NUORAŠAS              

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-342-190/2013                                     Teisėja Irma Randakevičienė                                           Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02150-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                      2.4.5., 2.4.7.

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

 

2013 m. birželio 5 d.

Vilnius

                     

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,  

teisėjų Reginos Pocienės ir Angelės Ikasalienės,

sekretoriaujant Linai Žalaitei,

dalyvaujant prokurorei Rūtai Navasaitienei,

nuteistajam D. N.,

nuteistojo gynėjai advokatei Kazimirai Kanišauskienei,

vertėjai Irinai Siniavskai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. N. (D. N.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubaustas:

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį– laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį– laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu – dėl idealių nusikalstamų veikų sutapčių bausmės apimtos, po to dėl realių nusikalstamų veikų sutapčių- bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ir D. N. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiojo V. J. 623 Lt dydžio civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiojo J. L. 400 Lt civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš kaltinamojo D. N. nukentėjusiojo naudai 400 Lt turtinei žalai atlyginti. 

Valstybinės ligonių kasos 464,61 Lt civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir 464,61 Lt priteista atlyginti iš kaltinamojo D. N..

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

 

n u s t a t ė :

 

D. N. nuteistas už tai, kad 2012-08-27, apie 19.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, Vilniuje prie Šeškinės g. 28, V. J. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t.y. nugriovęs V. J. ant žemės, spardė pastarąjį kojomis į įvairias kūno vietas, suduodamas nenustatytą skaičių smūgių ir tokiu būdu padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kairės akies tinklainės sukrėtimą, kas specialisto vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei iš rūbų kišenės ištraukė 2 vnt. raktų su pakabuku, 300 Lt vertės, piniginę, 40 Lt, kurioje buvo: 20 Lt grynųjų pinigų įvairiomis monetomis, „Iki“ parduotuvės kortelė, 5 Lt vertės, „Maxima“ parduotuvės kortelė, 5 Lt vertės, nuolatinis bilietas, 8 Lt vertės, taip pat rankinį laikrodį „Kwon Kwo“, 100 Lt vertės, po ko jis buvo sulaikytas bei pas jį rasta dalis iš nukentėjusiojo pagrobtų daiktų, tokiu būdu nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei 478 Lt turtinę žalą.

Be to, D. N. nuteistas už tai, kad 2012-09-16, apie 9.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, Vilniuje prie Šeškinės g. 32, J. L. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t.y. J. L. užkalbino, po ko 4 kartus sudavė pastarajam kumščiu į veidą bei 8 smūgius kojomis į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydamas odos nubrozdinimus kairėje momeninėje srityje, nosies nugarėlės kairiame šoniniame paviršiuje, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, kas specialisto vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei iš J. L. kelnių kišenės ištraukė 80 Lt vertės piniginę su 400 Lt grynųjų pinigų ir asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu bei mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 200 Lt vertės, po ko su minėtais daiktais pabėgo, tokiu būdu nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei pagrobė 680 Lt vertės svetimą turtą ir svetimus fizinio asmens dokumentus.

Be to, D. N. nuteistas už tai, kad 2012-09-17, apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,67 promilių), konflikto su mama - L. N., metu tyčia, suduodamas 6 kartus kumščiu bei 4 kartus spirdamas koja į įvairias kūno vietas bei tampydamas už plaukų, pastarajai, t.y. savo motinai - L. N., sukėlė fizinį skausmą.

