Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-358-926/2025

               Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00789-2025-5

                       Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8; 1.5.4; 10;

               16.11.9.2; 21.11.9; 21.11.10; 21.11.11

(S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininkės Astos Užmedzkienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria tenkintas iš dalies pareiškėjo G. J. (toliau – pareiškėjas) atstovo advokato Aivaro Alimo (toliau – pareiškėjo atstovas) skundas, pakeista Institucijos 2025 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl administracinio poveikio priemonės taikymo ir panaikinta nutarimo dalis, kuria buvo natūra konfiskuota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, taikyta administracinio poveikio priemonė konfiskuotino turto – transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos 5 000 Eur išieškojimas iš G. J..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Institucijos 2025 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalyje ir 224 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymą G. J. skirta galutinė 1 000 Eur bauda, administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 20 mėnesių ir transporto priemonės – keleivinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio K. J., konfiskavimas. Minėtu Institucijos nutarimu G. J. patrauktas administracinė atsakomybėn už tai, kad jis 2025 m. birželio 10 d., 20.03 val., (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, kai ši teisė jam yra atimta, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą, taip pat už tai, kad administracinio nusižengimo byloje prisistatė kito asmens duomenimis, siekdamas apgauti uniformuotus policijos pareigūnus ir išvengti administracinės atsakomybės.

2.       Pareiškėjas G. J. atstovas pateikė Kauno apylinkės teismui skundą dėl Institucijos nutarimo dalies, kuria skirtas turto – transporto priemonės konfiskavimas, prašė šią nutarimo dalį panaikinti arba konfiskuoti konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 3 000 Eur. Skunde pareiškėjas teigė, kad transporto priemonę vairavo be jos savininkės žinios, kad skirtas specialiosios teisės atėmimas jau užtikrins administracinio poveikio priemone siekiamų tikslų įgyvendinimą bei prevencinį poveikį, kad pareiškėjas savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi ir išgyvena dėl apdaryto pažeidimo, kad pasižada laikyti administracinio poveikio priemonės ir nevairuoti, kol neatgaus šios teisės, o skiriant konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos konfiskavimą, atsižvelgti į padaryto pažeidimo aplinkybes, jį padariusį asmenį apibūdinančius duomenis bei tai, kad konfiskuotino automobilio vertė neatitinka pareiškėjo finansinės padėties, todėl visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas jam būtų pernelyg didelė finansinė našta. Taip pat Kauno apylinkės teisme buvo gautas ir transporto savininkės K. J. skundas, kuriuo buvo prašoma neskirti G. J. atžvilgiu administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo, nurodant, kad K. J. jokia prasme neperdavė G. J. vairuoti jai priklausančios transporto priemonės.

3.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi iš dalies tenkintas pareiškėjo atstovo skundas, panaikinta Institucijos nutarimo dalis, kuria buvo natūra konfiskuota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, taikyta administracinio poveikio priemonė konfiskuotino turto – transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos 5 000 Eur išieškojimas iš G. J.. Likusioje dalyje Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas konstatavo, kad administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta, jog K. J. iš tiesų perdavė jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo ne pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimui natūra, tačiau pakartotinis neteisėtas G. J. elgesys sudaro pagrindą spręsti, jog šiuo atveju turi būti taikoma administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Apylinkės teismas nustatydamas konfiskuotino turto vertės dalį, atsižvelgė į tai, kad administraciniu nusižengimu niekam nebuvo padaryta žala ar apskritai sukeltas pavojus, nebuvo sutrikdytas eismas, kad nėra pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pareiškėjas kartu su sutuoktine augina du mažamečius vaikus, kurių poreikių tenkinimas negali būti sumenkinamas, todėl pareiškėjo gaunamų pajamų, šeimos išlaikymo bei paskirtos administracinės nuobaudos kontekste sprendė, jog 14 086 Eur sumos išieškojimas neproporcingai pasunkintų G. J. finansinę padėtį ir turėtų įtakos jo mažamečių vaikų interesams bei kad 5 000 Eur konfiskuotino turto vertės suma atitiktų proporcingumo kriterijų.

