Administracinio nusižengimo byla

                                                                                         Nr. A8.-772-978/2021

                                                                             Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00400-2021-0

                                                                             Procesinio sprendimo kategorija 9.38

 (S)

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Beatričė Bakanauskaitė rašytinio proceso tvarka  išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 212 straipsnio 2 dalį. 

Teismas

n u s t a t ė :

2021 m. vasario 8 d., 15.08 val., Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Paneriai“, UAB „M.“ muitinės tarpininko atstovas R. J. pateikė deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje deklaravo vienkartines kūdikių sauskelnes ir higieninius paklotus kūdikiams iš celiuliozinio pluošto. Atlikus prekių dokumentinį patikrinimą nustatyta, kad deklaracijoje antrai prekei neteisingai pritaikyta PVM lengvata. Tokiu būdu, dėl minėtos klaidos, deklaracijoje klaidingai užpildyti 2-os prekės 33, 47 langeliai (dėl neteisingai pritaikytos PVM lengvatos susidarė nepriemoka 863 Eur). Klaidingai nurodant nacionalinį papildomą kodą Z501, muitinės tarpininko atstovas R. J. pateikė neteisingus duomenis apie prekę, bei taip suklaidino muitinę. Tokiais savo veiksmais R. J., pateikdamas minėtoje deklaracijoje neteisingus duomenis, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 15 straipsnio 2 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje.

R. J. prašė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykusios klaidos, prašė pasigailėti. 

Byloje esančiame rašytiniame paaiškinime R. J. parodė, kad 2021 m. vasario 8 d. forminant importo deklaraciją (duomenys neskelbtini) antroje prekėje (higieniniai paklotai) per klaidą buvo įvestas papildomas kodas 2501 ir programa paskaičiavo 5 % PVM mokestį, ko neturėjo būti. Tai buvo padaryta nesąmoningai. Savo klaidą pripažįsta (b. l. 6).

Be jo paaiškinimo, administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes bei R. J. kaltę, padarius ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtina byloje esantys įrodymai.

Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus „Panerių“ krovinių posto vyriausiojo inspektoriaus 2020 m. vasario 9 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. MD-VM00-ANR_P-468-2021 užfiksuotos esminės R. J. administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 2-3).

Vilniaus teritoriniai muitiniai pateikta deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad deklaracijoje klaidingai užpildyti 2-os prekės 33, 47 langeliai (b. l. 7-8).

ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už netikslios ir neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų netaikymui. 2013 m. spalio 9 d. Europos Perlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalis numato, jog pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą (15 straipsnio 2 dalies a) punktas). Jeigu deklaraciją arba pranešimą, prašymą arba informaciją pateikia suinteresuotojo asmens atstovas muitinėje, kaip nurodyta 18 straipsnyje, tas atstovas muitinėje taip pat privalo vykdyti šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytas pareigas.

R. J. savo rašytiniuse paaiškinimuose pripažino savo kaltę, nurodydamas kad aptariamoje muitinės deklaracijoje padarė klaidą nesąmoningai. Jo kaltę padarius administracinį nusižengimą, be jo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Iš R. J. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2-3). Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga: deklaracija  (b. l.7-8). Dėl neteisingai pateiktų duomenų buvo neteisingai pritaikyta PVM lengvata ir susidarė 863 Eur nepriemoka. Nepriemokos dydis viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius (150 Eur), bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (5000 Eur), todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį.

Už ANK 212 straipsnio 2 dalyje nurodyto pažeidimo padarymą asmeniui gali būti skiriama nuo 300 iki 1900 eurų dydžio bauda.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. J. administracine tvarka nebaustas nei už analogiškus, nei už kitus administracinius nusižengimus, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad pažeidimą prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 

Teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kad jis pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, paaiškino, kad per klaidą įvedė papildomą kodą deklaracijoje. R. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat nenustatyta, kad jis anksčiau būtų padaręs analogiško pobūdžio pažeidimus. Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad R. J. linkęs nesilaikyti įstatymų. Priešingai, jo padarytas administracinis nusižengimas laikytinas atsitiktiniu. Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (Kioto konvencija) pakeitimo protokolo II priedėlio 3.39 standarte numatyta, kad muitinė neskiria didelių baudų už klaidas, jei įsitikina, kad jos padarytos dėl neatidumo, bet ne bandant apgauti ar dėl akivaizdaus aplaidumo. Jeigu muitinė laiko, kad būtina užkirsti kelią tokių klaidų pasikartojimui, ji gali skirti baudą, bet ne didesnę, negu būtina tokiam tikslui pasiekti. Šiuo atveju nei apgaulės, nei akivaizdaus R. J. aplaidumo nenustatyta.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teismas konstatuoja, jog šioje byloje net ir paskiriant minimalią 300 eurų baudą ji būtų neproporcinga R. J. padaryto nusižengimo pavojingumui, per griežta ir neteisinga. Todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą R. J. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę baudą, nei numatyta ANK 212 straipsnio 2 dalies sankcijoje minimali bauda. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 24 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 212 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jam administracinę nuobaudą – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų dydžio baudą. 

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21128353410. 

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                    Beatričė Bakanauskaitė