Civilinė byla Nr. e2-425-178/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01885-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.3.6.2; 3.3.1.17; 3.3.2.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės viešosios įstaigos „Renginių kodas“ ir atsakovės pagal priešieškinį K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. protokolinės nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl trečiųjų asmenų įtraukimo civilinėje byloje Nr. e2-19-565/2017 pagal ieškovės viešosios įstaigos „Renginių kodas“ ieškinį atsakovams A. B., I. B., uždarajai akcinei bendrovei „Creditinfo Lietuva“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Keanlogic“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovų A. B. ir I. B. priešieškinį viešajai įstaigai „Renginių kodas“ ir K. K. dėl netinkamo paslaugų sutarties vykdymo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė VšĮ „Renginių kodas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. B., I. B., UAB „Creditinfo Lietuva“ ir UAB „Keanlogic“ 64 347,99 Eur, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovai A. B. ir I. B. pateikė priešieškinį, prašydami sumažinti galutinę ieškovės VšĮ „Renginių kodas“ atsakovams A. B. ir I. B. teiktų (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo kainą iki 1 000 Eur; sumažinti vedėjo D. M. paslaugos kainą nuo 2 160 Eur iki 462 Eur; sumažinti fotografų V. ir D. M. bei K. G. paslaugos kainą nuo 3 750 Eur iki 1 607 Eur; priteisti solidariai iš VšĮ „Renginių kodas“ ir jos vadovės K. K. atsakovams A. B. ir I. B. nuostolius, kurių suma – 46 096 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė VšĮ „Renginių kodas“ ir atsakovė pagal priešieškinį K. K. teiktuose procesiniuose dokumentuose – atsiliepime į priešieškinį, triplike į atsakovų dubliką pagal priešieškinį – prašė, kad į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, būtų įtraukti UAB „Uma trans“, D. M., D. M. ir K. G.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 29 d. protokoline nutartimi atsisakė į nagrinėjamą civilinę bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukti UAB „Uma trans“, D. M., D. M. ir K. G.
5. Teismas 2016 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovai iš esmės priešieškiniu neginčija prašomų įtraukti trečiųjų asmenų suteiktų paslaugų kokybės, o tik nurodo, kad jie dirbo mažiau nei žadėta, todėl ir atitinkamai paslaugos kaina turėtų būti mažinama.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovė VšĮ „Renginių kodas“ ir atsakovė pagal priešieškinį K. K. (toliau ir – apeliantės) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. protokolinę nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, UAB „Uma trans“, D. M., D. M. ir K. G. tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Tenkinus atsakovų priešieškinį dalyje dėl renginių vedėjo D. M. atlyginimo sumažinimo, ieškovė VšĮ „Renginių kodas“ įgytų teisę iš pastarojo reikalauti atitinkamai sumažintos sumos atlyginimo.
2. Teismui pripažinus, kad atsakovai patyrė nuostolių dėl per didelės gėlių kainos ir nuostolius priteisus iš ieškovės VšĮ „Renginių kodas“ ar K. K., ieškovė ir atsakovė pagal priešieškinį siektų atitinkamą sumą regreso teise susigrąžinti iš UAB „Uma trans“, kuri rūpinosi šventės dekoravimu gėlėmis ir su kuria atsakovai tiesiogiai derino kainą.
3. D. M. ir K. G. fotografavo renginį. Sumažinus jų paslaugų kainą, ieškovė VšĮ „Renginių kodas“ įgytų teisę reikalauti iš šių fotografių sumos, kurios dydžiu būtų sumažinta jų suteiktų paslaugų kaina.
4. Teismas, atmesdamas prašymą įtraukti trečiuosius asmenis, privalėjo priimti ne protokolinę, o rašytinę nutartį, kuri, vadovaujantis teismų praktikoje pateikiamais išaiškinimais, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai A. B. ir I. B. prašo apeliacinį procesą nutraukti; atskirąjį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
1. Teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje neturės jokios įtakos prašomų įtraukti asmenų teisėms ir pareigoms. Ieškovė laikytina atsakinga ne tik už savo, bet ir už šventei organizuoti pasitelktų trečiųjų asmenų veiksmus. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kokie santykiai ją siejo su prašomais įtraukti trečiaisiais asmenimis. Atvirkščiai, byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovai tiesiogiai mokėjo UAB „Uma trans“ už suteiktas paslaugas.