Pirmosios instancijos teismas dėl D. N. nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį V. J. pažymėjo, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, t.y. parodė, jog sumušė nukentėjusįjį V. J. po to, kai šis palietė jo lytinį organą šlapinantis, bet daiktų iš nukentėjusiojo negrobė.  Pats nukentėjusysis V. J. paties įvykio fakto neprisiminė, parodė, jog buvo neblaivus, atsigavo sumuštas tik ligoninėje ir perrengtas. Iš specialisto išvados matyti, jog nukentėjusiajam V. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, fakto, jog mušė nukentėjusįjį kaltinamasis neginčija. Liudytojai J. B., D. S., A. Gubanovas, N. Rešetnikovas teisiamajame posėdyje patvirtino, jog buvo mušamas žmogus, buvo sumuštas, jam iškviesta greitoji medicinos pagalba. Teismas nurodė, jog liudytoja J. B. teisiamajame posėdyje pateikė prieštaringus parodymus: nurodė, jog tai matė, tai nematė, kad būtent D. N. mušė nukentėjusįjį. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu liudytojos J. B. parodymai nuoseklesni, labiau atitinka kitus įrodymus, t.y. liudytojų A. V., M. G. parodymus, dėl to teismas vadovosi jais.  Kitus kaltinamojo D. N. parodymus, apie tai, jog negrobė daiktų iš nukentėjusiojo, paneigia liudytojų D. S., A. Gubanovo, N. Rešetnikovo parodymai, daiktų parodymo atpažinti protokolo duomenys. Liudytojai, policijos pareigūnai, parodė, jog nukentėjusysis, kai jie atvyko pagal gautą iškvietimą, buvo jau be striukės. Liudytoja D. S. parodė, jog matė, kaip kažkoks žmogus krapštėsi, ėmė nukentėjusiojo daiktus. Vėliau šie daiktai buvo išimti iš sulaikyto D. N.. Nukentėjusysis V. J. tyrimo metu atpažino savo piniginę, dviejų raktų ryšulį su pakabuku, kurie buvo paimti pas įtariamąjį D. N., kai jis buvo po įvykio pristatytas į Vilniaus m. 6 PK. Taigi, šioje dalyje kaltinamojo D. N. parodymai atmestini. Nukentėjusiajam priklausantys daiktai, D. N. sulaikius, buvo rasti, kaip minėta, pas jį. Taigi, D. N. kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina iš dalies jo paties parodymai, specialisto išvada, daiktų parodymų atpažinti protokolai, liudytojų J. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojos D. S., N. Reštenikovo, A. Gubanovo parodymai. Visus šiuos parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti A. V. ir M. G. parodymai. Teismo manymu, kaltinamojo D. N. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį kaip plėšimas.

Dėl D. N. nusikalstamų veikų prieš nukentėjusįjį J. L. pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog kaltinamasis D. N. savo kaltę pripažino iš dalies, parodė, jog sumušė nukentėjusįjį J. L., nes pamanė, kad nukentėjusysis nori jam suduoti, ne  tokiu žvilgsniu į jį pažiūrėjo. Tai, kad buvo sumuštas nukentėjusysis J. L., patvirtina jo paties parodymai, specialisto išvados duomenys, kur nurodyta, jog nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis J. L. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog iš jo buvo pagrobti daiktai: vienas telefonas, piniginė, kurią vėliau surado numestą, dalyje iškraustytą. Vėliau nukentėjusiojo pateikta piniginė buvo tyrimo metu apžiūrėta. Nukentėjusysis tyrimo metu atpažino kaltinamąjį, būtent nurodė D. N. kaip jį sumušusį ir apvogusį asmenį. Netikėti šiais nuosekliais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo, todėl juos laikė patikimais, nes juos patvirtina visa tyrimo eiga: piniginės apžiūros protokolas, nukentėjusiojo parodymų nuoseklumas, prieštaravimų nebuvimas, nukentėjusiajam parodymo atpažinti asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką protokolas, vėliau paties kaltinamojo nepaneigimas, jog tai jis sumušė J. L.. Taigi, kaltinamojo D. N. nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Teismas, pripažindamas D. N. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl savo motinai L. N. sukelto fizinio skausmo pažymėjo, kad iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos, t.y. nukentėjusiosios L. N., liudytojos J. B., iš dalies paties kaltinamojo parodymų, skambučio registracijos duomenų, pareigūnų tarnybinių pranešimų teismas darytina išvada, jog kaltinamasis D. N. padarė šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nukentėjusioji L. N. parodė, jog sūnus ją, motiną, stumdė, purtė, kratė, trenkė jai kojomis, rankomis. Trenkė į petį, griebė už veido. Sugriebė ją už rankų, smūgiavo ranka, ji nuvirto, yra senyvo amžiaus, vos spėjo iškviesti policiją. Tą patvirtina skambučio registracijos duomenys. Liudytoja J. B. parodė, jog tąkart girdėjo riksmus, motina rėkė, Daniilas taip pat rėkė, keikėsi. Atvažiavo policija.  Taigi, kaltinamojo D. N. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.

