VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
(S)
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Ernesto Spruogio ir Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstovui Vyteniui Urbonavičiui, atsakovės atstovei Izoldai Baikienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei L. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depo skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo V. P.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–3), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – Komisija) 2013-01-08 išvadą Nr. 3EK(13.4)-2 „Dėl V. P. profesinių susirgimų“ ir įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti profesinės ligos nustatymo klausimą.
Pareiškėjas skunde nesutiko su Komisijos išvada, kurioje pareiškėjo darbuotojui V. P. diagnozuota: profesinė abipusė SI radikulopatija, L5 kairioji radikulopatija, L4 dešinioji radikulalgija, tarpslankstelinė krūtinės ir juosmeninės dalies osteochondrozė ir spondilioartrozė, juosmens srities tarpslankstelinių angų stenozė, dešinioji L3–L4 tarpslankstelinė disko išvarža, sukelta ilgalaikės viso kūno vibracijos. Pareiškėjo teigimu, tokia išvada yra neteisėta, nepagrįsta ir naikintina, nes nėra nustatyto priežastinio ryšio tarp V. P. diagnozuotų susirgimų ir kenksmingų veiksnių.
Paaiškino, kad V. P. pradėjo dirbti 1963 m. šilumvežio mašinisto padėjėju ir šiose pareigose dirbo 10 mėnesių. Tuo metu Lietuvos geležinkeliuose buvo eksploatuojami TEP60 markės šilumvežiai ir kiti lokomotyvai. 2004 m atlikti TEP60 šilumvežiuose vibracijos matavimai rodo, kad jie neviršija nustatytų leistinų ribinių dydžių pagal Lietuvos higienos normą HN 51:2003 visose veikimo kryptyse. HN leidžiami dydžiai 109–127 dB, išmatuoti dydžiai 26–100 dB. Vėliau pagrindinė V. P. darbo vieta buvo susijusi su darbu Vengrijos gamybos dyzeliniuose D1 markės traukiniuose. Atlikti vibracijos dydžio 2007 m. matavimai pagal Darbuotojų apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatus (Žin., 2004, Nr. 41-1350) patvirtina, kad viso kūno vibracijos dydis neviršija nustatytų leistinų ribinių normų. Be to, Vilniaus lokomotyvų depo buvusiam darbuotojui V. P. pagal privalomas medicininio sveikatos tikrinimo išvadas dirbti buvo leidžiama, galimų sveikatos sutrikimų dėl vibracijos nenustatyta.
Pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Atsakovė Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 33–39) nurodė, kad kenksmingas darbo aplinkos veiksnys (vibracija) viršijo leistinus ribinius dydžius, o III lygio neurologams diferencijavus neurologinės patologijos diagnozes, kurių išvados Komisija negali paneigti, V. P. diskogeninė radikulopatija pripažinta profesine liga, nes tarp jos ir darbo aplinkos veiksnių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.
Komisija paaiškino, kad pareiškėjas skunde nurodytų duomenų, jog V. P. darbo aplinkoje viso kūno vibracijos dydis neviršija nustatytų leistinų ribinių normų, patvirtintų 2004-06-08–2004-06-21 atliktuose matavimuose ir Profesinės rizikos nustatymo kortelės Nr. 12, kurioje nustatyta rizika įvertinta kaip priimtina, V. P. bylos svarstymo metu nebuvo pateikęs.
