Civilinė byla Nr. 3K-3-329/2008 Procesinio sprendimo kategorijos: 71; 114.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. birželio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Gurevičiaus ir Gintaro Kryževičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilsarma“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilsarma“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Fragrances International“ dėl nuosavybės teisės į patalpas pripažinimo, baudos ir palūkanų priteisimo; tretieji asmenys: VĮ Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Čilija“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
2004 m. liepos 7 d. ieškovas UAB „Vilsarma“ ir atsakovas UAB „Fragrances International“ sudarė jungtinės veiklos sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu 2004 m. liepos 8 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas ieškovo ir atsakovo bendrojo naudojimo objektų valdymas. Sutartimi šalys, siekdamos bendro tikslo, t. y. efektyviai valdyti ir naudoti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Statinys), bendrojo naudojimo objektus, atlikti Statinio remonto, rekonstrukcijos ar kitus statybos darbus, taip pat veiksmus (projektavimo, projektų derinimo, leidimų, sutikimų davimo ir pan.), reikalingus statybos darbams atlikti bei statyti kitus naujus statinius žemės sklype, kuriame yra Statinys, susitarė Sutartyje nustatyta tvarka bendrai veikti vykdant nurodytus statybos darbus ir vykdyti komercinę veiklą Statinyje. Sutartimi ieškovas suteikė atsakovui neatšaukiamą įgaliojimą veikti ieškovo vardu tvarkant visus bendrus reikalus (derinant statybos projektus, įforminant leidimus, sutikimus ir kt.), taip pat perdavė atsakovui užsakovo funkcijas, išvardytas statybos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pagal Sutartį visus Statinio remonto ir rekonstrukcijos bei kitus su tuo susijusius darbus atsakovas įsipareigojo atlikti savo sąskaita ir prisiimti visą atsakomybę už juos. Sutarties 9 punkte šalys susitarė, kad bendros veiklos rezultatas bus pasidalytas tokia tvarka ir tokiomis dalimis: Sutarties pagrindu sukurtas visas turtas, pasiekus Sutarties tikslą, nuosavybės teise priklausys ir bus registruojamas atsakovo vardu (registruojamos nuosavybės teisės), bet jo dalis, esanti rūsyje, ir tik ta rūsio dalis, kurios patalpos pažymėtos kaip Sutarties priedas esančiame plane skaičiais „1, 3, 4, 6, 8“, bus registruojama ieškovo vardu pagal šalių sudarytą nurodytų patalpų perleidimo sutartį. Pagal Sutarties 6.8 punktą atsakovas įsipareigojo atlikti patalpų rekonstrukcijos ir kitus statybos darbus, susijusius su ieškovui perduotinomis patalpomis, ne vėliau kaip iki 2004 m. lapkričio 1 d., o iki 2004 m. lapkričio 15 d. – atlikti jų registraciją. Sutartyje taip pat buvo susitarta, kad iki 2005 m. gruodžio 31 d. Statinio rūsio dalis, pažymėta kaip Sutarties priedas esančiame plane skaičiumi „6“, bus registruota ieškovo vardu ir visos nuosavybės teisės į šią rūsio dalį pereis ieškovui tik visiškai įvykdžius Sutartį, t. y. išnaudojus visas galimybės plėsti Statinį, statyti kitus statinius. Sutarties tikslas buvo pasiektas: Statinio rekonstrukcijos ir remonto darbai atlikti, Statinys ir jame esančios patalpos, t. y. Sutarties pagrindu sukurtas turtas, pripažintas tinkamu naudotis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovo nuosavybės teise buvo įregistruotos šios Statinio patalpos:
122,53 kv. m ploto restorano patalpos, plane pažymėtos indeksais R-1, R-2, R-3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); registracijos pagrindas – 2005 m. gegužės 31 d. statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr. (101)11.4-1139);
205,10 kv. m ploto restorano patalpos, plane pažymėtos indeksais nuo R-6 iki R-14 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); registracijos pagrindas – 2005 m. gegužės 31 d. statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr. (101)11.4-1139);
9,07 kv. m ploto įvado patalpos, plane pažymėtos indeksu R-5 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); registracijos pagrindas – Statybos inspekcijos 2004 m. lapkričio 17 d. pažyma Nr. (101)11.10-898);
2477,85 kv. m ploto administracinės patalpos, plane pažymėtos indeksais nuo 1-1 iki 1-5, nuo 2-1 iki 2-46, nuo 3-1 iki 3-30, nuo 4-1 iki 4-30 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); registracijos pagrindas – 2003 m. gruodžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis, 2004 m. sausio 5 d. priėmimo-perdavimo aktas; kadastro žymos: padidintas rekonstruojant, registracijos pagrindas – 2006 m. gegužės 15 d. statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr. (101)11.4-1033).
Ieškovui 2001 m. birželio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklauso 523,62 kv. m ploto ginčo Statinyje esančios patalpos, pažymėtos indeksais nuo 5-46 iki 5-69.
