Civilinė byla Nr. e2YT-627-939/2019

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00696-2018-4

 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.14

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 25 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė,

sekretoriaujant Jolitai Matulienei,

dalyvaujant ieškovei R. G., jos atstovei advokatei B. M. Ž.,

suinteresuoto asmens Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos direktorei D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nemuno kilpų regioninio parko direkcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Prienų raJ. savivaldybės administracijai dėl juridinio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja R. G. (toliau – ir pareiškėja) patikslintu pareiškimu (elektroninės bylos apyrašo b. l. 133 – 139) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos R. G. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), iki 1945 m. buvo sodyba, priklausiusi pareiškėjos R. G. proseneliui J. A..

Pareiškėja patikslintame pareiškime nurodė, kad A. B. ir J. A. gyveno (duomenys neskelbtini) Jie susilaukė sūnaus A. (A.) A. (gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)), Z. A. ir A. A.. Po tėvų Agotos ir J. A. mirties sūnus A. A. vedė žmoną Lazdijuose, o Z. ištekėjo. Tuose tėvų namuose liko gyventi A. A.

su žmona A.. Paveldėjo 5 hektarus žemės, ūkinius pastatus bei gyvenamąjį namą. (duomenys neskelbtini) gimė jiems dukra A. A.. 1941 m. prasidėjo karas, 1945 m. liepos mėn. sudegė gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini) sudegė apie 15 sodybų. Po karo A. A. nupirko seną svirną ir namus pastatė kitoje vietoje, o toje vietoje, kur stovėjo senasis gyvenamasis namas, liko vyšnių sodas. A. A., A. A. dukra, (duomenys neskelbtini), būdama 23 m., ištekėjo už V. N., kurie susilaukė dukrų O. ir R. bei sūnaus J.. R. G. (mergautinė pavardė – N.) paveldėjo žemę. Kadangi R. G. yra paveldėtoja, nori atkurti prosenelio J. A. gyvenamąjį namą, kuris stovėjo iki 1945 m., kai karo metu buvo sudegintas, žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Išlikęs planas iš kurio matyti, jog būtent toje vietoje buvo sodyba. Taip pat faktą, jog J. A., o po jo mirties, A. A. gyveno sodyboje, kurią siekiama atkurti, pagrindžia papildomai gauti dokumentai iš archyvo. 2018 m. gruodžio 21 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo (toliau – LCVA) informacija dėl pastatų, buvusių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir priklausiusių J. A., o vėliau – jo sūnui Aleksui (Aleksandrui) Aleknavičiui. LCVA archyvinio fondo dokumentai: žinių lapų byloje esančios (duomenys neskelbtini) žinių lapo nuorašo ištraukos kopijos, kuriose pažymėta eilės (duomenys neskelbtini), kad A. J., gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), priklauso 4 ha, 1 karvė ir 1 arklys, taip pat užrašyta, kad jam priklauso pusė namo, tvartas ir daržinė, taip nurodyta skirti medžiagų gyvenamojo namo (trobesio) statybai; (duomenys neskelbtini) akte pateikta informacija, jog 1935 m. gruodžio 16 d. atvykęs pas pilietį A. A., gyvenantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. namas ir tvartas po vienu stogu, kluonas“. Akte yra užfiksuota informacija, jog toje sodyboje po J. A. mirties gyveno ir A. (A.) A., kuris taip pat augino gyvulius. Kad A. (A.) A. gyveno (duomenys neskelbtini) buvusioje sodyboje, pagrindžia iš archyvo gauti dokumentai: jog per Nemuną ties (duomenys neskelbtini) A. A. buvo suteikti leidimai laikyti keltą: 1939 m. prašymas leisti laikyti keltą, 1939 m. gegužės 10 d. 1940 m. sausio 23 d. leidimas laikyti keltą. Šiuose dokumentuose yra nurodyta, jog A. A. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Tai patvirtina, kad J. A., o po jo mirties A. (A.) A., gyveno (duomenys neskelbtini) buvusioje sodyboje, kurią siekiama atkurti. Net jei nėra išlikusių pamatų, šių netiesioginių įrodymų pakanka, jog būtų pagrindas nustatyti prašomą juridinį faktą. 

           Šiai dienai pareiškėjos sodyba yra kitame žemės sklype, kuris turi atskirą uniklų numerį, ir kurią pastatė A. A., bet ne J. A., kurio sodybą prašoma atkurti savarankiškame sklype. Kaip matyti iš Viršininko administracijos 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į tris sklypus, vienas iš jų, kuriame dabar stovi sodyba, tačiau visi trys sklypai yra atskiri ir turi unikalius numerius. Pareiškėja paveldėjo tris žemės sklypus, kurių nuosavybės teisė buvo atkurta A. N. 2008 m. lapkričio 7 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu. Kaip matyti iš šio įsakymo priedų, A. N. buvo atkurta nuosavybės teisė į tris objektus: gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, (duomenys neskelbtini), žemės ūkio, kiti žemės ūkio paskirties sklypai, (duomenys neskelbtini), žemės ūkio, kiti žemės ūkio paskirties sklypai, (duomenys neskelbtini), pareiškėja siekia nustatyti juridinį faktą žemės ūkio paskirties sklype Nr. ir vieta (duomenys neskelbtini). Šiai dienai pareiškėjos sodyba yra visiškai kitame žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nei žemės sklypas, kuriame siekia nustatyti juridinį faktą. Būtent šiame sklype po karo sodybą pastatė A. A., bet ne J. A., kurio sodybą prašo atkurti savarankiškame sklype. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad pateiktoje inventorinėje gyvenamojo namo bylutėje matyti, jog namo statybos metai – 1946 m., o archyvinių dokumentų išrašuose matyti, jog J. A. gyveno jau 1926 m. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nėra kliūčių nustatyti juridinį faktą, nes prašoma nustatyti visai kitame žemės sklype, nei jau esanti sodyba. 

Pareiškėja R. G. teismo posėdyje (2019 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas) patikslintą pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, remdamasi jame nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad per karą 1945 metais buvo sudegintas jos prosenelio J. A. statytas namas. Prosenelis J. A. mirė apie 1918 metais. Prosenelis turėjo apie 5 ha žemės. Prosenelio žemę ji paveldėjo po savo motinos mirties, o jos motinai A. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. A. priklausančią žemę. Nori atkurti namą, kuriame gyveno prosenelis J. A.. J. A. žemė buvo viename gabale, per ją ėjo kelias. Iki sudegė namas, tos sodybos savininkas buvo jos senelis A. A., jos prosenelio J. A. sūnus. Sudegus namui, toje pačioje žemėje, priklausančioje J. A., 1947 metais jos senelis, kitoje keliuko pusėje pasistatė kitą namą, kitoje vietoje, o sudegusio namo neatstatė. Senelio A. A. pastatyta sodyba priklauso jai ir yra (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos atstovė advokatė B. M. Ž. teismo posėdžio metu (2019 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas) patikslintą pareiškimą prašė tenkinti, remdamasi jame nurodytais motyvais ir argumentais. Paiškino, kad žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), stovėjo sodyba, kurios pamatai neišlikę. Tai patvirtina archyviniai dokumentai. Kad stovėjo J. A. priklausanti sodyba, patvirtino ir liudytojai apklausti teismo posėdyje. Ginčo, kad 5 ha žemės sklype, priklausančiame J. A. buvo sodyba, nėra. Ginčas – kur stovėjo sodyba. Žemėlapiai patvirtina, kad sodyba stovėjo ant Nemuno kranto, šiame žemės sklype. Kita sodyba pastatyta kitoje vietoje, todėl tai negali būti laikoma sodybos atkūrimu. Pareiškėjai nuosavybė atstatyta į tris žemės sklypus, o ne į vieną, nustatant kelio servitutą. Yra trys skirtingi žemės sklypai su trimis skirtingais unikaliais numeriais, todėl dabartinė sodyba yra naujai pastatyta, kitoje vietoje, o ne atstatyta buvusioje vietoje.

Suinteresuotas asmuo Prienų raJ. savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 173 – 174) nurodė, kad Prienų raJ. savivaldybės administracijos nuomone, pateiktų archyvinių dokumentų neužtektų neteismine tvarka atstatyti sodybą, todėl prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, įvertinus byloje esančius dokumentus bei liudytojų parodymus.

Suinteresuoto asmens Prienų raJ. savivaldybės administracijos atstovas, tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datą ir vietą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 157 – 158), neatvyko į teismo posėdį, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, duomenų apie neatvykimo priežastis nėra, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui, todėl byla išnagrinėta proceso dalyviui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nemuno kilpų regioninio parko direkcija atsiliepimu į patikslintą pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 184 – 185) prašė pareiškimą kaip nepagrįstą atmesti. Nurodė, kad, vadovaujantis Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schema (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 186), R. G. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), yra Nemuno kilpų regioniniame parke, konservacinio funkcinio prioriteto zonoje, Daukantų geomorfologiniame draustinyje. Pažymėtina, kad visas Nibrių kaimas yra Daukantų geomorfologiniame draustinyje. Pareiškime pareiškėja nurodo, pastatė namą kitoje vietoje, kadangi pateikia duomenis apie sudegusį vieną gyvenamąjį namą ir nupirktą vieną seną pastatą svirną. Apie tai, kad sudegė ūkiniai pastatai ar buvo perkelti į kitą vietą, duomenų nepateikia. Tuo pačiu pareiškėja nurodo, kad „šiai dienai pareiškėjos sodyba yra visiškai kitame žemės sklype, kuris turi atskirą unikalų numerį ir kurią pastatė A. A., bet ne J. A., kurio sodybą prašo atkurti savarankiškame sklype. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pripažįsta, kad A. A. atstatė sudegusį gyvenamąjį namą toje pačioje J. A. priklausančioje žemėje, tik kitoje sodybos vietoje. Reikia pažymėti, kad iki 1945 m. J. A. žemėje buvo viena sodyba ir 1946 m. A. A. atstačius sudegusį gyvenamąjį namą J. A. žemėje buvo viena sodyba. Archyvinių duomenų, kad J. A. žemėje buvo dvi sodybos nepateikta. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos). Nagrinėjamu atveju Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatos neturėtų būti taikomos, kadangi sodyba yra esama, o ne buvusi. Atitinkamai Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta, kad buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba. Nagrinėjamu atveju, tai, kad A. N. atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra tris žemės sklypus į buvusio savininko J. A. žemę, nesukuria teisinio pagrindo kurti naują sodybą pareiškėjos R. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Viešai prieinamame internetiniame portale adresu https://www.geoportaI.lt/map/ nuorodoje – žemėlapių fondai – patalpinti archyviniai topografiniai žemėlapiai. Patikrinus (duomenys neskelbtini) vietovės 1940 m. topografinį žemėlapį (žemėlapio Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad pareiškėjai priklausančio žemės sklypo vietoje Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 1940 metų laikotarpiu sodybos nebuvo. Šalia pareiškėjos žemės sklypo, kurio ribos nuo 1945 m. galimai pasikeitė, šiuo metu yra išlikusi sodybvietė su esamais pastatais ir archyviniai žemėlapiai rodo, kad tai vienintelė artimiausia pareiškėjai priklausančiam žemės sklypui sodybvietė, pažymėta (duomenys neskelbtini) vietovės 1940 m. žemėlapyje. Pareiškėjai priklausančio žemės sklypo vietoje 1940 m. archyviniame topografiniame žemėlapyje sodybos pažymėtos pietrytinėje kaimo kelio (kuris išlikęs iki šių dienų) pusėje, o pareiškėjai priklausantis žemės sklypas išsidėstęs šiaurvakarinėje kelio pusėje. Atsižvelgiant į atsiliepime nurodytas aplinkybes ir nurodytų teisės aktų nuostatas, teismo prašo pareiškėjos R. G. patikslintą pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Suinteresuoto asmens Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos direktorė D. K. 2019 m. kovo 5 d. teismo posėdyje nesutiko su prašomu nustatyti juridiniu faktu. J. A. sūnus (pareiškėjos senelis), J. A. žemėje pastatė namą kitoje vietoje. Nuosavybės atkūrimo dokumentai patvirtina, kad nuosavybė atkurta į 5 ha žemės sklypą, atkuriant tris sklypus. Naujas namas pastatytas 1946-1947 m. Iki 1945 metų buvo viena sodyba, atstačius namą 1946 metais taip pat buvo viena sodyba. Posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad sodybos pastatai buvo išsidėstę abipus kelio, vienoj pusėj buvo namas, kitoj – kalvė. Namui sudegus, kitas namas buvo pastatytas tame pačiame žemės sklype. J. A. žemėje buvo viena sodyba, bet ir dabar sodyba yra buvusioje J. A. žemėje. Pagal saugomų teritorijų įstatymą dviejų sodybų būti negali.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime į patikslintą pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 177 – 180) nurodė, kad palieka teismui vertinti, ar pareiškėjos R. G. pateikti įrodymai bei pareiškime nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Taip pat nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pareiškėjos R. G. pateikti dokumentai neįrodo fakto, jog jos proseneliui J. A. iki 1945 m. priklausė sodyba, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Prienų r., žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos R. G. pateiktame (duomenys neskelbtini) žinių lapo nuoraše nurodyta, kad J. A., gyvenantis (duomenys neskelbtini), turi pusę namo, tvartą ir daržinę. Šiame dokumente taip pat nurodyta, kad J. A. „reikalinga medžio duoti“ pastatyti pusei namo. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kada mirė pareiškėjos prosenelis J. A.. Pareiškėja R. G. patikslintame pareiškime nurodo, kad tėvų namuose liko gyventi A. A. su žmona A., paveldėjo 5 ha žemės, ūkinius pastatus bei gyvenamąjį namą. Iš pareiškėjos pateikto (duomenys neskelbtini) akto matyti, kad pardavimo iš varžytinių tikslu buvo aprašytas A. A. turtas, kurį sudarė gyvenamasis namas ir tvartas po vienu stogu, kluonas ir kalvė, kumelė bei kitas kilnojamasis turtas. Iš archyvinio dokumento (plano) kopijos taip pat negalima nustatyti, kad būtent žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) pažymėta sodybos buvimo vieta. Pateikta nuotraukos kopija, archyviniai dokumentai apie keltą per Nemuną ties (duomenys neskelbtini) taip pat neįrodo, kad iki 1945 m. liepos mėnesio pareiškėjos prosenelio J. A. sodyba buvo būtent žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) 

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovė, tinkamai informuota apie teismo posėdžio datą ir vietą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 159 – 160), neatvyko į teismo posėdį, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, duomenų apie neatvykimo priežastis nėra, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui, todėl byla išnagrinėta proceso dalyviui nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas netenkinamas.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį sodybos buvimo faktą,  kad pareiškėjos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), iki 1945 m. buvo sodyba, priklausiusi pareiškėjos R. G. proseneliui J. A.. Minėtas juridinis faktas būtinas pareiškėjai siekiant atstatyti sodybą šiame sklype, kuris yra Nemuno kilpų regioniniame parke bei Daukantų geomorfologiniame draustinyje, t. y. saugomoje teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 5, 6 punktais draudžiama draustinyje statyti su draustinio tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat kitus minėto įstatymo 9 straipsnyje nurodytus atvejus. Pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punktą, buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi valstybiniuose parkuose draudžiama statyti su valstybinio parko steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus statinius esamose ir buvusiose sodybose, taip pat kitais minėto įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 9 punkte taip pat nustatyta, kad buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba.

Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnyje išdėstytos sodybos ir buvusios sodybos, sąvokos. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 52 punktą, buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu. Remiantis minėto įstatymo 2 straipsnio 55 punktu, sodyba – vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su šių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikštelių užimama žeme.

