Administracinė byla Nr. I-1595-171/2011
Proc. Nr. 3-61-3-03710-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 33.4; 37.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjai S. V., jos atstovui R. V., atsakovės Žemės ūkio ministerijos atstovei Giedrei Kornijenkienei, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovams Rasai Račkytei ir Gintarui Venckui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Žemės ūkio ministerijos skundą dėl sprendimo panaikinimo (pareiškėja S. V., tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Atsakovė Žemės ūkio ministerija (toliau – Ministerija) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–6), kuriame prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 3R-281(2010/05-4R-381).
Skunde paaiškino, kad S. V. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“.
Nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu 3D-153 (toliau – Administravimo taisyklės), 5.7 punktu, už pateiktų paramos paraiškų vertinimą ir tikrinimą, ar pareiškėjas atitinka nustatytas tinkamumo gauti paramą sąlygas bei nustatytus paramos paraiškų tinkamumo kriterijus, atsakinga Agentūra. Agentūra, vertindama projekto tinkamumą finansuoti paramos lėšomis, turi įsitikinti, kad projektas bus įgyvendinamas laikantis visų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos, patvirtintos 2007 m. spalio 19 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076 (su paskutiniais pakeitimais, patvirtintais 2009 m. gruodžio 14 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2009) 10216) (toliau – Programa), priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytų privalomųjų kriterijų.
Atsakovė nurodo, kad Agentūra, vertindama pareiškėjos paraišką, vadovavosi išvardytais teisės aktais, Programos nuostatomis, Administravimo taisyklėmis, Programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 3D-583 (toliau – Priemonės įgyvendinimo taisyklės), ES reglamentais, kitais teisės aktais.
Paaiškino, kad Agentūra, įvertinusi paraišką, pateikė Ministerijai išnagrinėtų paraiškų vertinimo rezultatų 2010-08-27 suvestinę Nr.(duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pareiškėjos projektas (paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini)) netinkamas gauti paramą pagal Programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, nes neatitinka Priemonės įgyvendinimo taisyklių 20.16 ir 20.19 punktuose nustatytų tinkamumo gauti paramą kriterijų.
Atkreipė dėmesį, kad ginčijamas Ministerijos kanclerio potvarkis buvo pasirašytas vadovaujantis Administravimo taisyklėmis, Priemonės įgyvendinimo taisyklėmis, Projektų, finansuojamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, V atrankos komiteto 2010 m. rugsėjo 9 d. posėdžio Nr. 23 protokolu Nr. 8D-463(5.50) ir paraiškos vertinimo dokumentais.
Teigia, kad pareiškėjos pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra paremta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“, todėl siekdama įsitikinti, kad prognozinės finansinės ataskaitos yra pagrįstos, Agentūra kreipėsi į Energetikos ministeriją, prašydama pateikti atsakymą, ar, vertinant penkerių prognozuojamų metų pardavimo pajamas, gaunamas iš elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, gamybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarime Nr. 7 nurodytas elektros energijos supirkimo kainas galima laikyti pagrįstomis. Energetikos ministerija informavo, kad, rengiant šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimus, elektros energijos supirkimo kaina negali būti prognozuojama penkeriems metams. Taip pat šios supirkimo kainos gali būti tikslinamos, atsižvelgiant į elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, rėmimo principų ar skaičiavimo prielaidų pasikeitimą.
Ministerija daro išvadą, kad dėl šios priežasties pareiškėja verslo plane negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3D-350 (toliau – Ekonominio gyvybingumo taisyklės), todėl, atsižvelgus į tai, kad projekto verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos yra nepagrįstos, pateikta informacija negali būti laikoma pakankamais duomenimis ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti. Atkreipė dėmesį, kad rėmimas projektų, kurių ekonominis gyvybingumas nėra pagrįstas ir įrodytas, prieštarautų ne tik nacionaliniams teisės aktams, bet ir Europos Komisijos patvirtintai Programai.
Atsakovė taip pat nurodė, kad 2009 metais įtraukus atsinaujinančios energijos gamybą, kaip remiamą veiklą, į Programos III krypties priemonių „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ remiamų veiklos rūšių sąrašus, tikėtasi, kad iki 2009 metų pabaigos įsigalios Lietuvos Respublikos atsinaujinančios energijos išteklių įstatymas, suteiksiantis visas šio pobūdžio projektų eigai prognozuoti būtinas garantijas, tačiau šis teisės aktas iki šiol nepriimtas, taigi dėl šios priežasties kiekvienas pareiškėjas individualiai turėjo įvertinti visą su projekto rengimu ir įgyvendinimu susijusią riziką.
Ministerija nesutinka su Komisijos sprendime daroma išvada, kad Ministerijos sprendimas pareiškėjai neskirti paramos paremtas nuomonėmis ar prielaidomis. Nurodo, kad pagal galiojančius teisės aktus Agentūra neformuoja ir neįgyvendina valstybės politikos energetikos srityje, tai yra Energetikos ministerijos veiklos dalis.
Teigia, kad paramos paraiškos vertinimo metu Agentūra nustatė, kad 2009 m. ataskaitinių metų pinigų srautų ataskaitoje pareiškėja neteisingai apskaito skolų tiekėjams pokytį (paskaičiavus gaunama 1 198 354 Lt suma vietoje apskaitomos 357 076 Lt sumos, t. y. aptiktas 841 278 Lt skirtumas), o tai reiškia, kad pateikta informacija yra tarpusavyje nesusijusi. Agentūra nustatė, kad balanse neapskaitomi lizingo įsipareigojimai.
