Civilinė byla Nr. e2-59-1120/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01150-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.4.3.2.2.1; 3.4.3.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Monelsa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-3053-933/2021 (2022 metų bylos Nr. eB2-1107-933/2022), kuria atsakovei iškelta bankroto byla pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Monelsa“ bankroto bylą.

2.       Pareiškėja pateikė duomenis, kad UAB „Monelsa“ juridinių asmenų registre įregistruota 2015 m. gegužės 6 d., veiklos pobūdis – pastatų statyba, pastatų remontas, restauravimas ir rekonstravimas; naujų pastatų statyba. Pareiškime nurodyta, kad VMI yra bendrovės kreditorė: mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. spalio 12 d. duomenimis UAB „Monelsa“ mokestinė nepriemoka yra 54 570,50 Eur, kuri susidarė nuo 2019 m. gruodžio 31 d. bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio. Antstolių informacinės sistemos duomenimis taip pat nustatyta, kad antstoliai UAB „Monelsa“ atžvilgiu yra pradėję 6 vykdomąsias bylas.

3.       Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro, 2021 m. spalio 12 d. duomenimis, UAB „Monelsa“ vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ nurodytos dienos duomenimis UAB „Monelsa“ vardu įregistruota transporto priemonė, kuri yra areštuota.

4.       VMI nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. išsiuntė UAB „Monelsa“ pranešimą apie inicijuojamą nemokumo procesą, kuriuo nustatė 30 dienų terminą prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui, bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, priimti. Per nustatytą terminą atsakovė prievolės VMI neįvykdė.

5.       Trečiasis asmuo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau - VSDFV) atsiliepime palaikė prašymą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir papilomai pažymėjo, kad atsakovė VSDF biudžetui yra skolinga 23 354,49 Eur, iš jų 22 898,92 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 455,57 Eur delspinigių.

6.       Trečiasis asmuo taip pat paaiškino, kad nors VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą Nr. VIA_SP10-382 dėl UAB „Monelsa“ įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka, kuriuo 4 856,59 Eur įsiskolinimas turėjo būti sumokėtas laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau atsakovė einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir atidėtų įmokų pagal nustatytą grafiką nemokėjo. Nuo 2021 m. gegužės 8 d. darbuotojų atsakovė neturi. UAB „Monelsa“ nemoka įstatymų nustatytų mokesčių į valstybės biudžetą bei privalomųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų, draudėjo sąskaitose nėra lėšų įsiskolinimui padengti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir iškėlė UAB „Monelsa“ bankroto bylą.

8.       Pirmosios instancijos teismas įvertinęs viešų registrų informaciją apie įmonės valdomą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, duomenis apie įsiskolinimus VSDFV biudžetui ir mokestines nepriemokas, informaciją apie vykdomus priverstinius skolų išieškojimo veiksmus bei balanso už 2020 metus duomenis, konstatavo, kad atsakovės įsiskolinimai vien pareiškėjai ir trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, sudaro ne mažiau kaip 88 971,49 Eur, tačiau atsakovė pakankamai turto, iš kurio galėtų būti vykdomos piniginės prievolės, neturi. Teismas pažymėjo, kad objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovė vykdytų ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gaunamomis pajamomis atsakovė ketina dengti esamus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, nepateikta. Šie duomenys, pirmosios instancijos teismo vertinimu, leidžia pripažinti, kad atsakovės turtinė padėtis atitinka Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9.       Atsakovė UAB „Monelsa“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo.

10.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniai argumentais:

10.1.                      Teismas įmonę nemokia pripažino įvertinęs tik tai, kad ji faktiškai neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad įmonė turi nematerialaus finansinio turto – reikalavimo teisių, kurių vertė viršija bendrą įsiskolinimą kreditoriams.

10.2.                      Teismo išvada, kad įmonė nevykdo veiklos, nes neturi darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, yra nepagrįsta, kadangi įmonė veiklą gali vykdyti pasitelkdama subrangovus.

10.3.                      Skundžiama teismo nutartis priimta neįvertinus atsakovės pozicijos sprendžiamu klausimu. Teismas nemotyvuotai atsisakė tenkinti įmonės vadovo prašymą atnaujinti praleistą terminą atsiliepimui pateikti. 