2. Skundžiama teismo protokolinė nutartis negali būti apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas. Byla nagrinėjama dėl netinkamų (duomenys neskelbtini) paslaugų, o ne konkrečių šioms paslaugoms teikti pasitelktų trečiųjų asmenų veiksmų, todėl nesant pakankamo (glaudaus) nagrinėjamos bylos teisinio ryšio su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, nėra teisinio pagrindo į bylą įtraukti ieškovės nurodytus asmenis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.) nenustatyta.
9. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas apeliančių VšĮ „Renginių kodas“ (ieškovės) ir K. K. (atsakovės pagal priešieškinį) prašymas įtraukti į bylą jų nurodytus asmenis trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Apeliacinis procesas nutrauktinas.
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai A. B. ir I. B. prašo apeliacinį procesą nutraukti, nes, jų nuomone, skundžiama protokolinė teismo nutartis negali būti atskiro apskundimo objektu, o argumentai dėl jos pagrįstumo galėtų būti įtraukiami tik į apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo bylą išnagrinėjus iš esmės. Su tokiu vertinimu apeliacinis teismas iš esmės sutinka.
12. CPK 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, (patys) gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba teismo iniciatyva (taigi tapti byloje dalyvaujančiu asmeniu nebūtinai tik savo iniciatyva). Iš apeliančių procesinių dokumentų matyti, kad jos prašymą įtraukti trečiaisiais asmenimis UAB „Uma trans“, D. M., D. M. ir K. G. iš esmės visais atvejais grindžia regresinio reikalavimo šiems asmenims tikimybe, tenkinus atsakovų priešieškinį. Atsakovai pateiktu priešieškiniu inter alia (be kitų reikalavimų) prašo sumažinti jiems ieškovės suteiktų paslaugų kainą. Apeliantė VšĮ „Renginių kodas“ savo ruožtu nurodo, kad šias paslaugas teikė pasitelkdama trečiuosius asmenis, kuriuos ir prašo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti įvairiausių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Tai, ar atitinkami asmenys turi pakankamą materialinį ir procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi dalyvauti byloje, spręstina pagal konkrečias toje byloje nustatytas faktines aplinkybes.
14. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo tenkinti pareikštus apeliančių prašymus ir įtraukti į bylą trečiuosius asmenis. Asmens nedalyvavimas byloje bet kuriuo atveju dar nereiškia, kad bylos šalys negalės pareikšti tokiam asmeniui (regresinių) reikalavimų kitoje, nors galimai ir susijusioje su pirmąja, byloje, tik pirmojoje byloje priimtu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės nebus šiam asmeniui privalomos  ir neįrodinėtinos pradėtoje prieš jį byloje, nebent pats teismo sprendimas sukeltų teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 182 str. 2 p.). Šiame kontekste pastebėtina, kad tuo atveju, kai į bylą neįtraukiami tam tikri asmenys, bet vėliau būtų padaryta išvada, jog teismo procesiniu sprendimu vis tik yra nuspręsta dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, tai sudarytų absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Todėl dar pirmosiose civilinio proceso stadijose turėtų būti tinkamai įvertinamos aplinkybės, kad būtų galima ateityje išvengti tokios situacijos. Pažymėtina, kad pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali būti įtraukti/įstoti į bylą iki pat baigiamųjų kalbų pradžios. Tai reiškia, kad iki šios proceso stadijos trečiųjų asmenų (ne)dalyvavimo byloje klausimas gali būti (per)svarstomas priklausomai nuo bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjusių aplinkybių (juo labiau, kad pirminėje proceso stadijoje dar ir apskritai gali nebūti pakankamai aiškus papildomų asmenų įtraukimo reikalingumas).
15. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis CPK numatytais atvejais (CPK 334 str. 1 d. 1 p.) bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d., 338 str.).
