Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-772-278/2010
Teisėjas A. Jasonas 2-08-3-04118-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
77.6; 113.6.1.3; 121.14; 122.2; 122.3; 122.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 26 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,
kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5017-837/2010 pagal ieškovų L. K. ir Vytauto A. K. ieškinį L. S., trečiajam asmeniui D. K. laikinajai globėjai N. V., institucijoms teikiančioms išvadą: Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl laikino motinos valdžios apribojimo atsakovei L. S. jos dukros D. K. atžvilgiu.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą,
n u s t a t ė:
ieškovai prašė laikinai apriboti motinos valdžią L. S. nepilnametės dukters D. K. atžvilgiu kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-424-749/2010.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki įsiteisės nuosprendis, nutartis ar nutarimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-424-749/2010 dėl A. Ū. veikos, turinčios nusikaltimo numatyto LR BK 153 str. požymių. Teismas nustatė, kad L. K. ir V.A. K. ieškinio reikalavimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo grindžia atlikto ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 23-1-00834-08 dėl galimo jų mažametės anūkės D. K. seksualinio išnaudojimo. Nurodė, kad atlikus ikiteisminį tyrimą, baudžiamoji byla perduota nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui (baudž. byla Nr. 1-424-749/2010). Teismas konstatavo, jog ieškinys yra grindžiamas aplinkybėmis, kurios turi būti nustatytos baudžiamojo proceso tvarka, todėl ieškovų reikalavimų pagrįstumas civilinėje byloje tiesiogiai priklauso nuo teisinio rezultato baudžiamojoje byloje Nr. 1-424-749/2010.
Atskiruoju skundu atsakovė L. S. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir civilinę bylą Nr. 2-5017-837/2010 perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės. Teigia, jog civilinė byla sustabdyta be pagrindo, nes tuo yra pažeidžiamos mažametės D. K. teisės ir teisėti interesai. Nurodo, jog prašydami sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-424-749/2010, ieškovai siekia vilkinti civilinės bylos nagrinėjimą, tuo vaiką dar ilgesniam laikui atskiriant nuo motinos, kas jam daro nepataisomą moralinę ir psichinę žalą.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai L. K. ir V. A. K., tretysis asmuo laikinoji globėja N. V. atskirąjį skundą prašo atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismui perduotos baudžiamosios bylos kaltinamojo akto išvadoje nurodyta, kad A. Ū. kaltinamas tuo, jog jis nuo 2006 metų lapkričio mėnesio iki 2008 metų lapkričio 23 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , kurį nuomojo L. S., tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių, atliko tvirkinimo veiksmus mažamečio asmens D. K. atžvilgiu ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 153 str. Teigia, jog kaltinamasis aktas patvirtina, kad L. S. galimai susijusi su kaltinamojoje išvadoje nurodyta nusikalstama veika, nes nusikalstama vieta yra L. S. nuomojamas butas. Nurodo, jog kaltinamasis A. Ū. yra L. S. draugas, nusikaltimo padarymo vieta – L. S. nuomotas butas, todėl nepriklausomai nuo to, ar L. S. bus ar nebus pareikšti įtarimai, baudžiamosios bylos išnagrinėjimo rezultatas turės neabejotinos įtakos sprendimui civilinėje byloje, nes tarp šių bylų yra prejudicinis ryšys.
Atskirasis skundas atmestinas.
Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 163, 164 str. str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą Kadangi sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas užsitęsia, todėl teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.
Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šia įstatymo nuostata įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai nėra dviejų bylų įstatymo reikalaujamo teisinio ryšio, civilinės bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu neatitinka šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirties ir bylą stabdyti nėra pagrindo. Dėl paminėto, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, teismas turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjami baudžiamojoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti civilinę bylą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad baudžiamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu A. Ū. yra pareikšti kaltinimai, kad jis L. S. nuomojamame bute, esančiame adresu M. G. g. 8-1, Kaune, 2006 metų lapkričio mėnesio iki 2008 metų lapkričio 23 d., atliko tvirkinimo veiksmus L. S. dukters, mažametės D. K. atžvilgiu ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 153 straipsnyje (b.l. 39-63). Nagrinėjamoje civilinėje byloje motinos valdžios apribojimas grindžiamas aplinkybe, jog L. S. savo elgesiu, gyvenimo būdu daro žalingą įtaką dukrai D. K., kurios atžvilgiu atlikus tvirkinamuosius veiksmus, pareikšti kaltinimai atsakovės draugui A. Ū.. Ieškovai nurodo, kad, mergaitei esant pas atsakovę, jos nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, L. S. nesirūpina dukra. Kolegija daro išvadą, kad civilinėje byloje ieškovų L. K. ir V. A. K. ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės bus nustatytos baudžiamoje byloje. Todėl nuosprendžiu nustatyti faktai savo teisine galia turės prejudicinės teisinės reikšmės būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Dėl paminėto konstatuotina, jog civilinės bylos sustabdymas pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą atitinka privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirtį ir yra teisėtas.
Dėl paminėto, naikinti ar keisti pagrįstą nutartį nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
Nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjų kolegija Romualdas Januška
Ramunė Čeknienė
Birutė Valiulienė