Civilinė byla Nr. e2A-622-638/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09244-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5; 1.3.5.7; 1.3.9.2.2
(S)

Kauno apygardos teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo teisės dėl ginčo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. I. V. V. (toliau - ieškovė) ieškinyje prašė pripažinti, kad 2014 m. kovo 10 d. darbo sutartis tarp V. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nuo 2020 m. vasario 28 d., priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - atsakovė) ieškovės naudai 103,84 Eur (atskaičius mokesčius) neišmokėtą darbo užmokestį, 280 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką, 311,16 Eur (neatskaičius mokesčių) piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinį darbo užmokestį už pradelstą atsiskaityti laiką, bet ne ilgiau kaip už 6 mėnesius, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad nuo 2014 m. kovo 10 d. dirbo vyriausiąja finansininke UAB „(duomenys neskelbitni)“. Darbdavys už 2019 m. gruodžio mėnesį, 2020 m. sausio mėnesį ir 2020 m. vasario mėnesį ieškovei nesumokėjo darbo užmokesčio (atitinkamai – 82,18 Eur (atskaičius mokesčius) už 2019 m. gruodžio mėn., 84,37 Eur (atskaičius mokesčius) už 2020 m. sausio mėn., 81,76 Eur (atskaičius mokesčius) už 2020 m. vasario mėn.). Atsižvelgiant į tai, ieškovė 2020 m. vasario 23 d. pateikė darbdaviui prašymą nutraukti darbo sutartį DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Ieškovė 2020 m. kovo 19 d. kreipėsi į valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisiją (toliau tekste - darbo ginčų komisija), prašydama priteisti darbo užmokestį už 2019 m. gruodžio, 2020 m. sausio ir vasario mėnesius, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir išeitinę 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoką. Ginčo nagrinėjimo darbo ginčo komisijoje metu paaiškėjo, jog darbdavys nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbo santykių tarp šalių pabaigą. Darbo ginčų komisija 2020 m. gegužės 12 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-3027 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)6005, kuriuo nusprendė ieškovės prašymą tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovės ieškovės naudai neišmokėtą darbo užmokestį – 21,66 Eur.
3. Atsakovė pateikė paaiškinimus ir prašė teismo ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė, būdama atsakovės įgaliotu asmeniu, savo iniciatyva ir negavusi atsakovės vadovo sutikimo nepagrįstai pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešimą apie savo atleidimą iš darbo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nuo 2020 m. vasario 28 d. Pažymėjo, kad 2020 m. vasario 23 d., kuomet ieškovė elektroniniu paštu pateikė atsakovei prašymą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsakovė nebuvo išmokėjusi ieškovei 118,49 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. sausio mėnesį (už 2019 m. gruodžio mėnesį 82,18 Eur darbo užmokestis išmokėtas grynaisiais pinigais). Komisijos išnagrinėtos darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)6005 medžiagoje yra mokamasis žiniaraštis Nr. 13, kurio abu lapai patvirtinti net trimis ieškovės parašais. Nurodytame žiniaraštyje nurodyta, kad aštuoniems atsakovo darbuotojams (įskaitant ir ieškovę) sumokėta 2 894,04 Eur darbo užmokesčio suma. Atsakovė į bylą taip pat pateikė 2019 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 227 (priedas Nr. 2), kuriuo patvirtintas 2 894,04 Eur sumos išmokėjimas iš įmonės kasos. Nurodytas kasos išlaidų orderis patvirtintas pačios ieškovės parašu. Atsakovė nurodė, kad 2020 m. vasario 28 d. esant darbo užmokesčio nepriemokai tik už 2020 m. sausio mėn., ieškovė negalėjo būti atleista iš darbo tuo pagrindu, kad jai nemokamas visas darbo užmokestis už du mėnesius ar daugiau iš eilės. Todėl atsakovės vadovo sprendimas nutraukti darbo sutartį su ieškove pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nebuvo priimtas. Vien pranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pagrindu negali būti pripažinta, jog darbo sutartis buvo nutraukta 2020 m. vasario 28 d., be to, atsakovės sprendimu šis pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo atšauktas. Ieškovė po kreipimosi į darbo ginčų komisiją atsisakė vykdyti darbo funkcijas ir iki šiol yra pravaikštose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad į bylą pateikta 2014 m. kovo 7 d. darbo sutartis Nr. 25 patvirtina, jog atsakovė ir ieškovė sudarė darbo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo vykdyti vyr. finansininkės pareigas už 7 Lt. (2,03 Eur/val.) valandinį atlygį (darbo sutarties 3 punktas). Nustatoma darbo trukmė – 5 dienos per savaitę, po 1 val. į dieną (darbo sutarties 5 punktas). Vadovaujantis DK 34 straipsnio 3 dalies nuostata, darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Vadovaujantis 2018 m. spalio 16 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1025, 2019 m. minimalusis valandinis atlygis sudarė 3,39 Eur, kurie ir laikytini suma, į kurią darbuotoja turi reikalavimo teisę apskaičiuojant jos darbo užmokestį už 2019 m. gruodžio mėn. Vadovaujantis 2019 m. liepos 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 669, nuo 2020 m. sausio 1 d. ieškovei turėjo būti skaičiuojamas mažiausiai 3,72 Eur valandinis darbo užmokestis.
