Civilinė byla Nr. 2S-309-413/2012
(Teisminio proceso Nr. 2-05-3-10545-2010-8)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Agnė Petkevičienė;
Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.; 122.2.; 122.3.122.4.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
n u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Snoro lizingas“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-18408-877/2011 pagal pareiškėjos R. L. prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 15 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-15985-70/2010 priteisė kreditoriui UAB “Snoro lizingas” iš skolininkės R. L. 21 480,30 Lt skolos, 699,17 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-06-15) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 166 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 8 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (b.l. 13).
2011 m. rugsėjo 23 d. teisme gautas skolininkės prašymas išdėstyti skolos sumokėjimą 7 metų laikotarpiui, leidžiant mokėti dalimis, t.y. kas mėnesį po 303 Lt, kadangi dėl sunkios finansinės padėties ji nepajėgi iš karto sumokėti priteistos pinigų sumos (b.l. 21-22).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Išdėstė Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-15985-70/2010 skolininkei R. L. mokėti priteistos 22 345,47 Lt sumos neišieškotą 21 795,62 Lt dalį tokia tvarka: 2011 m. lapkričio - 2014 m. kovo mėnesiais iki paskutinės mėnesio dienos sumokant kreditoriui po 750 Lt, o iki 2014 m. balandžio mėnesio paskutinės dienos sumokant likusią skolos dalį – 45,62 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-06-15) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo.
Teismas pažymėjo, kad skolininkė šiuo metu oficialiai nedirba, yra išvykusi dirbti į Norvegiją, turi 2 kambarių butą Kalniečių g. 251-4, Kaune, transporto priemonių neturi, turi daug kitų skolinių įsipareigojimų, kurių priverstinis išieškojimas vykdomas antstolės A. A., antstolio V. Z. ir M. L. kontorose. Pareiškėja yra išsituokusi, augina du vaikus, iš kurių vienas nepilnametis, o kitas mokosi Lietuvos kultūros akademijoje, tačiau stipendijos negauna. Iki 2011 m. rugsėjo 30 d. ji dirbo Dainavos vidurinėje mokykloje ir gaudavo kas mėnesį apie 2300 Lt pajamų be mokesčių. Išieškojimas pagal 2010 m. birželio 15 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-15985-70/2010, kurio vykdymą pareiškėja prašo išdėstyti, yra vykdomas antstolio M. L. kontoroje. Vykdant šį vykdomąjį dokumentą yra išieškota 549,85 Lt, liko neišieškota 21 795,62 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 22 179,47 Lt sumos, skaičiuojant jas nuo 2010 m. birželio 15 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Teismo nuomone, teismo įsakymo vykdymą išdėstant 2,5 metų laikotarpiui, nebus sumenkintas pats procesinis sprendimas bei nebus pažeisti išieškotojo interesai (b.l. 67-69).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius UAB “Snoro lizingas” prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjos prašymą išdėstyti teismo įsakymu priteistos skolos mokėjimą dalimis (b.l. 75-78). Atskirasis skundas grindžiamas tokiais motyvais:
1) teismas netinkamai taikė LR CPK 284 straipsnio nuostatas ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika teismo sprendimo išdėstymo srityje;
2) išdėsčius teismo įsakymu priteistos skolos mokėjimą dalimis ir antstoliui iš varžytinių pardavus skolininkui priklausantį turtą, kreditorius jam priklausančios skolos dalies neatgaus, nes antstolis po 2011 m. lapkričio 4 d. nutarties įsiteisėjimo kreditoriui negalės iš karto išmokėti visos jam priklausančios sumos, kaip tai galėtų padaryti, jeigu tokios nutarties nebūtų. Todėl akivaizdu, jog kreditoriaus interesai šiuo atveju yra pažeidžiami, jis pastatomas į nelygiavertę padėtį kitų tos pačios eilės kreditorių atžvilgiu;
3) teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų LR CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.
CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti ir plėtoti teisę. Šie civilinio proceso tikslai realizuojami atskirų civilinio proceso institutų ir principų pagrindu. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas reiškia diskriminavimo draudimą ir reikalavimą, kad vienodos situacijos būtų vertinamos vienodai, nebent dėl svarbių priežasčių būtų pakankamas pagrindas vertinti jas skirtingai; taikant lygiateisiškumo principą reikalaujama, kad, nagrinėjant civilinius ginčus teisme, vienodos faktinės sudėties civilinės bylos būtų sprendžiamos vienodai. Pagal teisėtų lūkesčių principą privalu pripažinti teisėtai įgytas asmens civilines teises, jas gerbti ir ginti.
LR CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jam įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1997-06-13 nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).
Bylos duomenimis, skolininkė iki 2011 m. rugsėjo 30 d. dirbo Dainavos vidurinėje mokykloje ir per mėnesį vidutiniškai gaudavo 2 319 Lt pajamų (be mokesčių) b.l. 25)). Šiuo metu oficialiai ji nedirba, išvykusi į užsienį ieškoti pragyvenimo šaltinio, turi daug kitų skolinių įsipareigojimų, kurių priverstinis išieškojimas vykdomas antstolės A. A., antstolio V. Z. ir M. L. kontorose (b.l. 26, 31-34, 36, 39-40, 58, 61, 62-63). Pareiškėja viena išlaiko du vaikus, iš kurių dukra L. L. yra nepilnametė, o sūnus K. L. yra Lietuvos Kūno kultūros akademijos studentas, stipendijos negauna (b.l. 27-30, 39). Skolininkė turi vienintelį nekilnojamąjį turtą - dviejų kambarių butą, esantį Kaune, Kalniečių g. 251-4, kito brangaus turto neturi. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad skolininkės turtinė padėtis šiuo metu ypač bloga ir įvykdyti teismo sprendimą (įsakymą) bei sumokėti visą priteistą pinigų sumą yra labai sunku. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas skolininkės prašymą iš dalies ir išdėstydamas skolos mokėjimą dalimis 2,5 metų (30 mėnesių) laikotarpiui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepažeidė šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principo, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu, tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reguliuojančias teisės normas, todėl naikinti teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
n u t a r i a :
palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Gintautas Koriaginas