Administracinė byla Nr. eA-410-575/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00398-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 13.2; 13.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Linas Agro“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Linas Agro“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimų ir ataskaitos panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Linas Agro“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir KTM) 2018 m. liepos 31 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 8PM320011M (toliau – ir Ataskaita); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 1A-402 (toliau – ir Sprendimas); 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2021 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. S-6 (7-226/2018) (toliau – ir MGK sprendimas).
2. Pareiškėjas paaiškino, jog importavo iš (duomenys neskelbtini) amonio nitrato trąšas (toliau – ir AN) NPK 30-4-4 (toliau – ir Prekės) ir klasifikavo jas TARIC kodais 3105 20 90 00 arba 3105 20 10 90. Prekės yra pagamintos sumaišius du komponentus: (a) amonio salietrą (apie 75 proc. Prekių masės) ir (b) NPK 16-16-16 kompleksines trąšas (apie 25 proc. Prekių masės). TARIC kodas 3105 20 90 00 taikomas kitoms mineralinėms arba cheminėms trąšoms, kurių sudėtyje yra trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis. TARIC kodas 3105 20 10 90 taikomas kitoms mineralinėms arba cheminėms trąšoms, kurių sudėtyje yra trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis, kurių sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 proc. sauso bevandenio produkto masės. KTM priėmė Ataskaitą ir nusprendė pakeisti pareiškėjo importuotų Prekių TARIC kodą į 3105 20 10 50 A999, ir atitinkamai priskaičiuoti 496 302 Eur galutinio antidempingo muito ir 104 220 Eur importo PVM, o taip pat 12 954 Eur antidempingo muito delspinigių, 14 808 Eur importo PVM delspinigių, bei skirti 20 proc. dydžio baudą nuo papildomai priskaičiuotų nedeklaruotų mokesčių (600 522 Eur) sumos, t. y. baudos dydis – 120 104 Eur. TARIC kodas 3105 20 10 50 A999 taikomas (duomenys neskelbtini) kilmės trąšoms, kuriose esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės.
3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Ataskaita, pateikė skundą Departamentui, kuris Sprendimu nusprendė patvirtinti Ataskaitą ir neatleisti pareiškėjo nuo paskirtos baudos. Nesutikdamas su paminėtais sprendimais, pareiškėjas pateikė skundą MGK. Ginčo nagrinėjimo MGK metu nuspręsta stabdyti nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo siekiant atsakyti, ar Reglamente Nr. 945/2005 nurodyta prezumpcija yra galiojanti, ar ši prezumpcija taikytina ginčo prekėms, ar ji turi privalomąją galią.
4. Pareiškėjo teigimu, byloje ginčas kilo dėl importuotų trąšų tarifinio klasifikavimo, t. y. ar importuotose trąšose amonio nitrato kiekis didesnis, ar mažesnis nei 80 proc. jų masės. ESTT 2020 m. spalio 15 d. sprendime, priimtame byloje Nr. C-117/19 nurodoma, kad prezumpcija gali būti paneigta įrodymais. Byloje yra pateikti įrodymai apie faktinį AN kiekį Prekėse (Prekių gamintojo 2018 m. kovo 30 d. raštas Nr. 11-763 (toliau – ir Gamintojo paaiškinimas); Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto dr. prof. K. B. ataskaita – NPK 30:4:4 trąšų sudėties tyrimų ir skaičiavimų įvertinimas bei labiausiai tinkamų analizės metodų paieška ir jų palyginimas (toliau – ir KTU ataskaita) bei nepriklausomos uždarosios akcinės bendrovės „Inspectorate Klaipėda“ (toliau – ir UAB „Inspectorate Klaipėda“) cheminės laboratorijos tyrimų protokolas Nr. K 180607-05), kurie įrodo, kad AN kiekis yra mažesnis nei 80 proc.
5. Pareiškėjas paaiškino, jog Muitinės laboratorija taip pat buvo pripažinusi, kad prezumpcija Prekėms negali būti taikoma. Pareiškėjo vertinimu, MGK selektyviai įvertino įrodymus, nutyli Gamintojo pateiktus paaiškinimus bei UAB „Inspectorate Klaipėda“ protokole užfiksuotus duomenis. KTU ataskaita nebuvo paneigta ir vertintina kaip tinkamas įrodymas. Ji parengta mokslų daktaro profesoriaus, aukščiausiojo lygio chemijos eksperto. Tokia ataskaita galėtų būti paneigta tik tokio paties lygio priešingais įrodymais. MGK argumentai dėl KTU ataskaitos vertinimo yra nepakankami ir selektyvūs, todėl MGK sprendimas turėtų būti panaikintas. Pareiškėjas papildomai pažymėjo, jog Muitinės laboratorija nėra akredituota trąšų tyrimams, tačiau į šiuos pareiškėjo argumentus nebuvo atsižvelgta. Vienintelė UAB „Inspectorate Klaipėda“ laboratorija yra akredituota įstaiga trąšų ir kalkinimo medžiagų tyrimams atlikti, todėl šios laboratorijos pateiktos išvados gali būti paneigtos tik tokio paties lygio priešingais tyrimų rezultatais.
6. Pareiškėjas nurodė, jog Muitinės institucijos atsisakė pateikti įrodymus, kuriais remiantis buvo priimta Ataskaita ir tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamus sprendimus, nes pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė tinkamai ginti savo teises. MGK sprendime taip pat nepasisakyta dėl labai svarbaus ginčo aspekto – tyrimo rezultatų ekstrapoliacijos ankstesnėms Prekių partijoms, kurias importavo pareiškėjas. Nors MGK sprendime dėl paminėtų aplinkybių nėra pasisakyta, tačiau motyvuose netiesiogiai pripažįstama, kad ji negalima, tačiau Departamento Sprendimo dalis nebuvo panaikinta.