4.       Apeliaciniu skundu, pateiktu Kauno apygardos teismui, Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistą, o netenkinus pastarojo prašymo – pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir taikyti administracinio poveikio priemonę – visos konfiskuotino turto – transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 14 086 Eur, išieškojimą iš pareiškėjo, kitoje dalyje Institucijos nutarimą paliekant nepakeistą. 

4.1.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo teisena G. J. atžvilgiu buvo pradėta dėl vieno iš šiurkščiausių KET pažeidimų, kad padarytas nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 5 dalyje, nėra atsitiktinio pobūdžio, o įvykdytas tiesiogine tyčia, kadangi pareiškėjui žinoma, kad negali vairuoti. Taip pat nurodoma, kad pats G. J. sistemingai vairuoja transporto priemones neturėdamas tam teisės, kad aptariamas jo padarytas nusižengimas yra net 8 kartas nuo 2023 m. birželio 28 d., kai asmuo sulaikomas vairuodamas transporto priemonę neturėdamas tam teisės ir antras kartas kai yra baudžiamas dėl ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo su tuo pačiu automobiliu, todėl pareiškėjui netaikant administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, akivaizdžiai bus ne tik kad nepasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudų skyrimo tikslai, tačiau ir aiškiai bus sudaroma nebaudžiamumo iliuzija, kadangi tokiu būdu asmuo suvoks, kad už jo daromus itin šiurkščius KET pažeidimus nebus skiriamos griežtos nuobaudos.

4.2.                      Skunde teigiama, kad apylinkės teismas aukščiau iškėlė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir K. J. parodymus, o pastaroji yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi dėl jai nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimo. Institucijos manymu, ji tinkamai įvertino K. J. transporto priemonės perleidimo aplinkybes G. J. administracinio nusižengimo darymui ir pagrįstai taikė jai priklausančios transporto priemonės konfiskavimą, kadangi K. J. žinojo, kad sutuoktinis neturi teisės vairuoti transporto priemonių ir turėjo imtis visų būtinų atsargumo priemonių ir užtikrinti, kad G. J. negalėtų pasinaudoti jos automobiliu, tačiau to nepadarė, kas leidžia manyti, kad G. J. ir toliau naudosis neturėdamas teisės vairuoti jai priklausančia transporto priemone.

4.3.                      Institucija skunde nurodo, kad G. J. sistemingai vairuoja transporto priemones neturėdamas tam teisės ir toks šiurkščių pažeidimų skaičius per gana trumpą laikotarpį rodo nebrandų ir neatsakingą požiūrį į nustatytų taisyklių laikymąsi, todėl akivaizdu, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Institucijos vertinimu, pastarosios aplinkybės įrodo, kad tik piniginės baudos skyrimas nepasiekia nuobaudos skyrimo tikslų, kadangi G. J. ir toliau nesilaiko nustatytų taisyklių, sistemiškai pažeidinėja KET, jo pažeidimai vis sunkėja ir darosi pavojingesni, todėl tik paskyrus administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą, būtų pasiekti nuobaudų skyrimo tikslai ir asmenį atgrasytų ateityje daryti KET pažeidimus. Taip pat Institucija nurodo, kad nagrinėjamu atveju vien tik piniginės baudos paskyrimas su specialiosios teisės atėmimu, netaikant transporto priemonės konfiskavimo, akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos paskirties ir išliktų tikimybė, kad asmuo toliau gali daryti šiurkščius KET pažeidimus ir toliau kelti grėsmę eismo dalyvių saugumui, kadangi netaikius turto konfiskavimo asmuo suvoks, kad už jo daromas veikas jis nėra griežtai baudžiamas.