 Apeliaciniu skundu nuteistasis D. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendį ir jo padarytas nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 248 str. 1 d., o pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. – išteisinti. Be to, prašo apeliacinės instancijos teisme atlikti įrodymų tyrimą.

Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismo jo atžvilgiu priimtas nuosprendis turėtų būti panaikintas dėl to, jog jame nenurodyta, kokios bausmės už kokias nusikalstamas veikas yra skiriamos bei kurios bausmės yra bendrinamos apėmimo būdu.

Be to, anot D. N., buvo pažeistos jo teisės į gynybą, nes valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtas jį ginti advokatas P. Prijalgauskas faktiškai atsisakė jį ginti – nereikalavo gynybai reikalingų įvykio vietą filmuojančių aplinkos stebėjimo kamerų vaizdo įrašų, neginčijo akivaizdžiai nepagrįsto jo veikų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., nei karto neatvyko pas jį į įkalinimo įstaigą ir nesuteikė jam jokių teisinių konsultacijų bei nesurašė apeliacinio skundo, t.y. jo teisė į gynybą nebuvo užtikrinta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis nemoka valstybinės kalbos, proceso metu buvo suimtas, todėl gynėjo dalyvavimas procese buvo privalomas. Taigi, jam paskirtas gynėjas neatliko pareigų, kas yra esminis jo teisės į gynybą pažeidimas (BPK 369 str. 3 d.).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažeidė įrodymų teisme vertinimo taisykles.

D. N. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos V. J. atžvilgiu pažymi, kad teismas, vadovaudamasis jo prisipažinimu ir liudytojų J. B. bei M. G. parodymais, teisingai pripažino įrodytu faktą, kad jis sumušė nukentėjusįjį. Tačiau teismas nepašalino akivaizdžių prieštaravimų tarp Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados ir liudytojo policijos pareigūno A. Gubanovo parodymų. Liudytojas A. Gubanovas tvirtino, kad įvykio vietoje buvo žiauriai sumuštas žmogus, o specialisto išvadoje konstatuojama, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, teismas nepašalinimo liudytojų J. B. ir M. G. parodymų prieštaravimo jam pareikštam kaltinimui – minėti liudytojai tvirtino, kad jie mėgino jį sulaikyti, tačiau jis vis tiek atkakliai mušė V. J.. Tai, apelianto teigimu, paneigia kaltinimą, jog jis turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą. Teismas, anot D. N., taip pat nepašalino liudytojų parodymų prieštaravimo nuosprendyje išdėstytoms išvadoms: liudytojai J. B., M. G. ir A. V. tvirtino, kad jokių nukentėjusiojo V. J. daiktų jis neėmė, nešališka liudytoja D. S. parodė, kad be jo (D. N.) V. J. mušė ir kitas asmuo, tas kitas asmuo kraustė nukentėjusiojo kišenes ir tai įvyko anksčiau nei į įvykio vietą atėjo jis su liudininkais J. B. ir M. G. ir įvyko jo ir V. J. konfliktas.

Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojai policijos pareigūnai A. Gubanovas ir N. Reštenikovas patvirtino, kad jokių nukentėjusiojo V. J. daiktų pas jį (D. N.) nebuvo, o jo sulaikymo įvykio vietoje metu jo asmens krata atlikta nebuvo. D. N. pažymi, jog jis nuo sulaikymo momento įgijo įtariamojo statusą ir teisę turėti gynėja, todėl pristačius jį į Vilniaus miesto 6 PK jokie įrodymų rinkimo veiksmai, gynėjui nedalyvaujant, su juo atliekami negalėjo būti.

Kadangi jokių V. J. daiktų jis neėmė, jokie nukentėjusiojo daiktai pas jį surasti nebuvo, apeliantui nesuprantama, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą neva pas jį buvo surasti kažkokie V. J. daiktai.

