Civilinė byla Nr. e2-1175-793/2018
Proceso Nr. 2-06-3-14349-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.2.6.6.3.; 3.2.7.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. kovo 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis,
rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje ieškovo M. K. ieškinį atsakovams R. Z., nepilnamečiui vaikui E. Z., atstovaujamam įstatyminės atstovės R. Z., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų išnagrinėjo atsakovės R. Z. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Teismas
nustatė:
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iškeldinti atsakovę bei jos nepilnametį vaiką iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 22 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas visiškai.
2018 m. vasario 26 d. gautas atsakovės R. Z. patikslintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą už akių ir nagrinėti bylą iš esmės. Nurodo, kad apie 2018 m. sausio 22 d. sprendimą už akių sužinojo tik 2018 m. vasario 8 d. Anksčiau apie pradėtą teisminį procesą nebuvo informuota, todėl neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl pateisinamos priežasties. Teigia, jog su nepilnamečiu vaiku yra socialiai remtini asmenys, ir butas yra vienintelis šeimos būstas, todėl teismas negalėjo iškeldinti iš buto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Iškeldinus atsakovę su nepilnamečiu vaiku būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės. Teigia, jog ginčo buto pardavimo iš varžytynių aktas buvo surašytas ir įregistruotas galiojant įsiteisėjusiai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarčiai, kuria nuspręsta sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0004/13/00377. Butas buvo parduotas ženkliai mažesne kaina nei vidutinė rinkos vertė, todėl atsakovė turi teisę pareikšti ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.
2018 m. kovo 6 d. nutartimi atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priimtas. Ta pačia nutartimi ieškovui nustatytas 14 dienų terminas nuo procesinių dokumentų išsiuntimo dienos pateikti teismui atsiliepimą.
2018 m. kovo 19 d. gautas ieškovo atsiliepimas į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo M. K. su pareiškimu nesutinka ir prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 22 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą. Nesutinka su atsakovės argumentu, jog iškeldinus atsakovę su nepilnamečiu vaiku, bus pažeistos nepilnamečio vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kurių reikia jo dvasiniam, protiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, kadangi šias sąlygas privalo užtikrinti būtent atsakovė – nepilnamečio vaiko motina. Pažymi, kad pati atsakovė savo pasyviu elgesiu pažeidžia savo nepilnamečio vaiko teises. R. Z. 2017 m. gegužės 8 d. tapo žinoma, kad butas parduotas iš varžytynių, todėl privalėjo ieškotis kitos gyvenamosios patalpos, tačiau nesiėmė jokių priemonių susirasti kitą būstą. Pabrėžė, jog turto įsigijimas iš varžytynių yra teisėtas nuosavybės teisės įgijimo būdas, tuo tarpu, atsakovės delsimas atlaisvinti ieškovo nuosavybę laikytinas piktnaudžiavimu savo teise.
Teismas
konstatuoja:
atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 288 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Atsakovės teigimu, ji nebuvo tinkamai informuota apie pradėtą teisminį procesą, kadangi apie priimtą sprendimą už akių sužinojo tik 2018 m. vasario 8 d., todėl dėl pateisinamų priežasčių neturėjo teisės pateikti teismui atsiliepimo į ieškinį.
Pagal CPK 123 straipsnio 1 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 str. 3 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovams R. Z. ir nepilnamečiui E. Z., atstovaujamam įstatyminės atstovės R. Z., procesiniai dokumentai (ieškinio ir teismo pranešimo patvirtintos kopijos) 2017 m. lapkričio 14 d. išsiųsti R. Z. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti. Grįžusiose pašto pažymose nurodyta „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nustatyta, kad atsakovė nedirba. Atsižvelgiant į tai, teisėjo 2017 m. lapkričio 27 d. ir 2017 m. lapkričio 29 d. rezoliucijomis nutarta procesinius dokumentus atsakovams įteikti vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, todėl teismo procesiniai dokumentai R. Z. ir nepilnamečiui E. Z. 2017 m. lapkričio 30 d. pakartotinai išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Siųsti procesiniai dokumentai atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje palikti 2017 m. gruodžio 2 d., todėl laikytini tinkamai įteiktais 2018 m. sausio 3 d. (CPK 123 str. 3 d.). Atsakovai per teismo nustatytą 14 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo dienos, t. y. iki 2018 m. sausio 17 d., atsiliepimų į ieškinį nepateikė, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai 2018 m. sausio 22 d. priėmė sprendimą už akių (CPK 285 str. 1 d., 6 d.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybė, kad negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Vadovaujantis teismo nustatytomis ir įvertintomis aplinkybėmis bei nurodytu teisiniu reglamentavimu atmestini kaip visiškai nepagrįsti atsakovės argumentai, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie prasidėjusį teisminį procesą, todėl dėl pateisinamų priežasčių ji negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį.
Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo R. Z. nurodo, jog ginčo butas buvo parduotas ženkliai mažesne kaina nei vidutinė rinkos vertė, todėl atsakovė turi teisę pareikšti ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1397-991/2017 pareiškėjos R. Z. skundas dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų, kuriuo R. Z. prašė pripažinti neteisėtais antstolės Vidos Daugirdienės veiksmus, organizuojant varžytynes, vykdant išieškojimą iš turto (neįvertinant turto pasikeitusią rinkos vertę vykdymo procese), 2016 m. lapkričio 11 d. pravestas varžytynes, kurių metu parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažinti neįvykusiomis ir netvirtinti turto pardavimo iš varžytinių akto, atmestas. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-732-163/2017 minėtą pirmosios instancijos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį paliko nepakeistą. 2017 m. birželio 1 d. nutartyje apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nesutiktina su R. Z. argumentais dėl netinkamos turto (ginčo buto) vertės nustatymo, kadangi šis klausimas jau yra išnagrinėtas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad antstolė nepažeidė CPK 681 straipsnio nuostatų ir antstolė disponavo pakankamais duomenimis apie turto vertę, kuri jai nesukėlė jokių abejonių, todėl antstolei nebuvo pagrindo savo iniciatyva skirti ekspertizės turto vertei nustatyti. Vadinasi, ginčo turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), įkainotas tinkamai. Atsižvelgiant į tai, R. Z. argumentai, jog aplinkybė, kad ginčo turto vertė nustatyta netinkamai, kas sudaro pagrindą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, atmestini kaip nepagrįsti ir neturintys įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, pabrėžtina, nors atsakovė nurodo, kad ketina kreiptis į teismą su ieškiniu dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Vien deklaratyvūs atsakovės teiginiai apie ateityje galimai atliksimus veiksmus negali sudaryti teisėto pagrindo sprendimo už akių panaikinimui.
Pareiškime R. Z. taip pat nurodo, kad ji su nepilnamečiu vaiku yra socialiai remtini asmenys, ir ginčo butas yra vienintelis šeimos būstas, todėl teismas negalėjo iškeldinti iš buto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovės su nepilnamečiu vaiku iškeldinimas iš vienintelės gyvenamosios patalpos pažeidžia nepilnamečio vaiko teises, užtikrinančias tinkamas sąlygas dvasiniam, protiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi.
Pagal CPK 664 straipsnio 4 dalį teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus. Prašymas dėl to paduodamas ir nagrinėjamas apylinkės teisme šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadinasi, apribojimai taikomi tuo atveju, jei išieškojimas yra vykdomas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas.
Nagrinėjimu atveju atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad išieškojimas, kurio pagrindu iš varžytynių buvo parduotas jai priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų vykdytas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, dėl ko galėjo būti taikomas apribojimas išieškoti iš vienintelio būsto. R. Z. taip pat nepateikė duomenų, jog būtų priimtas teismo procesinis sprendimas, kurio pagrindu antstolė neturėjo teisės nukreipti išieškojimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad atsakovė su nepilnamečiu vaiku yra socialiai remtini asmenys vertintina kaip nesudarančia pagrindo kvestionuoti 2018 m. sausio 22 d. priimto sprendimo už akių teisėtumo klausimą.
Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad atsakovė R. Z., prašydama peržiūrėti sprendimą už akių, nenurodė nei vienos iš alternatyvių CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovė neįrodė, kad sprendimas už akių negalėjo būti priimtas dėl to, kad R. Z. nebuvo tinkamai informuota apie prasidėjusį teisminį procesą. Taip pat R. Z. nepateikė jokių naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių, nenurodė argumentų, dėl teismo padarytos išvados teisėtumo ir pagrįstumo, sudarančių pagrindą panaikinti 2018 m. sausio 22 d. sprendimą už akių, taip pat nepateikė ir naujų įrodymų, kurių įvertinimas galėtų turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui (CPK 288 str. 4 d. 1 p., 2 p.).
Esant nustatytoms aplinkybėms atsakovės R. Z. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.
Ieškovas teismui pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš kurių matyti, kad M. K. už advokatės paslaugas sumokėjo 200,00 Eur. Netenkinus atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš R. Z. priteistini 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo M. K. naudai (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Netenkinus atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, valstybei neatlygintinos R. Z. suteiktos antrinės teisinės pagalbos patirtos išlaidos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
netenkinti atsakovės R. Z. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Priteisti iš atsakovės R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėjas Petras Mineikis