7. Pareiškėjas pažymėjo, jog tiek MGK, tiek ir Muitinės laboratorija pripažįsta, kad skirtinguose partijose importuotų Prekių cheminė sudėtis skiriasi tiek, kiek AN kiekis jose gali būti mažesnis nei 80 proc., atitinkamai jokia tyrimų rezultatų ekstrapoliacija seniau importuotoms ir netirtoms Prekėms negalima. Taigi, skundžiamo sprendimo dalis, kuria patvirtinti papildomai apskaičiuoti mokesčiai dėl Prekių partijų, kurios KTM nebuvo ištirtos, turi būti panaikinta.
8. Pareiškėjas nesutiko ir su MGK sprendimo dalimi, kuria pareiškėjas nebuvo atleistas nuo paskirtos baudos ir teigė, kad KTM Ataskaitoje buvo nuspręsta skirti 20 proc. baudą, nes šalia atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvo ir dvi sunkinančios – žalos dydis ir pažeidimo pobūdis. Atsakovas pripažino pagrįstu pareiškėjo argumentą, kad pažeidimo pobūdis negali būti laikomas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau nepaisant to, Departamentas baudos dydžio nesumažino.
9. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jo netenkinti.
10. Departamentas, vadovaudamasis Reglamentu Nr. 999/2014, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kilmės prekėms, kurių gamintojas yra (duomenys neskelbtini) ir kurios klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu, taikomas galutinis 42,83 Eur/1000 kg antidempingo muitas (papildomas TARIC kodas A999). Reglamente Nr. 999/2014 numatyta, kad nagrinėjamasis produktas – tas pats produktas, kuris apibrėžtas Reglamente (EB) Nr. 661/2008, t. y. (duomenys neskelbtini) kilmės kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės ir kurių Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) kodai šiuo metu yra 3105 20 10. 2008 m. liepos 8 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 661/2008 buvo nustatytas galutinis antidempingo muitas importuojamam (duomenys neskelbtini) kilmės amonio nitratui bei importuojamoms (duomenys neskelbtini) kilmės kietosioms trąšoms, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės ir kurių KN kodai yra 3105 20 10. Pastarojo produkto įtraukimas į galiojančių priemonių taikymą buvo nustatytas 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį antidempingo muitą (duomenys neskelbtini) kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis yra (duomenys neskelbtini), importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį (toliau – ir Reglamentas Nr. 945/2005). Būtent šiame reglamente, ištyrus naujų produktų rūšių chemines ir fizines savybes bei jų galutinį panaudojimą, buvo nustatyta, kad naujose produkto rūšyse esantis azotas yra taip pat išreikštas kaip nitratinis azotas ir amoniakinis azotas, kurių apytikslis santykis taip pat yra 1:1. Nepaisant į produktus įdėtų pagrindinių maistinių medžiagų ir neatsižvelgiant į produktų gavimo būdą (cheminį arba maišymo), produkto sudėtyje esančio amonio nitrato cheminės savybės, t. y. azoto kiekio išraiška ir bendras azoto bei amonio nitrato kiekis, proceso metu nepakinta – azoto kiekis išlieka didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato – didesnis kaip 80 proc. masės. Šio tyrimo metu buvo nustatytos naujos produkto (kuris patenka į antidempingo taikymo sritį) rūšys, NPK trąšos, kurių sudėtyje esančio fosforo, kalio arba fosforo ir kalio kiekis didesnis už prašyme nurodytą 5 proc. ribą, tačiau neperžengia ribinės vertės, chemiškai suderintos su azoto kiekiu, didesniu kaip 28 proc. masės. Tokiu būdu, atsižvelgiant į importuotoje prekėje esantį fosforo ir kalio kiekį, pareiškėjo importuota prekė turi būti klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu, jei fosforo ir kalio kiekis sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės. Nevertinant UAB „Inspectorate Klaipėda“ imtų prekės mėginių atitikimo ginčo prekei, t. y. jų tapatumo, šios laboratorijos tyrimo išvados taip pat patvirtina, kad tirtoje prekėje azotas sudaro daugiau kaip 28 proc. masės, nitratinio ir amoniakinio azoto santykis yra apytiksliai 1:1, fosforas ir kalis sudaro apytiksliai po 4 proc. masės, t. y. pagal šios laboratorijos nustatytus parametrus tirta prekė taip pat turėtų būti klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu.
11. Atsakovas laikydamasis pozicijos, jog, esant patikimiems įrodymams dėl ginčo prekės sudėties, kur azoto kiekis sudaro 30 proc. masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1), t. y. didesnis kaip 28 proc., o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 proc. masės, taip pat nesant patikimo metodo amonio nitrato kiekiui tiesiogiai nustatyti, priėjo prie išvados, jog skundžiamojoje patikrinimo ataskaitoje pagrįstai vadovautasi Reglamente (EB) Nr. 945/2005 įtvirtina prezumpcija, kad aukščiau aptartomis sąlygomis AN kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 proc. ir kad tikslus AN kiekio nustatymas ginčo prekėje nėra teisiškai reikšmingas prekės klasifikavimo prasme.
12. Departamentas pagal nustatytus sutartinius žymėjimus nustatė, kad pareiškėjo importuotos trąšos NPK 30:4:4 reiškia: NPK – azotas-fosforas-kalis; 30:4:4 – maistinių medžiagų kiekis. Pagal muitinio įforminimo metu pateiktą prekių kokybės sertifikatą nustatyta, kad importuotos trąšos NPK 30:4:4 atitinka technines sąlygas 2189-104-00203815-2006 ir jose esantis azotas sudaro 30 proc. masės, fosforas – 4 proc., kalis – 4 proc. Esant neginčijamiems įrodymams, kad ginčo prekėje azoto kiekis sudaro 30 proc. masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1,), t. y. didesnis kaip 28 proc., o fosforas ir kalis sudaro po 4 proc. masės, pažymėjo, kad AN kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 proc. masės. UAB „Inspectorate Klaipėda“ imtų prekės mėginių atitikimo ginčo prekei duomenys patvirtina, kad tirtoje prekėje azotas sudaro daugiau kaip 28 proc. masės, nitratinio ir amoniakinio azoto santykis yra apytiksliai 1:1, fosforas ir kalis sudaro apytiksliai po 4 proc. masės.
13. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų bei skaičiavimų, jog faktinis AN kiekis ginčo prekėse buvo mažesnis nei 80 proc., pažymėjo, kad nėra oficialiai patvirtinto tyrimo metodo AN kiekio nustatymui, todėl naudojant skirtingus laboratorinius tyrimo ir/ar skaičiavimo metodus gali būti gaunami skirtingi AN kiekiai. Būtent dėl paminėtos priežasties AN kiekio nustatymui ir turi būti taikoma Reglamento Nr. 945/2005 konstatuojamoje dalyje suformuota prezumpcija.
14. Departamentas pažymėjo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo įsigytos prekės buvo tapačios: prekės pagamintos to paties gamintojo (duomenys neskelbtini) pagal tas pačias technines sąlygas ir patvirtintas receptūras (Techninės sąlygos 2189-104-00203815-2006), prekių pavadinimas bei jų aprašymas tiek pirkimo sąskaitose, tiek pareiškėjo buhalterinėje apskaitoje yra identiški, vienoda prekės sudėtis nurodyta muitinio įforminimo metu pateiktuose gamintojo (duomenys neskelbtini) išduotuose kokybės sertifikatuose Nr. 1356, 1357, 1360, 1361, 1362, 1365, 1367, 1372, 1373, 7944, 7946, 7947, 7948, 7949, 7950, 7951 ir 7952. Todėl atsakovo vertinimu, bauda pareiškėjui paskirta įvertinus visas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatomis.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo KTM atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko. Nesutikimą su pareiškėjo skundo argumentais KTM iš esmės grindė Departamento atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog nebuvo sudaryta galimybė ginti galbūt pažeistas teises. KTM teigimu, pareiškėjui ir jo atstovams visa aktuali informacija buvo prieinama, su visais dokumentais galima buvo susipažinti MGK bei nagrinėjant ginčą teisme. KTM 2018 m. liepos 24 d. parašė paklausimą Muitinės laboratorijai Nr. (10.21)-1B-7278, kad galėtų pateikti atsakymą į pareiškėjo atstovo paklausimą. Muitinės laboratorija atsakė pareiškėjo atstovui. KTM išsiuntė pranešimą apie galimai nepalankų sprendimą, kuriame nurodė, kad detaliau su patikrinimo metu surinkta informacija ir dokumentais pareiškėjas gali susipažinti KTM, tačiau nei pareiškėjas, nei jo atstovai šia galimybe nepasinaudojo.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
17.1. Bendrovė nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. importavo iš (duomenys neskelbtini) amonio nitrato trąšas NPK 30-4-4, kurias importo deklaracijose Nr. 17LTVG2000IM00BE94 (2017 m. vasario 18 d.), Nr. 17LTVG2000IM00BEB9 (2017 m. vasario 18 d.), Nr. 17LTVG2000IM0835E0 (2017 m. spalio 10 d.), Nr. 17LTVG2000IM0851C6 (2017 m. spalio 10 d.), Nr. 17LTV2000IM09C098 (2017 m. spalio 24 d.), Nr. 17LTVG2000IM0C62E2 (2017 m. lapkričio 15 d.), Nr. 17LTVG2000IM0C6880 (2017 m. lapkričio 15 d.) ir deklaravo jas TARIC kodais 3105 20 90 00. Importo deklaracijose Nr. 17LTVG2000IM0036D2 (2017 m. sausio 18 d.), Nr. 17LTVG2000IM0037D1 (2017 m. sausio 19 d.), Nr. 17LTVG2000IM003972 (2017 m. sausio 19 d.), Nr. 17LTVG2000IM003C60 (2017 m. sausio 20 d.), Nr. 17LTVG2000IM003EA1 (2017 m. sausio 20 d.), Nr. 17LTVG2000IM0042B4 (2017 m. sausio 22 d.), Nr. 17LTVG2000IM004538 (2017 m. sausio 22 d.), Nr. 17LTVG2000IM00C041 (2017 m. vasario 18 d.), Nr. 17LTVG2000IM00C1E0 (2017 m. vasario 18 d.), Nr. 17LTVG2000IM00C4A7 (2017 m. vasario 19 d.), Nr. 17LTVG2000IM00C4F6 (2017 m. vasario 20 d.), Nr. 17LTVG2000IM00D3C7 (2017 m. vasario 22 d.), Nr. 17LTVG2000IM00D873 (2017 m. vasario 23 d.), Nr. 17LTVG2000IM00E0D2 (2017 m. vasario 26 d.), Nr. 17LTVG2000IM00E0E0 (2017 m. vasario 26 d.), Nr. 17LTVG2000IM00E0F9 (2017 m. vasario 26 d.), Nr. 17LTVG2000IM00E0305 (2017 m. vasario 26 d.), Nr. 17LTVG2000IM00F3A1 (2017 m. kovo 2 d.), Nr. 17LTVG2000IM00F532 (2017 m. kovo 2 d.), Nr. 17LTVG2000IM0817D0 (2017 m. spalio 9 d.), Nr. 17LTVG2000IM083194 (2017 m. spalio 10 d.) ir Nr. 17LTVG2000IM098BB9 (2017 m. spalio 22 d.) jas deklaravo TARIC 3105 20 10 90 kodu.
17.2. KTM 2018 m. liepos 31 d. priėmė Ataskaitą ir nusprendė, kad minėtose importo deklaracijose deklaruotos prekės (trąšos NPK 30-4-4) turi būti klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu nustatant papildomą TARIC kodą A999, mokesčių apskaičiavimui taikant 6,5 proc. importo muito normą ir atitinkamai 42,83 Eur/1000 kg galutinio antidempingo muitą. Ataskaita pareiškėjui įregistruota 496 302 Eur galutinio antidempingo muito, 104 220 Eur importo PVM, 12 954 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą antidempingo muitą, 14 808 Eur PVM delspinigių ir 120 104 Eur baudos mokestinė prievolė.
