Civilinė byla Nr. 2YT-10910-889/2018
(Proceso Nr. 2-06-3-07230-2018-4)
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.5.1
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. rugsėjo 13 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Milda Valiulytė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas kreipėsi į antstolę su 2018-08-08 skundu, kuriame prašo grąžinti vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomuosius dokumentus ir vykdymo procesą jose nutraukti suėjus senaties terminui. Nurodo, kad 2018-07-09 raštu kreipėsi į antstolę vykdomosiose bylose grąžinti vykdomuosius dokumentus ir vykdymo procesą nutraukti. 2018-07-23 patvarkymu antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nes vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nuolat atliekami vykdymo veiksmai, o pareiškėjas, žinodamas apie priteistą skolą, jos nesumokėjo, nesidomėjo jos išieškojimu, vengė padengti skolas. Su tokiais antstolės patvarkymo argumentais nesutinka, nes iš pareiškėjo yra išieškomos ne skolos pagal neįvykdytas sutartines prievoles, o yra vykdomas priverstinis baudų išieškojimas už padarytus administracinius nusižengimus. Jam paskirtos baudos neišieškotos dėl to, kad yra išieškomos baudos ir pas kitus antstolius, o dešimtimis tūkstančiais eurų skaičiuojamas sumas pareiškėjas neturi jokių galimybių padengti. Mano, kad vykdymo procesas vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) tęsiasi nepagrįstai ilgai, todėl turi būti nutrauktas suėjus vykdymo senaties terminui. Nurodo, kad nuolatinio darbo neturi, bent kiek geriau apmokamo darbo, išskyrus užsienyje, neturi galimybės surasti. Taip pat turi sveikatos problemų, t. y. diagnozuota stuburo išvarža, todėl ir tai riboja galimybes rasti geriau apmokamą darbą. Turto, į kurį būtų galima nukreipti baudų išieškojimą, neturi.
Antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės padėjėja patvarkymu atsisakė patenkinti skundą ir 2018-08-10 perdavė Klaipėdos apylinkės teismui pareiškėjo skundą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas konkretaus antstolio veiksmo teisėtumo požiūriu. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės žinioje yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro 2009-02-25 išduoto nutarimo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 21,72 Eur baudos išieškojimo iš skolininko K. M. išieškotojos Valstybės naudai, taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-19 išduoto vykdomojo rašto pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5 792,40 Eur baudos išieškojimo iš skolininko K. M. išieškotojos Valstybės naudai. 2018-07-23 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė atsisakė nutraukti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). 2018-08-08 antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės kontoroje buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriuo pareiškėjas prašo grąžinti vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomuosius dokumentus ir vykdymo procesą jose nutraukti suėjus senaties terminui.
Pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini dokumentai yra teismo nutarimai administracinėse bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, bei institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais (CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nutarimas administracinėje byloje bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro išduotas nutarimas pateikti vykdymui buvo turtinio pobūdžio, todėl išieškojimą pagal šiuos vykdytinus dokumentus reglamentuoja CPK VI dalies nuostatos. CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kada vykdomoji byla turi būti nutraukiama. Vienas iš numatytų atvejų, kai vykdomoji byla turi būti nutraukiama, tai įstatymo nustatyto išieškojimo senaties termino suėjimas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šioje normoje nustatyta, kad išieškojimo senaties terminą turi numatyti įstatymas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnis nustato senaties terminų ir teisenos taikymo taisykles. Šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, taikomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 35 straipsnyje nustatyti terminai (5 straipsnio 1 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017-01-01, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 2 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017-01-01 ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju nutarimai ir vykdomieji raštai, kurių pagrindu užvestos vykdomosios bylos, priimti 2010 - 2015 metais, t. y. iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui, baudos nebuvo perkvalifikuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vykta pagal iki 2017-01-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Nuo 2015-07-01 galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalies (šiuo metu galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnio 3 dalies) redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013-11-19 Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatyme Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-04-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 nurodė, kadangi nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Vadinasi, dėl pareiškėjo priimtų nutarimų ir išduotų vykdomųjų raštų dėl baudų išieškojimo priverstinio vykdymo senaties terminas yra dveji metai.
Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).
Civilinio proceso kodekso 607 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti. Vykdomosiose bylose esantys įrodymai patvirtina, kad vykdomasis raštas bei nutarimas dėl administracinių baudų išieškojimo iš skolininko pateikti nepraleidus Civilinio proceso kodekso 606 straipsnyje nustatytų terminų, todėl konstatuotina, kad aplinkybės, dėl kurių baudos iš pareiškėjo nėra išieškota, nesudaro pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas. Pažymėtina, kad vykdomosiose bylose esantys įrodymai patvirtina, kad vykdymo procesų metu, kurie tęsiasi nuo 2009 ir 2010 metų, nebuvo dviejų metų laikotarpio, per kurį antstolė, siekdama išieškoti iš pareiškėjo administracines baudas, nebūtų atlikusi nei vieno vykdymo veiksmo. Be to, pats skolininkas, žinodamas apie baudas, jų nesumokėjo, nesidomėjo jų išieškojimu, vengė jas padengti. Atsižvelgiant į tai, nutraukti pareiškėjo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas nėra pagrindo. Nutraukti vykdomąsias bylas antstolė gali tik esant kitiems CPK 629 straipsnyje numatytiems pagrindams. Kadangi, šiuo atveju, nėra nustatyta kitų CPK 629 straipsnyje numatytų pagrindų nutraukti vykdomąsias bylas, pareiškėjo skundas atmestinas.
Pareiškėjo K. M. skunde antstolei nėra nurodyta ir bylos duomenimis nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas konstatuoti, jog antstolės skundžiami veiksmai atlikti neteisėtai. Išnagrinėjus skunde nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuojama, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir pagrindais, nėra pagrindo ir skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185, 513 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
atmesti pareiškėjo K. M. skundą dėl antstolio veiksmų.
Grąžinti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei, nutarčiai įsiteisėjus.
Nutartis per septynias dienas nuo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Milda Valiulytė