024-02-15-LT-1-1.pdf).

68.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos ryšiai, susiklostę jai dirbant Baltarusijos Respublikos karo akademijoje, nepaisant jos darbo pobūdžio, leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjos pažeidžiamumą šios valstybės žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu, nes atitinkamos institucijos, tikėtina, disponuoja asmenine bei profesine informacija apie pareiškėją, jos kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis. Šią išvadą teisėjų kolegija daro taip pat įvertinusi tai, jog nuo pareiškėjos darbo Baltarusijos Respublikos karo akademijoje pabaigos (2021 metai) praėjo itin trumpas laiko tarpas, dėl to šiame geopolitiniame kontekste iš pareiškėjos darbo kylantys ryšiai gali aktualizuotis, nes Baltarusijos Respublikos žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai gali siekti verbuoti pareiškėją, taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Taigi dėl savo ankstesnių darbinių santykių bei ryšių su Baltarusijos pareigūnais pareiškėja tampa lengviau palenkiama vykdyti kilmės šalies specialiųjų tarnybų užduotis ir tuo kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2392-552/2023; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-520/2024; 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1950-575/2024; kt.). 

69.       Pareiškėjos nurodomos ją pažįstančių žmonių rekomendacijos taip pat nepaneigia tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo išvados, nes pareiškėjos nurodytas rekomendacijas surašė asmenys, kurie nėra atsakingi už Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimą, rekomendacijose nėra nurodyta jokių duomenų, susijusių su pareiškėjo darbu ir jos ryšiais Baltarusijoje, kitomis aplinkybėmis, kurios teisiškai yra reikšmingos sprendžiant, ar užsienietis pripažintinas keliančiu (galinčiu kelti) grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

70.       Vertindama pareiškėjos argumentus, kad nebuvo atsižvelgta į jos nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus, susijusius su jos opozicinėmis pažiūromis, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos išreikštas pažiūros į geopolitinę situaciją, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams išsakyti argumentai ir pateikti rodymai apie dalyvavimą protesto akcijose ir mitinguose (iš jų ir nuotraukos, pateiktos apeliacinės instancijos teismui, kurios, pareiškėjos teigimu, patvirtina jos opozicines pažiūras Baltarusijos Respublikos režimo atžvilgiu), nesudaro pagrindo paneigti jos nustatytų ryšių bei egzistavusio lojalumo Baltarusijos Respublikos valdžiai, kurį ji privalėjo demonstruoti, dirbdama Baltarusijos Respublikos karo akademijoje (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1149-968/2024; kt.). Pareiškėjos pildomame klausimyne išreikštas pritarimas Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu taip pat nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimų neteisėtais (šiuo aspektu žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023).

71.       Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodomuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose (pvz., 2024 m. birželio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1542-492/2024; 2023 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023) buvo nagrinėjama kiekvieno užsieniečio individuali situacija, vertinami įrodymai ir daromos išvados dėl jo keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.  

72.       Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos nurodomas aplinkybes, susijusias su šeimos susijungimo teisės įgyvendinimu, tai, kad Sprendimai pažeidžia šeimą saugančius konstitucinius imperatyvus, šeimos vientisumo, teisėtų lūkesčių principus, pirmiausia pažymi, kad pagal EŽTT praktiką Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr. EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimų Nr. 9214/80, 9473/81, 9474/81; 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje Ahmut prieš Olandiją, pareiškimo Nr. 21702/93; kt.), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99).

73.       Taip pat pažymėtina, kad teisė į šeimos gyvenimą nėra absoliuti ir gali būti ribojama, tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar tokie ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje bei proporcingi siekiamam teisėtam tikslui (žr. EŽTT 1997 m. rugsėjo 26 d. sprendimą byloje Mehemi prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 25017/94) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje A662-2967/2014; kt.).

74.       Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą gali būti ribojama remiantis valstybės, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010; kt.).

75.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; kt.).

76.       Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje leidimų laikinai gyventi pagrindu gyvena pareiškėjos sutuoktinis ir nepilnametė dukra, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai. Pareiškėjai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2021 metais šeimos susijungimo pagrindu, Lietuvos Respublikoje pareiškėja nedirbo, kaip ji pati teigė, – rūpinosi buities klausimais, vaiko priežiūra. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėja išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu (nuo 2021 m. birželio 21 d.) 11 kartų kirto Lietuvos / Baltarusijos išorinę sieną. Taip pat nustatyta, kad tiek pareiškėjos sutuoktinis, tiek nepilnametė dukra nuo 2021 metų kelis kartus per metus kirsdavo Lietuvos / Baltarusijos išorę sieną. Baltarusijos Respublikoje gyvena pareiškėjos tėvai ir seserys, su kuriais ji palaiko ryšius.

77.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad pareiškėja nėra pasiekusi ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvos Respublikoje, ją su Lietuvos Respublika sieja tik tai, kad Lietuvoje laikinai gyvena jos sutuoktinis ir dukra. Šiuo atveju sprendžiant dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui, jos ryšiai, suponuojantys pažeidžiamumą Baltarusijos Respublikos tarnybų atžvilgiu, yra pripažintini reikšmingesne aplinkybe nei jos šeiminiai ryšiai, esantys Lietuvos Respublikoje, kad galėtų pateisinti buvimą Lietuvos Respublikoje ir paneigti nustatytą realią ir bylos duomenimis pagrįstą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2294-525/2023; kt.).

78.       Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjai anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjos biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023). Taip pat minėta aplinkybė nereiškia, kad pareiškėja turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jai bus išduotas (pakeistas) leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Kaip jau minėta, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

79.       Atsakovas 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių, o pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Pirmosios instancijos teismas įvertino nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, padarė išvadą, kad jis yra proporcingas, nurodė išsamius argumentus šiuo aspektu. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų motyvų, dėl kurių minėta pirmosios instancijos teismo išvada ir ją pagrindžiantys motyvai turėtų būti pripažinti nepagrįstais.

80.       Apibendrindama aptartas faktines ir teisines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo abejoti, jog atsakovas turėjo faktinį bei teisinį (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p. ir 133 str. 5 d.) pagrindus priimti Sprendimus, todėl šie Sprendimai dėl išdėstytų motyvų pripažintini pagrįstais ir teisėtais. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, nes atsakyta į pagrindinius pareiškėjos skundo argumentus, nustatytos šiai bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingos aplinkybės, nurodyti argumentai, dėl kurių padarytos išvados dėl Sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl šio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

81.       Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, netenkinamas jos prašymas atlyginti jai jos  patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos Baltarusijos Respublikos pilietės O. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė