Civilinė byla Nr. eB2-867-260/2020
Teisminio proceso Nr.2-56-3-00597-2018-5
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. liepos 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis,
sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui G. B., suinteresuotam asmeniui T. C., suinteresuoto asmens V. L. atstovei advokato padėjėjai D. B.,
nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui J. R., suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, UAB „Einesa ir Ko“ bei UAB „Fetima“ atstovams,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal BUAB „Eines“ nemokumo administratorės prašymą dėl UAB „Eines“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Teismas
n u s t a t ė :
Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei „Eines“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Finresta“.
BUAB „Eines“ bankroto administratorė 2019 m. spalio 15 d. pateikė teismui prašymą (pareiškimą) dėl UAB „Eines“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Prašyme nurodė, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ir ĮBĮ) 2 str. 12 d., įtvirtinta, kad tyčinis bankrotas - įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 str. 2 d. įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai. Nustačius bent vieną iš jų, įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu. UAB „Eines“ bankrotas turėtų būti pripažintas tyčiniu esant ĮBĮ 20 str. 2 d. 1p. ir 5 p. numatytiems pagrindams.
ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p. nustato, kad vienas iš požymių, kuriam esant, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu yra tai, jog įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Yra pagrindas konstatuoti, kad UAB „Eines“ valdymo organai nevykdė ar netinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Jie teisės aktų – Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 str. 1 d., 28 str., Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 11 d. 2p., 58 str. 3d. – nustatyta tvarka neteikė bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“. Paskutiniai bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ „Registrų centras“ pateikti tik už 2015 metus. Taip pat jie nevykdo ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. įtvirtintos pareigos dėl bendrovės dokumentų ir turto perdavimo bankroto administratoriui. Be to jie nesikreipė dėl bankroto bylos UAB „Eines“ iškėlimo, kaip to reikalauja ĮBĮ 8 str. 1 d. Tokie UAB „Eines“ valdymo organų nariu veiksmai ar jų neveikimas suponuoja, kad buvo sąmoningai siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Nurodyti veiksmai suponuoja ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 str. įtvirtintų juridinio asmens organų narių pareigų pažeidimą, tačiau ir vieną iš esminių tyčinio bankroto požymių – įmonės privedimo prie bankroto sąmoningais veiksmais (LR ĮBĮ 2 str. 12 d.).
ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p. įtvirtintas vienas iš požymių, kuriam esant teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, t. y. kai teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Yra pagrindas konstatuoti, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, netinkamai. UAB „Eines“ valdymo organai yra informuoti apie bankroto bylos iškėlimą ir iš to kylančias pareigas, bei ne kartą žadėjo perduoti bendrovės dokumentus bankroto administratorei. Tačiau jokie UAB „Eines“ dokumentai bei turtas bankroto administratorei nėra perduoti Todėl darytina išvada, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vykdoma netinkamai ir dėl to sąmoningai vengiama įmonės dokumentų perdavimo, arba jie be svarbių priežasčių nėra išsaugoti (LR CPK 185 str.). Taip pat Kauno apskrities VMI buvo atliktas kompleksinis UAB „Eines“ mokamų mokesčių patikrinimas (2017-05-02 Kauno apskrities VMI prie LR FM patikrinimo aktas Nr. FR0680-188 ir Kauno apskrities VMI 2017-06-09 sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-222 ), jo metu nustatyta, kad:
1) UAB „Eines“ deklaruoti duomenys neatitinka tikrovės, iškreipia veiklos turinį ir yra nepalyginami su buhalterinėje apskaitoje apskaitytais duomenimis. Bendrovė neapskaitė dalies pajamų už suteiktas vežimo paslaugas ir tuo siekė sumažinti mokėtinus mokesčius. Patikrinimo metu nustatytos buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos ir nedeklaruotos pajamos - 2014 m. -148232,44 Eur; 2015 m. - 116108 Eur; 2016 m. 01-03 mėn. - 16075 Eur.
2) Mokėtojo (UAB „Eines“) vardu užregistruoti 6 taksometrų operacijų žurnalai, tačiau nebuvo galima nustatyti į kokius automobilius jie buvo įmontuoti ir koks vairuotojas teikė taksi paslaugas, o tai dar labiau patvirtina mokėtojo vykdytos veiklos iškreiptą pobūdį, ir tai, kad iš dalies nėra galimybės įvertinti mokėtojo veiklos rezultatų. Nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina faktą, kad mokėtojas slėpdamas pajamas manipuliavo duomenimis ir iškreipdamas faktinius rodiklius siekė išvengti mokesčių mokėjimo.