Atsakovė pažymėjo, kad Priemonės įgyvendinimo taisyklių 20.6 punkte nustatyta, kad pareiškėjas turi tvarkyti buhalterinę apskaitą Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuos nustatyta tvarka. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad Ekonominio gyvybingumo taisyklių 13.1 punkte nustatyta, kad ūkio subjektai laikomi netinkamais finansinei paramai gauti, kaip neatitinkantys ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, jei ataskaitiniais ir (arba) praėjusiais ataskaitiniai metais finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama informacija tarpusavyje nesusijusi.
Į pareiškėjos argumentą, kad Agentūra neinformavo apie finansinių ataskaitų duomenų neatitikimą bei neprašė jų patikslinimo ar paaiškinimo, atsakovė paaiškino, kad, vadovaujantis Administravimo taisyklių 41 punktu, Agentūra paraiškas vertina pagal dokumentus ir informaciją, pateiktą paraiškos pateikimo dieną, o Administravimo taisyklių 37 ir 38 punktai nustato Agentūrai teisę, bet ne pareigą, iškilus tam tikriems klausimams kreiptis į pareiškėją su prašymu pateikti papildomus dokumentus ar patikslinti informaciją.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė skundą, prašė jį tenkinti (III t., b. l. 119–120). Pažymėjo, jog Agentūra pareiškėjai užklausimo dėl finansavimo šaltinių nesiuntė, kadangi toks užklausimas nebūtų pakeitęs sprendimo, be to, Agentūra nėra įpareigota rašyti tokius užklausimus.
Pareiškėja S. V. atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundo reikalavimu nesutinka (II t., b. l. 40–42). Pažymėjo, kad ūkininkauja nuo 2001 metų ir, norėdama plėtoti savo ūkyje pagalbinį verslą, pateikė Agentūrai projektą „Vėjo jėgainės Mitkūnų kaime įrengimas“ ES paramai gauti, kurio registracijos Nr. (duomenys neskelbtini).
Teigia, kad projekte pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra paremta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančiu paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ 4.2 bei 4.4 p. nustatytomis vidutinėmis elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, supirkimo kainomis – už vėjo jėgainių pagamintą energiją – 30 cnt/kWh. Ši kaina galioja jau nuo 2009 m. sausio 1 d. ir, be to, Valstybinės kainų ir kontrolės komisijos interneto svetainėje jau skelbiamos elektros energijos kainos, nustatytos 2011 metams. Už vėjo elektrinių pagamintą elektros energiją nustatyta ta pati 30 cnt/kWh kaina. Mano, jog dėl šios priežasties Agentūros teigimas, kad dėl šiuo metu vykstančių galiojančių teisės aktų pakeitimų bei, liberalizuojant elektros rinką Lietuvoje, artimiausiu metu kainos turėtų kisti ir neįmanoma prognozuoti elektros energijos pardavimo kainų penkerių metų perspektyvai, nėra pagrįstas.
Pareiškėja pažymėjo, kad tokia pati situacija buvo ir tada, kai į remtinų veiklų sąrašą buvo įtraukta elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir Agentūra pakvietė teikti paraiškas pagal šią priemonę. Teigia, kad jos pagrindinės pajamos gaunamos iš žemės ūkio, ūkis dirba pelningai, o elektros energijos gamyba būtų papildomas pajamų šaltinis, todėl nesutinka, kad projektas neatitinka ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijų.
Paaiškino, kad ūkio buhalterinę apskaitą pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus tvarko ir apskaitos klausimais konsultuoja Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Joniškio rajono konsultavimo biuras. Nurodo, kad apskaitoje visos skolos tiekėjams ir rangovams pagal ūkininko ūkio sąskaitų planą apskaitomos sąskaitose Nr. 450, 452. Skolos už trumpalaikį turtą ūkiui apskaitomos balansinėje sąskaitoje Nr. 450, skolas sudaro ūkininko įsiskolinimas tiekėjams ir rangovams už materialines vertybes ir gautas paslaugas bei PVM skolos. 2009-01-01 ataskaitinę datą šios skolos sudaro 602 446 Lt. Skolos tiekėjams ir rangovams už ilgalaikį materialųjį turtą apskaitomos balansinėje sąskaitoje Nr. 452, 2009-01-01 ataskaitinę datą šios skolos sudaro 841 278 Lt.
Teigia, kad Komisija, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, nustatė, kad Agentūrai truko duomenų skolų tiekėjams pokyčiui nustatyti, tačiau ji papildomų dokumentų pateikti nepaprašė. 2010 m. liepos 14 d. Agentūra atsiuntė užklausimą dėl reikiamų dokumentų pateikimo/dokumentų tikslinimo, kuriuo buvo prašoma pateikti vėjo jėgainės projekto brėžinius, bendruosius sprendinių duomenis, aiškinamąjį raštą, sprendinius, pagrindžiančius skaičiavimus, bei nurodyti planuojamą ribą tarp operatoriaus ir gamintojo, o dėl finansinių ataskaitų duomenų neatitikimo neinformuojama bei neprašoma jų patikslinimo ar paaiškinimo, todėl pareiškėja mano, kad jos projektas atmestas nepagrįstai.
Teismo posėdyje pareiškėja bei jos atstovas palaikė atsiliepimą ir jo argumentus, prašė skundo netenkinti (III t., b. l. 119–120). Paaiškino, kad iš 2011-03-17 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jokios buhalterinės klaidos dokumentuose nebuvo, apskaita atitinka teisės aktų reikalavimus.