6. Teismas iš darbdavio darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatė, kad ieškovė 2019 m. lapkričio mėn. dirbo 20 val., gruodžio mėn. ieškovė dirbo 19 val., 2020 m. sausio mėn. dirbo 11 val., vasario mėn. dirbo 20 val. Teismas nurodė, kad pagal darbo sutartį už 2019 m. lapkričio mėn. darbdavys privalėjo paskaičiuoti jai 67,80 Eur darbo užmokestį, už gruodžio mėn. darbdavys privalėjo paskaičiuoti jai 64,41 Eur darbo užmokestį, už 2020 m. sausio mėn. 40,92 Eur darbo užmokestį, už vasario mėnesį 74,40 Eur darbo užmokestį. Iš viso už šį laikotarpį darbdavys privalėjo paskaičiuoti 247,53 Eur (neto) darbo užmokestį (199,33 Eur bruto (106,50 Eur už 2019 m. ir 92,83 Eur už 2020 m.)). Teismas, iš darbdavio pateiktos darbo užmokesčio pažymos nustatė, kad darbdavys 2019 m. lapkričio mėn. paskaičiavo darbuotojai 140 Eur darbo užmokestį (82,18 bruto), 2019 m. gruodžio mėn. 140 Eur darbo užmokestį (82,18 bruto), sausio mėn. 144,47 Eur darbo užmokestį (84,37 Eur bruto), už 2020 m. vasario mėn. darbdavys paskaičiavo darbuotojai 140 Eur darbo užmokestį (81,76 bruto). Iš viso per laikotarpį paskaičiuota 330,49 Eur darbuotojai mokėtino darbo užmokesčio (bruto). Teismas nurodė, kad iš pateikto kasos išlaidų orderio Nr. 223 matyti, kad darbdavys sumokėjo darbo užmokestį už lapkričio mėn. 2019 m. gruodžio 13 d. 82,18 Eur. Kasos išlaidų orderis Nr. 227 patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 31 d. ieškovei buvo išmokėtas darbo užmokestis už gruodžio mėn. 82,18 Eur. Į bylą taip pat pateiktas 2020 m. balandžio 1 d. banko Luminor lėšų pervedimo nurodymas, kuris patvirtina, kad ieškovei buvo pervesta 144,47 Eur, 2020 m. gegužės 19 d. banko Luminor lėšų pervedimo nurodymas patvirtina, kad ieškovei buvo pervesta 21,66 Eur. Viso darbdavys yra sumokėjęs 330,49 Eur, kurių 308,83 Eur sumokėjo iki balandžio 1 d. Teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. A1-60 ir 2020 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. A1-40 (nuo 2020 m. vasario 1 d.) patvirtintas 0,07 proc. delspinigių dydis. Darbdavys darbo užmokestį už lapkričio mėn. išmokėjo darbuotojai paskutinę termino dieną – gruodžio 13 d., tačiau vėlavo sumokėti darbo užmokestį už sausio mėn. – 44 dienas (84,37 X 0,07 proc. = 0.06 X 44 = 2,64 Eur) ir vasario mėn. 15 dienų (81,76 X 0.07 proc.= 0.06 X 15 = 0,9 Eur) ir dalį sumokėjo tik 2020 m. balandžio 1 d. o dalį - 21,66 Eur, t. y. gegužės 19 d. (21,66 X 0.07 proc.= 0.02 X 48 = 0,96 Eur). Viso darbdavys nesumokėjo darbuotojai 4,5 Eur delspinigių.
