Baudžiamoji byla Nr. 1-440-137/2011

     Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00457-2011-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.2.26.2; 1.2.4.6.8; 1.1.7.2.7;1.1.8.10.5;

                                          2.1.15.3.3.2; 2.1.4..5.5; 2.3.4.3

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                2012 m. vasario 29 d.       

Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Laima Leipuvienė,

sekretoriaujant A. Jucevičiūtei, L. Davenienei,

dalyvaujant prokurorams A. Pupeikienei, V. Dėdinienei,

gynėjai J. Savčenko,

nukentėjusiesiems D. G., I. B., A. B., R. B.,

nepilnamečio nukentėjusiojo R. B. įstatyminiam atstovui A. B. ir jų įgaliotajam atstovui adv. E. Markevičiui,

vertėjai Z.Sakalauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

D. Z. (D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsimokslinimo, nevedęs, nedirbantis ir nesimokantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), 7 kartus baustas administracine tvarka, 3 kartus teistas:

1) 2009-12-22 pagal BK 180 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn. bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn. ir paskiriant 1 m. elgesio apribojimą;

2) 2010-05-18 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu (kuris pakeistas 2010-10-01 Vilniaus apygardos teismo) pagal BK 284 str. 1 d., 294 str. 2 d., 63 str. 9 d., laisvės atėmimu 2 m. Pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., 2011-09-01 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuo 2011-09-28 atlieka bausmę;

3) 2012-01-27 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 str. laisvės atėmimu 8 mėn. Pritaikius BK 64 str. 1 ir 3 d. bausmė subendrinta su 2010-05-18 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 2 m. laisvės atėmimo bausmė, kurią atlieka Marijampolės pataisos namuose,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.

n u s t a t ė:

D. Z. pažeidė viešąją tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

1) 2011 m. kovo 22 d., apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje be priežasties, įžūliais, vandališkais veiksmais, t. y. tyčia abiem rankomis pastumdamas 9 klasės mokinį E. K. ir mokytoją I. B., keikdamasis necenzūriniais žodžiais, tyčia kumščiu išdauždamas koridoriaus durų, vedančių į laiptinę, 130 cm x 37 cm dydžio ir 11,52 Lt vertės stiklą, kurio šukės krisdamos padarė mokytojai D. G. paviršines pjautines žaizdas veide ir tuo nežymiai sutrikdė sveikatą, bei koja išdauždamas gimnazijos pagrindinių įėjimo durų 43 cm x 30 cm dydžio ir 3,12 Lt vertės stiklą,- demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką,

t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.

2) taip pat jis, 2011 m. gegužės 15 d., apie 3 val., (duomenys neskelbtini) kieme, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, vieną kartą koja spirdamas iš palapinės išlendančiam nepilnamečiui R. B. į veidą, padarė jam apatinio žandikaulio lūžimą kairėje pusėje ir tuo nesunkiai sutrikdė sveikatą,

t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamasis D. Z. įvykdęs šias nusikalstamas veikas prisipažino visiškai. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad ėjo į mokyklą norėdamas pasikalbėti, o stiklus išdaužė todėl, kad norėjo įeiti, o jo neįleido. Išgėręs nebuvo ir tikslo ką nors sužaloti neturėjo. Taip pat patvirtino, kad nakties metu buvo nuėjęs į R. B. kiemą, nes norėjo su pastaruoju išsiaiškinti. Jis buvo blaivus, su niekuo prieš tai nesipyko, o R. pažinojo iš matymo. R. jo nebuvo kvietęs. Atėjęs užėjo į palapinę, kur buvo nukentėjusysis su draugais, o paprašytas išeiti susinervino, išėjęs iš palapinės spyrė į ją ir pataikė iš palapinės lendančiam R. į veidą. Sužalojęs R. prisipažįsta ir sutiktų pastarajam atlyginti kokio 1000 Lt turtinę žalą, tačiau nesupranta už ką turėtų mokėti pastarojo tėvui.

Byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str. 1 d.).