4.4.                      Skunde teigiama, kad Institucijos taikytas automobilio konfiskavimas yra pagrįstas, įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, nes G. J. suvokė, jog teisės vairuoti transporto priemonės neturi, tačiau nepaisydamas įstatyme numatyto reikalavimo ir keldamas grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui, sąmoningai pakartotinai vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės. Taip pat nurodo, kad padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, nes pareiškėjas sistemingai vairuoja transporto priemones, neturėdamas teisės jas vairuoti, todėl akivaizdu, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė, teigiamos įtakos asmeniui nepadarė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų G. J. nuo naujų pažeidimų padarymo. Institucijos vertinimu, nagrinėjamu atveju siekiant užkirsti kelią pareiškėjui ir toliau daryti panašaus pobūdžio pažeidimus, jo sutuoktinei priklausančios transporto priemonės konfiskavimas yra būtinas, nes administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

4.5.                      Skunde taip pat nurodoma, kad dėl duomenų, rodančių G. J. sistemingą KET nesilaikymą, kyla pagrįstų abejonių, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paliekant ir toliau valdyti konfiskuotiną automobilį, jis laikysis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų administracinių nusižengimų, kurie tik sunkėja bei darosi vis pavojingesni. Teigiama, kad asmuo, kuriam transporto priemonė yra būtina asmeniniams poreikiams tenkinti, šeimos gerovei užtikrinti, privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl KET pažeidimo, būti suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti transporto priemonės konfiskavimą, juo labiau, kad G. J. buvo baustas už analogiškus administracinius nusižengimus, todėl neabejotinai suvokė kuo rizikuoja, vairuodamas neturint teisės to daryti. Institucijos vertinimu, už pakartotinį administracinį nusižengimą pareiškėjui nutarimu buvo pagrįstai skirta papildoma administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas, ir ji nėra perteklinė, yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui bei G. J. asmenybei.

5.       Pareiškėjo G. J. atstovas advokatas Aivaras Alimas pateiktu atsiliepimu prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti.

5.1.                      Atsiliepime nurodoma, kad Institucija nepateikė jokių teisinių argumentų, kurie sudarytų įstatymo reikalaujamą pagrindą konfiskuoti ne pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį turtą, skunde tik formaliai nurodant, kad egzistuoja teisinis pagrindas konfiskuoti automobilį pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktą. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas savavališkai ir be automobilio savininkės žinios paėmė automobilio raktelius ir važiavo su transporto priemone, savaime nepatvirtina, kad K. J. elgėsi neatsakingai, nesiėmė būtinų priemonių užkirsti tokiai situacijai kelią ir apskritai bent galėjo numanyti apie administracinio nusižengimo padarymą, nes turto savininko pareiga elgtis su turtu rūpestingai negali būti begalinė bei aiškinama plečiamai, toks aiškinimas neatitiktų nei protingumo, nei teisingumo principų. Taip pat nurodoma, kad įstatymas nenumato absoliučios savininko atsakomybės už kitų asmenų veiksmus, kai jis pats tiesiogiai neprisidėjo prie administracinio nusižengimo padarymo ir neturėjo realios galimybės užkirsti tam kelią.

5.2.                      Atsiliepime teigiama, kad Institucijos apeliaciniu skundu net neįrodinėjamas ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto realus egzistavimas, t. y. kad K. J., žinodama, jog pareiškėjas neturi teisės vairuoti transporto priemones, perdavė jam automobilį žinodama, kad pastarasis jį vairuos, nes Institucija tik apsiribojo deklaratyviais argumentais, kad faktas, jog automobilis atsidūrė pareiškėjo žinioje, rodo, kad K. J. neužkirto tam kelio, juo labiau, kad ši aplinkybė buvo tinkamai įvertinta skundžiama nutartimi.

5.3.                      Atsiliepime nurodoma, kad nors Institucija nurodo, jog pareiškėjas yra antrą kartą baudžiamas dėl ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo su tuo pačiu automobiliu, tačiau minėtas nutarimas buvo apskųstas, sprendimas šioje administracinio nusižengimo byloje dar nėra priimtas, o neįsiteisėjęs procesinis dokumentas negali sukelti teisinių pasekmių ar liudyti kažkokių faktų, ką pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. 

5.4.                      Atsiliepime taip pat nurodoma, kad nors Institucija skunde teigia, jog sprendimas panaikinti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą yra nepagrįstas, tačiau pats konfiskavimas kaip administracinio poveikio priemonė nebuvo panaikintas, o tik pakeista jo forma iš konfiskavimo natūra į turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos išieškojimą.

