Byla Nr. AN2-452-498/2017

              Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00117-2017-4

              Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarimo A. L. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. A. L. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas galutine nuobauda – 1300 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo. A. L. nubausta už tai, kad jis 2017 m. balandžio 17 d. apie 7.20 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės kai tokios teisės nėra įgijęs, vengė (ne)blaivumo patikrinimo, atsisakydamas pasitikrinti alkotesteriu, taip pat nepateikė tikrinančiam policijos pareigūnui vairuotos kelių transporto priemonės registracijos liudijimo. Tokiais veiksmais A. L. Kelių eismo taisyklių 14, 16, 17 punktų reikalavimus.
2. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma A. L. kaltė, padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje numatytus nusižengimus, yra įrodyta.
3. Apeliaciniame skunde A. L. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Taip pat prašo išreikalauti administracinę bylą Nr. A2.18-248-633/2017.
1. Skunde pažymima, kad apeliantas ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu parodė, jog transporto priemonės nevairavo, tačiau šie jo paaiškinimai nepagrįstai ir šališkai atmesti. Anot apelianto, iš skundžiamo nutarimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas šališkai rėmėsi Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų parodymais, kurie nepatvirtinti ir neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Akcentuojama, kad pagal tarptautinius ir Lietuvos teisės aktus asmuo negali būti pripažintas kaltu ir jam negali būti skirta nuobauda remiantis prielaidomis, spėlionėmis, tikimybėmis ir galimybėmis. Tačiau šių nuostatų apylinkės teismas nesilaikė pripažindamas skundo autorių kaltu. Teigiama, kad objektyviai neišsiaiškintos ir neįvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės, susijusios su pažeidimų esme, reikalavimų nesilaikymu, nepašalinti byloje esantys prieštaravimai, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
2. Skunde nurodoma, kad nėra aišku, kas nagrinėjamoje byloje yra pareiškėjai: policijos pareigūnai ar Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, taip pat  nėra aišku, kas ir kokiais objektyviais duomenimis nustatė, jog automobilį vairavo skundo autorius. Anot apelianto, šios nenustatytos aplinkybės suvaržė jo teisę į gynybą.
3. Skunde nurodoma, kad dėl šio įvykio buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas, kuriame skundo autorius tai pat yra pripažintas kaltu (Administracinė byla A2.18-248-633/2017). Apelianto teigimu, šios aplinkybės parodo šališkumą, neobjektyvumą, neteisybę. Be to, skundo autoriaus tvirtinimu, jis baudžiamas kelis kartus pagal skirtingus straipsnius. Nėra aišku, kokiu pagrindu bylos buvo išskirtos. Pabrėžiama, kad tai kainuoja daug lėšų mokesčių mokėtojams ir yra pažeidžiamas ekonomiškumo principas, todėl valdžios institucijoms taip elgtis nedera.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

k o n s t a t u o j a :

5. A. L. apeliacinis skundas atmetamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl A. L. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje numatytus nusižengimus, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skun­do ribose.
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio 4 dalyje taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris turi būti pagrįstas įrodymais, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, taip pat vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.
8. Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas A. L. skundą, paminėtų įstatyminių normų nepažeidė, jas taikė tinkamai, todėl teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą pagrįstai pripažinti A. L. padarius administracinius nusižengimus, dėl kurių jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
9. A. L. buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, vengė (ne)blaivumo patikrinimo, atsisakydamas pasitikrinti alkotesteriu, taip pat nepateikė tikrinančiam policijos pareigūnui vairuotos kelių transporto priemonės registracijos liudijimo. Tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 424 straipsnio 4 dalį. Nors apeliaciniame skunde, kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tvirtinama, kad atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 424 straipsnio 4 dalį A. L. patrauktas, neįrodžius, jog tikrai jis vairavo automobilį „Audi A4“ administracinio nusižengimo protokole nurodytose vietose ir laiku, kadangi šios transporto priemonės nevairavo, tik sėdėjo jame, tokius paaiškinimus aukštesnysis teismas vertina kritiškai, kadangi byloje esantys įrodymai šią apelianto versiją paneigia. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas iš pirminių nagrinėjamus administracinius nusižengimus užfiksavusių dokumentų – administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 1-2), policijos pareigūno M. Č. tarnybinio pranešimo (b. l. 3-4), Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų R. M. ir A. A. tarnybinių pranešimų (b. l. 5, 6) – matyti, kad juose nurodytos esminės nusižengimų padarymo aplinkybės, taip pat tai, jog inkriminuotus nusižengimus padarė būtent A. L., kurias patvirtino liudytojais apklausti paminėti pareigūnai, taip pat pareigūnas A. B., bylą nagrinėjant teisme bei kita bylos medžiaga. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu nurodytose aplinkybėse nėra esminių prieštaravimų.
10. Apeliantas skunde kelia klausimus dėl pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos informacijos ir teisme duotų parodymų patikimumo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad procesiniai veiksmai, kuriais užfiksuotas nagrinėjamas pažeidimas, atlikti nesuinteresuotų, nešališkų, kompetentingų asmenų – pareigūnų. Duomenų apie tai, kad kuris nors iš pareigūnų, nagrinėjamo įvykio laiku, tikrinusių iš budėtojo gautą informaciją apie galimai daromus kelių eismo pažeidimus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, būtų šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi ir veiktų priešingai apelianto interesams nėra. Nurodyti asmenys įvykio dieną įvykio vietoje atsirado atsitiktinai, jie su pažeidėju nėra susieti jokiais ryšiais, liudytojais apklausti M. Č., A. B. R. M. ir A. A. davė parodymus būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi apeliantas nepateikė, todėl pagrindo teigti, kad M. Č., A. B., R. M. ir A. A. paaiškinimai yra neteisingi, prieštaringi ar melagingi, nėra.
11. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą ir liudytojų parodymus, pagrindė, kodėl vadovaujasi pareigūnų liudijimais, kritiškai vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojo T. K. parodymus, su kuo nesutikti aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
12. Nors apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad dėl aptariamo įvykio A. L. jau buvo patrauktas atsakomybėn už kitus nusižengimus, t. y., numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, tačiau tai, kad dėl nurodytų nusižengimų administracinio nusižengimo byla A. L. atžvilgiu buvo išskirta į atskirą ir dėl šių nusižengimų buvo priimtas teismo sprendimas, nepaneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje numatytus nusižengimus.
13. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, priimdamas 2017 m. gegužės 17 d. nutarimą, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti A. L. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o A. L. apeliacinis skundas – atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

A. L. skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                                   Olegas Šibkovas