Civilinė byla Nr. e2S-3148-614/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33040-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3

                (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovės Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Naugarduko g. 56 savininkų bendrijos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė E. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama uždrausti atsakovei Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Naugarduko g. 56 savininkų bendrijai perimti ieškovės naudojamas rūsio patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbiami), plane pažymėtas indeksais (duomenys neskelbiami); priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareikštų reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei iki galutinio sprendimo byloje priėmimo perimti iš ieškovės naudojamas rūsio patalpas. Prašymą grindė tuo, jog atsakovė ėmėsi realių veiksmų perimti ieškovės naudojamas ginčo patalpas, o pats patalpų perėmimas pažeistų ieškovės interesus, ieškovė netektų galimybės naudotis ginčo patalpomis, būtų priversta atlaisvinti patalpas, kuriose laikomi jai priklausantys daiktai.

3.       Vilniaus miesto teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi buvo patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždraudžiant iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos atsakovei Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Naugarduko g. 56 savininkų bendrijai perimti ieškovės naudojamas rūsio patalpas.

4.       Atsakovė Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Naugarduko g. 56 savininkų bendrija pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad daugiabučio gyvenamojo namo ((duomenys neskelbiami)) rūsyje esančios patalpos, kurių naudingasis plotas (duomenys neskelbiami) yra bendrojo naudojimo objektas ir įpareigoti ieškovę E. Ž. per 30 dienų nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos atlaisvinti minėtas patalpas nuo ieškovei priklausančių daiktų ir / arba netrukdyti kitiems bendraturčiams naudotis minėta patalpa; priteisti iš ieškovės E. Ž. atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Naugarduko g. 56 savininkų bendrijos naudai 442,00 Eur žalos bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5.       Atsakovė Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Naugarduko g. 56 savininkų bendrija pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo uždrausti ieškovei E. Ž. atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ginčo patalpos, t. y. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami), rūsio patalpų, plane žymimų indeksais (duomenys neskelbiami), atidalinimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, naujo nekilnojamojo turto objekto suformavimu bei jo įregistravimu nekilnojamojo turto registre; tenkinus šį atsakovės prašymą, teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašo išsiųsti VĮ „Registrų centras“ vykdymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartimi nutarė: atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti ir uždrausti E. Ž. atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ginčo patalpos, t. y. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami), rūsio patalpų, plane žymimų indeksais (duomenys neskelbiami), atidalinimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, naujo nekilnojamojo turto objekto suformavimu bei jo įregistravimu nekilnojamojo turto registre.

7.       Teismas nurodė, kad tarp ieškovės E. Ž. ir atsakovės Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Naugarduko g. 56 savininkų bendrijos vyksta ginčas dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami), namo rūsio patalpų, kuriomis naudojasi abi ginčo šalys ir nėra teismo ar notarine tvarka patvirtintos naudojimosi šiuo turtu tvarkos. Pažymėjo, kad atsakovė siekia, kad ginčo turtas būtų išsaugotas toks koks šiuo metu yra ir tinkamos būklės, todėl ieškovei savavališkai, be bendro bendraturčių sutikimo ir dar nepriėmus teismo sprendimo, atliekant veiksmus su turtu yra grėsmė žalai atsirasti.

8.       Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, į ginčo pobūdį bei į tai, kad ginčo nagrinėjimas gali užtrukti, o ieškovei ėmusis aktyvių veiksmų dėl ginčo patalpų atidalinimo, naujo nekilnojamojo turto objekto suformavimo bei jo įregistravimo nekilnojamojo turto registre, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teismas sprendė, kad yra pagrindas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9.       Atsakovė atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2834-807/2021 ir išspręsti klausimą iš esmės - atsakovės Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Naugarduko g. 56 savininkų bendrijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirajame skunde nurodė:

9.1.       teismo nutartis yra nemotyvuota, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo, teisingumo principus bei prieštarauja aukštesnių teismų formuojamai praktikai;