5.5.                      Pareiškėjo atstovo teigimu, Institucija skunde nenurodė jokių motyvų, kodėl skundžiamos nutarties dalis dėl 5 000 Eur išieškojimo turėtų būti keistina ir atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo dalis dėl šio alternatyvaus reikalavimo yra neatitinkanti apeliaciniam skundui keliamų turinio reikalavimų pagal ANK 647 straipsnio 2 dalį, toks Institucijos reikalavimas turi būti paliktas nenagrinėtu.

5.6.                      Atsiliepime nurodoma, kad automobilio vertė neatitinka pareiškėjo finansinės padėties, todėl visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas jam būtų pernelyg didelė finansinė našta, taip pat būtų neproporcingas padarytam pažeidimui. Taip pat nurodoma, kad teismų formuojamoje praktikoje, net ir pakartotinai baudžiamiems asmenims, už vairavimą neturint tam tesės, konfiskuotinos pinigų sumos dydis yra sumažinamas, taip pat ir baudžiamosiose bylose, kuriose padaromos nusikalstamos veikos naudojantis transporto priemone, o taip pat ir nusikaltimai yra neabejotinai pavojingesni už administracinius nusižengimus, teismų praktika šiuo klausimu formuojama nuosekliai, o teismų priteisiamos išieškotinos konfiskuotino turto vertės dalies sumos yra mažesnės (3 000 – 7 000 Eur) ir jų pakanka tam, kad būtų pasiekti turto konfiskavimo tikslai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Astos Užmedzkienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6.       Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl G. J. padarytų administracinių nusižengimų, jų kvalifikacijos, teisinio vertinimo, dėl paskirtos nuobaudos (baudos) ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo byloje nėra, apeliacinės instancijos teismui nurodytos aplinkybės taip pat nekelia abejonių. Institucijos apeliaciniame skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo individualizavimo klausimas, prašant palikti šioje dalyje Institucijos nutarimą nepakeistą arba apylinkės teismo procesinį sprendimą šioje dalyje pakeisti, padidinat konfiskuotino turto vertę, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. Be to, nors atsiliepime pareiškėjo atstovas nurodo, jog Institucijos skundo reikalavimas dėl konfiskuotino turto vertės padidinimo turėtų būti paliktas nenagrinėtu, nes yra nemotyvuotas, tačiau pažymima, kad abu apeliaciniame skunde pateikti reikalavimai yra įrodinėtini tapačiomis aplinkybėmis, todėl vien tai, jog skunde nėra išskirti konkretūs motyvai dėl nustatytos vertės didinimo, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo dalį apeliacinio skundo palikti nenagrinėtu.

7.       Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje G. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį ir 224 straipsnio 2 dalį. ANK 424 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šioje byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas G. J. pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, t. y. už tai, kad pakartotinai vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, kai ši teisė jam yra atimta. Taigi, administracinių nusižengimų padarymo metu G. J. vairuota transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstai laikytas konfiskuotinu turtu kaip administracinio nusižengimo priemonė.

8.       Institucijos nutarimu buvo nuspręsta taikyti administracinio poveikio priemonę – turto (administracinio nusižengimo priemonės) konfiskavimą, konfiskuojant pačią transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį pareiškėjo sutuoktinei K. J.. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog minėtą automobilį K. J. įgijo 2024 m. vasario 28 d., o santuoka tarp jos ir pareiškėjo sudaryta 2024 m. rugpjūčio 31 d., taigi, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo sutuoktinei priklauso asmeninės nuosavybės teise ir dėl to ginčo byloje nėra. Institucija nutarime nurodė visą ANK 29 straipsnio 4 dalies turinį ir priėjo išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytas pagrindas konfiskuoti transporto priemonę, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nuolat baudžiamas už analogiškus nusižengimus, kad pareiškėjo atsakomybę sunkina tai, jog siekė nuslėpti savo tapatybę, kad jo sutuoktinei priklausančia transporto priemone daromas ne pirmas nusižengimas, dėl ko akivaizdu, jog pareiškėjo sutuoktinė neužtikrina, kad pareiškėjas, neturėdamas teisės vairuoti, nedarytų grėsmės eismo saugumui. Taip pat Institucija įvertinusi pareiškėją charakterizuojančius duomenis, jo ankstesnius baustumus, kad ne kartą analogiško pobūdžio nusižengimus yra padaręs iki nagrinėjamo įvykio, kas patvirtina daromų nusižengimų sistemingumą bei kad pareiškėjas nėra linkęs kritiškai vertinti savo ankstesnio elgesio, vengia keisti gyvenimo būdą, kad ankstesniais nutarimais skirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės nekeičia pareiškėjo elgesio bei nesulaiko nuo naujų administracinių nusižengimų darymo sprendė, jog šiuo atveju nuobaudos tikslai bus pasiekti kartu su bauda bei specialiosios teisės atėmimu skiriant ir transporto priemonės konfiskavimą. Kaip teisingai pažymėjo pareiškėjo ir suinteresuoto asmens atstovas apylinkės teismui pateiktuose skunduose dėl Institucijos nutarimo, iš pastarojo nėra aišku, kokiu pagrindu, t. y. kokiu ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu vadovaujantis, Institucija taikė turto konfiskavimą.

