Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-42-174/2011
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00042-2011-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 23 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-14 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė:
Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK Viešosios tvarkos poskyrio Operatyvaus valdymo grupės įgaliotas pareigūnas 2011-01-15 Z. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2011-01-15, apie 8.26 val., kelio Smiltynė–Nida, 48 kilometre vairavo automobilį „Volvo 850“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,75 promilės). Šia veika Z. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-14 nutarimu Z. R. už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą nubaustas 1 000 Lt bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.
Apeliaciniu skundu Z. R. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-14 nutarimą, kuriuo jis nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį 1 000 Lt bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, skirti jam švelnesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta, – 1 500 Lt baudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Nurodo, jog skundžiamu teismo nutarimu jis pagrįstai ir teisingai yra nubaustas už tai, kad 2011-01-15, apie 08. 26 val., kelyje Smiltynė–Nida 48 kilometre vairavo transporto priemonę „Volvo 850“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,75 promilės alkoholio), tačiau, apelianto nuomone, jam yra galimybė taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą, negu numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Apeliantas sutinka su teismo išvada dėl jo kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir teigia, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamame nutarime teisingai konstatavo, kad jis įvykdė nurodytą administracinės teisės pažeidimą, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, tai teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors teismas nurodė, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis turi galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių (toliau KET) pažeidimus, tačiau apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad ankstesnės nuobaudos nesusijusios su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam.
Apeliantas nurodo, jog bylos nagrinėjimo teisme metu jis paaiškino aplinkybes, kurioms esant buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tai yra nurodė, kad sulaikymo dienos išvakarėse, tai yra 2011-01-14 vakare, jis vartojo alkoholį ir tuo metu nežinojo, kad kitą dieną iš ryto jam reikės važiuoti į Neringos degalinę nupirkti kuro sniego motociklui. Kadangi nuo alkoholio vartojimo buvo praėję apie 10 valandų, naktį jis gerai išsimiegojo ir pailsėjo, ryte jautėsi labai žvaliai, todėl neįtarė, kad jo organizme dar galėjo būti tokia alkoholio koncentracijos dozė, kad negalėtų vairuoti automobilio, todėl ir važiavo į degalinę, nes jautėsi blaivus, priešingu atveju nebūtų sėdęs už vairo.
Apeliantas Z. R. nurodo, jog nuo 2007 metų jis dirba (duomenys neskelbtini). Šis darbas susijęs su (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje gyvenančiais vaikais, todėl tris kartus per savaitę iš Nidos reikia važiuoti į Juodkrantę, kur vyksta treniruotės (duomenys neskelbtini) mokykloje. Z. R. nurodo, jog į treniruotes jis vyksta savo automobiliu, nes reikiamu laiku viešasis autotransportas (duomenys neskelbtini) mieste nevažiuoja. Buriavimo sezonas ir įvairios varžybos prasideda balandžio mėnesį, baigiasi spalio mėnesį, tuo metu jis yra vienintelis treneris buriavimo mokykloje, todėl būtent jam buriavimo sezono metu reikia vežti savo auklėtinius į įvairias tarptautines varžybas, čempionatus Lietuvoje ir už jos ribų. Dėl to jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kadangi sporto mokykla nuomoja transporto priemones, o vairuoja ir veža treneris. (duomenys neskelbtini) mokyklos charakteristikoje, kuri yra byloje, užfiksuoti duomenys apie jo ir auklėtinių dalyvavimą 2010 metais varžybose, ne mažiau sportinių buriavimo varžybų bus ir 2011 metais. Z. R. teigia, kad atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones ypatingai nukentėtų (duomenys neskelbtini) gyvenvietės vaikai, kadangi naujo buriavimo trenerio (duomenys neskelbtini) mokykla taip greitai sezono metu surasti negalėtų, nes jų (duomenys neskelbtini) nėra. Todėl vaikai neišvyktų į iš anksto suplanuotas varžybas, tai jiems būtų didelis smūgis. Kiltų problemos ir (duomenys neskelbtini) mokyklai, nes administracija turėtų spręsti susidariusią situaciją iš esmės. Be to, apeliantas pažymi, kad buriavimo trenerio kvalifikaciją kelia mokydamasis Lietuvos kūno kultūros akademijoje, darbas su vaikais jam patinka, santykiai puikūs, tai padeda ir varžybose pasiekti teigiamų rezultatų.