3) Mokėtojo buhalterinė apskaita už tikrinamąjį laikotarpį tvarkyta pažeidžiant Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. DC-574, 4 str., 6 str., 2 d., 12 str. 1 d. ir 2 d., 16 str. 1 d., 21 str. nuostatas. Mokėtojas buhalterinės apskaitos registruose apskaitė ne visas, už keleivių vežimą gautas pajamas ir apie gautas pajamas pateikė klaidingą, tikrovės neatitinkančią informaciją.
4) Dėl mokėtojo į apskaitos registrus įrašytų tikrovės neatitinkančių duomenų apie ūkines operacijas, iškreipiant tikruosius duomenis apie turtą, pajamas. įsipareigojimų dydį ir struktūrą, iš dalies negalima nustatyti Bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimu dydžio už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-03-31.
5) Mokėtojas (UAB „Eines“) nuslėpė veiklos pajamas, išvengė ir neapskaičiavo nuo šių pajamų mokėtino PVM - viso 58887,94 Eur.
6) Mokėtojas apskaičiuodamas pelno mokestį pažeidė 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo ir 11-ojo Verslo apskaitos standarto nuostatas ir pateikė neteisingus duomenis apie uždirbtas pajamas ir patirtas sąnaudas.
7) Mokėtojas nedeklaravo visų patirtų išlaidų, susijusių su pajamų uždirbimu bei nedeklaravo visų pajamų, gautų už keleivių pervežimą.
Todėl darytina išvada, jog UAB „Eines“ valdymo organai sąmoningai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą tvarkė apgaulingai, netinkamai, dėl ko UAB „Eines“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.
Atsiliepime į administratorės prašymą suinteresuotas asmuo V. L. nurodė, kad jos vardu 2012-04-10 buvo įsigyta 30 procentų UAB „Eines“ akcijų, tai buvo padaryta dukters prašymu pabūti laikinai šios įmonės akcininke. Tačiau akcininke ji buvo formaliai, įmonės veikloje ir susirinkimuose nedalyvavo, jokių divildendų negavo. Dėl UAB „Eines bankroto pripažinimo tyčiniu ji prašė spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepime į administratorės prašymą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus 2019 m. rugsėjo 26 d. prašyme nurodytas visas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, taip pat į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, laikosi nuomonės, kad bankroto administratoriaus 2019 m. rugsėjo 26 d. prašymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėtų būti
patenkintas.
Nagrinėjant teismo posėdyje administratorės prašymą dėl UAB „Eines“ bankroto pripažinimo tyčiniu, jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad prašymą palaiko, prašo nurodytais pagrindais pripažinti UAB „Eines“ bankrotą tyčiniu.
Suinteresuotas asmuo – buvęs iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Eines“ direktorius ir akcininkas – T. C. teismo posėdyje paaiškino, kad visi įmonės dokumentai buvo akcininkės J. R. žinioje, jų perduoti jis administratorei negalėjo ir negali, nes J. R., jo žiniomis, yra išvykusi į (duomenys neskelbtini). Įmonės vadovu jis faktiškai nebuvo, sprendimus priiminėdavo J. R., jis tik rūpinosi įmonės klientais.
Suinteresuoto asmens – UAB „Eines“ akcininkės – V. L. atstovė teismo posėdyje paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos iš šio suinteresuoto asmens atsiliepime.
Teismas pripažįsta, kad uždarosios akcinės bendrovės „Eines“ bankrotas yra tyčinis.
Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalis nustato, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. To paties įstatymo 20 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, išaiškinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 str. 2 d. įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje.
Vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio nuostatomis, teisme iškėlus įmonei bankroto bylą, kreditoriai ir teismo paskirtas bankroto administratorius turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pripažinti bankrotą tyčiniu. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis). Taip pat preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kaip jau minėta, kad ĮBĮ 20 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis).
Teismai, formuodami praktiką tyčinio bankroto bylose, yra išaiškinę, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).