11.       Civilinę bylą pagal atsakovės atskirąjį skundą perdavus nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, teisme 2022 m. sausio 5 d. buvo gautas UAB „Monelsa“ papildomas įrodymas – 2021 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas, kuris yra priimtas 2022 m. sausio 13 d. teismo nutartimi.

12.       Atsiliepimuose į atsakovės atskirąjį skundą pareiškėja VMI ir trečiasis asmuo VSDFV nurodė, kad atsakovės skundo argumentai nepagrįsti ir nepaneigia skundžiamos nutarties išvadų pagrįstumo, todėl atskirąjį skundą prašė atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

14.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Monelsa“ pripažinta nemokia ir jai iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pagrindų iškelti bankroto bylą

15.       JANĮ 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. 

16.       Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

17.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

18.       Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus duomenis (informaciją apie įmonės valdomą kilnojamąjį turtą, antstolių informacinės sistemos informaciją apie vykdomus išieškojimus iš įmonės turto, duomenis iš Nekilnojamojo turto registro), viešai skelbiamus įmonės finansinių ataskaitų rinkinius (2020 metų balanso duomenis) bei informaciją apie įmonės įsiskolinimą valstybės bei VSDFV biudžetui, nusprendė, kad nesant duomenų apie įmonės vykdomą veiklą, iš kurios gautos lėšos galėtų padengti esamus įsipareigojimus, bei įsipareigojimams viršijant įmonės valdomo turto vertę, egzistuoja pagrindas įmonę pripažinti nemokia.

19.       Apeliantės teigimu, vertindamas įmonės galimybes padengti įsiskolinimus ir vykdyti veiklą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į įmonės turtą - nematerialaus finansinio turto vertę, kurios, atsakovės teigimu, pakanka kreditorių finansiniams reikalavimas padengti.

20.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad viešojo intereso buvimas bankroto bylose įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes bei rinkti įrodymus, tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015).

21.       Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

22.       Apeliantė nurodo, kad įmonė turi 205 565 Eur vertės trumpalaikio turto, iš kurio 133 758 Eur -per vienerius metus gautinos sumos, jos teigimu, vien debitorių skolos yra pakankamo dydžio jos įsipareigojimams padengti. Tačiau teismų praktikoje preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015).

23.       Šiuo atveju apeliantė, siekdama paneigti pirmiau nurodytą prezumpciją ir pagrįsti finansinio turto (debitorinių skolų) realumą, apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomą įrodymą - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. įsakymą, kuriuo nutarta UAB „Monelsa“ naudai iš skolininkės UAB „Linvera“ priteisti 10 583,06 Eur skolą.

24.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantės papildomai teikiamas įrodymas nekeičia pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų visumos vertinimo. Viena vertus, tik teismo įsakymo išdavimas dar neįrodo siekiamų pagrįsti aplinkybių, kad įmonė faktiškai disponuoja iš šio debitoriaus gautina suma (teismo įsakymas nėra įsiteisėjęs ir skolininkė dar gali reikšti prieštaravimus (CPK 437 straipsnis), o ir įsiteisėjus teismo įsakymui tik vykdytino dokumento skolininkės atžvilgiu turėjimas nepagrindžia aplinkybės, kad skolininkė jį įvykdys).

25.       Kita vertus, aptartu teismo įsakymu priteista suma nėra reikšminga apeliantės mokumo pagerinimui. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, kitų bylų, kuriomis būtų siekiama susigrąžinti skolas iš debitorių, apeliantė nėra inicijavusi, todėl, vienas teisminis procesas, kuriuo siekiama prisiteisti tik nežymaus dydžio debitorinį įsiskolinimą, niekaip nepagrindžia atsakovės įrodinėjamo finansinio turto realumo. Nesant pateiktam debitorių ir jų įsipareigojimų sąrašui, nėra objektyvių galimybių įvertinti realų įmonės debitorių skolų dydį.

26.       Teismui nepateikta įrodymų, kurie pagrįstų apeliantės teiginius dėl įmonės galimybių tęsti veiklą, pasitelkiant subrangovus (apeliantė nepateikė įrodymų apie vykdomus darbus, gautus užsakymus bei duomenų apie tai, kad tokiems darbams ji būtų pasitelkusi subrangovus).