Pareiškėja prašomą nustatyti faktą grindžia rašytiniais įrodymais, taip pat liudytojų J. A. ir M. P. paaiškinimais.

Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymėjimo Nr. 161-A matyti, kad (duomenys neskelbtini) bažnyčios krikšto aktų įrašų knygoje užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) bažnyčioje pakrikštytas J. ir A. A. sūnus A., gimęs (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 5). Remiantis pateiktu mirties akto įrašu, A. A., J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo 1897 m. gyvenęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 6). A. A., A., susituokė su V. N. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 7), jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. N. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 8, 29), kuri 1976 m. sausio 16 d. susituokė su A. G. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 8). Remiantis šiais duomenimis, J. A. buvo pareiškėjos prosenelis iš motinos pusės, o A. (A.) A. buvo J. A. sūnus ir pareiškėjos senelis iš motinos pusės. Pareiškėjos motina A. N. (gimusi (duomenys neskelbtini)), mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 10).

Remiantis pareiškėjos paaiškinimais, kuriuos patvirtina pateikti archyviniai dokumentai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prosenelis J. A. 1924 metais (duomenys neskelbtini) turėjo žemės sklypą, kurioje buvo sodyba – pusė namo, tvartas ir daržinė, taip pat kalvė. Tokia išvada daroma remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo raštu pareiškėjai pateiktos (duomenys neskelbtini) žinių lapo nuorašo ištrauka (eilės (duomenys neskelbtini)), iš kurios matyti, kad buvo užfiksuoti duomenys, jog A. J., gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), priklauso 4 ha, 1 karvė ir 1 arklys, taip pat užrašyta, kad jam priklauso pusė namo, tvartas ir daržinė, taip nurodyta skirti medžiagų pusės gyvenamojo namo (trobesio) statybai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 141 – 143). Liudytojas J. A. (gimęs 1941 m) 2019 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. A. turėjo žemės prie Nemuno, paties namo neprisimena, tačiau apie jį žino iš kalbų, o pats matė tik degėsius, šioje vietoje dabar sodybos nėra, kitoje keliuko pusėje buvo kalvė. Liudytoja M. P. (gimusi (duomenys neskelbtini)) 2019 m. kovo 5 d. teismo posėdyje nurodė, kad namas stovėjo ant Nemuno kranto ir baigiantis karui 1945 metais buvo sudegintas, šis namas buvo J. A., o po jo mirties liko jo sūnui A. A., kur šis gyveno iki kol namas sudegė, o kitoj pusėj vieškelio (keliuko) buvo (duomenys neskelbtini) (kalvė), sudegus namui, po karo A. A. pasistatė namą kitoje kelio pusėj.

Taip pat, remiantis pareiškėjos paaiškinimais, kuriuos patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai bei liudytojų J. A. ir M. P. paaiškinimai, teismas daro išvadą kad J. A. sodyboje gyveno jo sūnus A. (A.) A.. Tai patvirtina mirties akto įrašas, kuriame užfiksuota, kad A. A., J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo 1897 m. gyvenęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 6), o taip pat ir iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo raštu pareiškėjai pateiktas (duomenys neskelbtini) aktas, kuriame užfiksuota, kad pardavimo iš varžytinių tikslu buvo aprašytas A. A. turtas, kurį sudarė gyvenamasis namas ir tvartas po vienu stogu, kluonas ir kalvė, kumelė bei kitas kilnojamasis turtas (elektroninės bylos apyrašo b. l. 144). Pateiktuose archyviniuose dokumentuose – 1939 metų prašyme leisti laikyti keltą, 1939 m. gegužės 10 d., 1940 m. sausio 23 d. leidimuose laikyti keltą – nurodyta, jog A. A. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 146 – 147). Liudytoja M. P. posėdyje nurodė, kad namas stovėjo prie Nemuno ir, baigiantis karui, buvo sudegintas. Šis namas buvo J. A. ir viskas liko jo sūnui A. A., kur šis gyveno iki kol namas sudegė.