9.       Institucija apylinkės teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo atstovo skundą nurodė, kad nagrinėjamu atveju reikšmingas tik ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos egzistavimas – turtas buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui bei nurodė, jog nėra pagrindo išvadai, jog K. J. nebuvo žinoma, jog jos automobilis gali būti naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, dėl ko ir yra pagrindas taikyti K. J. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimą ir būtent pastarasis Institucijos atsiliepimo teiginys sudarė pagrįstą pagrindą apylinkės teismui konstatuoti, jog Institucijos nutarimu turto konfiskavimas buvo taikytas ne ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkto, o 1 punkto pagrindu. Juo labiau, kad ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkto sąlyga taikytina tais atvejais, kai byloje nustatyta, kad nusižengimą padaręs asmuo konfiskuotiną turtą perleido savo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, t. y. su juo (jais) sudarė sandorį, ir vien fakto, kad automobilis, kuriuo buvo padarytas teisės pažeidimas, priklauso pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, nustatymas nėra pagrindas taikyti konfiskavimą pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-976/2018).

10.       Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktą gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo (ne pažeidėjas) žinojo, kad jo turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-976/2018). Nagrinėjamu atveju pritartina skundžiamos nutarties argumentams, jog šiuo atveju nėra ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo pagrindo, kadangi byloje surinktų duomenų visuma nepatvirtina, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J. sutuoktinė (transporto priemonės savininkė) K. J. būtų perleidusi G. J. jai priklausančią transporto priemonę, su kuria G. J. įvykdė administracinius nusižengimus. K. J. Institucijai pateiktame 2025 m. birželio 11 d. prašyme dėl automobilio grąžinimo nurodė, jog automobiliu buvo pasinaudota be jos žinios, nes vyras savavališkai suradęs raktus, pasinaudojo jos transporto priemone. Kauno apylinkės teismui pateiktame skunde taip pat nurodyta, jog K. J. nežinojo, jog G. J., nieko nepranešęs, rado ir paėmė automobilio raktelius ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, išvažiavo jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu. Taip pat Kauno apylinkės teismui pateiktame skunde ir pareiškėjas G. J. nurodė, jog jis neinformavo savo sutuoktinės, jog vairuos automobilį, kad be sutuoktinės žinios surado namuose automobilio raktelius ir su juo išvyko. Taip pat apklausiamas apylinkės teisme G. J. nurodė, jog sutuoktinė jam neduoda vairuoti (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:14:33) bei kad sutuoktinė nežinojo, jog jis paėmė automobilio raktus (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:18:16). Taigi, aptartų aplinkybių visuma, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjo sutuoktinė K. J. perleido jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį G. J., kas yra būtina sąlyga ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymui. Nagrinėjamu atveju sutiktina ir su skundžiamos nutarties bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog sutuoktinių statusas neleidžia preziumuoti, kad vienas sutuoktinis yra iš esmės atsakingas už kito sutuoktinio veiksmus ir privalo juos kontroliuoti.