16. Šioje byloje teismas, atmesdamas prašymus dėl trečiųjų asmenų įtraukimo, priėmė protokolinę nutartį. Dėl to, nors teismas ir priėmė nagrinėjamą atskirąjį skundą, galima manyti, kad jis laikė nutartį (jos priėmimo metu) neskundžiama, nes skundžiamos nutartys turi būti rašytinės (CPK 290 str. 1 d.). Šiame kontekste pastebėtina, kad netgi pažeidus šį CPK 290 straipsnio 1 dalies reikalavimą dar nėra pakankamo pagrindo visais atvejais vien dėl to naikinti teismo (protokolinę) nutartį, pavyzdžiui, jei klausimas iš esmės išspręstas teisingai (CPK 329 str. 1 d.). CPK tiesiogiai nenumato, kad nutartis – nepaisant to, ar ji protokolinė, ar rašytinė – dėl trečiųjų asmenų (ne)įtraukimo į bylą gali būti skundžiama, taigi nagrinėjamu atveju CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta apskundimo galimybei sąlyga nekonstatuotina. Todėl vertintina, ar yra pagrindas pripažinti CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos buvimą.
17. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju papildomų asmenų neįtraukimo į bylą faktas pats savaime neužkerta kelio tolesnei bylos eigai iš esmės. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad tuomet, kai asmuo, pareiškęs prašymą įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, neįtraukiamas į bylą, vertintina kaip aplinkybė jo atžvilgiu užkertanti kelią bylos eigai. Toks asmuo nutartį dėl jo neįtraukimo į bylą gali skųsti atskiruoju skundu. Beje, būtent tokia situacija buvo ir apeliantų nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1592-302/2016. Todėl ja apeliantės visiškai nepagrįstai – toje byloje skundėsi neįtrauktas į bylą asmuo, o ne dalyvaujantys byloje asmenys – remiasi įrodinėdamos aptariamos pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimo galimybę. Apeliantės, įrodinėdamos šios nutarties apskundimo galimybę, taip pat nurodo Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1916/2011. Tačiau ir šiuo atveju reikia pažymėti, kad pastarosios ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra visiškai tapačios – 2011 m. birželio 20 d. nutartis buvo priimta nagrinėjant nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas pašalino iš dalyvavimo byloje trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, apskundimo galimybę. Tai, kad tokio pobūdžio nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, įtvirtinta ir vėliau (nuo 2011 m. spalio 1 d.) įsigaliojusiu CPK 47 straipsnio 5 dalies pakeitimu. Tačiau įstatymu nėra įtvirtinta, kad gali būti skundžiama (ir kas galėtų skųsti) nutartis dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, neįtraukimo.
18. Dalyvaujantiems byloje asmenims trečiųjų asmenų neįtraukimas į bylą nekliudo nei jiems, nei teismui toliau tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės, neužkerta kelio reikšti prašymus, pavyzdžiui, apklausti šiuos asmenis liudytojais siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes. Šalims teismo nutartis neįtraukti į bylą trečiųjų asmenų, kaip minėta nutarties 14 punkte, gali tik komplikuoti įrodinėjimo procesą kitoje (pradėtoje prieš trečiuosius asmenis) byloje. Kitaip tariant, bylos procesas, nepaisant netenkinto šalių prašymo įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, gali vykti toliau. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymo dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo netenkinimas nekliudo nedalyvaujantiems byloje asmenims, jei jie mano, kad teismo sprendimas gali būti jiems kaip nors reikšmingas, patiems prašyti įtraukimo į bylą. Tik tokio prašymo netenkinimas reikštų kelio dalyvauti procese šiems asmenims užkirtimą ir tokiu atveju nutartis dėl neįtraukimo į bylą galėtų būti jų skundžiama atskiruoju skundu.
19. Dėl paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nutartį dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, neįtraukimo į bylą gali skųsti tik tie asmenys, kuriems nutartis neleidžia įstoti į bylą, bet ne kiti dalyvaujantys byloje asmenys.
20. Padarius tokią išvadą ir atsižvelgiant į nutarties 15 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinis procesas nutrauktinas. Kaip minėta, nei skundžiamos nutarties priėmimas, nei apeliacinio proceso nutraukimas nereiškia, kad nepriklausomai nuo bylos eigos ir aplinkybių yra užkertamas kelias tolesniame bylos procese svarstyti trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą klausimą. 
21. Atsakovai pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. kovo 9 d. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias jie patyrė už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės arba užbaigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93, 94, 96 str.). Kadangi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinė byla nėra užbaigiama, bylinėjimosi išlaidų, įskaitant atsakovų dėl atskirojo skundo patirtų išlaidų, paskirstymo klausimą turi išspręsti pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 336–338 straipsniais,

n u t a r i a :

apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. protokolinės nutarties nutraukti.

Teisėjas                            Alvydas Poškus