D. N. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos J. L. atžvilgiu pažymi, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, vadovaudamasis jo prisipažinimu pripažino įrodytu faktą, kad jis sumušė nukentėjusįjį J. L., tačiau byloje nėra kitų tai patvirtinančių įrodymų. Apeliantas teigia, jog jis viso proceso metu tvirtino, kad įvykio vietą filmuoja mažiausiai trys aplinkos stebėjimo kameros ir prašė išreikalauti įrašus tikslu įrodyti, jog nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., o padarė veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., tačiau šis jo prašymas buvo ignoruojamas. D. N. manymu, J. L. parodymai neva jis savo piniginę rado gatvėje kažkur prie policijos komisariato, neva piniginėje iš buvusių 400 litų tebuvo 270 litai, todėl neva 130 litu neva pagrobė jis (D. N.) yra nelogiški. Be to, nukentėjusiojo galimybe liudyti teisme, anot nuteistojo, verčia abejoti ir jo parodymai, kad jis (D. N.) iš jo pagrobė pigesnįjį mobiliojo ryšio telefoną, o brangesnįjį paliko.

D. N. pažymi, kad nukentėjusysis J. L. nenurodė nei tariamai pagrobto telefono modelio, nei jo įsigijimo datos ir kainos, t.y. nepagrindė turto vertės. Be to, nukentėjusysis nenurodė nei kokio operatoriaus SIM kortelė paskutinį kartą buvo naudojama šiame telefone, nei koks jos numeris, nei kada ir kurioje vietoje šiuo telefonu paskutinį kartą buvo skambinta. Atsižvelgiant į  tai, nuteistojo manymu, nukentėjusiojo J. L. neįmanoma patikrinti dėl paties jo kaltės, todėl tokie parodymai negali būti pripažinti įrodymais.

Kadangi jokių J. L. daiktų jis neėmė, jokie nukentėjusiojo daiktai pas jį surasti nebuvo, apeliantui nesuprantama, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą neva jis turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą.

Skunde nuteistasis D. N. teigia, kad teismas privalėjo paskirti bausmes įstatymo numatytas veikas, kurias jis įvykdė savo veiksmais. Jo veiksmai V. J. atžvilgiu, apelianto teigimu turėjo būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 248 str. 1 d.. o veiksmai J. L. atžvilgiu - pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., jei be jo paties prisipažinimo būtų dar bent vienas jo kaltės įrodymas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. N. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

D. N. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė D. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. dėl įvykdyto plėšimo V. J. atžvilgiu bei pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. dėl plėšimo J. L. atžvilgiu ir asmens dokumento pagrobimo. Nuteistojo kaltumą dėl jam inkriminuotos veikos padarymo patvirtina įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu bei aptarti nuosprendyje.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs D. N. kaltę įvykdžius aukščiau nurodytas nusikalstamas veikas, išanalizavo tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus ir padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių bei baudžiamojo įstatymo taikymo. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Vien tai, kad nuteistasis D. N. apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl jam inkriminuotų plėšimų bei asmens dokumento pagrobimo, nėra pagrindas teigti apie nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

Kaip matyti iš skundžiamojo nuosprendžio, teismas  pripažindamas D. N. kaltu dėl to, jog jis panaudodamas fizinį smurtą pagrobė V. J. priklausantį turtą, vadovavosi tiek nukentėjusiojo V. J., liudytojų J. B., D. S., A. Gubanovo, N. Rešetnikovo, A. V., M. G. parodymais, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais, tiek ir paties D. N. parodymais.

Nors nuteistasis D. N. apeliaciniame skunde neigia padaręs plėšimą ir mano, jog turėjo būti nuteistas tik už V. J. sužalojimą, tačiau toks apelianto teiginys yra paneigiamas nukentėjusiojo, liudytojos D. S. parodymais, 2012-08-31 Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu. Nors nukentėjusysis dėl girtumo ir nesuprato, kad buvo apiplėštas būtent D. N., tačiau nurodė, kokie dingo daiktai, jų požymius ir vertę. Liudytoja D. S., kuri D. N. nepažįsta, o nusikaltimo liudytoja tapo atsitiktinai, todėl neturi pagrindo apkalbėti nuteistojo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, jog matė, kaip nukentėjusįjį sumušęs asmuo lando po jo kišenes. Pažymėtina , kad, nors po šio nusikaltimo padarymo D. N. asmens krata nebuvo atlikta, tačiau iš jo buvo paimti laikinai saugoti pas jį rasti daiktai, ką patvirtina 2012-08-27 Daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas, kuriame jis nurodė, kad dalis daiktų jam nepriklauso (t. 1, b.l. 1). Pas D. N. surasti daiktai buvo apžiūrėti (2012-08-29 Apžiūros protokolas), iš  2012-08-31 Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolų matyti, kad nukentėjusysis V. J. atpažino savo raktų ryšulį ir piniginę, kurie buvo paimti D. N. apžiūros metu (t. 2, b.l. 2-5, t. 1, b.l. 22-25), o 2012-08-31 Pakvitavimas tvirtina, kad V. J. buvo grąžinti šie daiktai: kortelė „IKI“ (A. J.), kortelė „AČIŪ“, e-bilietas, kortelė „TOKS“, vienkartiniai bilietai (4 vnt.), žiebtuvėlis, piniginė, dviejų raktų ryšulys (t. 1, b.l. 26).