                            Viešosios tvarkos pažeidimas

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė dėl šio nusikalstamos veikos grindžiama tokiais įrodymais:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK VTS PP Pagirių PN tyrėjos J. R. tarnybiniu pranešimu, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijoje nepažįstamas vaikinas stumdo mokinius, keikiasi necenzūriniais žodžiais, išdaužė dviejų durų langų stiklus ir sužalojo mokytoją D. G. (1 t., b. l. 1) bei įvykio vietos apžiūros aktu, kuris patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini) gimnazijoje išdaužti pagrindinio įėjimo durų stiklas ir vidaus durų į laiptinę stiklas, (1 t., b. l. 22-25);

Nukentėjusiosios D. G. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 30-32) ir teisme, kad dirba Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje mokytoja ir 2011-03-22 apie 12.40 val., pertraukos metu, kai koridoriuose daug vaikų, pamatė į mokyklą įeinančius du ne mokyklos moksleivius, kurių vienas buvo D. Z.. Jiems įėjus į vidų, ji stovėjo prie stiklinių durų ir norėjo paaiškinti, kad negalima užeiti. Tačiau kaltinamasis staiga, nieko nesakydamas, ranka trenkė į stiklą, kuris sudužo, o krisdamos šukės pataikė jai į veidą ir jo kairėje pusėje bei lūpoje liko nedideli įbrėžimai. Po to abu vaikinai iš mokyklos išbėgo. Įvykio metu nei vaikinai nei ji nieko nepasakė, todėl mano, kad stiklą išdaužė be jokios priežasties. Nežino ar kaltinamasis buvo išgėręs. Savo parodymus ji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (1 t., b. l. 37-42).

Nukentėjusiosios I. B. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 43-45) ir teisme, kad pertraukos metu mokyklos koridoriuje pamatė kaltinamąjį, kuris stumdėsi su mokiniais, keikėsi, o jai paklausus kas čia vyksta,- ją pastūmė ir nubėgo. Nežino kodėl vaikinas taip elgėsi ir ar jis buvo neblaivus, tačiau jis buvo agresyvus, o jo elgesys įžūlus ir neadekvatus. Netrukus buvo išdaužtas durų stiklas. Toks kaltinamojo elgesys išgąsdino mokinius ir sutrikdė mokyklos rimtį bei tvarką. Jai fizinė ar turtinė žala nepadaryta, tačiau susinervino ir išsigando, kad jis gali ką nors padaryti mokiniams. Savo parodymus patvirtino įvykio vietoje (1 t., b. l. 47-53);

Nepilnamečio liudytojo R. R. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu, kad eidamas su draugais ir mokytoja, mokyklos koridoriuje sutiko nepažįstamą vaikiną, kuris pastūmė E.. Tada vaikinas liepė jam prieiti, lyg kumščiu užsimojo trenkti, bet jis pasilenkė ir smūgio išvengė. Mokytoja liepė vaikinui nusiraminti ir išeiti, o jis ėmė ją keikti necenzūriniais žodžiais. Vėliau ėjo link jo norėdamas muštis, todėl jis išbėgo į lauką ir matė, kad tas vaikinas jį vejasi. Vaikinas buvo girtas, nes jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą (1 t., b. l. 54-57).

Nepilnamečio liudytojo R. R. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu, kad su mokytoja ir keliais klasės draugais eidamas koridoriumi, pamatė ateinantį iš matymo pažįstamą D. Z., kuris, priėjęs prie E. K., jį abiem rankom nestipriai pastūmė link sienos ir keikė mokytoją necenzūriniais žodžiais. Po kurio laiko išgirdo trenksmą matė išdaužtą durų lango stiklą. Vaikinas atrodė neblaivus, eidamas svirduliavo į šonus (1 t., b. l. 58-61).

Nepilnamečio liudytojo E. K. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu, kad su mokytoja ir klasiokais eidamas koridoriuje pamatė kaltinamąjį, kuris priėjęs abiem rankom jį pastūmė, dėl ko jis nestipriai atsitrenkė į sieną. Mokytoja bandė vaikiną nuraminti, liepė išeiti, tačiau jis išvadino ją necenzūriniais žodžiais, pastūmė ir ji trenkėsi į sieną. Nežino ar tas vaikinas buvo neblaivus. (1 t., b. l. 65-69).

Liudytojo A. A. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu, kad matė kaip kaltinamasis pastūmė E. K., bandė suduoti ir vijosi R. R. bei pastūmė I. B.. Mano, kad D. Z. buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, nes jo judesiai buvo nekoordinuoti, eidamas jis svirduliavo į šonus ir buvo agresyvus (1 t., b. l. 70-72).

Mažametės liudytojos L. K. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu, kad tą dieną, kai mokykloje buvo išdaužti du stiklai, matė mokykloje D. Z., kuris buvo neblaivus, eidamas svirduliavo į šonus, pastūmė E. K. ir vijosi R. R..

Specialisto išvada Nr. G 1001/11(01) patvirtina, kad D. G. padarytos paviršinės pjautinės žaizdos veide. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 35-36).