Komisija, vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-12-15 sprendimą, įvertinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos neurologijos skyriaus medicinos dokumentų išrašą, pripažino diskogeninę radikulopatiją profesine liga.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad pareiškėjo teismui pateiktas 2004 m. birželio 8–12 d. visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos matavimo protokolas Nr. 22/2004-2KV negali pakeisti atsakovės padarytos išvados dėl V. P. diagnozuotos diskogeninės radikulopatijos pripažinimo profesine liga, nes jis ilgą laiką dėl savo darbo pobūdžio buvo veikiamas vibracijos, dėl to susirgo profesine liga. Paaiškino, kad Komisija analizavo turimus duomenis dėl leistinų vibracijos normų viršijimo ir įvertino visas aplinkybes, iš kurių labai svarbi yra ta, kad V. P. buvo veikiamas ilgalaikės vibracijos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 28–29) prašė atsižvelgti į jo sveikatos būklę ir teisingai tai įvertinti. Pažymėjo, kad profesinės ligos pasekmė tarnybinė vibracija, akustinis triukšmas, darbas naktį ir pamainomis. Dirbdamas pas pareiškėją 42 metus, tapo invalidu.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes.
Skundas atmestinas.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-12-15 sprendime, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-3271-624/2011 pagal V. P. skundą dėl Komisijos 2011-05-30 išvados Nr. S-(14.2)-301 „Dėl profesinės ligos tyrimo“ ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti klausimą dėl jo profesinės ligos nustatymo, tenkino V. P. skundą iš dalies ir panaikino „Komisijos 2011-05-30 sprendimo Nr. S(14.2)-301 „Dėl profesinės ligos tyrimo“ dalį, kurioje pasisakyta, kad V. P. ligų diagnozė, susijusi su nervų ligomis, priskiriama atvejams, kai nustatomi keli tos pačios sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinės kilmės susirgimas, ir įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjui V. P. profesinės ligos, numatytos Profesinių ligų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-30 Nr. 1198 (2009-05-06 nutarimo Nr. 379 redakcija), 5 skyriaus, kuriame nurodytos ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių, eilės sąrašo Nr. 5.19. – „Juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikės vertikalios viso kūno vibracijos“, diagnozavimo klausimą“. Sprendimas įsiteisėjo 2012-01-02. Ir aktualioje minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-30 nutarimo Nr. 1198 redakcijoje įtvirtinta ta pati 5.19 punkto norma, kaip ir 2009-05-06 galiojusioje redakcijoje.
Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-01-16 įsakymu Nr. V-37 (2009-05-26 įsakymo Nr. V-409 redakcija) 10.3 punktas nustato, kad Komisija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę siųsti asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas papildomai ištirti ir patikslinti diagnozę. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija 2012-02-22 rašte Nr. S-(14.2)-100 ir 2012-03-22 rašte Nr. S-(14.2)-101 kreipėsi į Šilainių pirminės sveikatos priežiūros centrą ir nutarė siųsti V. P. atlikti III lygio neurologo konsultaciją (Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, Kauno medicinos universiteto klinikos, Klaipėdos miesto klinikos), siuntimo konsultacijai kreipiantis į savo šeimos gydytoją (Komisijos byla, t. 2, b. l. 41–42, 43–44).
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos neurologijos skyriaus medicinos dokumentų išraše Nr. A-2289969 (2012) V. P. (hospitalizuotas laikotarpiu nuo 2012-05-25 iki 2012-06-08) buvo nustatytos šios diagnozės: „Pagrindinė liga: juosmeninio kryžmens rezginio ligos, (TLK-10 kodas) G54.1; radikulopatija M54.1.; Lydinčios ligos: išsėtinė (dauginė) sklerozė G35; hipertenzinė širdies liga (kardiopatija) be (stazinio) širdies (kraujotakos) nepakankamumo I11.9; Diagnozė: abipusė SI radikulopatija, L5 kairioji radikulopatija, L4 dešinioji radikulalgija, lėtinė torakoliumbopatija, tarpslankstelinė krūtininės ir juosmeninės dalies osteochondrozė ir spondiloartrozė, juosmens srities tarpslankstelinių angų stenozė, dešinioji L3-L4 tarpslankstelinė disko išvarža; išsėtinė sklerozė, progresuojanti (neaktyvi); išeminis smegenų insultas (2011-07); abipusis lėtinis kochlearinis neuritas; pirminė hipertenzija II0 (R-4), hipertenzinė kardiopatija“ (Komisijos byla, t. 2, b. l. 38–39).