Ieškovo teigimu, jis įvykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį: davė atsakovui visus sutikimus atlikti veiksmus, reikalingus Sutarčiai įgyvendinti, suteikė žemės sklypą, reikalingą statybos aikštelei bei visiems statiniams Sutarties pagrindu statyti ir (ar) rekonstruoti, taip pat atliko papildomų, Sutartyje nenustatytų, darbų už 942 896,68 Lt (be PVM). Tuo tarpu atsakovas iki šiol neperleido patalpų, kurios pagal Sutartį turėtų nuosavybės teise priklausyti ieškovui, nors ne kartą buvo raginamas tai padaryti. Taip atsakovas, be kita ko, nurodydamas galįs šias patalpas ieškovui tik parduoti ar išnuomoti, elgiasi nesąžiningai, nes šalys nesitarė dėl patalpų nuomos ar pirkimo-pardavimo, o tarėsi dėl sukurto turto, kaip jungtinės veiklos rezultato, pasidalijimo ir Sutartyje nurodytų patalpų įregistravimo viešame registre ieškovo vardu. Patalpų pardavimas ar išnuomojimas ieškovui prieštarautų Sutarties esmei ir tikslui, nes pagal CK 6.971, 6.977, 4.80 straipsnius turtas, sukurtas kaip jungtinės veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė ir kiekvienas partneris turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal Sutarties 6.3, 6.4, 9, 10 punktus joje išvardytos patalpos turi būti perleidžiamos ieškovui neatlygintinai kaip jungtinės veiklos rezultatas, šalims pasirašant atskirą patalpų perleidimo sutartį. Kadangi atsakovas iki šiol neperleido ieškovui patalpų, tai, kompensuodamas Sutarties 14 punkte sutartus nuostolius, privalo sumokėti 540 000 Lt baudą (3000 Lt x 180 d.). Ieškovas prašė: 1) panaikinti 122,53 kv. m ploto restorano patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, sudarančios 63,51 kv. m ir pažymėtos plane indeksu R-1, bei 205,10 kv. m ploto restorano patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtų plane indeksais nuo R-6 iki R-14, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo patalpos), teisinę registraciją atsakovo UAB „Fragrances International“ vardu; 2) pripažinti ieškovo UAB „Vilsarma“ nuosavybės teises į nurodytas ginčo patalpas; 3) priteisti jam iš atsakovo 540 000 Lt baudą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino: pripažino ieškovui nuosavybės teisę į 122,53 kv. m ploto restorano patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, sudarančią 63,51 kv. m ir pažymėtą plane indeksu R-1, bei 205,10 kv. m ploto restorano patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane indeksais nuo R-6 iki R-14, esančias (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovui iš atsakovo 25 000 Lt netesybų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2006 m. rugsėjo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 9751,30 Lt žyminio mokesčio; kitą ieškinio dalį atmetė. Nesutikdamas su atsakovo atstovo argumentu, kad šalių sudaryta Sutartis laikytina tik ketinimų ar preliminariąja sutartimi, teismas darė išvadą, kad iš viso Sutarties konteksto matyti, jog būtent ji yra pagrindinė sutartis, o ateityje numatyta sudaryti patalpų perleidimo sutartis yra tik Sutartyje nustatyto jungtinės veiklos rezultato padalijimo įteisinimas. Teismas sprendė, kad šalių sudaryta Sutartis yra įstatymų nuostatas atitinkanti jungtinės veiklos sutartis, todėl šalių santykiams taikytinos CK LI skyriaus normos. Teismas pažymėjo, kad Sutarties 3 punkte nustatyta, jog atsakovas, atlikdamas rekonstrukcijos ir kitus statybos darbus, veiks savo sąskaita, pagal Sutarties 6.8 punktą atsakovas įsipareigojo atlikti darbus ir ieškovui perduotinoje statinio dalyje, o Sutarties 17.1 punkte įtvirtinta partnerių teisė nutraukti Sutartį, jeigu kitas partneris ją iš esmės pažeidžia. Nustatęs, kad Sutartis nebuvo nei nutraukta, nei kaip nors kitaip ginčijamas jos vykdymas, teismas laikė, jog atsakovo šiuo metu nurodomi argumentai neva ieškovas netinkamai vykdęs ar net nevykdęs Sutarties sąlygų, kad atsakovas darbus atlikęs tik savo sąskaita ir pan., negali būti laikomi pagrindu nevykdyti Sutartyje nustatytų įsipareigojimų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šalys iš esmės neginčija to, jog dalis Sutartyje nurodytų patalpų, kurios, pasiekus Sutarties tikslą, nuosavybės teise įregistruotos atsakovo vardu, turi būti perleista ieškovui. Dėl visų jungtinės veiklos rezultate pastatytų (rekonstruotų) patalpų teisinės registracijos atsakovo vardu ir ginčo patalpų perleidimo (perdavimo) pagal ateityje sudarytiną patalpų perleidimo sutartį šalys susitarė ir Sutartyje (Sutarties 6.8, 9, 10 punktai). Teismo nuomone, šalių ginčas kilo dėl to, kokia sutartimi – atlygintine ar neatlygintine – atsakovas turėjo perleisti ieškovui Sutartyje nurodytą patalpų dalį. Atsakovo aiškinimą dėl atlygintinio patalpų perleidimo teismas laikė prieštaraujančiu jungtinės veiklos sutarties esmei, nes įstatyme nustatyta, kad partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustatyta įstatyme ar jungtinės veiklos sutartyje (CK 6.971 straipsnio 1 dalis), kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, nurodytas atsakovo aiškinimas prieštarauja ir Sutarties 9 punktui, kuriame nustatyta, kurios patalpos atitenka ieškovui. Pripažinęs, kad jau sudarydamos Sutartį šalys susitarė dėl konkrečių patalpų, kurios kaip jungtinės veiklos rezultato padalijimas nuosavybės teise turi atitekti ieškovui, teismas kartu konstatavo, jog nė viena Sutarties sąlyga neduoda pagrindo išvadai, kad šalys susitarė dėl atlygintinio patalpų perleidimo. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų tokiems teiginiams patvirtinti ir savo atsikirtimus grindžia tik bendro pobūdžio argumentais apie Sutarties sąlygų naudingumą tik ieškovui, prieštaravimą verslo logikai, privataus juridinio asmens veiklos tikslams ir pan. Išdėstytų argumentų pagrindu pripažindamas ieškovo reikalavimą dėl nuosavybės teisių į ginčijo patalpas pripažinimo tenkintinu (CK 4.47 straipsnio 1, 4 punktai.), teismas kartu atkreipė dėmesį į tai, kad patalpos, rūsio patalpų plane pažymėtos indeksu R-1 ir indeksais nuo R-6 iki R-14, iš esmės atitinka patalpas, Sutarties priedu esančiame plane pažymėtas skaičiais „3, 4, 6“, ir savo plotu yra netgi truputį už šias mažesnės. Nenustatęs pagrindo konstatuoti, kad atsakovo vardu atlikta ginčo patalpų teisinė registracija atlikta neteisėtai, nes toks šalių susitarimas buvo įtvirtintas Sutartyje, ir kad teisinė registracija atlikta pažeidžiant teisės normas, teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl ginčo patalpų teisinės registracijos atsakovo vardu panaikinimo, kartu pažymėdamas, kad teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamos ieškovui nuosavybės teisės į ginčo patalpas, yra pagrindas įregistruoti ginčo patalpas ieškovo vardu. Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti jam iš atsakovo 540 000 Lt baudą, teismas nurodė, kad Sutarties 14 punkte nustatyta, jog vienam iš partnerių be pateisinamos priežasties vėluojant atlikti veiksmus ar atliekant veiksmus, kliudančius sutarties vykdymui, sutartį pažeidžiantis partneris privalės mokėti kitam partneriui baudą – 3000 Lt už kiekvieną sutarties pažeidimo dieną. Atkreipęs dėmesį į tai, kad Sutartyje šalys nustatė konkrečią datą (iki 2005 m. gruodžio 31 d.) tik dėl patalpos, Sutarties priedu esančiame plane pažymėtos skaičiumi „6“, įregistravimo ieškovo nuosavybe (Sutarties 10 punktas), o kitų patalpų perleidimo sutarties sudarymo datos konkrečiai nenustatė, teismas sprendė, kad dėl patalpos, pažymėtos skaičiumi „6“, perleidimo atsakovas terminą yra pažeidęs. Tokiomis aplinkybėmis, be kita ko, pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu nustatęs, kad ieškovas jau nuo 2005 m. vasario 8 d. ne kartą ragino atsakovą pasirašyti patalpų perdavimo sutartį, tuo tarpu atsakovas teigė, kad patalpas galįs tik parduoti ar išnuomoti, teismas konstatavo pagrindą pripažinti, jog atsakovas sąmoningai vengė sudaryti Sutartyje nustatytą ginčo patalpų perleidimo sutartį, taip nevykdydamas prisiimtos prievolės be pateisinamų priežasčių, ir dėl to priteisti iš jo ieškovui netesybas (CK 6.71 straipsnis, Sutarties 14 punktas). Tačiau, vertindamas ieškovo prašomą priteisti netesybų sumą kaip neprotingai didelę, atsižvelgdamas į tai, kad Sutarties nuostatos iš dalies įvykdytos (šalys pripažįsta, jog ginčo patalpos buvo perduotos ieškovui naudotis), taip pat į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog būtų patyręs didesnių nuostolių dėl patalpų perleidimo sutarties nesudarymo, ieškovui priteistinų netesybų sumą teismas sumažino iki 25 000 Lt (CK 1.5 straipsnis, 6.71 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2007 m. gruodžio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 25 d. sprendimą pakeitė; teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys ir pripažinta ieškovui nuosavybės teisė į ginčo patalpas, priteistos jam iš atsakovo netesybos, procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir šią ieškinio dalį atmetė; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas aiškino šalių sudarytą Sutartį laikydamasis sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193 straipsnis), teisingai vertino šalių ketinimus ir padarė pagrįstą išvadą, kad šalys sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, o ne preliminariąją sutartį ar ketinimų protokolą, kaip teigia atsakovas. Pažymėjusi, kad ginčas byloje kilo iš esmės dėl šalių sudarytos Sutarties 9 punkto, kuriame šalys (partneriai) susitarė dėl nuosavybės teisių į Sutarties pagrindu sukurtą nekilnojamąjį turtą, šio turto pasidalijimo ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo, aiškinimo, teisėjų kolegija pripažino, jog pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šį Sutarties punktą ne tik atskirai, bet ir visos Sutarties kontekste, padarė teisingą išvadą, kad nurodytame punkte išreikšta šalių valia dėl jų jungtinės veiklos rezultato padalijimo