Tretysis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į skundą (II t., b. l. 65–67) nurodo, kad su skundu sutinka. Teigia, kad pareiškėjos pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra nustatyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“, t. y. vėjo jėgainėms – 30 ct/kWh. Šias kainas pareiškėja numato ir 5 finansinių metų prognozinėse finansinėse ataskaitose. Pažymėjo, kad Agentūra 2010 m. gegužės 19 d. su raštu Nr. BRK-(10.11)-1095 ir 2010 m. gegužės 27 d. su raštu Nr. BRK-(10.11)-1188 kreipėsi į Energetikos ministeriją su prašymu pateikti atsakymą, ar minėtas kainas galima laikyti pagrįstomis, vertinant subjekto penkerių prognozinių metų pardavimo pajamas, gaunamas iš aukščiau anksčiau minėtos veiklos. Atsakydama į minėtus raštus, Energetikos ministerija 2010 m. gegužės 26 d. raštu Nr. (8.2-10)-3-l527 ir 2010 m. birželio 2 d. raštu Nr. (8.3-10)-3-1597 informavo, kad hidroelektrinėse, vėjo bei saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų negali būti prognozuojama penkeriems metams. Taip pat šios supirkimo kainos gali būti tikslinamos, atsižvelgiant į elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, rėmimo principų ar skaičiavimo prielaidų pasikeitimą.
Teigia, kad išnagrinėjus teisės aktus, reglamentuojančius elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, pardavimo tvarką, nustatyta, jog pagal Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1474 (toliau – Aprašas), 9 punktą elektros energija, pagaminta šio Aprašo 7 punkte nurodytose elektrinėse, iki energetikos ministro nustatomos valandinės elektros energijos prekybos su tiekėjais pradžios iš gamintojų perkama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ patvirtintais tarifais, diferencijuotais pagal naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių rūšį, neviršijant šio Aprašo 2 priede nurodytos kiekvienos rūšies energijos išteklių metinės apimties. Perėjus prie valandinės elektros energijos prekybos su tiekėjais, iki 2020 m. gruodžio 31 d. elektros energija, pagaminta šio Aprašo 7 punkte nurodytose elektrinėse, superkama sutartinėmis kainomis, kompensuojant gamintojams skirtumą tarp pajamų lygio, apskaičiuoto pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tos rūšies ištekliams nustatytą tarifą, ir faktiškai gaunamų parduodant elektros energiją sutartinėmis kainomis pajamų, neviršijant šio Aprašo 2 priede nurodytos kiekvienos rūšies energijos išteklių metinės apimties. Atsižvelgusi į tai, Agentūra mano, kad Lietuvoje liberalizuojant elektros rinką artimiausiu metu elektros energijos pardavimo į rinką kainos neturėtų būti paliktos statiškos (t. y. valstybiniu lygiu nustatytos ilgam laikui).
Teigia, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjos projekto verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos yra nepagrįstos, pateikta informacija negali būti laikoma duomenimis, pakankamais ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti, dėl to pareiškėja laikytina netinkama finansinei paramai gauti kaip neatitinkanti ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus (Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 p.), tokiu būdu neatitinka Priemonės įgyvendinimo taisyklių 20.16 punkte nustatytų reikalavimų.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos 2009 ataskaitinių metų pinigų srautų ataskaitoje neteisingai apskaitytas skolų tiekėjams pokytis (paskaičiavus gaunama 1 198 354 Lt suma vietoje apskaitos – 357 076 Lt, t. y. 841 278 Lt skirtumas). Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, jog pareiškėjos projektas neatitinka ir Priemonės įgyvendinimo taisyklių 20.19 punkte įtvirtinto tinkamumo kriterijaus, kadangi, įvertinus neteisingai apskaitytą skolų tiekėjams pokytį, neužtikrintas projekto finansavimo šaltinis pareiškėjos lėšomis.
Paaiškino, kad pinigų srautų bei pelno (nuostolių) ataskaitose neapskaityti lizingo mokėjimai. Balanso D straipsnyje nuosavas kapitalas apskaitomas neįvertinus 2008 metų nuosavo kapitalo einamųjų (2009 m.) metų pelno (nuostolių), ūkininko įnašų, bei pinigų išmokėjimo ūkininkui. Balanso B straipsnyje 2009 m. biologinis turtas, palyginti su 2008 m., padidėjo, tačiau Pelno (nuostolių) ataskaitos V straipsnyje „Gyvulių ir kitų gyvūnų ir kito biologinio turto pirkimai“ nenumatyti gyvulių įsigijimai. Balanso A straipsnyje ilgalaikis turtas nesusijęs su pinigų srautų ataskaitos duomenimis, taip pat 2009 m. ir 2010 m. balanse neteisingai nurodyta paskolų einamųjų metų dalis. Agentūra teigia, kad dėl šių neatitikimų paklausimas pareiškėjai siųstas nebuvo, kadangi projektas jau ir taip neatitinka Priemonės įgyvendinimo taisyklių 20.16 punkte nustatyto tinkamumo kriterijaus paramai gauti.
Mano, kad Komisijos priimtas sprendimas turi būti panaikintas, kadangi Komisija netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą sprendimą.