Komisija 2013-01-08 sprendime Nr. 3EK(13.4)-2, remdamasi minėta išvada, pripažino, diskogeninę radikulopatiją profesine liga. Diagnozė: profesinė abipusė SI radikulopatija, L5 kairioji radikulopatija, L4 dešinioji radikulalgija, tarpslankstelinė krūtinės ir juosmeninės dalies osteochondrozė ir spondilioartrozė, juosmens srities tarpslankstelinių angų stenozė, dešinioji L3-L4 tarpslankstelinė disko išvarža, sukelta ilgalaikės viso kūno vibracijos (b. l. 11–13).
Komisija sprendimą priėmė balsų dauguma, t. y. šešiems balsavus – už, trims – prieš ir vienam susilaikius (b. l. 68–71)
Pareiškėjas nesutinka su Komisijos išvada dėl V. P. pripažintos diskogeninės radikulopatijos profesine liga, nes nėra nustatyto priežastinio ryšio tarp diagnozuotų susirgimų ir kenksmingų veiksnių.
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (toliau – DSSĮ) nustatyta, kad profesinė liga – tai ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga (2 straipsnio 28 dalis); profesinės ligos skirstomos pagal pasireiškimo laiką ir požymius: 1) lėtinė profesinė liga – darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių per tam tikrą darbo laiką; 2) ūmi profesinė liga – staigus darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė trumpalaikis (vienkartinis arba per vieną darbo dieną) darbo aplinkos pavojingas veiksnys (veiksniai), pasižymintis ūmiu poveikiu (DSSĮ 42 straipsnio 4 dalis.
Iš DSSĮ nuostatų matyti, kad susirgimas būtų pripažintas profesiniu, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp diagnozuoto susirgimo ir kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių.
Ūmaus ar lėtinio darbuotojo sveikatos sutrikimo, kurį sukelia vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, pripažinimas profesine liga nėra savitikslis – tokio pobūdžio fakto nustatymas yra prielaida įgyvendinti teisę gauti netektų pajamų kompensaciją – ligos dėl profesinės ligos pašalpą, netekto darbingumo vienkartinę ar periodines kompensacijas – pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą.
Iš 2006-03-23 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. 06-02-013 matyti, kad profesinės ligos tyrimo komisija nustatė, jog pareiškėjo profesija – dyzelinio traukinio mašinistas. Bendras darbo stažas 42 metai, susijęs su profesinės rizikos veiksniais – 41 metai. Pareiškėjo veikla: nuo 1967 m. gegužės mėnesio iki 1972 metų lapkričio mėnesio dirbo dyzelinio traukinio mašinisto padėjėju, nuo 1972 metų lapkričio mėnesio iki 2004 m. spalio mėnesio – dyzelinio traukinio mašinistu. Dirbdamas dyzelinių traukinių mašinistu ir mašinisto padėjėju jis buvo veikiamas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių – visą kūną veikiančios vibracijos, kuri 2006-03-14 atlikus matavimus ant mašinisto kabinos grindų, viršijo ribinę kasdienio veikimo vertę, ir triukšmo, viršijančio leistiną ribinę vertę (b. l. 40–45).
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „privalomuosius higienos normatyvus bei taisykles, reglamentuojančias fizinių ir juridinių asmenų veiklą, nustato Visuomenės sveikatos saugos reglamentas (higienos norma)“.