11.       Nors transporto priemonės konfiskavimas už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą nėra privalomas ir yra numatytas kaip papildoma alternatyvi administracinio poveikio priemonė. Tačiau įvertinus visas nuobaudai skirti turinčias reikšmės aplinkybes, o būtent, kad pareiškėjas penkerių metų laikotarpyje eilę kartų yra baustas administracine tvarka daugiausiai būtent už vairavimą neturint tam teisės, nagrinėjimo nusižengimo metu turėjo net keturiolika galiojančių nuobaudų už ANK 224 straipsnio 2 dalyje, 406 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 3 dalyje, 416 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 4 dalyje, 418 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 5 dalyje, 431 straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje numatytų nusižengimų padarymą, taigi, ir už analogiško pobūdžio nusižengimus, kas rodo pareiškėjo nebrandų ir neatsakingą požiūrį į nustatytų taisyklių laikymąsi bei kad jis nėra linkęs mokytis iš ankstesnio patyrimo ir savo neteisėto elgesio nekeičia, kad pakankamos įtakos nenusižengti nesudarė ir ankstesnės pareiškėjui skirtos piniginės baudos bei administracinio poveikio priemonės, taip pat įvertinus apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuotina, kad apylinkės teismo sprendimas konfiskuoti ne pačią transporto priemonę, o jos vertę, yra teisėtas ir pagrįstas, ir priešingai nei teigiama Institucijos skunde, spręstina, kad šiuo metu tokio administracinio poveikio priemonė – ne turto konfiskavimas natūra, o konfiskuotino turto vertės išieškojimas, nagrinėjamu atveju dar yra pakankama priemonė nuobaudos tikslams pasiekti, todėl Kauno apylinkės teismas pagrįstai taikė ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatą. Juo labiau, priešingai nei teigiama Institucijos skunde, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nelaikomas padaręs analogišką nusižengimą su ta pačia transporto priemone, nes dėl kito administracinio nusižengimo, padaryto ta pačia transporto priemone, dar nėra priimtas bei įsiteisėjęs galutinis procesinis sprendimas, ką pagrįstai konstatavo apylinkės teismas ir kas teisingai pažymėta pareiškėjo atstovo atsiliepime. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo sprendimu skirti ne visą, o tik dalies konfiskuotino turto vertės išieškojimą.

12.       Pažymėtina, kad nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas tik atsižvelgus į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 6 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-387/2023). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nusižengimo padarymo metu buvusi ir bylos nagrinėjimo metu esama šeiminė, darbinė ir finansinė padėtis, jo elgesys po nusižengimo padarymo (prisipažino, gailisi, padarė teisingas išvadas, sumokėjo baudas, ateityje laikysis įstatymų, nebenusižengs) nelaikytina išimtinėmis aplinkybėmis švelninti atsakomybę (išieškoti tik dalį konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-648/2024).

13.       Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad 2018 metų lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (kuras – (duomenys neskelbtini), variklio darbinis tūris – (duomenys neskelbtini), variklio galia – (duomenys neskelbtini)) vidutinė kaina 2025 m. rugsėjo mėn. Lietuvoje yra 14 086 Eur. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas sprendė, jog vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, iš G. J. išieškoma konfiskuotino turto „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų sumos dalis turi būti 5 000 Eur. Tokią išvadą apylinkės teismas priėmė, įvertinęs, kad padarytu administraciniu nusižengimu niekam nebuvo padaryta žala, sukeltas pavojus, nebuvo sutrikdytas eismas, kad nėra pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad pareiškėjas kartu su sutuoktine augina du mažamečius vaikus, pareiškėjo gaunamų pajamas, šeimos išlaikymo poreikius bei paskirtą administracinę nuobaudą. Su šia išvada sutikti nėra objektyvaus pagrindo.