Ištyręs ir įvertinęs įrodymus dėl šio kaltinimo, teismas pripažįsta neginčytinai nustatyta, kad įėjęs į gimnaziją pertraukos metu, matant daugeliui moksleivių ir mokytojų, kaltinamasis be priežasties, įžūliai ir vandališkais elgdamasis, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, tyčia pastumdamas mokinį ir mokytoją bei kumščiu ir koja išdauždamas gimnazijos durų stiklus, dėl ko krintančiomis šukėmis buvo sužalota mokytoja, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė mokyklos rimtį bei tvarką, todėl jo veika pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

                            Nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė jo dėl šios nusikalstamos veikos grindžiama tokiais įrodymais:

Nukentėjusiojo ir nepilnamečio nukentėjusiojo R. B. įstatyminio atstovo A. B. pareiškimu policijai, kad 2011-05-14 naktį, jo gyvenamojo namo kieme, buvo sumuštas nepilnametis sūnus R. B., kuriam lūžo žandikaulis (1 t., b. l. 5) bei jo paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu, kad pats tuo metu namuose nebuvo ir įvykio nematė, tik iš sūnaus R. sužinojo, kad 2011-05-15 3 val., jų namo kieme sūnus buvo sumuštas. Dėl to sūnus nuo 2011-05-15 iki 2011-05-18 buvo gydomas Žalgirio klinikoje, jam atlikta chirurginė operacija, ką patvirtina išrašas iš medicininių dokumentų, ligos istorija, chirurginės operacijos protokolas (1 t., b. l. 6, 112-117), epikrizė (t. 2, b.l. 131) ir specialisto išvada Nr. G 1927/11(01), kurioje nurodyta, kad galimai 2011-05-05, paveikus kietu buku daiktu, vieno trauminio poveikio pasėkoje, R. B. padarytas apatinio žandikaulio lūžimas kairėje pusėje, kas kvalifikuota nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 119-120). Dėl to sūnus patyrė fizinę bei moralinę žalą. Jis pats taip pat patyrė turtinę ir moralinę žalą, nes dėl sūnaus sužalojimo labai pergyveno, patyrė stresą, turėjo vežioti sūnų į ligoninę ir iš jos, pirkti ir gaminti specialų maistą, todėl prašo tenkinti pareikštą civilinį ieškinį (1 t., b. l. 95-97, 99-100).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis, kurie patvirtina, kad nusikalstama veika padaryta (duomenys neskelbtini) kieme (1 t., b. l. 91-94);

Nepilnamečio nukentėjusiojo R. B. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 102-104, 106-107) ir teisme, kad 2011-05-15, apie 3 val. su draugais grįžo į namus ir ruošėsi eiti miegoti namo kieme pasistatytoje palapinėje. Esant palapinėje, atėjo kaltinamasis su dar vienu vaikinu, kurį pažinojo tik iš matymo, todėl pasakė jiems išeiti. D. ėmė keiktis, bet išėjo. Mano, kad jis galėjo būti išgėręs, nes išeidamas svyravo ir buvo atsinešęs kažkokio gėrimo butelį. Kaltinamajam išėjus iš palapinės, jis nusprendė pažiūrėti, kas vyksta kieme ir ropomis lindo iš jos. Dar būdamas palapinės priebutyje ir esant uždarytai įėjimo užsklandai, pajuto smūgį į veidą. Kas sudavė jis nematė ir mano, kad kaltinamasis taip pat nematė kam pataikė. Jis liko palapinėje, o kaltinamasis paliepė niekam nesiskųsti, todėl suprato, kad spyrė būtent jis, ką patvirtino ir kieme buvę jo (nukentėjusiojo) draugai. Po smūgio labai skaudėjo žandikaulį, todėl ryte brolis jį nuvežė į ligoninę, kur nustatė žandikaulio lūžį. Jam buvo įdėtas įtvaras, paguldytas 3 dienom į ligoninę, vėliau gydėsi namuose, 4 savaites nešiojo įtvarą, negalėjo dėl skausmo miegoti, dvi savaites nėjo į mokyklą, apie mėnesį negalėjo valgyti kieto maisto. Gydytojas paaiškino, kad yra pažeistos danties šaknys, dėl ko po kurio laiko dantis gali iškristi, gali reikėti dar gydytis ar statyti protezą. Dėl sužalojimo patyrė fizinę ir moralinę žalą, todėl prašo tenkinti civilinį ieškinį. Akistatos metu nukentėjusysis atpažino kaltinamąjį (1 t., b. l. 175-178).