Nesutinka su Komisijos nuomone, jog pareiškėjos projektas buvo pripažintas netinkamu paramai gauti pagal vieną kriterijų, tai sąlygojo sprendimą ir dėl to, jog projektas neatitinka ir kito, Priemonės įgyvendinimo taisyklių 20.19 p. įtvirtinto kriterijaus. Ministerija potvarkyje aiškiai nurodė, kad dėl to, jog projektas jau ir taip neatitinka Priemonės įgyvendinimo taisyklių 20.16 punkte nustatyto tinkamumo kriterijaus paramai gauti, pakartotinis paklausimas pareiškėjai dėl statybos dokumentų siųstas nebuvo. Ta aplinkybė, kad Agentūra būtų išsiuntusi minėtą paklausimą ir būtų užtikrintas finansavimo šaltinis, niekaip nebūtų lėmusi fakto, kad pareiškėjos projektas neatitinka Priemonės įgyvendinimo taisyklių 20.16 punkte įtvirtinto tinkamumo kriterijaus paramai gauti.
Akcentavo tai, kad pareiškėjos projektas yra netinkamas finansinei paramai gauti kaip neatitinkantis ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus (Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 p.), tokiu būdu neatitinkantis Priemonės įgyvendinimo taisyklių 20.16 punkte nustatytų reikalavimų.
Teismo posėdyje Agentūros atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundo netenkinti (III t., b. l. 119–120). Papildomai paaiškino, kad ekonominio gyvybingumo kriterijaus neatitikimas šiuo atveju nulemtas neteisingos finansinės apskaitos, t. y. projektas negyvybingas, nes finansiškai neatsiperka.
Skundas atmestinas.
Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėja Agentūrai 2010-05-21 pateikė projektą „Vėjo jėgainės Mitkūnų kaime įrengimas“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, kurio paramos paraiškos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini).
Agentūrai pareiškėja 2010-05-21 pateikė paramos paraišką Nr. 1 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles (labai mažos įmonės steigimas) (I t., b. l. 122–138). Kartu su paraiška pateiktas tipinis verslo planas pagal programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisykles „Vėjo jėgainės Mitkūnų kaime įrengimas“ (III t., b. l. 24–49).
Verslo plano III skirsnyje „Informacija apie produkcijos (gaminių) ir (arba) paslaugų rinkas Lietuvos Respublikos teritorijoje“ (III t., b. l. 52) pareiškėja pagrindžia būsimą kainą ir nurodo, kad valstybė remia iki 500 MW bendrosios galios vėjo elektrinių įrengimą šalyje, garantuodama energijos supirkimo kainą 0,30 Lt/kWh. Pažymima, kad Vyriausybės nutarimu reguliuojama supirkimo tvarkai energijos gamybos apimtis. Pareiškėja verslo plane esančioje lentelėje (III t., b. l. 53) nurodo, kad numatoma vidutinė kaina visus 5 metus – 0,30 Lt/kWh.
Paraiškos pirminio tinkamumo tikrinimas atliktas 2010-05-21 ir surašyta ataskaita (III t., b. l. 22), kurioje nurodyta, kad paramos paraiška priimta. Paraiškos administracinės atitikties vertinimas atliktas 2010-05-21–2010-05-24 (III t., b. l. 20) ir ataskaitoje nurodoma, kad paraiška perduota tolimesniam vertinimui.
Energetikos ministerija 2010-05-26 raštu Nr. (8.2-10)-3-1527 (Komisijos byla II t., b. l. 145) informavo Agentūrą, kad saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina, nustatyta pagal pikinę elektros galią, dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų negali būti prognozuojama penkeriems metams.
Energetikos ministerija 2010-06-02 raštu Nr. (8.3-10)-3-1597 (Komisijos byla II t., b. l. 144), atsakydama į pakartotinį Agentūros prašymą, informavo, kad hidroelektrinėse bei vėjo elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų negali būti prognozuojama penkeriems metams. Nurodoma, kad šios supirkimo kainos gali būti tikslinamos, atsižvelgiant į elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, rėmimo principų ar skaičiavimo prielaidų pasikeitimą. Pažymėta, kad dėl detalesnės informacijos siūloma kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją.
Pareiškėjos projekto technologinės dalies vertinimą (II t., b. l. 134) atliko Šiaulių universiteto Elektros inžinerijos katedros docentas ir Kauno technologijos universiteto Elektros sistemų katedros docentas dr. Enrikas Vilimantas Nevardauskas (duomenys iš: http://www.su.lt/ ir http://www.ktu.lt/).
Projekto technologinės dalies 2010-08-03–2010-08-06 vertinimo ataskaitoje nurodyti klausimai, į kuriuos atsako vertintojas. Klausimai yra susiję su finansiniais dalykais: investicijomis, elektros energijos pardavimo kaina, jos pagaminimo savikaina. Pateikta išvada, kad numatyta elektros energijos pardavimo kaina yra pagrįsta. Taigi, vertintojas atsakė ne tik dėl technologinių, bet ir dėl ekonominių skaičiavimų pagrįstumo. Ataskaitoje nurodoma, kad pateiktas verslo planas vėjo elektrinei (250 kW) statyti yra tinkamas. Technologinis pasiūlymas gali būti įgyvendintas, o produkcijos ekonominiai skaičiavimai pakankamai realūs (II t., b. l. 134).
Agentūra 2010-07-14 pateikė pareiškėjai paklausimą „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla I t., b. l. 118–119), kuriame pareiškėjos prašoma pateikti dokumentus ir informaciją. Agentūra prašė pareiškėjos pateikti statinio (vėjo jėgainės) projekto brėžinius, bendruosius sprendinių duomenis, aiškinamąjį raštą ir sprendinius, pagrindžiančius skaičiavimus. Taip pat prašyta nurodyti planuojamą nuosavybės ribą tarp operatoriaus ir gamintojo ir apskaičiuoti projekte numatomų investicijų vertę ir prijungimo išlaidų vertę. Paprašyta pakoreguoti prognozines finansines ataskaitas bei perskaičiuoti ekonominio gyvybingumo rodiklius arba patvirtinti, kad visos išlaidos, kurioms prašo paramos, priklausys pareiškėjai nuosavybės teise ir nebus finansuojamos iš elektros energijos skirstomųjų tinklų.