14.       Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Visų pirma pažymėtina, kad ginčo dėl VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytos G. J. nusižengimų padarymo metu vairuotos transporto priemonės vertės nėra. Pats pareiškėjas apylinkės teismui nurodė, jog automobilio vertė yra apie 15 000 Eur (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:18:04). Taigi, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar turi būti konfiskuojama visa, ar tik dalis konfiskuotino turto vertės. Jau minėta, kad apylinkės teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertės dalį, be kita ko rėmėsi pareiškėjo šeimine ir finansine padėtimi, tačiau aukščiau aptarta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokios aplinkybės nepripažįstamos išimtinėmis, kurių pagrindu būtų konfiskuojama ne visa, o tik dalis turto vertės. Pareiškėjas apylinkės teismui nurodė, jog jo šeimos padėtis yra sunki, nes yra du mažamečiai vaikai (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:14:57), kad pareiškėjas yra vaiko auginimo atostogose bei turi finansinių įsipareigojimų (būsto paskola) (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:19:27). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu vien ta aplinkybė, kad šeimoje auga du mažamečiai vaikai, nesudaro pagrindo konstatuoti sunkios šeiminės padėties. Be to, iš esmės nesutiktina su skundžiamos nutarties sprendimu skirti konfiskuotino turto vertės dalies išieškojimą, atsižvelgiant be kita ko ir į pareiškėjo gaunamas pajamas bei šeimos išlaikymo poreikius. Pažymėtina, kad nei pareiškėjas, nei jo atstovas per visą bylos procesą nepateikė absoliučiai jokių duomenų, kurie patvirtintų bent kokią pareiškėjo šeimos finansinę padėtį (gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, duomenis apie suteiktas vaiko auginimo atostogas, būsto paskolą ir pan.). Taigi, byloje esantys duomenys iš esmės nepatvirtina pareiškėjo deklaruojamos sunkios šeiminės padėties, dėl ko šią aplinkybę nepagrįstai įvertino apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje.  

15.       Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, kad pareiškėjas G. J. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje įvykdė dėl menkavertės priežasties, nes kaip nurodė apylinkės teisme, žmona paprašė nueiti į parduotuvę (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:13:31), taip pat įvertintina ir tai, kaip teisingai pažymėjo Institucija nutarime, kad pareiškėjas įvykio metu bandė išvengti jam gresiančios atsakomybės, pareigūnui prisistatydamas kitu asmeniu, kaip nurodė G. J. – savo broliu (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:14:09). Taip pat remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašu nustatyta, jog G. J. penkių metų laikotarpiu net septynis kartus vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, kaip pats pareiškėjas nurodė apylinkės teismui posėdžio metu, teisės vairuoti neturi nu 2018 metų vasaros (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:12:48), kas tik patvirtina, jog pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas yra ne atsitiktinis, o jo paties pasirinktas priešingas teisei elgesys, kurį Institucija teisingai įvertino kaip sistemingą. Be to, nors pareiškėjas apylinkės teismui nurodė, jog visi analogiško pobūdžio pažeidimai buvo padaryti ne jo, o kitų asmenų, dirbančių jo vadovaujamai įmonei (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:16:19), tačiau toks argumentas vertintinas kaip deklaratyvus, kadangi G. J. jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė, o gavęs pranešimus apie ankstesnius analogiškus pažeidimus bei už juos paskirtas nuobaudas, jis nesiekė nustatyti pažeidimą padariusį asmenį ir pats pasirinkdamas paskirtas nuobaudas įvykdyti, patvirtino, jog pažeidimą padarė pats. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pareiškėjo ankstesnius nusižengimus, konstatuojama, kad byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu G. J. turėtų būti skirtas tik dalies konfiskuojamo turto vertės išieškojimas, todėl skundžiama nutartis keičiama ir valstybės naudai iš G. J. išieškoma konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma didinama iki 14 086 Eur pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą. Nors pareiškėjo atstovas atsiliepime ir nurodo, jog visos transporto priemonės vertės konfiskavimas pareiškėjui būtų pernelyg didelė finansinė našta, tačiau jau minėta, kad jokių duomenų apie pareiškėjo ir jo šeimos finansinę padėtį byloje nėra pateikta, todėl minėtas atsiliepimo argumentas vertintinas kaip deklaratyvus.

16.       Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju sprendimas skirti visos konfiskuotino turto vertės išieškojimą neprieštarauja ir analogiško pobūdžio bylose apeliacinių teismų suformuotai praktikai, kuria remiantis už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą išieškoma konfiskuotino turto vertė svyruoja nuo 627 iki 144 710 Eur (Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. eAN2-20-919/2025, eAN2-46-593/2025, eAN2-311-1023/2025, AN2-329-1023/2025; Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-6-361/2025, eAN2-56-795/2025, eAN2-60-635/2025, eAN2-79-557/2025, eAN2-89-417/2025; Panevėžio apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. eAN2-25-350/2025, eAN2-130-491/2025; Šiaulių apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. eAN2-39-519/2025, eAN2-56-1140/2025, eN2-93-882/2025; Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-237-817/2025).