sudarant neatlygintinę sutartį. Tačiau, spręsdama, kad apelianto (atsakovo) nesutikimas su ieškovo teise į dalį Sutarties pagrindu sukurto turto tuo pagrindu, jog ieškovas nesilaikė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nes neįnešė į jungtinę veiklą nustatytų įnašų, yra pagrįstas, teisėjų kolegija pažymėjo, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą, sukurtą jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pripažįstamos tik tada, kai sutarties šalys įvykdė jungtinės veiklos sutartį, laikėsi sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (CK 6.970 straipsnio 1 dalis, 6.977 straipsnis, 4.49 straipsnio 3 dalis). Ginčo Sutarties 8 punkte įtvirtintas šalių susitarimas dėl įnašų Sutarties tikslui pasiekti: šalys aptarė kiekvieno partnerio įnašus ir galimus įnašų dalių svyravimus (CK 6.970 straipsnis). Atsakovo faktinis įnašas neginčijamas. Ieškovas įsipareigojo įnešti profesines žinias, įgūdžius, dalykinę reputaciją ir dalykinius ryšius, kurie verti 23,94/100 dalių šios sutarties pagrindu sukurto turto rinkos kainos vertės. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas nepateikė jo įnašą patvirtinančių įrodymų, nors galimybė juos teikti buvo sudaryta ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo teiginiai apie faktinius įnašus grindžiami tik prielaida. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija pripažinti ieškovo teisę į turtą, sukurtą Sutarties pagrindu, prieš tai netyrus ir nevertinus Sutarties dalyvių faktinio įnašo vien dėl to, kad atsakovas neginčijo Sutarties sąlygų ir nepareiškė ieškovui pretenzijų, teisėjų kolegija darė priešingą išvadą ir laikė, kad Sutarties sąlyga dėl šalies faktinio įnašo negali būti laikoma įvykdyta vien tik dėl to, kad viena šalis (šiuo atveju atsakovas) nepareiškė pretenzijos kitai šaliai dėl šios prisiimto įsipareigojimo nevykdymo. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju lemiamą reikšmę turi faktinis Sutarties sąlygos dėl įnašų įnešimo įgyvendinimas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad savo įnašą į jungtinę veiklą ieškovas įrodinėja statybos rangos, projektavimo darbų sutartimis, atliktų darbų aktais, PVM sąskaitomis-faktūromis, valstybinės žemės nuomos sutartimi, kitais rašytiniais įrodymais, taip pat savo pažintimis ir bendradarbiavimu su UAB ,,Renova“, ,UAB ,Remolita ir Ko“, UAB ,Salgesta“, UAB ,,Įrengimai“, UAB ,,Dalsta“, projekto vadovu A. Songaila bei sutikimų davimu atsakovui darbams jungtinės veiklos pagrindu atlikti, tačiau kartu atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nustatyta, jog ieškovas greta atsakovo darbų, atliekamų Sutarties pagrindu, atliko asmeninės nuosavybės teise jam priklausančių restorano patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovo nurodyti dokumentai ir darbus atlikusios bendrovės sietini būtent su darbais mintose ieškovo patalpose. Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovo atstovė apeliacinės instancijos teisme. Be to, nurodyti darbai (projektavimas, restorano patalpų rekonstrukcija) buvo pradėti dar iki šalių Sutarties sudarymo, t. y. iki 2004 m. liepos 7 d.: 2003 m. lapkričio 14 d. sudaryta užsakovo UAB ,,Vilsarma“ ir rangovo UAB „Vilniaus sąrama“ statybos rangos sutartis dėl elektros jėgos ir apšvietimo demontavimo darbų objekte ,,Čili kaimas“, esančiame (duomenys neskelbtini); 2003 m. spalio 23 d. sudaryta to paties užsakovo (ieškovo) ir UAB ,,Dalsta“ statybos rangos sutartis dėl konkrečių statybos darbų užsakovo įrengiamame restorane ,,Čili kaimas“ ir 2003 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaita-faktūra, patvirtinanti atsiskaitymą už šiuos darbus; 2003 m. liepos 20 d. sudaryta užsakovo UAB ,,Vilsarma“ ir rangovo UAB ,,Remolita ir Ko“ statybos rangos sutartis dėl užsakovo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), interjero (sienų, lubų, grindų bei kitų elementų), vidinių sienų demontavimo darbų. Kitas sutartis, ieškovo sudarytas su UAB ,,Salgesta“, UAB ,,Renova“, A. Songailos architektūros studija, UAB ,,Įrengimas“ ir kt. bendrovėmis, teisėjų kolegija taip pat laikė sudarytas konkrečiam objektui – restoranui ,,Čili kaimas“ – įrengti. Pripažinusi, kad visais šiais atvejais ieškovas veikė kaip savarankiškas sutarties subjektais – užsakovas, apmokėdamas bendrovėms už atliktus sutartyse sulygtus darbus, teisėjų kolegija darė išvadą, kad visi nurodyti darbai nesietini su ginčo Sutartimi ir neįrodo ieškovo, kaip jungtinės veiklos dalyvio, įnašo (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad ieškovas, teigdamas, jog jo įnašas – dalykinė reputacija, profesinės žinios ir įgūdžiai, nepateikė įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti. Nei atsakovas, nei ginčo patalpų statybos darbus atlikęs generalinis rangovas UAB ,,Melinga“ niekada nebuvo sudarę sutarčių ginčo Sutarties pagrindu su ieškovo nurodomomis bendrovėmis UAB ,,Dalsta“, UAB Salgesta“, UAB ,,Įrengimas“, UAB ,,Remolita ir Ko“, o su UAB ,,Renova“ atsakovas bendravo savarankiškai dar iki Sutarties sudarymo. Šią aplinkybę atsakovas patvirtino 2004 m. gegužės 31 d. projektavimo darbų sutartimi Nr. 15, tuo tarpu ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtent jis (ieškovas) tarpininkavo dėl šios ir atsakovo bendrovių bendradarbiavimo. Atsižvelgusi į tai, kad dalies valstybinės žemės sklypo, kuriame yra bendrosios dalinės nuosavybės teise šalių valdomas statinys ir ginčo objektas, nuomos sutartis su ieškovu buvo sudaryta tik 2004 m. rugsėjo 9 d., įregistruota VĮ Registrų centre 2004 m. spalio 26 d., t. y. po ginčo sutarties sudarymo, bei laikydama, kad tik nuo šio momento (nuomos sutarties įregistravimo) ieškovas tapo teisėtu žemės sklypo naudotoju ir turėjo teisę spręsti dėl leidimo atsakovui naudotis šia žeme, teisėjų kolegija nesutiko su ieškovo argumentu, kad jo įnašu laikytinas atsakovui duotas sutikimas, atliekant statybos ir rekonstrukcijos darbus, naudotis UAB ,,Vilsarma“ nuomojamu žemės sklypu, suteikiant atsakovui teisę privažiuoti prie statybos objektų. Kartu teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, kaip pastato bendraturtis, taip pat turi teisę naudotis žemės sklypu, ir tą patvirtina byloje esanti žemės nuomos sutartis. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas neįvykdė esminės Sutarties sąlygos – neįnešė bendrai veiklai Sutartyje nustatyto įnašo, todėl neįgijo teisės į reikalaujamą jungtinės veiklos metu sukurto nekilnojamojo turto dalį (CK 6.970, 6.971 straipsniai).
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Vilsarma“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 20 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 25 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas Sutartį, nesivadovavo CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, todėl netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei į bylą pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis), neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą ir taip pažeidė CPK 12, 178, 179 straipsnius. Nurodyti materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai lėmė nepagrįstą teismo išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog jis įvykdė Sutarties 8 punkte prisiimtą įsipareigojimą įnešti į šalių jungtinę veiklą Sutartyje nustatytus įnašus.
Šią išvadą teismas grindė iš esmės tik Sutarties 8 punktu, kuriame nurodoma, kad šalys įneš tam tikrus įnašus. Tuo tarpu aplinkybę, kad ieškovo įnašai (leidimų naudotis žemės sklypu, privažiuoti prie statybos objekto, taip pat visų kitų reikalingų leidimų suteikimas ir sutikimų davimas) buvo atlikti Sutarties pasirašymu, patvirtina Sutarties 3 punkto 4 dalies nuostatos, kurias apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje įtvirtinta sutarties sąlygų aiškinimo atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį taisykle, turėjo aiškinti kartu su Sutarties 8 punktu. Šalims sutartį patvirtinus parašais, ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė nurodytus ieškovo neturtinius įnašus, t. y. ieškovo prievolės įnešti įnašus įvykdymas sutapo su Sutarties sudarymo momentu. Neturėdamas pirmiau nurodytų ieškovo leidimų, atsakovas nebūtų galėjęs net pradėti statybos darbų, todėl Sutarties aiškinimas, kad ieškovas turėjo atlikti tam tikrų papildomų (piniginių) įnašų, yra nesąžiningas ir prieštarauja tikriesiems šalių ketinimams. Be to, Sutarties sudarymo faktas vertintinas kaip patvirtinantis, kad ieškovas įnešė į jungtinę veiklą dalykinę reputaciją: jeigu ieškovas neturėtų gero vardo ir geros dalykinės reputacijos, atsakovas nebūtų išreiškęs noro bendradarbiauti su juo ir pasirašyti jungtinės veiklos sutartį.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į šalių elgesį po Sutarties sudarymo ir ją vykdant: vykdydamas Sutarties 6.3 ir 6.4 punktus, atsakovas perdavė ieškovui naudotis ginčo patalpas pagal šalių 2004 m. gruodžio 6 d. pasirašytą priėmimo-perdavimo aktą. Kasatoriaus manymu, to nebūtų įvykę, jeigu jis nebūtų įnešęs savo įnašų pagal Sutartį. Be to, šis šalių pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas laikytinas prievolės įvykdymo patvirtinimu (CK 6.65 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, pasirašydamas aktą, patvirtino, kad ieškovas įvykdė savo prievolę įnešti įnašus į jungtinę veiklą. Pagal CK 6.123 straipsnio 2 dalį prievolės įvykdymo priėmimas kartu reiškia, kad ji įvykdyta tinkamai. Kreditoriui priėmus prievolės įvykdymą, pareiga įrodyti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui. Atsakovas dėl Sutarties vykdymo ieškovui jokių pretenzijų nereiškė, Sutarties neginčijo ir nesiekė nutraukti, nors joje tokia galimybė buvo nustatyta. Vadinasi, atsakovas pripažino ieškovo įnašų į bendrą veiklą tinkamumą, todėl jam tenka pareiga paneigti CK 6.123 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją.
Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pagal Sutarties 7 punktą šalys kooperavo savo turtą, darbą, profesines žinias, įgūdžius, dalykinę reputaciją, laikytinus jų įnašais, tačiau, netinkamai įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus apie jo faktiškai atliktus darbus, t. y. papildomus turtinius įnašus, darė nepagrįstą išvadą, kad šie įrodymai susiję tik su ieškovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose atliktais statybos darbais. Kasatoriaus (ieškovo) teigimu, investicijos į ginčo patalpas buvo atliktos kartu su investicijomis į jam priklausančias patalpas. Ieškovas neneigia ir niekada neneigė, kad jis atliko ir jam priklausančių patalpų dalinį remontą, nes jis buvo reikalingas tam, kad sujungtų ieškovo patalpas su ginčo patalpomis ir pritaikytų jas ieškovo veiklai. Taip statybos rangos ir kitų sutarčių, ieškovo sudarytų su UAB „Renova“, UAB „Remolita ir Ko“, UAB „Salgesta“ UAB „Įrengimas“, A. Songailos architektūros studija ir kt., pagrindu buvo iš esmės pagerintos ir ginčo patalpos, kurios iki šiol įregistruotos atsakovo vardu. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino šių ieškovo pateiktų sutarčių ir jų pagrindu atsiradusių dalykinių ryšių, profesinių žinių bei įgūdžių ieškovo įneštu įnašu į bendrą šalių veiklą.
2. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl leidimo naudotis žemės sklypu teisinės reikšmės, netaikė teisės normų, kurias turėjo taikyti – CK 6.547 straipsnio, Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies, STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (10.2 punkto), STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (15.2 punkto), todėl neteisingai įvertino ieškovo sutikimo naudotis jo nuomojamu žemės sklypu, suteikto Sutarties 3 punkto 4 dalimi ir atsakovo priimto, teisinę reikšmę bendrai šalių veiklai, t. y. statybos leidimui gauti. Teisė naudotis žemės sklypu ieškovui buvo suteikta Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 4353-01, kuriame buvo nurodytos visos esminės nuomos sutarties sąlygos, todėl 2004 m. rugsėjo 9 d. valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymas laikytinas ne nuomos santykių pradžia, o nuo nurodyto įsakymo priėmimo susiklosčiusių nuomos santykių įforminimu (Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis). Dėl to nepagrįsta teigti, kad Sutarties sudarymo metu ieškovas nebuvo teisėtas žemės sklypo naudotojas ir negalėjo duoti atsakovui savo sutikimo dėl žemės sklypo naudojimo. Šis sutikimas pagal pirmiau nurodytas statybos techninių reglamentų nuostatas buvo būtinas ir esminis statybos leidimui gauti. Atsakovas nebūtų gavęs nei projektavimo sąlygų sąvado, nei statybos leidimo, jeigu nebūtų pateikęs Sutarties, suteikiančios jam teisę naudotis žemės sklypu, kuriuo naudojasi ieškovas, todėl neteisinga teigti, kad atsakovas vykdė statybos darbus vien savo jėgomis ir savo iniciatyva.
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovo kasacinio skundo trečiasis asmuo UAB „Čilija“ nurodo, kad sutinka su visais kasatoriaus išdėstytais argumentais dėl skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties neteisėtumo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Fragrances International“ prašo kasacinio skundo netenkinti ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovo atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai paskirstęs šalims įrodinėjimo pareigą, pagrįstai sprendė, kad kasatorius (ieškovas) neįvykdė CPK 178 straipsnyje nustatytos įrodinėjimo pareigos, t. y. nepateikė jokių faktinį (realų) Sutarties 8 punkto įvykdymą – profesinių žinių, įgūdžių, dalykinės reputacijos ir dalykinių ryšių įnešimą – pagrindžiančių įrodymų. Nors kasatorius ir nevykdė sutarties, atsakovas, siekdamas išvengti galimų nuostolių už Sutarties nevykdymą, tiek teisine, tiek ekonomine prasme pagrįstai toliau vykdė Sutartį, tačiau tai nelaikytina atsakovo pripažinimu, kad kasatorius įnešė įnašus į bendrą veiklą. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad Sutartyje nustatytus įnašus jis įnešė Sutarties pasirašymu. Vertinant Sutarties sąlygas, atsižvelgiant į jos, kaip jungtinės veiklos sutarties, prigimtį, šalių tikslus vykdyti bendrą veiklą tam tikrą laikotarpį, kasatoriaus įnašų įnešimas pagal Sutartį siejamas ne su jos pasirašymo momentu, o su bendra šalių veikla, vykdytina ateityje visą Sutarties galiojimo laikotarpį. Be to, sistemiškai aiškinant Sutarties 3 punkto 4, 5 dalis ir 8 punktą, akivaizdu, kad šalys susitarė kasatoriaus įnašu nelaikyti leidimų ar sutikimų davimo atsakovui, nes Sutarties 8 punkte buvo aiškiai apibrėžta, kad kasatoriaus įnašais bus laikomi įnašai, apibrėžti Sutarties 3 punkto 5 dalyje, t. y. profesinės ir kitos žinios, dalykinė reputacija ir ryšiai. Atsižvelgtina ir į tai, kad pagal Sutartį atsakovas kasatoriui taip pat suteikė visus jam reikiamus leidimus (Sutarties 6.6 punktas), todėl, net nevertinant Sutartyje nurodyto kasatoriaus leidimo naudotis žemės sklypu teisėtumo, akivaizdu, kad abipusių leidimų suteikimas negali būti laikomas pagrindu kasatoriui, kuris visiškai neprisidėjo prie bendros veiklos, reikalauti iš atsakovo jo lėšomis, atsakomybe ir iniciatyva sukurtų 3 921 979,68 Lt vertės ginčo patalpų. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais bendraturčių, bendranuomininkių santykius vykdant statybos, rekonstrukcijos darbus jų valdomame žemės sklype, kitas bendraturtis negali atsisakyti neatlygintinai duoti sutikimo, jeigu nėra jokių realių pagrindų manyti, kad sutikimo davimas pažeistų to bendraturčio teises. Šiuo atveju nebuvo jokio realaus pagrindo manyti, kad atsakovo vykdomi rekonstrukcijos darbai pažeis ieškovo teises. Kita vertus, nepagrįstai negavęs sutikimo, bendraturtis tokio neatlygintinio sutikimo, gindamas pažeistas subjektines teises, turėtų teisę reikalauti teisminiu būdu. Be to, atsakovas savo iniciatyva ir lėšomis dar 2004 m. liepos 23 d. išsinuomojo iš valstybės 1309 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o 2004 m. spalio 15 d. gavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos leidimą rekonstruoti pastatą, esantį 1720 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo to, suteikė kasatorius leidimą atsakovui naudotis jo nuomojamo žemės sklypo dalimi ar ne. 2002 m. spalio 21 d. įsakymo pagrindu kasatorius įgijo teisę naudotis valstybiniu žemės sklypu, tačiau šiuo įsakymu jam nebuvo suteikta 411 kv. m žemės sklypo dalies valdymo teisės, ir tik susiformavus nuomos santykiams kasatorius įgijo visas nuomininko (ne tik žemės sklypo dalies faktinio naudotojo, bet ir šios dalies valdytojo) teises, taip pat teisę teikti sutikimus dėl žemės sklypo naudojimosi. Be to, tik gavęs žemės sklypo savininko (nuomotojo) sutikimą, nuomininkas turi teisę suteikti teisę trečiajam asmeniui naudotis jo nuomojamo žemės sklypo dalimi. Tokio sutikimo, 2004 m. liepos 7 d. sudarydamas Sutartį, kasatorius iš žemės sklypo savininko – Vilniaus apskrities viršininko administracijos – nebuvo gavęs, nes tuo metu dar nebuvo sudaryta nuomos sutartis, todėl Sutarties 3 punkto 4 dalyje nurodytas kasatoriaus sutikimas naudotis jo naudojama 411 kv. m žemės sklypo dalimi yra niekinis. Tai, kad atsakovas, sąžiningai vykdydamas Sutartį, 2004 m. gruodžio 6 d. perdavė ieškovui dalį ginčo patalpų naudotis panaudos pagrindais, nesudaro pagrindo teigti, kad taip atsakovas patvirtino kasatoriaus tinkamą Sutarties vykdymą (įnašų įnešimą). Atsakovo teigimu, dalis ginčo patalpų kasatoriui buvo perduota tikintis, kad šis pradės vykdyti Sutartį. Be to, atsakovas buvo prisiėmęs įsipareigojimų tretiesiems asmenims (rangovams), todėl ir dėl šios priežasties buvo suinteresuotas nestabdyti Sutarties vykdymo, nekonfliktuodamas su ieškovu. Vertinant Sutarties pobūdį, taip pat tai, kad atsakovas tikėjosi, jog kasatorius vykdys Sutartį nuolat visą jos galiojimo laikotarpį (t. y. iki 2007 m. liepos 7 d.), Sutarties galiojimo pradžioje (2004 m. gruodžio 6 d.) atliktas dalies ginčo patalpų perdavimas kasatoriui neatlygintinai naudotis negali būti laikomas pagrindu pagal CK 6.65 straipsnio 1 dalį pripažinti, kad taip atsakovas priėmė kasatoriaus dar daugiau kaip dvejus metus vykdytinos prievolės įvykdymą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas šioje byloje, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis žemesnių instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, todėl pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, laikomi sandoriais. Viena iš sandorio rūšių yra sutartis. Sutartis įstatyme apibrėžiama kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o šie įgyja reikalavimo teisę. Taigi sutartis yra dvišalis arba daugiašalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų ar daugiau šalių tarpusavyje suderinta valia, kuria siekiama tam tikro bendro rezultato. Sutarčių teisėje visų pirma galioja sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė ir pasirašė jos šalys.
Kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra klausimai, ar bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad ieškovas pagal šalių sudarytą jungtinės veiklos sutartį neįnešė neturtinio įnašo, laikėsi CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių ir ar nepažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančių procesinės teisės normų (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
Pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas taisykles sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgta į šalių tarpusavio santykių praktiką ir faktinius šalių veiksmus vykdant konkrečią sutartį.
Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis sudaroma, kai įstatymuose nustatyta tvarka ne mažiau kaip du asmenys, kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Viena iš jungtinės veiklos sutarties esminių sąlygų yra partnerių įnašų tapimas visų partnerių daline nuosavybe, nes įnašais sukuriama jungtinės veiklos materialinė bazė. Šalies įnašu pripažįstama visa, kuo jis prisideda prie bendros veiklos. Tai gali būti pinigai, kitas turtas, profesinės žinios ir įgūdžiai, dalykinė reputacija ir ryšiai (CK 6.970 straipsnio 1 dalis). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis nedraudžia vienam iš partnerių neprisidėti prie bendrosios veiklos jokiu materialiu turtu, partneris gali dalyvauti savo darbu ar kitais įsipareigojimais.