9.2.       teismas nurodė, kad ieškovei savavališkai, be bendro bendraturčių sutikimo ir dar nepriėmus teismo sprendimo, atliekant veiksmus su turtu yra grėsmė žalai atsirasti, tačiau visiškai neaišku apie kokią žalą kalbama ir kokia žala gali atsirasti dėl ieškovės atliekamų veiksmų. Be to, visiškai nesuprantama kuo remiantis teismas konstatavo, jog ieškovė veiksmus atlieka savavališkai. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad apie neva galimą žalą turtui prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė ir atsakovė;

9.3.       atsakovė nereiškė savarankiškų reikalavimų, susijusių su draudimu ieškovei atlikti atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naujo nekilnojamojo turto objekto suformavimu bei jo įregistravimu nekilnojamojo turto registre veiksmus. Taip pat byloje ir ieškovė nereiškia reikalavimo dėl jos dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Todėl nesant pareikštų savarankiškų reikalavimų, susijusių su atidalinimu iš bendrosios nuosavybės, teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti ir dėl jų įvykdymo užtikrinimo;

9.4.       byloje nėra ginčo, kad rūsyje esančios patalpos, kurių naudingasis plotas 14,92 m2 bei 10,79 m2, viso 25,71 m2, plane žymimos indeksais (duomenys neskelbiami), yra bendrojo naudojimosi patalpos, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios butų ir kitų patalpų savininkams. Ieškovė yra vieno iš butų, esančio (duomenys neskelbiami), savininkė, taigi ji, kaip ir kiti butų savininkai, yra bendro naudojimo patalpų bendraturčiai ir turi teisę naudotis ginčo patalpomis (CK 4.82 straipsnio 1 ir 5 dalys, 4.83 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ginčo patalpomis naudojasi pagal esamą funkcinę paskirtį – sandėliavimo reikmėms. Atsakovė nėra bendro naudojimo patalpų savininkė, be to, atsakovė neatstovauja visų namo butų savininkų interesų, todėl ji negali ir neturi teisės nuspręsti už daugumą namo butų savininkų, kurie nėra atsakovės nariai. Ieškovė nėra savavališkai užėmusi ginčo patalpų – ji turi teisę naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais, todėl atsakovės reikalavimas, kad ieškovė atlaisvintų jos, kaip teigiama atsakovės, savavališkai užimtas ginčo patalpas, yra nepagrįstas.

10.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį. Nurodė, kad:

10.1.       pažymėjo, jog ieškovė neįvykdė teismo įpareigojimo iki 2021 m. spalio 8 d. pateikti bet kokius turimus įrodymus dėl kadastrinės bylos užsakymo (sutarties su matininku kopiją, susirašinėjimus el. paštu ir kt.) bei turimą kitų daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami), patalpų savininkų poziciją (pritarimus) dėl ieškovės atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naujo nekilnojamojo turto objekto suformavimo ir / arba ginčo patalpos įregistravimo ieškovės asmeninės nuosavybės teise (apklausas, el. laišku kopijas ir kt.). Toks įpareigojimas ieškovei buvo nustatytas, nes 2021 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė informavo teismą, kad ieškovė yra inicijavusi ginčo patalpos atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės veiksmus;

10.2.       ieškovės atskirojo skundo teiginys, neva nei teismas skundžiamoje nutartyje, nei atsakovė nėra pasisakiusi apie galimą žalą, kuri atsirastų netaikius atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, neatitinka tikrovės. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino atsakovės prašyme išdėstytus argumentus ir pasisakė dėl būtinybės taikyti atitinkamas laikinąsias apsaugos priemones;