Pareiškėja nurodo, kad J. A. sodyboje buvęs gyvenamasis namas, kuriame, pareiškėjos teigimu, po pastarojo mirties (pareiškėjos teigimu, J. A. mirė apie 1918 metus) liko gyventi A. A. su žmona, paveldėjęs 5 ha žemės, ūkinius pastatus bei gyvenamąjį namą, kuris sudegė per karą, 1945 m. liepos mėnesį. Teismas, įvertinęs šiuos pareiškėjos paaiškinimus, kuriuos patvirtino liudytojo J. A. paaiškinimai kad J. A. namo neprisimena, tačiau apie jį žino iš kalbų, o matė tik degėsius, bei liudytojos M. P. paaiškinimai, kad namas stovėjo prie Nemuno, baigiantis karui, buvo sudegintas, daro labiau tikėtiną prielaidą,  jog minėtas namas buvo ir sudegė baigiantis Antrojo pasaulio karo pabaigoje,  galimai 1945 m. liepos mėnesį.

Pareiškėjos teigimu, jos prosenelis turėjo apie 5 ha žemės, J. A. žemė buvo viename gabale, per žemės sklypą ėjo kelias. Sudegus namui, toje pačioje žemėje, 1946-1947 metais jos senelis, kitoje keliuko pusėje pasistatė kitą namą, kitoje vietoje, o sudegusio namo neatstatė.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamos aplinkybės, kad pareiškėjos proseneliui J. A. priklausančioje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini) buvo sodyba. Ginčas yra kurioje vietoje stovėjo namas, pastatytas J. A. ir kuris 1945 metais sudegė.

Pareiškėjos teigimu, jos prosenelio J. A. statytas gyvenamasis namas, kuris per karą sudegė, buvo dabartinio 1,03 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), pareiškėjos įgyto paveldėjimo pagrindu, teritorijoje (elektroninės bylos apyrašo b. l. 14). Pareiškėja pripažįsta, kad sodybos liekanų, pamatų neišlikę. Kad sodybos statinių liekanų minėtame pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame sklype neišlikę, patvirtina VĮ Registrų centro pažymėjimas apie pareiškėjai nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą, bei šio sklypo planas. Nors pareiškėja nurodo, kad buvusioje sodybos vietoje liko vyšnių sodas, tačiau nepateikia šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Iš pareiškėjos pateikto plano, taip pat Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (elektroninės bylos apyrašo b. l. 13, 14) matyti, kad žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), priklauso Nemuno kilpų regioniniam parkui bei Daukantų geomorfologiniam draustiniui.

          Be to, iš ginčo žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), plano ir šio sklypo nuotraukos matyti, kad ginčo žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), yra ant Nemuno upės kranto, lygiagrečiai sklypui ir upei pro šį sklypą eina kelias, už kurio gretimai, lygiagrečiai keliui ir ginčo sklypui yra žemės sklypas su statiniais, pažymėtas (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena pareiškėja, ir žemės sklypas, pažymėtas (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 12, 13).

          Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės ir byloje esantys archyviniai duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjos prosenelio J. A. statytas gyvenamasis namas, kuris  baigiantis Antrajam pasauliniam karui,  sudegė, buvo dabartiniame 1,03 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)

           Suinteresuotas asmuo Nemuno kilpų regioninio parko direkcija teigia, kad patikrinus 1940 m. (duomenys neskelbtini) vietovės archyvinį topografinį žemėlapį (žemėlapio Nr. (duomenys neskelbtini) ) nustatyta, kad pareiškėjai priklausančio žemės sklypo vietoje (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) 1940 metais sodybos nebuvo (elektroninės bylos apyrašo b. l. 51 – 52, 61 – 62, 97 – 98).