Pareiškėja 2010-07-28, atsakydama į 2010-07-14 Agentūros raštą, pateikė prašomus dokumentus ir paaiškinimus (Komisijos byla, I t., b. l. 59–117).
Iš 2010-07-14–2010-08-02 paraiškos vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad projektas tinkamas gauti 962 650 Lt (II t. 135–138) paramą, tačiau 2010-08-24 įvertintos paraiškos ataskaitoje (II t., b. l. 128–129) nurodoma, kad projektas grąžinamas vertinimui iš naujo.
2010-08-25 paraiškos vertinimo ataskaitoje (II t., b. l. 121–124) ir 2010-08-26 įvertintos paraiškos ataskaitoje (II t., b. l. 119–120) nurodyta, kad pareiškėjos projektas netinkamas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla, įskaitant paslaugas, teikiamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir tradicinius amatus“.
Iš Agentūros Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros programos, Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos investicinių priemonių bei Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos priemonių administravimo problemų sprendimo komisijos 2010-06-19 posėdžio protokolo Nr. 25 (II t., b. l. 125–127) matyti, jog, atsižvelgus į Energetikos ministerijos pateiktą informaciją, buvo nutarta visus projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ bei „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ traktuoti kaip neatitinkančius ekonominio gyvybingumo kriterijaus.
Iš Ministerijos Projektų, finansuojamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, V atrankos komiteto 2010-09-09 posėdžio Nr. 23 protokolo (I t., b. l. 18–22) matyti, jog buvo nutarta pareiškėjos projektą „Vėjo jėgainės Mitkūnų kaime įrengimas“ laikyti neatitinkančiu Priemonės įgyvendinimo taisyklių 20.16 ir 20.19 nustatytų tinkamumo gauti paramą kriterijų.
Ministerijos kancleris 2010-10-21 potvarkiu Nr. 4D-138 (I t., b. l. 23–26) patvirtino projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, sąrašą, kuriame yra ir S. V. paraiška ir projektas „Vėjo jėgainės Mitkūnų kaime įrengimas“.
Potvarkyje nurodomi motyvai, kodėl projektas nebus finansuojamas, remiamasi Taisyklių 22.13 punktu, Energetikos ministerijos 2010-05-26 raštu Nr. (8.2-10)-3-1527 ir 2010-06-02 raštu Nr. (8.3-10)-3-1597, Vyriausybės 2001-12-05 nutarimu Nr. 1474 patvirtinto Aprašo 9, 7 punktais.
Potvarkyje daroma išvada, kad, liberalizuojant elektros rinką Lietuvoje, artimiausiu metu elektros pardavimo rinkos kainos neturėtų būti statiškos, jos turėtų kisti, todėl pagal priemonę pateiktuose projektuose neįmanoma prognozuoti elektros energijos pardavimo kainų penkerių metų perspektyvai. Dėl to paraiškų teikėjai verslo plane negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse.
Nurodo, kad, atsižvelgus į tai, jog projekto verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos yra nepagrįstos, pateikta informacija negali būti laikoma duomenimis, pakankamais ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti, taigi pateiktas projektas pripažintas netinkamu finansinei paramai gauti kaip neatitinkantis ekonominio gyvybingumo kriterijaus, numatyto Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13.2.2 punkte. Taip pat potvarkyje nurodoma, kad paramos paraiškos vertinimo metu Agentūra nustatė, kad 2009 ataskaitinių metų pinigų srautų ataskaitoje pareiškėja neteisingai apskaito skolų tiekėjams pokytį (paskaičiavus gaunama 1 198 354 Lt suma vietoje apskaitomos 357 076 Lt, t. y. aptiktas 841 278 Lt skirtumas). Nustatyta, kad pareiškėja neužtikrina projekto finansavimo šaltinio pareiškėjos lėšomis pagrįstumo, taip pat pelno (nuostolių) ataskaitose neapskaityti lizingo mokėjimai, 2009 ir 2010 m. balanse neteisingai nurodyta paskolų einamųjų metų dalis.
Agentūra 2010-10-26 raštu Nr. BRK-(10.14)-3355 informavo pareiškėją apie Ministerijos sprendimą (I t., b. l. 28).
Pareiškėja, nesutikdama su Ministerijos kanclerio 2010-10-21 potvarkio Nr. 4D-138 dalimi, kreipėsi į Komisiją, prašydama ją panaikinti ir įpareigoti Ministeriją persvarstyti jos paraišką (Komisijos byla, I t. b. l. 4–5).
Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2010-11-29 sprendimu Nr. 3R-281(2010/05-4R-381) jį tenkino – panaikino Ministerijos kanclerio potvarkio dalį dėl S. V. projekto pripažinimo netinkamu paramai gauti bei įpareigojo Ministeriją iš naujo įvertinti paraišką (I t., b. l. 8–13).
Atsakovė Ministerija nesutinka su Komisijos 2010-11-29 sprendimu ir prašo jį panaikinti.
Ginčo dalykas – 2010-11-29 Komisijos sprendimas Nr. 3R-281(2010/05-4R-381).