7. Teismas nurodė, kad ieškovės iniciatyva byloje buvo paskirta rašysenos ekspertizė parašo tikrumui nustatyti. 2021 m. liepos 14 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-1479 (21) išvadoje nurodoma, kad nustatyti, ar šiuose dokumentuose pasirašė ieškovė, negalima. Teismo vertinimu, mokamasis žiniaraštis Nr. 13 (už 2019 m. gruodžio mėn.) patvirtina darbo užmokesčio išmokėjimo faktą darbuotojai. Darbuotoja ginčijo parašo tikrumą 2 lape eilės Nr. 3, tačiau jos parašas, kad mokėtina darbuotojams suma už gruodžio mėn. 2894,04 Eur yra ir pirmajame žiniaraščio lape grafoje „patikrino“, o aukščiau nurodyta suma visiškai atitinka darbuotojams išmokėtos (įskaitant ieškovę) sumos dydį, taip pat jos parašas yra 2 mokomojo žiniaraščio Nr. 13 lape, kurio tikrumo ieškovė neginčijo ir kuris patvirtina, kad žiniaraštį sudarė pati ieškovė. Teismas sprendė, kad žiniaraščio Nr. 13 nurodyta suma išmokėjimui – 82,18 Eur, faktiškai buvo išmokėta ieškovei. Tai, kad ši suma buvo išmokėta ieškovei, netiesiogiai patvirtina ir aplinkybė, kad ieškovė įmonėje ėjo vyriausiojo finansininko pareigas. Teismas nurodė, kad parašo tikrumas nepaneigtas ir atsakovės darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registravimo žurnale eilės Nr. 24. Vadovaujantis 2014 m. kovo 5 d. atsakovės vadovės įsakymu Nr. D-14 patvirtintų Vyr. finansininko pareiginių nuostatų Nr. 4 nuostatomis, ieškovės darbo funkcija buvo pildyti buhalterinius žurnalus bei su jais susijusius dokumentus (2,1 punktas), kontroliuoti ūkines operacijas, buhalterinės informacijos apdorojimo technologijos ir dokumentų apyvartos tvarkos laikymąsi (2.7 punktas), užtikrinti darbo užmokesčio mokėjimą (2.10 punktas). Būtent ieškovė buvo atsakinga už savalaikį darbo užmokesčio mokėjimą, už dokumentų, susijusių su jo mokėjimu apskaitą.
8. Teismas nurodė, kad byloje pateiktas 2020 m. vasario 23 d. pranešimas atsakovės vadovei patvirtina, jog ieškovė kreipėsi į darbdavį informuodama, kad sustabdo savo darbo sutarties vykdymą vadovaudamasi DK 50 straipsnio 1 dalimi ir nutraukia darbo sutartį nuo 2020 m. vasario 28 d. pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog darbdavys būtų netinkamai vykdęs įsipareigojimus, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos, šios aplinkybės neįrodinėjo ir ieškovė. Ieškovė savo apsisprendimą nutraukti darbo sutartį grindė tuo, kad darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nemokėjo viso jai priklausančio darbo užmokesčio. Teismas prašymo atleisti iš darbo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėtumą (ir jo patenkinimo galimybes) vertino pagal jo pateikimo darbdaviui dieną egzistavusias aplinkybes. Teismas nustatė, kad nei pareiškimo parengimo metu (2020 m. vasario 23 d.), nei darbuotojos nurodyto atleidimo iš darbo dieną (2020 m. vasario 28 d.) neegzistavo aplinkybės, nurodytos DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Byloje pateiktame mokomajame žiniaraštyje Nr. 13 nurodyta išmokėjimo pradžia 2019 m. gruodžio 31 d., o išmokėjimo terminas – 5 dienos. Teismas nurodė, kad darbdavys neturėjo pagrindo nutraukti darbo sutarties darbuotojos prašyme nurodytu pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė siekė nutraukti darbo sutartį tik šiuo pagrindu, nes darbdavys laiku nemoka darbo užmokesčio. Duomenų, kad darbuotoja siektų nutraukti darbo santykius kitu pagrindu, byloje nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė V. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai, netenkinus pirmojo reikalavimo, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimą pripažįstant, kad 2014 m. kovo 10 d. darbo sutartis tarp V. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nutraukta DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2020 m. kovo 14 d., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Esant tokiai situacijai, kada specialiųjų žinių turintys ekspertai negalėjo nustatyti, ar mokamajame žiniaraštyje Nr. 13, skiltyje, kurioje pasirašo darbuotojai, gaudami darbo užmokestį, pasirašė būtent ieškovė, ar kitas asmuo, teismas privalėjo padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog ten pasirašė kitas asmuo – ne ieškovė. Pažymėtina, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba vyr. finansininkės pareigose – akivaizdu, jog jeigu ji iš tiesų būtų gavusi darbo užmokestį už 2019 m. gruodžio mėnesį ir tai patvirtinusi savo parašu mokamajame žiniaraštyje Nr. 13, neracionalu ir nelogiška būtų kreiptis į DGK, o vėliau ir į teismą, žinant, jog egzistuoja toks mokamasis žiniaraštis, kuriame ieškovė yra pasirašiusi. Dar nelogiškiau pačiai ieškovei, jeigu ji minėtame mokamajame žiniaraštyje būtų pasirašiusi, patirti papildomų išlaidų ir prašyti skirti teismo rašysenos ekspertizę, rizikuojant gauti išvadą, jog ieškovė yra pasirašiusi tiriamajame dokumente.
9.2. Byloje yra pateiktas 2019 m. gruodžio 31 d. Kasos išlaidų orderis Nr. 227, tačiau jame užfiksuotas 2 497,12 Eur darbo užmokesčio už gruodžio mėnesį išmokėjimas kasininkui D. M., kad neatitinka mokamąjį žiniaraštį sudariusios V. V. apskaičiuotos už 2019 m. gruodžio mėnesį išmokėtinos darbo užmokesčio sumos – 2 894,04 Eur. Neatitikimas yra 396,92 Eur, kurie nebuvo išmokėti iš kasos kasininkui ir atitinkamai nebuvo kasininko išmokėti darbuotojams (tame tarpe – ieškovei). Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad mokamasis žiniaraštis už 2019 m. gruodžio mėnesį nėra pilnai užpildytas – jame nėra įrašytas kasos orderis, kurio pagrindu iš kasos išmokėti pinigai, nėra ir kasininko, kuris turėjo pagal žiniaraštį išmokėti pinigus, D. M. parašo. Mokamajame žiniaraštyje Nr. 13, prie grafos „žiniaraštį patikrino“ nėra vyr. finansininkės V. V. parašo. Taip pat teismo nebuvo įvertintos ir aplinkybės, kad atsakovės direktorė yra kaltinamoji baudžiamojoje byloje Nr. 1-2673-668/2021 pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (aplaidus apskaitos tvarkymas). Minėta baudžiamoji byla yra nagrinėjama Kauno apylinkės teisme.
9.3. Teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, paliko neišspręstą šalių ginčą, nes ieškovės ir atsakovės darbo santykiai nepasibaigę iki šiol. Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, nepaisė CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, teises. Nagrinėjamu atveju šalių darbo sutartį teismas privalėjo nutraukti DK 55 straipsnyje nustatytu pagrindu – darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių.
10. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Visiškai nepagrįsta atsakovę nagrinėjamuoju atveju laikyti stipresniąja šalimi, kuri nuskriaudė ieškovę, neva, suklastodama jos parašą. Priešingai, būtent, ieškovė laikytina stipresniąja darbo santykių šalimi, ką pademonstravo ir savo nesąžiningu elgesiu. Atsakovei nežinant, pati save nusprendė atleisti iš darbo apie tai be atsakovės vadovo sutikimo pranešdama Sodrai. Ieškovė pati pasirinko, nors ir nepagrįstą, bet jai patogų atleidimo iš darbo pagrindą - DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Ieškovė nepagrįstai Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. liepos 14 d. ekspertizės akto išvados neigiamas pasekmes bando perkelti atsakovei, nors faktiškai už jas ir yra atsakinga. Ieškovė pasirinko pasirašinėti tokiu trumpu parašu, turinčiu mažai grafinės informacijos. Todėl nepagrįsta, kad ieškovei nusprendus pasirašinėti savo sudaromus dokumentus trumpu parašu, neigiamos pasekmės turėtų tekti atsakovei.