27.       Išdėstytų aplinkybių ir nurodytos teismų praktikos pagrindu teismas mano, kad vien apeliantės teiginiai ir papildomai pateiktas įrodymas apie inicijuotą teisminį procesą dėl nežymaus, palyginti su balanse nurodytų debitorinių reikalavimų suma, reikalavimo, neįrodo pirmosios instancijos teismo išvadų ydingumo ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

28.       Remiantis 2020 m. balanso duomenimis, įmonės turtas sudaro 206 690 Eur iš kurio net 133 758 Eur debitorių skolos, kurių galimybės atgauti neįrodytos. Esant vien bankroto bylos iškėlimo metu nustatytoms aplinkybėms dėl apeliantės pradelstų 88 971,49 Eur įsipareigojimų kreditoriams (VSDFV biudžetui ir VMI), įmonei neturint likvidaus turto (vienintelis ilgalaikis įmonės turtas – automobilis, yra areštuotas, iš atsakovės turto vykdomas priverstinis išieškojimas keliose vykdomosiose bylose), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateikti finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina UAB „Monelsa“ esant nemokią, nes jos galimybės laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus vykdant ūkinę komercinę veiklą neįrodytos (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

Dėl apeliantės teisės pateikti atsiliepimą

29.       Apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas atsisakęs atnaujinti terminą atsiliepimui į pareiškimą iškelti bankroto bylą pateikti, apribojo įmonės procesines teises bei nesuteikė galimybės bylos užbaigti taikiai.

30.       Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad priėmus pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2021 m. spalio 20 d. nutartimi atsakovei buvo suteiktas terminas iki 2021 m. lapkričio 12 d. atsiliepimui į pareiškimą pateikti. Nurodyta nutartis buvo išsiųsta įmonės registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 76) bei įmonės vadovo A. U. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 80).

31.       Nustatytu terminu teisme negavus atsiliepimo į pareiškimą, teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, priėmė skundžiamą 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį ir iškėlė UAB „Monelsa“ bankroto bylą. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 1 d. teisme buvo gautas atsakovės vadovo A. U. atsiliepimas į pareiškimą, kuris buvo pasirašytas ir įkeltas į teismų informacinę sistemą 2021 m. lapkričio 30 d. 21:51 val. Atsiliepime atsakovės vadovas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą procesiniam dokumentui pateikti.

32.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti atsiliepimą, išaiškinęs, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo jau yra išnagrinėtas. Minėta nutartimi atsakovei taip pat buvo išaiškinta, kad nesutinkant su priimtu procesiniu sprendimu galima dėl jo pateikti atskirąjį skundą.

33.       Vertindamas aptariamų skundo argumentų pagrįstumą, Lietuvos apeliacinis teismas išaiškina apeliantei, kad bankroto procedūros yra detaliai reglamentuotos, jų atlikimo laikas yra griežtai apibrėžtas teisės normomis, todėl bylos šalys turi rūpintis bylos nagrinėjimo operatyvumu ir savo procesinėmis teisėmis naudotis tinkamai ir laiku. Šiuo atveju teismas nemano, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti atsiliepimą, kuris buvo pateiktas ne tik ženkliai praleidus terminą, bet jau ir išnagrinėjus pareiškimą, pažeidžia bankroto procedūras reglamentuojančias teisės normas bei apribojo apeliantės teises. Apeliantė visus nesutikimo su pareiškimu argumentus išdėstė atskirajame skunde, pasinaudojo CPK 314 straipsnio suteikiama galimybe ir pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus. Todėl, esant duomenims, kad pranešimas apie bylos nagrinėjimą atsakovės vadovui buvo įteiktas tinkamai bei iki bylos nagrinėjimo iš esmės negavus prašymų pratęsti terminą atsiliepimui pateikti ar nustatyti kitą bylos nagrinėjimo teisme datą, teismas pagrįstai išnagrinėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo paskirtą teismo posėdžio dieną. 

34.       Apeliantei akcentuojant, kad atsisakius priimti jos atsiliepimą buvo apribotos galimybės tartis su pareiškėja dėl taikos sutarties sudarymo, išaiškintina, kad pagal JANĮ 78 straipsnį UAB „Monelsa“ bankroto byla gali būti nutraukta iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos, jeigu: visi kreditoriai atsisakys savo reikalavimų ir (arba) UAB „Monelsa“ atsiskaitys su visais kreditoriais, ir (arba) bus patvirtinta taikos sutartis.

Dėl procesinės bylos baigties

35.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                           Agnė Tikniūtė