Ginčo esmė – ar pagrįstai ir teisėtai priimta Ministerijos kanclerio 2010-10-21 potvarkio Nr. 4D-138 dalis, kuria nuspręsta neskirti paramos pareiškėjai.
Ginčo santykius reguliuoja: Žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų administravimo taisyklės (šiuo atveju redakcija, galiojusi nuo 2010-01-29 iki 2010-12-30); Žemės ūkio ministro 2008-03-15 įsakymu Nr. 3D-144 patvirtintos programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklės; Žemės ūkio ministro 2009-05-15 įsakymu Nr. 3D-350 patvirtintos priemonės ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės; Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002-02-11 nutarimas Nr. 7; Vyriausybės 2001-12-05 nutarimas Nr. 1474 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“, šiuo nutarimu patvirtintas Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).
Vadovaujantis Priemonės įgyvendinimo taisyklių 33 ir 46 p., paramos paraiškas priima ir registruoja Agentūra, o galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo ar neskyrimo priima Ministerija. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. 3D-128 (minėto įsakymo 2009 m. rugpjūčio 12 d. pakeitimas Nr. 3D-586) įgalinimai priimti sprendimus dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones neskyrimo suteikti Ministerijos kancleriui.
Priemonės įgyvendinimo taisyklių 47 p. numato, kad Agentūra apie sprendimą dėl paramos skyrimo ar neskyrimo informuoja pareiškėjus registruotu laišku, nurodydama paramos dydį bei sprendimo apskundimo tvarką.
Sprendimas neskirti paramos grindžiamas Priemonės įgyvendinimo taisyklių 22.16 ir 20.19 punktais.
Priemonės Įgyvendinimo taisyklių 22.16 punktas numato, kad pareiškėjas verslo plane įrodo, jog ūkio subjektas atitinka ir ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3D-350.
Pareiškėjos projektas buvo atmestas dėl to, kad, kaip nurodė atsakovė, kainos iš viso negali būti prognozuojamos. Verslo plane pareiškėja nurodo duomenis, patvirtinančius investicinio projekto ekonominį gyvybingumą, vadovaujasi vieninteliu jai prieinamu oficialiu šaltiniu, t. y. norminiu aktu paskelbtomis kainomis, bei Vyriausybės nutarimais.
Viena iš nurodytų priežasčių, kodėl pareiškėjos projektas pripažintas netinkamu finansuoti, yra Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2010-06-04 iki 2011-02-23) 13.2.2 punktas, kuriame numatyta, kad ūkio subjektai laikomi netinkamais finansinei paramai gauti, kaip neatitinkantys ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, jei ūkio subjekto verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos planuojamuoju laikotarpiu žymiai skiriasi nuo Lietuvos statistinių ar Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenų arba praėjusio ir/ar ataskaitinio laikotarpio duomenų ir nepateikti jas pagrindžiantys dokumentai, paaiškinimai ar skaičiavimai.
Pareiškėja projekte pateikė iš veiklos gaunamų pajamų finansines prognozes (III t., b. l. 53), kuriose elektros kaina už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra nustatyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ (Žin., 2002, Nr. 16-648; 2008, Nr. 16-217), t. y. jo pakeitimu – Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2008-02-21 nutarimu Nr. O3-27. Vėjo jėgainėms nustatyta kaina – 30 ct/kWh, kuri turėjo būti taikoma nuo 2009-01-01. Šią kainą pareiškėja numato ir 5 finansinių metų prognozinėse finansinėse ataskaitose. Tokios kainos galiojo ir nuo 2010-01-01, be to, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija savo tinklalapyje (šaltinis http://www.enmin.lt) jau paskelbė elektros energijos, atitinkančios viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje, kainas (be PVM) 2011 metams ir elektros energijos kaina, pagaminta vėjo elektrinėse, išliko ta pati – 30 ct už kW, t. y. ji nesumažėjo. Taigi iš šios informacijos teismas daro išvadą, kad kainos yra prognozuojamos.
Pareiškėja prognozes apskaičiavo pagal vidutinę teisės aktais nustatytą elektros supirkimo kainą, o Agentūra (I t., b. l. 121–124), Paraiškų atrankos komitetas (toliau – PAK) (I t., b. l. 18–22) ir Ministerija (I t., b. l. 23–26) padarė išvadas, kad pareiškėjos verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos yra nepagrįstos.
Teismas, įvertinęs Energetikos ministerijos raštų (Komisijos byla, II t., b. l. 144, 145) turinį, nustatė, kad juose nėra konkrečių duomenų, kaip gali pakisti kainos, kurios nustatytos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu. Be to, į šį kainų reguliavimą yra įsijungusi ir Vyriausybė, kuri 2001-12-05 nutarimu Nr. 1474 patvirtintu Aprašu nustatė, kad elektra iš aptariamų elektrinių iki 2020-12-31 bus superkama sutartinėmis kainomis, kompensuojant gamintojams skirtumą tarp pajamų lygio, apskaičiuoto pagal Komisijos nustatytą tarifą, ir faktiškai gaunamų parduodant elektros energiją sutartinėmis kainomis pajamų, neviršijant nutarimu patvirtinto Aprašo 2 priede nurodytos kiekvienos rūšies energijos išteklių metinės apimties. Taigi Vyriausybė iki 2020 metų įsipareigojo remti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių ir iki šiol nurodytas Vyriausybės nutarimas nėra pakeistas.
Priemonės įgyvendinimo taisyklių (2009-08-27 įsakymo Nr. 3D-629 redakcija) patvirtintas ekonominės veiklos pagal priemonę rūšių sąrašas, kurio 1.67 p. numatyta viena iš veiklos rūšių – elektros energija (iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir bioenergija). Ši veikla paraiškos teikimo metu buvo nurodyta kaip remiama.