Remiantis šia nuostata, sveikatos apsaugos ministras 2003-12-31 įsakymu Nr. V-791 patvirtino Lietuvos higienos normą HN 51:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose“. Joje įtvirtinta, kad viso kūno vibracija – vibracija, perduodama per stovinčio, sėdinčio ar gulinčio žmogaus atramos paviršius į jo kūną ir veikianti visą jo organizmą (3.1 punktas). Nepalankus vibracijos poveikis – vibracijos poveikis, sukeliantis sveikatos sutrikimus ar ligą, mažinantis darbingumą ir komfortą. Jis vertinamas pagal atitinkamus higieninius, psichofiziologinius ir kitus kriterijus (3.15 punktas). Leidžiamas vibracijos dydis – vibracijos dydis, kuris, veikdamas žmogų visą gyvenimą, nesukelia sveikatos sutrikimų ar ligos ir neblogina jo gyvenimo sąlygų (3.16 punktas). Šios higienos normos 1 priede „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose“ patvirtinti „Didžiausi leidžiami greičio dydžiai ir lygiai“.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2004-03-02 įsakymu Nr. A1-55/V-91 patvirtino Darbuotojų apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatus, kurių 2 priede patvirtinta „Visą kūną veikianti vibracija“. Šame priede pateikiami kriterijai, kaip vertinamas veikimas kūnui ir atliekami matavimai.
Pareiškėjas teismui pateikė Higienos instituto Darbo medicinos centro 2004-06-08–21 visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos matavimo protokolą Nr.22/2004-2KV iš kurio matyti, kad TEP60 šilumvežiuose buvo atlikti vibracijos matavimai (b. l. 6–10). Kaip matyti iš pateiktos Visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos ir vibrogreičio matavimo rezultatų lentelės (b. l. 7–10), šilumvežyje TEP 60 Nr. 923 2004-06-10 buvo atliktas matavimas, be kita ko, ir mašinisto padėjėjo darbo vietoje prie variklio: šilumvežiui stovint su veikiančiu varikliu, šilumvežiui važiuojant 40 km / h greičiu, šilumvežiui važiuojant 80 km / h greičiu, šilumvežiui važiuojant virš 80 km / h ir šilumvežiui važiuojant į kalną 20 km/ h greičiu X, Y ir Z ašimis, išmatuoti dydžiai nuo 26 iki 100 dB. Pareiškėjas, remdamasis šiais duomenimis teigia, kad jie patvirtina, jog nustatyti matavimai neviršija nustatytų leistinų ribinių dydžių pagal higienos normą HN 51:2003 ir šie matavimai taikytini visiems to tipo šilumvežiams, nes jie gaminami identiškai. V. P. nuo 1963 m. liepos iki lapkričio mėnesio, t. y. keturis mėnesius dirbo su minėto tipo šilumvežiu. Taigi, net ir įvertinus tai, kad pareiškėjo pateikti duomenys patvirtintų, jog nebuvo viršyti nustatyti leistini vibracijos ribiniai dydžiai šilumvežyje TEP 60, tačiau atsižvelgtina, kad su šio tipo šilumvežiu V. P. dirbo prieš 50 metų ir tik labai trumpą laiką - 4 mėnesius, o veikiamas profesinės rizikos veiksnių, įskaitant ir viso kūno vibraciją, išdirbo 41 metus, todėl minėtas 2004-06-08–21 visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos matavimo protokolas Nr.22/2004-2KV negali paneigti Komisijos išvados.
Pareiškėjas teismui pateikė ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos Dyzelinių traukinių depo 2007-09-03 Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 12 (b. l. 21–24), kurioje buvo įvertinti profesinės rizikos veiksniai, įskaitant ir visą kūną veikiančią vibraciją. Kortelėje nustatyta, kad šio rizikos veiksnio rizika priimtina. Pareiškėjas, remdamasis šiais duomenimis, teigia, kad atlikti vibracijos dydžio 2007 m. matavimai neviršijo Darbuotojų apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatuose įtvirtintų leistinų ribinių normų, šie tyrimai yra tikslesni ir teisingesni nei 2006 m. atlikti tyrimai. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte konstatuota, kad V. P. buvo veikiamas sveikatai kenksmingų darbo aplinkos veiksnių, t. y. vibracijos, kuri atlikus 2006-03-14 matavimus, ant mašinisto kabinos grindų, viršijo ribinę kasdieninio veikimo vertę. Teismas neturi pagrindo abejoti šių duomenų teisingumu ir remtis pareiškėjo pateiktais duomenimis, nes nėra duomenų, kad pareiškėjas 2006 m. atliktus tyrimus būtų užginčijęs ar jie būtų neteisingi.