17.3. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 23 d. pateikė skundą Departamentui, kuris Sprendimu nusprendė: patvirtinti KTM Ataskaitą, kuria pareiškėjui įregistruota 496 302 Eur galutinio antidempingo muito, 104 220 Eur importo PVM, 12 954 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą antidempingo muitą, 14 808 Eur PVM delspinigių ir 120 104 Eur baudos mokestinė prievolė; neatleido pareiškėjo nuo paskirtos baudos.
17.4. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 12 d., nesutikdamas su KTM Ataskaita ir Departamento Sprendimu, kreipėsi su skundu į MGK, prašydamas panaikinti Departamento sprendimą. MGK 2019 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. S-22 (7-226/2018) nusprendė kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, todėl sustabdė pareiškėjo 2018 m. gruodžio 12 d. skundo dėl Departamento Sprendimo nagrinėjimą, iki ESTT priims prejudicinį sprendimą arba procesas ESTT bus užbaigtas kitu sprendimu.
17.5. ESTT 2020 m. spalio 15 d. priėmė prejudicinį sprendimą byloje Nr. C-117/19, kuriame išaiškino, kad Reglamento Nr. 999/2014 1 straipsnis, siejamas su 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį galutinį antidempingo muitą (duomenys neskelbtini) kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, yra (duomenys neskelbtini), importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiomis dalimis, turi būti aiškinamas taip, kad, jeigu amonio nitrato (AN) trąšų sudėtyje esantis azoto (N) kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, amoniako azoto ir nitratinio azoto santykis apytiksliai 1:1, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 proc. masės, siekiant taikyti šiame straipsnyje nustatytą galutinį antidempingo muitą gali būti preziumuojama, kad amonio nitrato (AN) kiekis šiose trąšose yra didesnis kaip 80 proc., ir nereikia atlikti laboratorinių tyrimų tiksliam amonio nitrato kiekiui nustatyti, nebent įrodoma kitaip. ESTT taip pat nurodė, jog Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse nurodyta prezumpcija negali būti taikoma, jei pateikiama įrodymų, kad, nepaisant to, jog azoto kiekis viršija 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis aptariamose trąšose iš tikrųjų yra ne didesnis kaip 80 proc. masės. Aplinkybę, ar mokesčių mokėtojo pateikti įrodymai gali paneigti Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse įtvirtintą prezumpciją, remdamasis nacionalinėmis proceso teisės normomis, turi įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
17.6. MGK Sprendimu nusprendė: patvirtinti Departamento Sprendimą; neatleisti pareiškėjo nuo 120 104 Eur baudos mokėjimo. MGK sprendė, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nepaneigia mokesčių administratoriaus taikytą Reglamente Nr. 945/2005 įtvirtintą prezumpciją, t. y. neįrodo, kad AN kiekis ginčo trąšose iš tikrųjų yra ne didesnis kaip 80 proc. masės. MGK sprendime įvertino kiekvieną pareiškėjo pateiktą rašytinį įrodymą, kuriuo pareiškėjas ginčija prezumpciją dėl AN kiekio ginčo trąšose. Taip pat vertino galimybę atleisti pareiškėją nuo baudos, tačiau įvertinus, kad pareiškėjui buvo skirta mažesnė bauda, nei įstatyme numatytas baudos vidurkis, neatleido pareiškėjo nuo baudos mokėjimo.
17.7. Pareiškėjas, nesutikdamas su KTM ataskaita, Departamento bei MGK sprendimais, kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti šiuos sprendimus ir Ataskaitą.
18. Pirmosios instancijos teismas pritarė MGK vertinimui, kad Ataskaita negali būti traktuojama kaip neginčytinas faktas ir yra mokslinio tiriamojo pobūdžio darbas. KTU ataskaitoje buvo analizuojami ir vertinami kito importuotojo įvežtų iš to paties gamintojo įsigytų sudėtinių trąšų NPK 30-4-4 Muitinės laboratorijos paimto konkretaus mėginio ir šio mėginio atžvilgiu atlikto Muitinės laboratorijos tyrimo rezultatai. Todėl KTU ataskaitos duomenys negali vienareikšmiškai nei patvirtinti, nei paneigti ginčo byloje esančių Muitinės laboratorijos išvadų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad viešojo administravimo vykdymo požiūriu, nustatydama atitinkamą TARIC nomenklatūros poziciją, Muitinė gali remtis tik tokių institucijų laboratorinėmis išvadomis, kurios turi specialią teisę (kompetenciją) daryti išvadas dėl tarifinio muito prekių klasifikavimo. Taigi, Taisyklių 6 punktas nustato įrodymų leistinumo kriterijus tais atvejais, kai prekių klasifikavimui pagal TARIC nomenklatūrą yra reikalingas laboratorinis tyrimas, t. y. specialiomis žiniomis pagrįsta išvada. Atsižvelgiant į šios teisės normos nuostatas, tokią išvadą, kuri gali būti pagrindas nustatyti prekės kodą pagal TARIC nomenklatūrą, gali pateikti tik Muitinės laboratorija arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituota (sertifikuota) tyrimų laboratorija, įgaliota tirti atitinkamas prekes. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad Muitinės laboratorija neakredituota atlikti trąšų tyrimus, yra nepagrįsti.
19. Teismas, įvertinęs bylos rašytinę medžiagą, proceso šalių paaiškinimus, sutiko su MGK išvada, kad pareiškėjas jokiais patikimais, abejonių nekeliančiais įrodymais nepagrindė įrodinėjamos pozicijos, kad mokesčių administratorius nepagrįstai, spręsdamas dėl AN kiekio pareiškėjo importuotose trąšose NPK 30-4-4, taikė Reglamente Nr. 945/2005 įtvirtintą prezumpciją. Muitinės laboratorijoje ir UAB ,,Inspectorate Klaipėda“ laboratorijoje visi duomenys yra tapatūs (azoto kiekis sudaro 30 proc. masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1), t. y. didesnis kaip 28 proc., o fosforas ir kalis sudaro po 4 proc. masės), todėl pagrįstai konstatuota, jog remiantis prezumpcija laikytina, kad AN kiekis trąšose NPK 30-4-4 yra didesnis kaip 80 proc. ir todėl šios trąšos priskirtinos galutinio antidempingo muito objektui.
20. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog MGK sprendime nėra konstatavusi pareiškėjo Prekių netapatumo. MGK sprendime pateiktas vertinimas buvo susijęs ne su pareiškėjo Prekių tapatumu, bet su KTU ataskaitoje analizuotomis kito importuotojo importuotomis prekėmis ir jų vertinimu. Pareiškėjo įsigytos Prekės pagamintos to paties gamintojo pagal tas pačias technines sąlygas ir patvirtintas receptūras, prekių pavadinimas bei jų aprašymas tiek pirkimo sąskaitose, tiek pareiškėjo buhalterinėje apskaitoje yra identiški, vienoda prekės sudėtis nurodyta muitinio įforminimo metu pateiktuose gamintojo išduotuose kokybės sertifikatuose. Taigi, šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjo Prekės buvo tapačios, o pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių pripažinti Prekių netapatumą.
21. Teismas, vadovaudamasis MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, jog pareiškėjui buvo paskirta mažesnė, nei įstatyme nustatytas baudos vidurkis bauda, todėl nustačius tiek atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tiek atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bauda paskirta proporcingai ir teisingai. Teismas sutiko su atsakovo ir MGK vertinimu, kad esant atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių pusiausvyrai, pareiškėjui paskirta mažesnė nei vidurkis bauda laikytina atitinkančia MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas.
22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į pareiškėjo paminėtus prašymus 2018 m. birželio 29 d., 2018 m. liepos 18 d. adresuotus KTM bei 2018 m. birželio 29 d. prašymą adresuotą Muitinės laboratorijai, pareiškėjui buvo atsakyta. KTM 2018 m. birželio 18 d. pranešimu Nr. (10.25/1)-1B-5845 išsiuntė pareiškėjui pranešimą apie galimą nepalankų sprendimą, kuriame paprašė pateikti nuomonę dėl pateiktų priežasčių, nurodytos informacijos ir dokumentų, kuriais ketinama pagrįsti nepalankų TM sprendimą bei informavo, kad detaliau su patikrinimo metu surinkta ir nurodyta informacija, dokumentais galima susipažinti KTM, pas patikrinimą atliekantį muitinės pareigūną. Taigi, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, Muitinės institucijos neatsisakė pateikti įrodymų. Tai, kad pareiškėjas šia teise nepasinaudojo, nereiškia, kad institucijos pažeidė VAĮ nuostatas bei pareiškėjo teisę į gynybą.
23. Teismas, įvertinęs skundžiamų sprendimų turinį, konstatavo, kad KTM, Departamentas ir MGK išsamiai ištyrė visas ginčui reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti šių sprendimų ir Ataskaitos.
III.
24. Pareiškėjas AB „Linas Agro“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
25. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę ir bylai reikšmingas aplinkybes, ignoravo šioje byloje surinktus įrodymus. KTM argumentas, kad pareiškėjas nereiškė prašymo ir nesinaudojo galimybe susipažinti su visa aktualia informacija vertintinas kaip siekis suklaidinti teismą. Pareiškėjas visuose savo teiktuose skunduose nurodė, jog teikė rašytinius prašymus tiek KTM, tiek ir Muitinės laboratorijai, prašydamas pateikti informaciją. Muitinės laboratorija, atsisakydama pateikti instrumentų atsakymus pagal kuriuos būtų galima patikrinti ar Muitinės laboratorijos atlikti visi tolimesni skaičiavimai yra teisingi ir tikslūs, taip pat pažeidė VAĮ nuostatas ir atėmė iš pareiškėjo galimybę efektyviai ginti savo galbūt pažeistas teises.
26. Pareiškėjas nurodo, kad jeigu KTM arba Departamentas teigia esant tam tikroms aplinkybėms, tačiau nepateikia byloje įrodymų, tai tokios aplinkybės turi būti laikomos neįrodytomis. Atsisakydamos pateikti įrodymus šios institucijos prisiima riziką, kad tokiu atveju jų pozicija bus atmesta dėl įrodymų nepateikimo. Taigi, pareiškėjas iš esmės yra kaltinamas tuo, kad paminėtos institucijos nevykdo savo pareigų.
27. Pareiškėjo teigimu, aplinkybę, jog faktinis AN kiekio nustatymas reikalingas patvirtino KTM savo veiksmais, kai Ataskaitoje rėmėsi Muitinės laboratorijos išvadomis, kuriose buvo nustatinėjamas būtent AN kiekis. Ar Muitinės laboratorija tinkamai nustatinėjo AN kiekį nėra galimybės patikrinti, kadangi pirminiai įrodymai nebuvo pateikti nei pareiškėjui, nei ginčą nagrinėjančioms institucijoms. Todėl siekiant tinkamai klasifikuoti Prekes, prioritetas turi būti teikiamas faktiniam AN kiekio nustatymui, o ne teorinėms prielaidoms.
28. Pareiškėjo tvirtinimu, faktinio AN kiekio nustatymo svarbą parodo ir tai, kad ESTT aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad prezumpcija egzistuoja, tačiau faktiniai įrodymai apie AN kiekį yra svarbiausias kriterijus klasifikavimui. Taigi, jeigu byloje yra įrodymų apie faktinį AN kiekį, būtent jie turi lemiamą reikšmę klasifikavimui ir prezumpcija negali būti taikoma. Byloje yra net keli skirtingi įrodymai apie nustatytą faktinį AN kiekį Prekėse, tačiau skundžiamame sprendime teismas vadovavosi prezumpcija, todėl toks sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turėtų būti naikintinas.
29. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus – Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto trijų profesorių pasirašytą išvadą (toliau – ir VU išvada), patvirtinančią, kad KTU ataskaitoje padarytos išvados yra teisingos, o tyrimai atlikti tinkamai. Teismas prijungė šį įrodymą prie bylos medžiagos, tačiau skundžiamame sprendime apie jį net neužsiminė. Šis įrodymas pagrindžia, kad Ataskaita yra išsami ir teisinga, atitinkamai AN kiekis Prekėse yra mažesnis nei 80 proc. Nei teismas, nei KTM nepateikė argumentų, kodėl negalima būtų šiuo atveju vadovautis VU išvada.
30. Pareiškėjo teigimu, Muitinės įstaigos ir pirmosios instancijos teismas prieštarauja patys sau. Viena vertus teigia, kad nustatant Prekių TARIC kodą galima vadovautis tik Muitinės laboratorijos atliktais tyrimais, kita vertus nurodo, kad laboratoriniai tyrimai iš viso nebūtini, nes AN kiekio nustatinėti nereikia. Pareiškėjo tvirtinimu, remtis išskirtinai tik Muitinės laboratorijos išvadomis nustatant atitinkamą TARIC kodą negalima, nes Muitinės laboratorija atsisakė pateikti įrodymus kuo remiantis buvo parengti jos tyrimo protokolai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatyta pareiga administracinėje byloje remtis specialistų išvadomis, kai nagrinėjami fakto klausimai, reikalaujantys specialių žinių. Todėl akivaizdu, kad AN kiekis Prekėse, yra klausimas, kuriam atsakyti yra reikalingos specialiosios žinios. Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju galima remtis byloje pateiktais: Inspectorate protokolu, KTU ataskaita arba VU išvada.
31. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl baudos skyrimo taisyklių pažeidimo, pažymėjo, kad jeigu sumažėja atsakomybę sunkinančių aplinkybių skaičius ir nei kiek nesikeičia baudos dydis, tuomet šių aplinkybių skaičius neturi jokios reikšmės, kas iš esmės prieštarauja suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai dėl baudų skyrimo, kad skiriant baudą turi būti atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jeigu perpus sumažinus atsakomybę sunkinančių aplinkybių skaičius nekoreguojamas baudos dydis, reiškia į tokias aplinkybes nėra atsižvelgiama. Kadangi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog buvo sumažintas atsakomybę sunkinančių aplinkybių skaičius ir nepakoreguotas baudos dydis, spręstina, jog teismas pažeidė baudos skyrimo taisykles.
32. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
33. Departamentas laikosi pozicijos, jog Muitinė pagrįstai vadovavosi Reglamente (EB) Nr. 95/2005 įtvirtinta prezumpcija, kad AN kiekis ginčo prekėje yra didesnis nei 80 proc. ir, kad tikslus AN kiekio nustatymas nėra teisiškai reikšmingas prekės klasifikavimo prasme. Departamentas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjo importuota prekė, atsižvelgus į joje esantį maistinių medžiagų kiekį, klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu ir šiai prekei taikomas galutinio antidempingo muitas.
34. Atsakovo teigimu, pareiškėjo byloje pateikti rašytiniai dokumentai ir juose nurodytas prekės KN kodas jokios įpareigojančios, ar privalomos vadovautis informacijos Muitinei neturi. Pats pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, siekdamas įsitikinti deklaruojamo ir mokestines prievoles sukeliančio TARIC kodo teisingumu, turėjo teisę kreiptis į Muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos išdavimo, tačiau tokia teise nepasinaudojo.
35. Departamentas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo importuotos prekės buvo tapačios, o pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių pripažinti šių prekių netapatumą.
36. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo motyvų, susijusių su neteisėtai paskirtos baudos dydžiu, pažymėjo, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek MGK pagrįstai pripažino pareiškėjui paskirtą baudą atitinkančia MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas. Todėl Departamentas laikosi pozicijos, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtinti Muitinės, Departamento ir MGK sprendimai yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.
37. Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
38. Muitinė palaiko pirmosios instancijos teismo poziciją, kad pareiškėjo importuotos prekės, atsižvelgus į jose esantį maistinių medžiagų kiekį, klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju, nesant patikimų įrodymų dėl ginčo prekės sudėties, ir nesant patikimo metodo AN kiekiui nustatyti, turi būti vadovaujamasi prezumpcija, kad AN kiekis produkte yra didesnis kaip 80 proc.
39. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog remiantis surinktais įrodymais, nesant ginčo, kad pareiškėjo importuotos prekės yra pagamintos to paties gamintojo, prekės yra tapačios, pagal tas pačias technines sąlygas ir patvirtintas receptūras, prekių pavadinimas bei jų aprašymas tiek pirkimo sąskaitose, tiek pareiškėjo buhalterinėje apskaitoje yra identiški, vienoda prekės sudėtis nurodyta muitinio įforminimo metu pateiktuose gamintojo išduotuose kokybės sertifikatuose. Todėl pareiškėjui nepateikus jokių įrodymų, leidžiančių pripažinti deklaruotų prekių netapatumą, pagrįstai konstatuota, kad ekstrapoliacija yra pagrįsta.
40. Muitinė sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai buvo paskirta mažesnė, nei įstatyme nustatytas baudos vidurkis, bauda. Aplinkybė, kada nustatoma tiek atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tiek ją sunkinanti, baudos dydžio nemažina. Muitinės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas įvertinus visas su ginču susijusias aplinkybes, teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu.
IV.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl importuotų trąšų NPK 30:4:4 klasifikavimo, t. y. ar ši prekė turi būti klasifikuojama įmonės deklaruotu TARIC 3105 20 10 90, ar muitinės nustatytu TARIC 3105 20 10 50 kodu (kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis, išreikštas P2O5 ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės). Pareiškėjo teigimu, jo importuotose trąšose esantis amonio nitrato kiekis nesudaro daugiau kaip 80 proc. masės.
42. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
43. Apeliantas prašo skirti ekspertizę ir atlikti apelianto importuoto prekių mėginio paimto 2018 m. balandžio 12 d. Mėginių ėmimo protokolu Nr. 18PM320512 tyrimą. Dėl šio prašymo teismas pažymi, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai ir įrodymai. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ir apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu.
44. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą.
45. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo apribota teisė teikti prašymus išreikalauti įrodymus pirmosios instancijos teisme, pareiškėjui nepagrindus aplinkybių, kad naujų įrodymų išreikalavimo (ištyrimo) būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir nebuvo galimybės šiuos įrodymus išreikalauti (pateikti) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat nepaaiškinus, dėl kokių priežasčių jis tokio pobūdžio prašymo nebuvo pareiškęs pirmosios instancijos teismui, prašymas išreikalauti (prijungti) naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme paprastai netenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-520/2018; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1863-438/2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-261/2020; ir kt.).
46. Aukščiau paminėtos teisės kontekste vertindama pareiškėjo prašymą dėl naujų įrodymų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui ketinamas pateikti naujas įrodymas (ekspertizės aktas) negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Teismo nuomone, apeliantas nepagrindė aplinkybių, kad naujų įrodymų išreikalavimo (ištyrimo) būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Taigi, byloje pareiškėjas turėjo galimybę visus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Todėl, pareiškėjo prašymas dėl naujų įrodymų, atmetamas.
47. Dėl apelianto argumentų teismas pažymi, kad Reglamente Nr. 945/2005 buvo svarstomas klausimas dėl naujų produktų rūsių, vadinamų amonio nitrato trąšomis, kurių sudėtyje esančio azoto (N) kiekis yra didesnis kaip 28 proc., bet mažesnis kaip 33 proc. masės ir kuriose yra įdėta, įmaišyta arba cheminiu būdu gauta ne daugiau kaip 5 proc. P2O5 ekvivalento (maistinė medžiaga fosforas, P) ir (arba) ne daugiau kaip 5 proc. K2O ekvivalento (maistinė medžiaga kalis, K), klasifikavimo. Iš Reglamento Nr. 945/2005 turinio seka, kad ištyrus naujų produktų rūšių chemines ir fizines savybes bei jų galutinį panaudojimą, buvo nustatyta, kad naujose produkto rūšyse (trąšos NPK) esantis azotas yra taip pat išreikštas kaip nitratinis azotas ir amoniakinis azotas, kurių apytikslis santykis taip pat yra l:l. Taigi, nepaisant į produktus įdėtų pagrindinių maistinių medžiagų ir neatsižvelgiant į produktų gavimo būdą (cheminį arba maišymo), produkto sudėtyje esančio amonio nitrato cheminės savybės, t. y. azoto kiekio išraiška ir bendras azoto bei amonio nitrato kiekis, proceso metu nepakinta - azoto kiekis išlieka didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato - didesnis kaip 80 proc. masės. Šio tyrimo metu buvo nustatytos naujos produkto (kuris patenka į antidempingo taikymo sritį) rūšys, inter alia (be kita ko) NPK trąšos, kurių sudėtyje esančio fosforo, kalio arba fosforo ir kalio kiekis didesnis už 5 proc. ribą, tačiau neperžengia ribinės vertės, chemiškai suderintos su azoto kiekiu, didesniu kaip 28 proc. masės. Reglamento Nr. 945/2005 21 - 23 punktuose yra įtvirtinta prezumpcija, kad jei NPK trąšų sudėtyje esančio azoto kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis produkte yra visada didesnis kaip 80 proc. masės. Iš to seka, kad žinant trąšose esantį azoto kiekį, tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas atliekant laboratorinius tyrimus paprastai nėra būtinas, nes jis yra preziumuojamas.
48. ESTT byloje Nr. C?117/19 2020 m. spalio 15 d. sprendimu išaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam (duomenys neskelbtini) kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas, 1 straipsnis, siejamas su 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį galutinį antidempingo muitą (duomenys neskelbtini) kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia (be kita ko), yra (duomenys neskelbtini), importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį, 20–23 konstatuojamosiomis dalimis, turi būti aiškinamas taip, kad, jeigu amonio nitrato (AN) trąšų sudėtyje esantis azoto (N) kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, amoniako azoto ir nitratinio azoto santykis apytiksliai 1:1, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 proc. masės, siekiant taikyti šiame straipsnyje nustatytą galutinį antidempingo muitą gali būti preziumuojama, kad amonio nitrato (AN) kiekis šiose trąšose yra didesnis kaip 80 proc., ir nereikia atlikti laboratorinių tyrimų tiksliam amonio nitrato kiekiui nustatyti, nebent įrodoma kitaip.
49. ESTT taip pat išaiškino, kad iš aiškios Įgyvendinimo reglamento Nr. 999/2014 1 straipsnio formuluotės ir jame nurodytų TARIC kodų matyti, kad lemiamas kriterijus atliekant tarifinį klasifikavimą ir apmokestinant antidempingo muitu yra faktinis amonio nitrato kiekis importuotose trąšose, o ne remiantis azoto kiekiu preziumuojamas amonio nitrato kiekis. Taigi Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse nurodyta prezumpcija negali būti taikoma, jei pateikiama įrodymų, kad, nepaisant to, jog azoto kiekis viršija 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis aptariamose trąšose iš tikrųjų yra ne didesnis kaip 80 proc. masės.
50. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgdamas į aukščiau paminėtą teisę, vertino, ar pareiškėjo pateikti įrodymai paneigia Reglamente Nr. 945/2005 įtvirtintą prezumpciją, o būtent ar įrodo, kad amonio nitrato kiekis ginčo trąšose iš tikrųjų yra ne didesnis nei 80 proc. masės.