Skundžiamame potvarkyje nurodomas Vyriausybės 2001-12-05 nutarimu Nr. 1474 patvirtinto Aprašo 9 punktas ir juo remiantis pasisakoma, kad kainos nėra prognozuojamos, tačiau tokia Aprašo 9 punkto nuostata galiojo jau nuo 2006-09-22 (2006-09-18 nutarimo Nr. 897 redakcija).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad jau nuo 2009 m. rugsėjo mėn. veikla įtraukta į veiklos rūšių sąrašą žinant, kad kainos tarifai keisis ir negali būti prognozuojami, kas reiškia, kad bet koks teikiamas projektas iš karto gali būti pripažintas netinkamu.
Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Energetikos ministerijos raštuose pateikta informacija nebuvo nauja (siurprizinė). Be to, atsakovė bei tretysis suinteresuotas asmuo niekaip neįvertino aplinkybės, kad Vyriausybė minėtu nutarimu įsipareigojo remti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių iki 2020 metų, kompensuodama kainų skirtumą.
Be to, ginčijamoje potvarkio dalyje nurodyta, kad paramos paraiškos vertinimo metu Agentūra nustatė, jog 2009 ataskaitinių metų pinigų srautų ataskaitoje pareiškėja neteisingai apskaito skolų tiekėjams pokytį (paskaičiavus gaunama 1 198 354 Lt suma vietoje apskaitomos 357 076 Lt, t. y. aptiktas 841 278 Lt skirtumas). Teigiama, jog nustatyta, kad pareiškėja neužtikrina projekto finansavimo šaltinio pareiškėjos lėšomis pagrįstumo, taip pat pelno (nuostolių) ataskaitose neapskaityti lizingo mokėjimai, 2009 ir 2010 m. balanse neteisingai nurodyta paskolų einamųjų metų dalis, t. y. neatitinka Priemonės įgyvendinimo taisyklių 20.19 punkto.
Pagal priemonės įgyvendinimo taisyklių 20.19 punktą pareiškėjas užtikrina tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, iš projekte numatytos veiklos gautinas lėšas – kuris turi būti pagrįstas verslo plano finansinių ataskaitų duomenimis. Skolintos lėšos pagrindžiamos su paramos paraiška pateikiant dokumentus, įrodančius paskolos suteikimo galimybę. Iki mokėjimo prašymo pateikimo, jei projektas ar projekto dalis įgyvendinama skolintomis lėšomis, paramos gavėjas Agentūrai turi pateikti pasirašytą paskolos sutartį ar susitarimą dėl paskolos suteikimo projektui ar projekto daliai finansuoti arba raštu patvirtinti, kad projektą ar atitinkamą projekto dalį įgyvendins nuosavomis lėšomis. Agentūra neatsako už kreditoriaus turimų lėšų patikimumą, realumą, prievolių vykdymą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir už kreditoriaus ir paskolos gavėjo įsipareigojimų nevykdymą. Pareiškėjas, pradedantis vykdyti projekte numatytą veiklą, pradžios balanse nurodo turimas lėšas, skirtas veiklai vykdyti. Atsakomybė už nurodytas turimas lėšas tenka pareiškėjui.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jau 2010-06-19 vykusio Agentūros Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros programos, Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos investicinių priemonių bei Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos priemonių administravimo problemų sprendimo komisijos posėdžio metu (I t., b. l. 44–46), vadovaujantis Energetikos ministerijos pateikta informacija, buvo nutarta visus projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ bei „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ traktuoti kaip neatitinkančius ekonominio gyvybingumo kriterijaus. Galutinė pareiškėjos paraiškos vertinimo ataskaita, kurioje nurodoma, kad projektas netinkamas antrajam vertinimo etapui, surašyta 2010-08-25 (II t., b. l. 121–124). Tačiau jau 2010-06-19 posėdžio metu buvo priimtas sprendimas dėl projektų (tarp jų ir pareiškėjos) ekonominio gyvybingumo kriterijaus neatitikimo, t. y. nuspręstas pateikto projekto likimas.
Agentūra 2010-07-14 pateikė paklausimą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai, kuriuo papildomai paprašė pateikti dokumentus, susijusius su vėjo jėgainės statyba (projekto brėžinius, bendruosius sprendinių duomenis ir kt.), kuriuos pareiškėja pateikė. Agentūra nepateikė antro užklausimo pareiškėjai dėl duomenų apie projekto finansavimo šaltinio pareiškėjos lėšomis pagrįstumą, pelno (nuostolių) ataskaitose neapskaitytus lizingo mokėjimus, 2009 ir 2010 m. balanse neteisingai nurodytą paskolų einamųjų metų dalį. 2010-08-25 paraiškos vertinimo ataskaitoje (II t., b. l. 124) nurodyta, jog antras užklausimas pareiškėjai nebuvo siųstas, kadangi projektas neatitinka Taisyklių 20.16 p. nustatyto ekonominio gyvybingumo kriterijaus.
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pripažinus, jog pareiškėjos projektas netinkamas paramai gauti, kadangi neatitinka Priemonės įgyvendinimo taisyklių 20.16 p. numatyto ekonominio gyvybingumo kriterijaus, lėmė ir tai, kad projektas pripažintas neatitinkančiu ir kito, Priemonės įgyvendinimo taisyklių 20.19 p. numatyto, kriterijaus.