17.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu nepagrįstai buvo nustatyta ir G. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kurią įvertino ir apylinkės teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertės dalį. Pažymėtina, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltininko prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdus gailestis) gali būti pripažįstama atsakomybe lengvinančia aplinkybe tik tuomet, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines bylos aplinkybes bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo – laisva valia pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, kritiškai vertina savo elgesį. Iš byloje esančio vyr. tyrėjo R. G. 2025 m. birželio 10 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, jog G. J., sustabdytas policijos pareigūno, nurodė ne savo asmens kodą ir tik pareigūnui patikrinus duomenų bazėje bei nustačius, kad asmens nuotrauka neatitiko pareiškėjo veido bruožų, patikrinus artimiausiu gimines, pagal fotonuotrauką buvo nustatyta pareiškėjo asmenybė, dėl ko pareiškėjas buvo patrauktas ir administracinėn atsakomybėn ir pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį. Apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad pareigūnui pasakė savo brolio asmens duomenis bei kad tai padarė spontaniškai ir neapgalvojęs, bet nepavyko (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:14:09). Be to, pati Institucija nutarime nurodė, jog aplinkybė, kad G. J., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, siekė nuslėpti savo tapatybę ir būtent tai sunkina pareiškėjo atsakomybę. Taigi, pastarosios aplinkybės, įvertinus jas kartu su pareiškėjo sistemingai daromais administraciniais nusižengimais, sudaro pagrindą pareiškėjo gailestį vertinti tik kaip deklaratyvų. Vis dėlto, remiantis ANK 652 straipsnio 2 dalimi bei įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu neginčijama Institucijos nutarimu nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ji nešalintina, siekiant neperžengti apeliacinio skundo ribų.

18.       Pažymėtina ir tai, kad skundą apylinkės teismui dėl Institucijos nutarimo dalies konfiskuoti pareiškėjo sutuoktinei priklausantį automobilį advokatas Aivaras Alimas pateikė ne tik pareiškėjo G. J. vardu, bet taip pat ir suinteresuoto asmens (konfiskuoto automobilio savininkės) K. J. vardu. Ši aplinkybė konstatuota ir skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje (3 lapo pirmoje pastraipoje), nurodant, kad Kauno apylinkės teisme gauti iš esmės tapatūs G. J. ir K. J. skundai, susiję su administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo netaikymu, dėl ko apylinkės teismas abu skundus nagrinėja vienoje byloje ir priima vieną procesinį sprendimą. Vis dėlto, skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad pareiškėjo G. J. atstovo advokato Aivaro Alimo skundas tenkinamas iš dalies, nenurodant, koks yra suinteresuoto asmens K. J. atstovo skundo nagrinėjimo rezultatas. Remiantis išdėstytu, skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis tikslinama, nurodant, kad suinteresuoto asmens K. J. atstovo advokato Aivaro Alimo skundas atmetamas. 

19.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad skundžiamas apylinkės teismo sprendimas konfiskuoti ne pačią transporto priemonę, o jos vertę yra teisėtas, todėl Institucijos apeliacinio skundo dalis dėl transporto priemonės konfiskavimo natūra atmestinas. Vis dėlto, apylinkės teismo sprendimas išieškoti iš G. J. ne visą konfiskuotino turto vertę, o tik jos dalį nagrinėjamu atveju laikytinas nepagrįstu, dėl ko Institucijos apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas, padidinant iš pareiškėjo G. J. ieškomą konfiskuotino turto vertę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Astos Užmedzkienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad suinteresuoto asmens K. J. atstovo advokato Aivaro Alimo skundas atmetamas.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir išieškomą valstybės naudai iš G. J. konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą padidinti iki 14 086 Eur (keturiolikos tūkstančių aštuoniasdešimt šešių eurų).

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja   Aušra Vingilė