DSSĮ 2 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad „Kenksmingas veiksnys – rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo organizmą gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir kurio poveikis gali būti pavojingas gyvybei.“
Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13 dalį ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Komisija. Komisijos veiklą reglamentuoja Komisijos nuostatai, patvirtinti sveikatos apsaugos ministro 2008-01-16 įsakymu Nr. V-37, kurių 9 punkte nustatytos Komisijos funkcijos, be kita ko, spręsti ginčytinus klausimus, susijusius su profesinių ligų nustatymu dalyvaujant suinteresuotiems asmenims (9.2 punktas), atlikti kompleksinę dokumentinę analizę ir surašyti išvadą dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo (9.3 punktas). Kompleksinė dokumentų analizė reiškia tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Profesinių ligų sąrašą, pagal Profesinių ligų nustatymo kriterijus turi kompleksiškai įvertinti duomenis apie įtariamo susirgus profesine liga asmens ligos ir gyvenimo anamnezes, darbo veiklos raidą (profesiją, darbo pobūdį, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir minimalų jų poveikio intensyvumą bei trukmę ir kt.), profesinės ligos kliniką, asmens sveikatos istorijos ir kitų medicininių dokumentų duomenis, panašių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimą įmonėje, esant reikalui naudotis Komisijos nuostatuose nurodytomis savo teisėmis dėl papildomos medžiagos surinkimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-2817-11).
Teismas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad nėra nustatyto priežastinio ryšio tarp V. P. diagnozuotų susirgimų ir kenksmingų veiksnių, kadangi 2013-01-08 išvadoje Nr. 3EK(13.4)-2 „Dėl V. P. profesinių susirgimų“ nurodyta diagnozė diskogeninė radikulopatija ir pažymėta, kad ji sukelta ilgalaikės viso kūno vibracijos. Taigi, viso kūno vibracija pagal Darbuotojų apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatus yra priskiriama kenksmingiems veiksniams ir V. P., veikiamas vibracijos dirbo 41 metus. Atsakovės atsiliepime taip pat nurodyta, kad V. P. diskogeninė radikulopatija pripažinta profesine liga, nes ji yra tiesioginiame ryšyje su darbo aplinkos veiksniais. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė taip pat patvirtino, jog Komisijos nuomone, tarp nustatytos diagnozės ir ilgalaikės viso kūno vibracijos neabejotinai yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovė nurodė, jog Komisija negali paneigti III lygio neurologo konsultacijos išvados ir laikosi nuostatos, kad pagrindinė liga yra juosmeninio kryžmens rezginio ligos, G54.1; radikulopatija M54.1, o lydinčios ligos – išsėtinė (dauginė) sklerozė G35, hipertenzinė širdies liga (kardiopatija) be (stazinio) širdies (kraujotakos) nepakankamumo 111.9.