10.3.       nesutinka ir su ieškovės argumentu, jog skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo principo, nes neva nė viena iš šalių šioje civilinėje byloje nereiškia reikalavimo dėl šaliai priklausančios ginčo patalpos dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nurodė, kad priešieškiniu atsakovė pareiškė reikalavimą įpareigoti ieškovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos atlaisvinti minėtas patalpas nuo ieškovei priklausančių daiktų ir / arba netrukdyti kitiems bendraturčiams naudotis minėta patalpa. Byloje kilo ginčas dėl to, kad ieškovė viena naudojasi bendrojo naudojimo patalpa, t. y. patalpa, kuri priklauso visiems gyvenamojo namo patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu ginčo patalpos užvaldymu neabejotinai yra pažeidžiamos kitų bendraturčių teisės bei interesai. Dalis daugiabučio gyvenamojo namo ((duomenys neskelbiami)) patalpų savininkų išreiškė savo poziciją, kad ginčo patalpa turėtų naudotis visi bendraturčiai, t. y. pasisakė, kad tai, jog ieškovė viena naudojasi ginčo patalpa, pažeidžia jų teises naudotis jiems priklausančia ginčo patalpos dalimi (žr. atsakovės tripliko priedą Nr. 2). Panaikinus skundžiama nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė galėtų tęsti galimai pradėtus veiksmus ginčo patalpos atžvilgiu, susijusius su patalpos atidalinimu, naujo objekto suformavimu ir jo įregistravimu nekilnojamojo turto registre, siekiant patalpą įgyti ir valdyti asmeninės nuosavybės teise. O tai neabejotinai pažeistų likusių bendraturčių interesus. Darytina išvada, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo principą, yra pagrįstos ir teisėtos bei nesuvaržo ieškovės teisių daugiau negu tai yra būtina būsimo galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui;

10.4.       atsakovė neginčija ieškovės kaip ginčo patalpos bendraturtės teisės naudotis jai priklausančia ginčo patalpos dalimi, tačiau pagal galiojančius teisės aktus ieškovė privalo užtikrinti ir kitų bendraturčių teises, sudaryti jiems sąlygas naudotis atitinkamai jiems priklausančiomis ginčo patalpos dalimis, atlaisvinant patalpą nuo ieškovei priklausančių daiktų ir / arba netrukdyti (pavyzdžiui, nerakinant) naudotis ginčo patalpa. Nagrinėjamu atveju ieškovė naudodama ginčo patalpas savo asmeninėms reikmėms, patalpą rakindama ir viena disponuodama jos raktu, pažeidžia kitų namo bendraturčių teises bei teisėtus interesus naudotis tokia patalpa, tokiu būdu yra pažeidžiama CK 4.83 straipsnio nuostata.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

12.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 12 d.  nutarties, kuria teismas patenkino atsakovės Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Naugarduko g. 56 savininkų bendrijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

13.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

14.       Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis suponuoja teismo pareigą taikyti šias priemones atsakovui tik tuo atveju, jeigu tai gali realiai padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba padėti išvengti kitų neigiamų padarinių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi taisyklės – teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo toje byloje priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškiniu nereiškė savarankiškų reikalavimų, susijusių su draudimu ieškovei atlikti atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naujo nekilnojamojo turto objekto suformavimu bei jo įregistravimu nekilnojamojo turto registre veiksmus. Ieškovė pareikštu ieškiniu taip pat nereiškė reikalavimo dėl jos dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Todėl sutiktina su ieškove, kad nesant pareikštų savarankiškų reikalavimų, susijusių su atidalinimu iš bendrosios nuosavybės, teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti ir dėl jų įvykdymo ar nevykdymo  užtikrinimo.

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovė nepagrindė įrodymais realios grėsmės būsimo galimai palankaus atsakovei teismo sprendimo įvykdymui t. y. atsakovė nepagrindė kokiu būdu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali iš esmės pasunkėti ar pasidaryti negalimu galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus jai palankų teismo sprendimą, atsakovė jo nevykdys (sprendimo vykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas). Sutiktina su apeliante, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas taip pat nemotyvavo kokia žala gali atsirasti dėl ieškovės galimai atliekamų veiksmų ir kodėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

16.       Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, neteisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir neteisingai išsprendė klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17.       Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a: 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Naugarduko g. 56 savininkų bendrijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. 

Teisėja                                                    Eglė Surgailienė