Teismas daro išvadą, kad potvarkyje nurodomas Priemonės įgyvendinimo taisyklių 20.19 punkto neatitikimas nebuvo lemiantis, kadangi, kaip jau konstatuota, dar 2010-06-19 buvo aišku, kad pareiškėjos paraiška bus laikoma neatitinkančia ekonominio gyvybingumo kriterijaus ir parama jai nebus teikiama.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs tai, kad konstatavus, jog potvarkio dalis, kurioje remiamasi Energetikos ministerijos nuomone ir teigiama, kad kainos negali būti prognozuojamos, yra nepagrįsta, teismas daro išvadą, kad negali būti laikomi pagrįstais argumentai dėl paraiškos neatitikimo Priemonės įgyvendinimo taisyklių 20.19 punktui, kadangi iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog paraiškos vertinimo metu buvo papildomos informacijos, susijusios su projekto finansavimo šaltinio pareiškėjos lėšomis pagrįstumu, poreikis.
Darytina išvada, kad Ministerija privalėjo grąžinti paraišką Agentūrai (informuodama PAK, kaip numato Priemonės įgyvendinimo taisyklės) arba pati surinkti patikimus ir objektyvius duomenis dėl kainų prognozės penkeriems metams ir pateikti informaciją Agentūrai ir PAK.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija pagrįstai konstatavo, jog skundžiama Ministerijos 2010-10-21 kanclerio potvarkio Nr. 4D-138 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų priemonę „perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, sąrašo patvirtinimo“ dalis, kurioje nuspręsta neskirti paramos pareiškėjos S. V. projektui pagal jos Agentūrai pateiktą paraišką dėl paramos projektui „Vėjo jėgainės Mitkūnų kaime įrengimas“ Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, kadangi jis nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, t. y. sprendimas grindžiamas abejonėmis dėl pareiškėjos nurodytų kainų stabilumo, bet šios abejonės nei patvirtintos, nei paneigtos, nurodytas Vyriausybės 2001-12-05 nutarimu Nr. 1474 patvirtintas aprašas, kurio nuostatos turėjo būti žinomos įtraukiant veiklą į remiamų veiklų sąrašą, nepareikalauta papildomų dokumentų, nors toks poreikis buvo.
Atsakovė bei tretysis suinteresuotas asmuo nepagrįstai vertina, kad Energetikos ministerijos raštai yra pagrindas atmesti paraišką, nes šie raštai yra tik šios ministerijos nuomonė, kad kainos iš viso negali būti prognozuojamos, o pareiškėja vadovavosi valstybės institucijos norminiu teisės aktu nustatytomis kainomis, kurios iki šiol nepakito, be to, teismas nustatė, kad kainos yra prognozuojamos, nes Komisija, apskaičiuodama kainas, vadovaujasi atitinkamomis metodikomis. Agentūra nesikreipė į Komisiją, nors Energetikos ministerija pasiūlė kreiptis į ją, todėl sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis, kurie patvirtintų arba paneigtų, kad projektas ekonomiškai nėra gyvybingas.
Nurodytas tokios paramos teikimo teisinis reglamentavimas numato, kad galutinį sprendimą skirti paramą priima Ministerija, o tiek PAK, tiek Agentūros surašomi dokumentai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Nepaisant to, PAK ir Agentūros parengiami dokumentai yra itin svarbūs sprendžiant klausimą dėl paramos skyrimo, nes be jų parama negali būti skiriama. Tai patvirtina Administravimo taisyklių 74 punkto nuostatos, kurios leidžia daryti išvadą, kad netinkamai įvertinta paraiška turi būti grąžinama Agentūrai vertinti pakartotinai, bet tai turi padaryti Ministerija. Dėl to teismas daro išvadą, kad Komisija nepagrįstai rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodė, kad Ministerija įpareigotina iš naujo vertinti pareiškėjos S. V. paraišką.
Teismas atkreipia dėmesį, kad ginčijamo Komisijos sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta naikinamo Ministerijos kanclerio potvarkio priėmimo data, kadangi Ministerijos kanclerio potvarkis priimtas 2010 m. spalio 21 d., o Komisijos rezoliucinėje dalyje nurodyta data – 2010 m. birželio 21 d. Šią klaidą teismas laiko techniniu apsirikimu, kuris nelaikytinas esminiu ir nesudaro pagrindo naikinti Komisijos sprendimą.
Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad atsakovės skundas atmestinas kaip nepagrįstas, tačiau iš dalies tikslintina rezoliucinė Komisijos 2010-11-29 sprendimo Nr. 3R-281(2010/05-4R-381) dalis, ją išdėstant taip: „Panaikinti Ministerijos kanclerio 2010 m. spalio 21 d. potvarkį Nr. 4D-138 dalyje dėl S. V. Projekto pripažinimo netinkamu paramai gauti bei įpareigoti Ministeriją priimti sprendimą dėl S. V. paraiškos, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatas“.
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teismas
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovės Žemės ūkio ministerijos skundą atmesti.
Palikti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010-11-29 sprendimą Nr. 3R-281(2010/05-4R-381) galioti, jo rezoliucinę dalį patikslinant ir ją išdėstant taip: „Panaikinti Ministerijos kanclerio 2010 m. spalio 21 d. potvarkį Nr. 4D-138 dalyje dėl S. V. Projekto pripažinimo netinkamu paramai gauti bei įpareigoti Ministeriją priimti sprendimą dėl S. V. paraiškos, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatas“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą
Teisėjai Irena Paulauskienė
Gintaras Dzedulionis
Halina Zaikauskaitė