           Pareiškėja teigia, kad jos prosenelio J. A. statytas ir sudegęs namas buvo ant Nemuno upės kranto, o šiam namui sudegus prosenelio sūnus (pareiškėjos senelis) pastatė naują namą kitoje vietoje. Teismo posėdyje apklausti liudytojai nors ir patvirtino aplinkybes, kad J. A. priklausantis namas stovėjo arčiau Nemuno upės, tačiau šiais liudytojų parodymais, kur būtent stovėjo namas, teismas nesiremia, nes šių parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys, duomenys. Be to, liudytojai davė parodymus apie aplinkybes, kurios siejamos su 1945 metais, todėl atsižvelgiant į tai, kad liudytojui J. A. tuomet buvo 4 metai, mažai tikėtina, kad gali tiksliai pasakyti kur stovėjo namas, juo labiau, kad liudytojas pripažino, kad namo, netgi nematė, o matė tik degėsius. Nors liudytoja M. P. aptariamu laikotarpiu (1945 metais) buvo 9 metų amžiaus ir nurodė, kad tiksliai prisimena, kad namas stovėjo arčiau Nemuno upės, tačiau negalėjo apibūdinti, kaip atrodė namas, todėl, šie parodymai laikytini, nepatikimais ir teismas, jais dėl gyvenamojo namo tikslios buvimo vietos, nesivadovauja.

           Tiksią sodybos vietą patvirtinantis oficialus rašytinis dokumentas yra 1940 metų karinis topografinis žemėlapis, kuris patvirtina, kad 1940 metais toje (duomenys neskelbtini) vietovėje, kurioje yra pareiškėjai priklausantis žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) už kelio, arčiau Nemuno upės sodybos, nebuvo. O bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos prosenelio J. A. sodyba sudegė 1945 metais, todėl 1940 metų topografiniame žemėlapyje ji būtų pažymėta, nes tuomet dar nebuvo sudegusi. Pažymėtina, kad šalia šio pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, šiuo metu yra išlikusios sodybos, kurios pažymėtos 1940 metų archyviniame topografiniame žemėlapyje, kurios yra pietrytinėje kaimo kelio pusėje, o pareiškėjai priklausantis žemės sklypas išsidėstęs šiaurės vakarinėje kelio pusėje. Teismo nuomone, 1940 metų karinis topografinis žemėlapis (žemėlapio numeris (duomenys neskelbtini), esantis viešai prieinamame internetiniame puslapyje adresu https://www.geoportal.lt/map/ nuorodoje – žemėlapių fondai) yra vienintelis tikslią sodybų vietą patvirtinantis oficialus rašytinis dokumentas.

          Iš išdėstyto darytina išvada, kad pareiškėjos proseneliui J. A., o vėliau jo įpėdiniams priklausanti sodyba, kuri 1945 metais sudegė buvo ne pareiškėjai priklausančiame žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), o kitame pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, kurį ji įgijo paveldėjusi ir tai, taip pat yra jos proseneliui J. A. priklausiusi žemė. Būtent šiame sklype yra ir šiai dienai esanti sodyba, kuri pastatyta 1946 metais. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad senelio A. A. pastatyta sodyba priklauso jai ir yra (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)).

Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 7 d. Įsakymu dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedu bei 2008 m. lapkričio 7 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos motinai A. N. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko J. A. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valdytą nekilnojamąjį turtą – 5,00 ha žemės Prienų rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), suteikiant tris bendro 3,42 ha ploto žemės sklypus Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tame tarpe: 0,14 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (0,12 ha – užstatytos teritorijos); 2,25 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,03 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 30 – 32). Minėto 2008 m. lapkričio 7 d. Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pastabose nurodyta, kad nuosavybės teisė į 1,38 ha atkurta Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. liepos 26 d. sprendimu, nuosavybės teisė į 0,20 ha bus atkurta vėliau (elektroninės bylos apyrašo b. l. 30 – 32). Taigi, kaip matyti, pareiškėjos motinai A. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. A. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valdytą nekilnojamąjį turtą – 5,00 ha žemės Prienų rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tame tarpe 0,14 ha žemės sklypas su statiniais. VĮ Registrų centro duomenimis, kuriuos patvirtina ir pareiškėjos pateiktos inventorinės bylos Nr. 4169 duomenys, 0,14 ha žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančiame Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nemuno g. 16 (registro numeris (duomenys neskelbtini)), kurį pareiškėja paveldėjo iš savo motinos A. N., yra 1946 metų statybos rastinis gyvenamasis namas ir du ūkiniai pastatai, 1970 m. statybos kiemo rūsys, ūkio pastatas ir lauko tualetas bei 1979 metų statybos viralinė (elektroninės bylos apyrašo b. l. 149 – 150). Taigi, įvertinus paminėtų įrodymų visumą, daroma išvada, kad pareiškėjos prosenelio J. A. N. kaime statytas gyvenamasis namas, kuriame vėliau gyveno pareiškėjos senelis A. A., sudegęs 1945 m., buvo A. A. atstatytas 1946 metais, tame pačiame žemės sklype, dabartiniame 0,14 ha žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančiame Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame pareiškėjai, atstatytame gyvenamajame name gyvena pati pareiškėja.