51. Iš apeliacinio skundo seka, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Dėl šių argumentų teismas primena, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, t. y. iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
52. Apeliantas teigia, kad Muitinės laboratorija nepateikė pirminių įrodymų ir tuo pažeidė viešojo administravimo principus bei apelianto teisę į teisminę gynybą. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad skundžiami Muitinės laboratorijos tyrimų protokolai yra motyvuoti, aprašyta tiriamoji medžiaga, nurodyti tyrimo metodai, gauti rezultatai, be to, muitinės laboratorija atsakė apeliantui ir paaiškino, kaip atlikti tyrimai. Pažymėtina, kad jokie įstatymai neįpareigoja muitinės laboratorijos ar atsakovo pateikti apelianto nurodomus „pirminius įrodymus“, o Muitinės laboratorija šio ginčo kontekste tik atlieka tyrimus ir viešojo administravimo nevykdo. Todėl, teismas konstatuoja, kad apelianto argumentai apie Muitinės laboratorijos įvykdytus viešojo administravimo principų ar apelianto teisės į teisminę gynybą pažeidimus pripažįsta nepagrįstais.
53. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo apelianto pateiktų įrodymų - Vilniaus Universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto trijų profesorių pasirašytos išvados.
54. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su šia išvada, konstatuoja, kad jame yra vienas teiginys be jokių argumentų, kad prof. K. B. ataskaitoje pateiktos išvados yra teisingos, visi tyrimai atlikti tinkamai. Nėra aišku kaip ir kokiu būdu buvo prieita prie šios išvados.
55. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prof. K. B. ataskaitą nurodė, kad ataskaitoje yra pažymima, kad ji negali būti traktuojama kaip neginčytinas faktas ir yra mokslinio tiriamojo pobūdžio darbas; KTU ataskaitoje buvo analizuojami ir vertinami kito importuotojo įvežtų iš to paties gamintojo įsigytų sudėtinių trąšų NPK 30-4-4 Muitinės laboratorijos paimto konkretaus mėginio ir šio mėginio atžvilgiu atlikto Muitinės laboratorijos tyrimo rezultatai. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad apeliantas šios pirmosios instancijos teismo išvados nenuginčijo, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad prof. K. B. ataskaitos duomenys negali vienareikšmiškai nei patvirtinti, nei paneigti ginčo byloje esančių Muitinės laboratorijos išvadų, yra teisinga.
56. Apeliantas ginčija ir pirmosios instancijos teismo atliktą UAB ,,Inspectorate Klaipėda“ tyrimų protokolo vertinimą. Dėl apelianto argumentų teismas pažymi, kad iš šio tyrimo protokolo neseka, kad buvo tiriamos tos pačios NPK 30:4:4 trąšos, kurios buvo importuotos ir deklaruotos ginčo importo deklaracijomis. Todėl paminėto tyrimo išvadų nėra pagrindo laikyti patikimomis. Be to, šio tyrimo protokolo išvada, kad amonio nitrato kiekis ginčo prekių sudėtyje nesiekia 80 proc. produkto masės, yra grindžiamas atliktu vienos iš trąšų sudėtinių dalių - trąšų NPK16-16-16 tyrimu, kuriame ,,Inspectorate Klaipėda“ laboratorija nurodė, jog amonio nitratas į NPK16-16-16 sudėtį neįeina. Šis teiginys prieštarauja paties ginčo prekių gamintojo (duomenys neskelbtini) paaiškinimams (MGK bylos 1 t., b. l. 7). Be to, iš ,,Inspectorate Klaipėda“ tyrimų protokolo K180607-05 (MGK bylos 1 t., b. l. 186-189) matyti, jog laboratorija tam, kad nustatytų, kokios druskos įeina į NPK 16-16-16 sudėtį, mėginį analizavo rentgeno difrakcinės spinduliuotės būdu, naudojant Bruker AXSD8 Advance prietaisą. Tačiau ,,Inspectorate Klaipėda“ laboratorijos nurodyto mėginių tyrimo metodo (rentgeno difrakcinės spinduliuotės būdu) tarp akredituotų tyrimo metodų šios laboratorijos akreditavimo pažymėjime LA.01.163 nėra. Dėl aukščiau paminėto teismas vertina, kad ir šis įrodymas muitinės išvadų nepaneigia.
57. Dėl apelianto argumentų dėl ekstrapoliacijos taikymo teismas pažymi, kad apelianto importuotos prekės pagamintos to paties gamintojo (duomenys neskelbtini) pagal tas pačias technines sąlygas ir patvirtintas receptūras (Techninės sąlygos 2189-104-00203815-2006), prekių pavadinimas bei jų aprašymas tiek pirkimo sąskaitose, tiek pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje yra identiški, vienoda prekės sudėtis nurodyta muitinio įforminimo metu pateiktuose gamintojo (duomenys neskelbtini) išduotuose kokybės sertifikatuose Nr. 1356, 1357, 1360, 1361, 1362, 1365, 1367, 1372, 1373, 7944, 7946, 7947, 7948, 7949, 7950, 7951 ir 7952. Teismo nuomone, šie duomenys patvirtina, kad apelianto importuotos prekės buvo tapačios. Apelianto argumentai apie prekių netapatumą grindžiami prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais, ir dėl to teismo atmetami.
58. MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skirdamas konkrečią baudą, jos dydį mokesčių administratorius nustato vadovaudamasis šio Įstatymo 140 straipsnyje nustatytomis baudų skyrimo taisyklėmis. MAĮ 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius už mokesčių įstatymų pažeidimus skiria asmenims baudas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais ir neviršydamas šio Įstatymo 139 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų skirtinos baudos dydžių, o jeigu skirtinos baudos dydžiai nustatyti specialiajame mokesčio įstatyme, – neviršydamas jame nustatytų skirtinos baudos dydžių, atsižvelgdamas į: 1) pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą; 2) kaltę (kaltės formą ir rūšį); 3) dėl padaryto pažeidimo atsiradusią žalą; 4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šios bylos aplinkybes mano, kad pareiškėjui paskirta mažesnė nei vidurkis bauda laikytina teisinga ir atitinkanti MAĮ nuostatas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo dar labiau mažinti baudą.
59. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo akcinės bendrovės „Linas Agro“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Ričardas Piličiauskas
Neringa Švedienė