Kaip matyti iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-05-02 patikrinimo akto Nr. FR0680-188 (t. II, b. l. 48-95) ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-06-09 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-222 (t. II, b. l. 40-47), 2016 metų pabaigoje – 2017 metų pradžioje atlikus UAB „Eines“ kompleksinį mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2014 -2016 metus, buvo nustatyta visa eilė pažeidimų: 1) UAB „Eines“ deklaruoti duomenys neatitinka tikrovės, iškreipia veiklos turinį ir yra nepalyginami su buhalterinėje apskaitoje apskaitytais duomenimis, bendrovė neapskaitė dalies pajamų už suteiktas vežimo paslaugas ir tuo siekė sumažinti mokėtinus mokesčius. 2) Patikrinimo metu nustatytos buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos ir nedeklaruotos pajamos - 2014 m. -148232,44 Eur; 2015 m. - 116108 Eur; 2016 m. 01-03 mėn. - 16075 Eur.
3) UAB „Eines“ vardu užregistruoti 6 taksometrų operacijų žurnalai, tačiau nebuvo galima nustatyti į kokius automobilius jie buvo įmontuoti ir koks vairuotojas teikė taksi paslaugas, o tai dar labiau patvirtina mokėtojo vykdytos veiklos iškreiptą pobūdį, ir tai, kad iš dalies nėra galimybės įvertinti mokėtojo veiklos rezultatų, šios aplinkybės taip pat patvirtina faktą, kad mokėtojas slėpdamas pajamas manipuliavo duomenimis ir iškreipdamas faktinius rodiklius siekė išvengti mokesčių mokėjimo. 4) UAB „Eines“ buhalterinė apskaita už tikrinamąjį laikotarpį tvarkyta pažeidžiant Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. DC-574, 4 str., 6 str., 2 d., 12 str. 1 d. ir 2 d., 16 str. 1 d., 21 str. nuostatas, mokėtojas buhalterinės apskaitos registruose apskaitė ne visas, už keleivių vežimą gautas pajamas ir apie gautas pajamas pateikė klaidingą, tikrovės neatitinkančią informaciją. 5) Dėl į apskaitos registrus įrašytų tikrovės neatitinkančių duomenų apie ūkines operacijas, iškreipiant tikruosius duomenis apie turtą, pajamas. įsipareigojimų dydį ir struktūrą, iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimu dydžio už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-03-31. 6) Mokėtojas UAB „Eines“ nuslėpė veiklos pajamas, išvengė ir neapskaičiavo nuo šių pajamų mokėtino PVM - viso 58887,94 Eur. 7) UAB „Eines“ apskaičiuodama pelno mokestį pažeidė 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo ir 11-ojo Verslo apskaitos standarto nuostatas ir pateikė neteisingus duomenis apie uždirbtas pajamas ir patirtas sąnaudas. 8) Mokėtojas nedeklaravo visų patirtų išlaidų, susijusių su pajamų uždirbimu bei nedeklaravo visų pajamų, gautų už keleivių pervežimą. Šie pažeidimai leidžia teismui vertinti, kad yra akivaizdūs Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyti tyčinio bankroto požymiai – teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
Taip pat pripažintina, kad UAB „Eines“ vadovas nevykdė ar netinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, t. y. jis teisės aktų – Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 str. 1 d., 28 str., Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 11 d. 2p., 58 str. 3d. – nustatyta tvarka neteikė bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registrui, nevykdė ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. įtvirtintos pareigos dėl bendrovės dokumentų ir turto perdavimo bankroto administratoriui, o taip pat nesikreipė dėl bankroto bylos UAB „Eines“ iškėlimo, kaip tą padaryti reikalauja ĮBĮ 8 str. 1 d. Todėl teismas sutinka su nemokumo administratorės vertinimu, kad tokie veiksmai vertintini ne tik kaip Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 str. įtvirtintų juridinio asmens organų narių pareigų pažeidimai, bet ir kaip tyčinio bankroto požymiai – įmonės privedimo prie bankroto sąmoningais veiksmais (ĮBĮ 2 str. 12 d.).
Konstatuodamas, kad UAB „Eines“ bankrotas tyčinis, teismas pripažįsta, kad ši įmonė prie bankroto buvo privesta sąmoningais buhalterinę apskaitą tvarkiusios J. R. ir įmonės direktoriumi buvusio T. C. veiksmais.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Eines“ (juridinio asmens kodas 302316001) bankrotą tyčiniu.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Raimondas Buzelis