10.2. Ieškovė pasielgė nesąžiningai slapta bandydama išeiti iš darbo jai palankiu, nors ir neteisėtu pagrindu, kadangi tokiu būdu siekė išvengti darbe susidariusių problemų. Ieškovė atmestinai dirbo darbą, netinkamai pildė įmonės finansinius dokumentus, dėl ko buvusiam įmonės vadovui pareikšti kaltinimai baudžiamąja tvarka dėl buhalterinių sąskaitų registrų netinkamo pildymo ir kt. Ieškovė, išmananti darbo teisės normas, nesąžiningai siekė tokiu būdu pasipelnyti, kadangi žinojo, ką patvirtina, ir jos reikalavimai darbo ginčų komisijai ir teismui, kad jai išėjus iš darbo ne savo iniciatyva, o DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ji įgyja teisę reikalauti jai papildomai išmokėti išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį, už pradelstą atsiskaityti laiką, bet ne ilgiau kaip už 6 mėnesius. Be to, ieškovė yra sau prisiskaičiavusi ir nepagrįstai didelę piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovė dažnai atostogavo, tačiau, pasinaudodama savo padėtimi įmonėje, neįformindavo savo atostogų įstatymo nustatyta tvarka.
10.3. Apeliantė apeliaciniame skunde bando kelti abejones dėl mokamojo žiniaraščio ir kasos orderio neatitikimų. Tačiau pačios ieškovės galimai padarytos klaidos negali būti pagrindu abejoti darbo užmokesčio jai išmokėjimo faktu. Tuo labiau, kad ieškovė pasirašė, jog darbo užmokestis jai buvo išmokėtas, o jos parašo tikrumo nepaneigė byloje skirta ekspertizė. Ieškovė nepareiškė pirmosios instancijos teismui pageidavimo būti atleistai iš darbo kitu teisiniu pagrindu, o ir pagrindo teismui išeiti už ieškinio ribų ir atleisti ieškovę kitu teisiniu pagrindu nėra įstatyminio procesinio pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
12. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pagrindo nutraukti darbo sutartį DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (kai darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga)) ir dėl darbo sutarties nutraukimo įforminimo.
13. Byloje nustatyta, kad apeliantė (ieškovė) 2020 m. vasario 23 d. pateikė darbdaviui pareiškimą, kad nuo 2020 m. vasario 28 d. nutraukia darbo sutartį pagal LR DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Darbdavio rezoliucijos ant pareiškimo nėra (DOK 132189 jpg.priedas). Taip pat teismui nepateiktas darbdavio įsakymas nutraukti darbo sutartį su ieškove, o atsakovės direktorė 2021 m. kovo 29 d. teismo posėdyje teigė, kad įsakymo atleisti ieškovę iš darbo jos prašomu pagrindu nepriėmė. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad darbo sutartis darbuotojos nurodytu pagrindu nebuvo nutraukta. Aplinkybė, kad apeliantė, pasinaudodama jai suteikta prieiga pateikti įmonės vardu duomenis VSDFV, pateikė pranešimą apie savo pačios darbo sutarties nutraukimą, faktinės situacijos nekeičia - direktorės sprendimo nutraukti darbo sutartį nebuvo.
14. Pažymėtina, kad DK 65 straipsnis nustato, kaip turi būti įforminamas darbo sutarties pasibaigimas. Jeigu yra šiame kodekse ar kitame įstatyme nustatyta priežastis, leidžianti pabaigti darbo sutartį, darbdavys priima sprendimą nutraukti darbo sutartį, o suėjus darbo sutarties terminui arba mirus darbuotojui, konstatuoja darbo sutarties pasibaigimą. Jeigu kodeksas nustato terminą priimti sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, o darbdavys per šį terminą nepriima sprendimo nutraukti darbo sutartį, laikoma, kad darbo sutartis nenutraukta. Vėliau darbo sutartis gali būti nutraukta tik bendraisiais pagrindais ir tvarka.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik šių aplinkybių – kad nebuvo priimtas darbdavio sprendimas patenkinti apeliantės prašymą ir nutraukti darbo sutartį jos prašomu pagrindu - pakanka atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą pripažinti, kad darbo sutartis yra nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nuo 2020 m. vasario 28 d. Teismas negali pripažinti buvus aplinkybes, kurių realiai nebuvo. Ieškovė turi toliau tęsti darbą ir, manydama, kad pagrindas nutraukti sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą egzistuoja - kreiptis į darbo ginčus nagrinėjantį organą prašant įpareigoti darbdavį nutraukti sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 d. 2 punktą.