Teismo posėdyje, kaip specialistas, buvo apklaustas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos neurologijos skyriaus sektoriaus vadovas K. P.. Specialistas paaiškino, kad ilgalaikė vibracija yra vienas iš lemiamų veiksnių, įtakojančių stuburo ligas. Esant diagnozuotoms kelioms ligoms, dominuojanti ligą nustatoma pagal ligos progresavimą bei jos simptomus, labiausiai įtakojančius asmens sveikatos būklę. Atsižvelgiama ir į tai, kuri liga diagnozuota anksčiau. V. P. tyrimo metu vyravo radikulopatijos simptomai, o išsėtinės sklerozės simptomai buvo mažiau ryškūs, dėl jos V. P. nebuvo skiriamas joks specialus gydymas. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, V. P. pagrindine liga buvo pripažinta būtent diskogeninė radikulopatija, kuri nors ir priskiriama periferinės nervų sistemos ligoms, tačiau jos neigiamas poveikis jo sveikatai yra esminis. Specialistas paaiškino, kad V. P. išsėtinė sklerozė buvo diagnozuota žymiai vėliau nei radikulopatija. Specialisto teigimu, kitos V. P. diagnozuotos kitos ligos nedarė įtakos nustatytos pagrindinės ligos dominavimui.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjui pirmoji su jo darbo sąlygomis susijusi liga (stuburo juosmens srities skausmai ( lumbopatija) buvo diagnozuota 1997 m., o išsėtinė sklerozė buvo diagnozuota tik 2007-07-20. Atsakovė, priimdama skundžiamą išvadą, rėmėsi III lygio neurologo konsultacija, pagrįsta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos neurologijos skyriaus dokumentų išrašu ir pagrįstai įvertino V. P. diagnozuotą ligą kaip profesinę, nes Profesinių ligų sąrašo 5 skyriuje nurodytos ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių, t. y. juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikės vertikalios viso kūno vibracijos, priskiriamos prie profesinių ligų.
Kaip patvirtina byloje esantys įrodymai ir medicininė dokumentacija, V. P. sergantis mišria patologija, šiomis ligomis susirgo iki išsėtinės sklerozės diagnozavimo. Pagrindine liga pripažinta juosmeninio kryžmens rezginio ligos, (TLK-10 kodas) G54.1; radikulopatija M54.1 ir Komisija, įvertinusi V. P. ilgalaikį (41 metus) darbą vibracijos sąlygomis, jam dirbant dyzelinio traukinio mašinistu, t.y. veikiant kenksmingų darbo aplinkos veiksnių – visą kūną veikiančios vibracijos, kuri 2006-03-14 atlikus matavimus ant mašinisto kabinos grindų, viršijo ribinę kasdienio veikimo vertę, atsižvelgusi į sveikatos priežiūros įstaigos papildomą ištyrimą ir patikslintą diagnozę, pagrįstai pripažino diskogeninę radikulopatiją profesine liga. Komisija nustatė, kad minėtas susirgimas atsirado dėl kenksmingų darbo aplinkos veiksnių – ilgalaikės viso kūno vibracijos. Šis veiksnys buvo įvertintas Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte. Pareiškėjo pateikti duomenys, užfiksuoti Visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos 2004 m. birželio 8–21 d. matavimo protokole (b. l. 6–10), kai V. P. su šio tipo šilumvežiu tedirbo tik 4 mėnesius, nepažeidžiant nustatytų higienos normų, negali paneigti ilgalaikio vibracijos poveikio jo organizmui ir atitinkamai turėti esminės įtakos diskogeninę radikulopatiją pripažįstant profesine liga. Nors AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos Dyzelinių traukinių depo 2007-09-03 Profesinės rizikos nustatymo kortelėje Nr. 12 (b. l. 21–24) užfiksuota, kad visą kūną veikiančios vibracijos rizika yra priimtina, tačiau, kaip minėta anksčiau, 2006-03-23 akte (b. l. 40–45) buvo nustatyta, jog vibracijos norma buvo viršyta ir teismas neturi pagrindo abejoti šių duomenų teisingumu. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo pateikti duomenys, negali paneigti visumos anksčiau nustatytų aplinkybių dėl V. P. diagnozuotos profesinės ligos.
Teismas, remdamasis anksčiau nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, daro išvadą, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, nepažeidė procedūrinių taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nustatydama V. P. profesinę ligą, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti ginčijamą Komisijos išvadą atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl išvados panaikinimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas – įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti profesinės ligos nustatymo klausimą.
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Mefodija Povilaitienė
Ernestas Spruogis
Nijolė Sušinskienė