Administracinė byla Nr. I-780-208/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03685-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.2, 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius,
dalyvaujant pareiškėjui P. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
nustatė:
pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–10) ir patikslintais skundais (1 t., b. l. 44–45, 161–170), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 145 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nurodo, kad nuo 2014 m. vasario 27 d. atlieka bausmę Lukiškių TI-K. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K jam buvo netinkamai suteiktos gydymo (medicininės) paslaugos. Pareiškėjui reikalingi tyrimai buvo padaryti po 9 mėnesių. 2015 m. vasario 22 d. pareiškėjui buvo nustatyta, kad jis serga hepatitu C, tačiau iki 2017 m. rugsėjo 27 d. jam nebuvo skirtas joks gydymas. Tai, pareiškėjo manymu, yra asmens kankinimas. Be to, buvo suklastota jo sveikatos priežiūros kortelė. Taip pat pareiškėjas paaiškino, kad jam teko badauti būtent dėl neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų. Lukiškių TI-K vietoje skysto muilo yra pilamas antiseptikas, kuris kenkia pareiškėjo sveikatai. Kartais muilo dozatoriai apskritai nėra pildomi. Nuo 2017 m. spalio 6 d. pareiškėjui buvo pradėtas tiekti dietinis maistas, tačiau šis maistas neatitinka svorio, kurį privalu išduoti, reikalavimų. Teigia, kad dėl nemokamų darbų (kuriuos jis verčiamas dirbti) ir kopijų darymo jis kreipėsi į atsakovės administraciją, tačiau buvo įžeidinėjamas ir negavo jokio atsakymo. Dėl tokių neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovės.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimuose į skundą ir patikslintus skundus (1 t., b. l. 53–58, 2 t., b. l. 39–41) su jais nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.
Nurodo, kad nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai, kuriuos nustato Vyriausybė. Už šias paslaugas ir patarnavimus pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybose. Laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuteistieji nemoka. Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip laisvėje esantiems asmenims. Sveikatos priežiūros tarnyba pildo kiekvieno nuteistojo asmens sveikatos istoriją (įrašo sveikatos patikrinimų duomenis, kitą informaciją, įdeda apskaitos dokumentus). Dėl hepatito C gydymo pareiškėjui buvo paaiškinta, kad gydymą pradėti ir tęsti gali infekcijų ligų gydytojai arba III lygio asmens gydytojai, todėl pareiškėjas bus konsultuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės, kuri turi išduotą licenciją infekcinių ligų gydytojo veiklai. Pažymi, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K yra maitinami teisės aktų nustatyta tvarka, valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Dietinis maistas yra skiriamas pagal gydytojo nurodytas rekomendacijas. Maisto kiekis ir kokybė yra tikrinami atsakingų asmenų.
Paaiškina, kad kalintiems asmenimis suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duše. Duše yra įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį. Dėl pareiškėjo prašymo palikti daiktus kameroje išvykstant į Laisvės atėmimo vietų ligoninę paaiškino, kad Lukiškių TI-K buvo gautas pareiškėjo prašymas pateikti pareiškėjui pažymą apie jam skirtus vaistus, į kurį Lukiškių TI-K administracija atsakė. Kitų prašymų Lukiškių TI-K minėtą dieną nėra gavusi.
Pasak atsakovės atstovo, pareiškėjo reikalavimas atlyginti patirtą neturtinę žalą yra nepagrįstas ir traktuotinas kaip noras pasipelnyti iš valstybės.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyręs Lukiškių TI-K dėl netinkamo medicininių paslaugų suteikimo, dietinio maitinimo, higienos priemonių (muilo ir šampūno dozatorių pildymo), taip pat neetiško Lukiškių TI-K darbuotojos elgesio (įžeidinėjimų) pareiškėjo atžvilgiu.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis).
Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų.
Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Taigi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius Lietuvos valstybės atstovų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.
Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K buvo netinkamai suteiktos gydymo (medicininės) paslaugos (nėra skirtas gydymas, nors jis serga hepatitu C), klastojama jo sveikatos priežiūros kortelė.
Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnyje numatyta, kad asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus (1 dalis). Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos. Šių tarnybų struktūrą, pareigybių skaičių ir veiklos tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras. Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės (2 dalis). Laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (3 dalis). Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (4 dalis).
Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai (išskyrus dantų protezavimą, kuris gali būti atliktas nuteistajam pageidaujant iš jo asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų), kuriuos nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Už šias paslaugas ir patarnavimus pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuteistieji nemoka.
Nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją kreipėsi su 2017 m. gruodžio 18 d. skundu dėl įrašų asmens sveikatos istorijoje bei gydytojo infektologo konsultacijos. Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 96-31 pareiškėją informavo, kad 2018 m. sausio 4 d. pareiškėjo sveikatos istorijoje buvo padarytas pataisymas, išbraukiant 2017 m. gruodžio 8 d. įrašą, kad pareiškėjas buvo supažindintas su atitinkama informacija. Taip pat pareiškėjui paaiškinta, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi licenciją infekcinių ligų gydytojo veiklai ir kad pareiškėjui virusinio C hepatito gydymą pradėti ir tęsti bei išrašyti kompensuojamųjų vaistų receptus gali infekcinių ligų gydytojai ir III lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai gastroenterologai, todėl pareiškėjas 2018 m. sausio 25 d. bus konsultuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės infekcinių ligų gydytojo. Iš pareiškėjo skundo neaišku, kokie konkrečiai jo sveikatos priežiūros kortelės duomenys buvo klastojami, o jo teiginiai dėl duomenų klastojami labai abstraktūs ir nekonkretizuoti. Tas pats pasakytina ir apie gydymo paslaugų nesuteikimą. Taigi įvertinus tai, kad minėtu 2018 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjas buvo tiksliai informuotas tiek apie pakeistus įrašus jo sveikatos priežiūros kortelėje, tiek apie galimą pradėti gydymą, sergant virusiniu C hepatitu ir atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų šį sprendimą skundęs, darytina išvada, kad pateikta informacija pareiškėjui buvo aiški ir suprantama. Įvertinus tai, pareiškėjo argumentai dėl tinkamų gydymo sąlygų nesuteikimo ir sveikatos priežiūros kortelės klastojimo yra deklaratyvūs ir konstatuoti pažeidimą šiuo atveju nėra jokio pagrindo.
Dėl pareiškėjo teiginio, kad jam išduodamas dietinis maistas neatitinka svorio reikalavimų, pasakytina, kad Lukiškių TI-K suimtieji ir nuteistieji yra maitinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ parengia Valstybinis aplinkos sveikatos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Dietinis maitinimas gali būti skiriamas ligoniams, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose pagal gydančių gydytojų rekomendacijas (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. V-94 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr.4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 1.2. punktas).
Pareiškėjas manymu, jam pateiktas maistas (sviestas) neatitinka svorio nustatytų reikalavimų. Teismas nesutinka su tokiu pareiškėjo teiginiu. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad išduoti pagamintą maistą leidžia Lukiškių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. Pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Patikrinimo rezultatai įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą yra draudžiama. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. Teismui nėra pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateikta informacija. Iš atsakovo atstovo atsiliepime pateiktos informacijos matyti, kad visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos. Atsakingi Lukiškių TI-K asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę. Sviestas dalinamas atitinkamos talpos dozatoriais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Pagamintas maistas yra išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Maistas, skirtas dalinimui, yra laikomas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Visų maisto dalintojų sveikatos būklė yra patikrinta. Visi maisto dalintojai yra sveiki. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjui ne kartą buvo atsakyta į jo skundus dėl tiekiamo maisto (2017 m. birželio 19 d., 2017 m. lapkričio 8 d.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šis pareiškėjo teiginys yra neįrodytas ir konstatuoti pažeidimo šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.
Dėl muilo dozatorių pildymo pasakytina, kad atsakovės atstovas nurodo, kad dušinėse įrengti muilo dozatoriai yra nuolat pildomi pagal poreikį. Pareiškėjui 2017 m. gruodžio 1 d. pranešimu Nr. 24-7902 buvo paaiškinta, kad tuo atveju, jeigu muilo dozatoriuose pasibaigia skystas muilas ir / ar plaukų šampūnas arba patys dozatoriai yra netvarkingi, būtina kreiptis į budintį pareigūną, kuris iškviečia atsakingą asmenį sutvarkyti arba užpildyti dozatorių. Kūno prausiklį ir plaukų šampūną Lukiškių TI-K tiekia UAB „Eurobiuras“ ir šios higienos priemonės turi kokybės sertifikatus. Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis šiuo klausimu į Lukiškių TI-K administraciją ir jam buvo atsisakyta pakeisti ar užpildyti muilo dozatorių, byloje nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šis pareiškėjo teiginys yra neįrodytas.
Dėl neetiško Lukiškių TI-K darbuotojos elgesio (įžeidinėjimų), kai pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl nemokamų darbų ir kopijų darymo, teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde pateikia tik deklaratyvius (bendro pobūdžio) teiginius, kad Lukiškių TI-K pareigūnė pokalbio metu elgėsi neetiškai ir nemandagiai, tačiau nepateikia teismui jokių įrodymų. Atsakovės atstovas teismui nurodo, kad Lukiškių TI-K darbuotojai tarnyboje vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais ir stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo bei etikos principų. Taigi pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais.
Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių įrodymų teismui nepateikė, todėl laikytina, kad jis neįrodė, kad atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus, taip pat pareiškėjas nepagrindė ir prašomo priteisti žalos dydžio.
Teismas konstatuoja, kad neteisėtų atsakovės pareigūnų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla pareiga pagal CK 6.271 straipsnį atlyginti neturtinę žalą pareiškėjui, todėl teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmeta kaip nepagrįstą. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nenustačius bent vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (administracinės bylos Nr. A5-665/2005, A525-1355/2010, A62-932/2011).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo P. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Donatas Vansevičius