Nagrinėjamoje byloje jungtinės veiklos sutartyje šalys susitarė, kad ieškovas suteikia atsakovui prie pastato žemės plotą ir leidžia jo vardu atlikti visus reikiamus veiksmus, reikalingus sutarties tikslui pasiekti (Sutarties 3, 4 punktai). Ieškovas, be to, įsipareigojo į bendrą veiklą įnešti profesines žinias, įgūdžius, dalykinę reputaciją ir ryšius, kurie sudarys 23,94/100 dalis visų įnašų, kurie bus verti 23,94/100 dalių šios sutarties pagrindu sukurto turto (Sutarties 8 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, nutartyje pripažindamas, kad šalys buvo sudariusios jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, ir aiškindamas Sutarties 9 punkto nuostatas visos Sutarties kontekste, padarė pagrįstą išvadą, jog nurodytame punkte išreikšta šalių valia dėl jų jungtinės veiklos rezultato padalijimo sudarant neatlygintinę sutartį. Tačiau su šio teismo nutartyje padaryta išvada, jog atsakovo nesutikimas su ieškovo teise į dalį Sutarties pagrindu sukurto turto tuo pagrindu, kad ieškovas neįnešė į jungtinę veiklą nustatytų įnašų, teisėjų kolegija negali sutikti. Ieškovo neturtinis įnašas yra specifinis, jo įnešimas į jungtinę veiklą nepamatuojamas ir kaip pinigų ar kito materialaus turto įnešimas nefiksuojamas. Kilus šalių ginčui dėl to, kad kita šalis neįnešė į jungtinę veiklą neturtinių įnašu, kai jungtinės veiklos sutarties dalykas iš esmės buvo sukurtas, teismas turi vertinti: ar vykdant sutartį kita šalis reiškė pretenzijų dėl jungtinės veiklos sutarties nevykdymo; šalių elgesį sukūrus nekilnojamąjį daiktą ir kitas aplinkybes. Byloje nustatyta, kad atsakovas, vykdant Sutartį, nereiškė ieškovui pretenzijų, kad jis nevykdo jungtinės veiklos (partnerystės) – neįneša neturtinių įnašų ar savo veiksmais trukdo atsakovui vykdyti Sutartį. Atsakovas, vykdydamas Sutarties sąlygas, savo iniciatyva 2004 m. gruodžio 6 d. priėmimo-perdavimo aktu perdavė ieškovui naudotis ginčo patalpas, kurias ieškovas, investavęs nemažą pinigų sumą, pritaikė viešojo maitinimo paslaugoms teikti. Apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas nurodytų aplinkybių ir padarydamas priešingą išvadą, negu pirmosios instancijos teismas, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnio 5 dalis) ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 185 straipsnis). Dėl to šios nutarties dalies negalima laikyti teisėta (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Sukūrus ir perdavus ieškovui naudotis jungtinės veiklos sutarties dalyko dalį ir galiojant jungtinės veiklos sutarčiai, atsakovo reiškiamų pretenzijų ieškovui dėl Sutarties nevykdymo, negalima laikyti pagrįstomis, nes atsakovas, siekdamas pasisavinti ieškovui priklausančią jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyko dalį, elgiasi nesąžiningai (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nuosavybės teisės į 122,53 kv. m ploto restorano patalpų dalį, sudarančią 63,51 kv. m ir pažymėtą plane indeksu R-1, bei 205,10 kv. m ploto restorano patalpas, pažymėtas plane indeksais nuo R-6 iki R-14, esančias (duomenys neskelbtini), pripažinimo ieškovui UAB „Vilsarma“, naikintina ir dėl šios bylos dalies paliktina galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis. Apeliacinės instancijos teismas nurodytu pagrindu panaikino ne tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl pripažinimo ieškovui nuosavybės teisės į ginčo patalpas, bet ir tą sprendimo dalį, kuria ieškovui buvo priteista iš atsakovo 25 000 Lt netesybų bei 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutiko su teismo sprendimo dalimi, kuria priteista 25 000 Lt netesybų, ir nurodė šį nesutikimą pagrindžiančius argumentus. Tačiau ši teismo sprendimo dalis skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo panaikinta apeliacinės instancijos teismui iš esmės neišnagrinėjus jos apeliacine tvarka. Dėl to ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir byla dėl šios dalies perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Kita nutarties dalis, išskyrus tą, kuria priteistas atsakovui iš ieškovo žyminis mokestis ir išlaidos, turėtos advokato pagalbai pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose, paliktina nepakeista.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nuosavybės teisės į
į 122,53 kv. m ploto restorano patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, sudarančią 63,51 kv. m ir pažymėtą plane indeksu R-1, bei 205,10 kv. m ploto restorano patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane indeksais nuo R-6 iki R-14, esančias (duomenys neskelbtini), pripažinimo ieškovui UAB „Vilsarma“, panaikinti ir dėl šios bylos dalies palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 25 d. sprendimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo spendimo dalis dėl 25 000 Lt netesybų ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2006 m. rugsėjo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ieškovui iš atsakovo, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria priteista atsakovui UAB „Fragrances International“ iš ieškovo UAB „Vilsarma“ 11 377,64 Lt žyminio mokesčio, 5000 Lt išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 8850 Lt išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Kitą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Pranas Žeimys
Sigitas Gurevičius
Gintaras Kryževičius