Nepilnamečio liudytojo E. B. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu, kad su draugais buvo R. B. kieme palapinėje. Apie 3 val. į palapinę užėjo iš matymo pažįstamas D. Z. ir pasakė, kad joje pabus, o jis ir R. liepė jam išeiti. Po to kaltinamasis išėjo bet apsisukęs koja vieną kartą spyrė bandančiam atsistoti R. į veidą. Po to D. pradėjo spardyti palapinę, buvo ant jos užlipęs, o po to išėjo. Po kurio laiko R. pasakė, kad jam labai skauda žandikaulį ir ligoninėje sužinojo, kad jis lūžęs. Mano, jog kaltinamasis buvo neblaivus, nes eidamas svirduliavo į šonus ir susinervino, kai jo paprašė išeiti iš palapinės (1 t., b. l. 132-134).

Mažametės liudytojos A. A. ir nepilnamečių K. G. bei E. T. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu, kad po draugės K. gimtadienio su draugais buvo prie R. namo ir ruošėsi miegoti palapinėje. Į palapinę atėjo neblaivus D. Z. su dviem draugais. Paprašytas išeiti iš palapinės ir leisti jiems miegoti, jis išėjo ir būdamas lauke vieną kartą spyrė R., sėdinčiam prie išėjimo iš palapinės, į veidą. R. su E. nuėjo į namus kviesti pagalbos, o kaltinamasis pradėjo purtyti palapinę, po ko išėjo (1 t., b. l. 136-141);

K. G., A. A., E. B., E. T. ir D. Z. akistatų protokolais, kur užfiksuota, kad jie atpažino kaltinamąjį, kaip R. B. sužalojusį asmenį (1 t., b. l. 167-169, 1717-172, 179-180, 181-183).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis be priežasties, iš chuliganiškų paskatų, veikdamas tiesiogine tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinime nurodytas aplinkybės, kad abiejų nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo elgesiui, nėra neginčytinai įrodytos. Pats kaltinamasis šias aplinkybes neigia. Liudytojų parodymai nevienareikšmiai ir paremti tik jų subjektyviu manymu. Atsižvelgus į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo sveikatos būklę ir byloje esančias diagnozes (t. 2 b.l. 52, 54-55), neatmestina galimybė, kad abi nusikalstamas veikas jis galėjo padaryti ir nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl nesant jokių objektyvių kaltinamojo neblaivumo įrodymų,- visos abejonės ir neaiškumai aiškintini jo naudai, ir ši aplinkybė šalintina iš kaltinimų bei nelaikytina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kurių vienas priskiriamas apysunkiams, o kitas nesunkiems (BK 11 str.), į jų padarymo aplinkybes, kaltės formą-tiesioginę tyčią ir tai, kad nusikaltimu padaryta žala neatlyginta, į kaltinamojo asmenybę ir turtinę padėtį, kuris nusikaltimų metu nesimokė ir nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, o šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, į pataisos namų administracijos charakteristiką, kurioje nurodyta, kad nuteistasis bausmę atlieka netinkamai (t. 2, b.l. 128-129), bei kad ją atlikdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje –kalėjime dirbo ir gavo atlyginimą (t. 2, b.l. 128), kad jis turi sveikatos problemų (t. 2, b.l. 52-54-56, 60), 7 kartus baustas administracine tvarka, 3 kartus teistas, nusikalto 2010-05-18 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir buvo pasiųstas realiai atlikti bausmę, o ją atlikdamas vėl nusikalto, už ką 2012-01-27 nuteistas Kaišiadorių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 str. ir atlieka bausmę, todėl, atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančią ir nesant sunkinančių aplinkybių, jam skirtinos mažesnės nei vidutinės sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurios iš dalies sudedant bendrintinos su 2012-01-27 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Valstybinės ligonių kasos 2999,78 Lt civilinis ieškinys nukentėjusiojo R. B. gydymo išlaidoms atlyginti įrodytas rašytiniais įrodymais (t. 1, b.l. 124, 128) ir pripažintas kaltinamojo, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant žalos atlyginimą iš kaltinamojo (BPK 115 str.).