16. Apeliaciniame skunde suformuluotas papildomas alternatyvus reikalavimas - pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo pareiškimu) nuo 2020 m. kovo 14 d., negali būti tenkinamas pirmiausia dėl to, kad tokio reikalavimo nebuvo reiškiama pirmosios instancijos teisme, o apeliacinėje instancijoje draudžiama kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis). Be to, darbo sutartis, kaip minėta, yra nutraukiama DK nustatytais pagrindais ir darbo sutarties šalių ar šalies valia, o ne teismo sprendimais. Ieškovei neužkertamas kelias bet kuriuo metu pateikti darbdaviui pareiškimą nutraukti darbo sutartį savo noru.
17. Aplinkybės, kada ir kaip buvo išmokėtas darbo užmokestis ieškovei, yra reikšmingos sprendžiant jos reikalavimus dėl darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, gavęs eksperto išvadą, kuri kategoriškai nepatvirtino, kad žiniaraštyje pasirašė ieškovė, padarė išvadą, kad ieškovė gavo 82,18 Eur darbo užmokesčio 2019 m. gruodžio mėnesį. Teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, nes ji yra labiau tikėtina, negu kad išvada ieškovę negavus 82,18 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė ginčijo parašą žiniaraščio 3 eilutėje prie sumos 82,18 Eur, tačiau neginčijo tokio paties parašo, kuriuo ji kaip vyr. finansininkė tame pačiame žiniaraštyje pasirašė, kad sudarė žiniaraštį. Vadinasi, pasirašydama žiniaraščio pabaigoje kaip sudarytoja, ji turėjo matyti, kad jos vardu yra pasirašyta apie gautą 82,18 Eur sumą arba numatyta jai išmokėti tą sumą. Sutiktina, kad ieškovė, būdama įmonės vyr. finansininkė, pati sudarydavo žiniaraščius, juos pasirašydavo, todėl jai buvo konkrečiai žinoma, kad darbo užmokestis jau paruoštas išmokėti ir ji turėjo galimybę iš karto reikalauti sau pačiai priskaičiuotų sumų išmokėjimo, nelaukdama, kol susikaups dviejų mėnesių skola.
18. Aplinkybė, kad mokamajame žiniaraštyje Nr.13 nurodyta darbuotojams išmokėtina bendra suma yra 2894,04 Eur, o pagal kasos išlaidų orderį Nr.227 išduota iš kasos 2497,12 Eur, pati savaime neįrodo, kad ieškovei negalėjo būti išmokėta 82,18 Eur. Skirtumas tarp sumų, kaip ir pati apeliantė nurodo, yra 396,92 Eur, tai yra būtent D. M. išmokėta suma. Prie šios sumos žiniaraštyje Nr. 13 yra ranka prirašyta, kad išmokėta bankiniu pavedimu.
19. Atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas paliko ginčą neišspręstą, nes ieškovės ir atsakovės darbo santykiai nepasibaigę iki šiol. Šio ginčo esmė ir nebuvo užbaigti ieškovės ir atsakovės darbo santykius, kaip minėta, darbo santykiai užbaigiami DK 65 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas tinkamai ir teisėtai išsprendė tuos reikalavimus, kurie buvo nurodyti ieškinio pareiškime.
20. Kiti apeliacinio skundo argumentai, aptariantys ieškovės logiką, racionalumą, atsakovės direktorei iškeltą baudžiamąją bylą, neturi reikšmės priimto sprendimo teisėtumui, todėl plačiau neanalizuojami.
21. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimo pagrindus (DK 55, 56 straipsniai), darbo sutarties nutraukimo įforminimą (DK 65 straipsnis), tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
22. Atsakovei iš ieškovės priteistina 630 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini), iš ieškovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 630 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Diana Labokaitė
Lina Žemaitienė