Apeliantas sutinka, jog yra teisingai ir pagrįstai nubaustas, tačiau, jo manymu, šioje situacijoje, kad nenukentėtų vaikai ir buriavimo sportas (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, jam yra galimybė taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą, negu numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Atsiliepimu į Z. R. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK prašo Z. R. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-14 nutarimą.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu nutarimu Z. R. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Minėtas straipsnis įtvirtina, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirtoji nuobauda yra per griežta. Apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.
ATPK 301 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, mano, kad išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti apeliantui Z. R. ATPK 301 straipsnį, šioje byloje nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones, ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, ne kartą yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
Jokių aplinkybių, ypatingai švelninančių Z. R. atsakomybę ir leidžiančių taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas, nagrinėjamu atveju nėra. Pažymėtina, kad šiuo atveju buvo padarytas vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ar sveikatai. Todėl vien tik simbolinės, jo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtąją nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Apelianto nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vykstant į darbą bei kartu su auklėtiniais į varžybas, apygardos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, apeliantas turėjo elgtis ypatingai atsakingai bei būti itin suinteresuotas laikytis KET reikalavimų, tačiau vis tiek savo tyčine veika padarė pavojingą administracinį teisės pažeidimą. Pats transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatytas 0,75 promilių girtumas, apelianto neapibūdina kaip drausmingo kelių eismo dalyvio, todėl jis privalo suvokti, kad toks elgesys kelia pavojų visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, ir suprasti galimas tokio pažeidimo pasekmes. Be to, pats apeliantas nurodo, kad turi galimybę važiuoti į darbą viešuoju transportu, nors nustatytas grafikas jam ir nėra patogus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs (ir tokios pozicijos nuosekliai laikosi), jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N14–2082/2006, N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007).
Z. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, jau buvo įvertinta apylinkės teisme, skiriant artimą sankcijos minimumui administracinę nuobaudą. Iš bylos matyti, kad Z. R. anksčiau buvo baustas už KET pažeidimus, tai apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nors apeliantas teigia, jog anksčiau jis buvo baustas ne už analogiškus pažeidimus, tačiau tai nesudaro pagrindo tenkinti jo apeliacinį skundą. Nustatyta, jog anksčiau Z. R. administracine tvarka baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę nebūdamas įsijungęs artimų šviesos žibintų, taip pat už tai, kad važiuodamas gyvenvietėje, esant nustatytam 50 km/val. greičiui, važiavo 91 km/val. greičiu, nustatytą greitį po paklaidos viršijo 38 km/val.. Šie duomenys Z. R. neapibūdina kaip drausmingo eismo dalyvio, priešingai, rodo, kad jis iš ankstesnių nuobaudų išvadų nepadarė, nes ir po to padarė administracinį teisės pažeidimą. Kaip minėta, šiuo atveju buvo padarytas vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ar sveikatai. Pažymėtina, jog bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip pagrindas ją švelninti. Taigi šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog apeliantui paskirta nuobauda prieštarauja teisingumo principui ar ATPK įtvirtintiems administracinėms nuobaudoms keliamiems tikslams.
Apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą Z. R., atsižvelgė į jo padaryto pažeidimo pobūdį, tinkamai įvertino ir jo asmenybę bei kitas bylos aplinkybes, ir teisingumo principo įgyvendinimo (ATPK 301 straipsnis) reikalavimų nepažeidė.
Atsižvelgiant į visus anksčiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir skirti Z. R. švelnesnę nuobaudą, nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-14 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Z. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-14 nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Violeta Miliuvienė