          Teismas, atsižvelgdamas į šiuos duomenis, taip pat archyviniais dokumentais nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjos prosenelis (duomenys neskelbtini) turėjo 5,00 ha žemės viename gabale, per sklypą ėjo kelias, šiame sklype pastatė namą, kuris 1945 metais sudegė ir A. A. buvo perstatytas, tačiau ne kitoje to paties sklypo vietoje, o toje pačioje arba jai artimoje vietoje. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į teismo nuomone, vienintelį tiksliai sodybų vietą patvirtinantį oficialių rašytinį dokumentą 1940 m. karinį topografinį žemėlapį, kuris patvirtina, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), sodybos nebuvo.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir darant prielaidą, jog pareiškėjos prosenelio J. A. statytam gyvenamajam namui, sudegus, namas buvo atstatytas kitoje vietoje, už kelio, kur buvo ir tuometinės sodybos dalis – kalvė, t.y. to pačio 5,00 ha žemės sklypo ribose, daro išvadą, kad 1945 metais sudegęs namas negali būti laikomas buvusios sodybos gyvenamuoju namu, nes namas 1946 metais buvo atstatytas t.y. išlikęs, to pačio sklypo, priklaususio J. A., ribose, kur yra išlikusi ir pareiškėjai priklausanti sodyba.

Aplinkybė, kad pareiškėjai nuosavybė atstatyta į tris žemės sklypus, o ne į vieną ir todėl yra trys skirtingi sklypai su skirtingais unikaliais numeriais, o 1946 metais naujai pastatyta sodyba, o ne atstatyta buvusioje vietoje, nėra teisiškai reikšminga, nes kaip minėta Kauno apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 7 d. Įsakymu dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo bei 2008 m. lapkričio 7 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu pareiškėjos motinai A. N. atkurtos nuosavybės teisės, būtent, į jai tenkantį buvusio savininko J. A. (pareiškėjos prosenelio) nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valdytą nekilnojamąjį turtą – 5,00 ha žemės Prienų rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), suteikiant tris bendro 3,42 ha ploto žemės sklypus Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)

Pareiškėjos prosenelio J. A. priklausančioje žemės sklypo 5,00 ha ribose buvo viena sodyba ir šiuo metu yra viena sodyba, todėl šiuo atveju negali būti taikomos Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios statybą buvusioje sodyboje. Saugomų teritorijų įstatymu neleidžiama buvusios sodybos vietoje atstatyti daugiau kaip vieną sodybą, taigi ir suformuoti jai eksploatuoti skirtą daugiau kaip vieną sklypą. Įstatymuose reglamentuojamas vieno sklypo formavimas statiniui buvusios sodybos vietoje eksploatuoti ir nenustatyta išlygų dėl galimybių buvusios sodybos vietoje kitų statinių naudojimui formuoti papildomus atskirus žemės sklypus. Minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad, teismui sprendžiant juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, siekiant atstatyti buvusią sodybą, negalima tokia teisinė situacija, kai vietoje vienos sodybos būtų atkuriamos kelios, nes tai paneigtų įstatyme nustatytus saugomų teritorijų steigimo tikslus(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių nutartys (duomenys neskelbtini)K-3-259/2008, (duomenys neskelbtini)K-3-270/2013).