Nepilnametis nukentėjusysis R. B. ir nukentėjusiuoju pripažintas jo įstatyminis atstovas A. B. pareiškė 15 000 Lt civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 10 000 Lt R. B., 5 000 Lt jo atstovui A. B. neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje kalbama apie palūkanų priteisimą, tačiau konkretus prašymas jas priteisti ieškinyje nepareikštas (t. 2, b.l. 119-122). Teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovas dokumentų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė ir nurodė, kad jų nebus. Prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis R. B. dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo nesunkiai sužalotas, patyrė skausmą, baimę ir nepatogumus, turėjo kreiptis į gydymo įstaigą ir teismo medikus, pirkti vaistus, reikėjo nešioti įtvarą, dvi savaites nėjo į mokyklą ir apie mėnesį negalėjo valgyti kieto maisto, ateityje galimos sužalojimo pasekmės, nes buvo pažeistos danties šaknys ir gali tekti protezuoti.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Nustatydamas jos dydį R. B. teismas atsižvelgė į tai, kad žala buvo padaryta tyčia, kad kaltinamojo smūgio sudavimas ir nukentėjusiajam padarytas sužalojimas yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu, kad buvo panaudotas fizinis smurtas prieš nieko pačiam kaltinamajam nepadariusį nepilnametį asmenį, kad turtinės žalos priteisti neprašoma, o Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas, kad nukentėjusysis nepilnametis, o kaltinamasis taip pat jauno amžiaus bei į jų abiejų turtinę padėtį. Tačiau taip pat pripažintina, kad sveikatos sužalojimo atveju žalą padariusio asmens turtinė padėtis nėra lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, šiuo atveju yra sužalojimo pasekmės ir dėl to nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai. Bylos duomenimis, fizinis nukentėjusiojo sužalojimas buvo tokio pobūdžio, kad bylos nagrinėjimo metu jo pasekmės yra pašalintos ir šiuo metu jokių objektyvių duomenų, kad ateityje nukentėjusiajam bus būtinas gydymas nėra. Todėl įvertinęs visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant 5000 litų neturtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje atmestinas (BPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusiojo R. B. įstatyminis atstovas A. B. dėl sūnaus sužalojimo nurodė patyręs fizinę bei moralinę žalą, nes labai pergyveno, patyrė sukrėtimą, turėjo vežioti sūnų į ligoninę ir iš jos, pirkti ir gaminti specialų maistą.

Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Todėl teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.250 str., 6.263 str. 2 dalis). Vertinant trečiojo asmens teisę į neturtinės žalos atlyginimą civilinės atsakomybės apimties požiūriu, svarstoma, ar žalą padariusio asmens veiksmai gali būti laikomi neteisėtais trečiojo asmens atžvilgiu, ar žalą padaręs asmuo gali būti laikomas atsakingu už nukentėjusio asmens artimųjų dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2008 m. liepos mėn. 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga).

Teismų praktikoje nukentėjusiuoju fizinis asmuo pripažįstamas nepriklausomai nuo amžiaus, veiksnumo, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių. Jei žmogaus amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamojo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo procesiniu sprendimu savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą (BPK 53 straipsnio 2–4 dalys). Atstovo pagal įstatymą dalyvavimo baudžiamajame procese paskirtis yra padėti atstovaujamam asmeniui teisėtais būdais ir priemonėmis ginti jo interesus (BPK 54 straipsnio 1 dalis). Šiuo gi atveju nukentėjusiojo, kadangi jis yra nepilnametis, įstatyminiu atstovu paskirtas jo tėvas. Tačiau nukentėjusiuoju tėvas pripažintas ne tik dėl to, kad jis atstovavo savo sūnų, bet ir dėl to, kad pats dėl nusikaltimo patyrė pergyvenimų ir nepatogumų, kas neabejotina. Tačiau atsižvelgus į bylos aplinkybes, į pačiam nukentėjusiajam R. B. ir Valstybinei ligonių kasai priteistinos žalos dydį, į kaltinamojo ir nukentėjusiojo A. B. turtinę padėtį ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant 2000  litų neturtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje atmestinas (BPK 115 str. 1 d.).

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį. Procesinės palūkanos yra išvestinis reikalavimas. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato metines palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę, kylančią iš sutartinių teisinių santykių, praleidimą, o šiuo atveju kaltinamojo piniginė prievolė kyla ne iš sutarties, o iš delikto. CK šeštosios knygos XXII skyriaus trečiojo skirsnio normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, palūkanų pagal prievolę atlyginti žalą nenumato.

Nukentėjusiesiems ir jų atstovui nepateikus įrodymų dėl proceso išlaidų ir teismo posėdyje nurodžius, kad jų nebus, nurodžius, prašymas dėl jų priteisimo paliktinas nenagrinėtu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 291 str. 2 d., 303 str. 2 d.

n u s p r e n d ė:

D. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti:

-pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

-pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., subendrinti paskirtas bausmes iš dalies sudedant su Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2012-01-27 nuosprendžiu paskirta (2 m. laisvės atėmimo) bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį atliktą pagal Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2012-01-27 nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš D. Z. 2999,78 Lt nukentėjusiojo R. B. gydymo išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusiojo R. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. Z. 5000 (penkis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje atmesti.

Nukentėjusiojo R. B. įstatyminio atstovo ir nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. Z. 2000 (du tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje atmesti atmesti.

Nukentėjusiųjų prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                      Laima Leipuvienė

Nuorašas tikras