Kolegijos vertinimu, aukščiau išvardintų įrodymų visuma paneigia apelianto teiginį, jog pas jį nebuvo surasti nukentėjusiojo daiktai ir neabejotinai patvirtina, jog D. N. padarė plėšimą V. J. atžvilgiu (Lietuvos Respublikos 180 str. 1 d.), o apeliaciniame skunde nurodyti neva teismo nepašalinti liudytojo parodymų prieštaravimai jo kaltės nepaneigia. 

Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog D. N. padarė plėšimą J. L. atžvilgiu bei pagrobė jo asmens dokumentą. Nors D. N. neigia paėmęs nukentėjusiojo nurodytus daiktus, tačiau jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagrindžia nukentėjusiojo J. L. parodymai, 2012-09-17 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2116/12(01), 2012-09-16 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, 2012-09-16 Apžiūros protokolas. Kolegija, vertindama byloje surinktus įrodymus, atsižvelgia į tai, kad bylos tyrimo metu nukentėjusiojo J. L. parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys, netikėti jais teismas neturi pagrindo. Nukentėjusysis nurodė, kokius smūgius ir į kūrias kūno vietas jam sudavė D. N., juto, kaip jis kraustė jo kišenes, nurodė tiksliai, jog iš kairės džinsų kišenės buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, o iš dešinės – piniginė su joje buvusiais pinigais (400 Lt) ir dokumentais. J. L. 2012-09-16 ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė mėlynos spalvos piniginę, teigdamas, jog išėjęs ir Vilniaus miesto 6 PK rado ją ant betoninių plytelių šalia žolės, mano, kad ją galėjo išmesti jį sumušęs ir apiplėšęs asmuo. 2012-09-16 Apžiūros protokolas tvirtina, jog piniginėje yra 270 Lt bei vairuotojo pažymėjimas. Iš nukentėjusiojo parodymų seka, jog jis D. N. nepažįsta, kas leidžia kolegijai pagrįstai manyti, kad J. L. neturėjo pagrindo duoti melagingų parodymų teisėsaugos institucijoms bei apkalbėti nuteistąjį. Nukentėjusysis 2012-09-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino D. N. kaip jį sumušusį bei apvogusį asmenį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs, jog iš piniginės buvo pagrobta dalis pinigų ir asmens tapatybės kortelė pagrįstai D. N. pripažino kaltu už plėšimą bei asmens dokumento pagrobimą ir tenkino nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį.

Nepagrįstas D. N. teiginys, jog J. L. parodymų negalima pripažinti įrodymais, nes jis nenurodė nei tariamai pagrobto telefono modelio, nei jo įsigijimo datos ir kainos, nes nukentėjusysis nurodė, kad iš jo buvo pagrobtas 200 Lt mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, kurio vertė, kolegijos manymu, negali būti pripažinta per didelė. Tai, kad, kaip teigia apeliantas, nukentėjusysis nenurodė nei kokio operatoriaus SIM kortelė paskutinį kartą buvo naudojama šiame telefone, nei koks jos numeris, nei kada ir kurioje vietoje šiuo telefonu paskutinį kartą buvo skambinta, jo nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Apeliacinė instancija taip pat pažymi, kad anksčiau D. N. jau ne vieną kartą buvo teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą, plėšimą, vagystes, kas suponuoja mintį, jog neigdamas padaręs plėšimus šioje baudžiamojoje byloje, jis tokiu būdu siekia sušvelninti savo teisinę padėtį.

Be to, anot D. N., buvo pažeistos jo teisės į gynybą, nes valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtas jį ginti advokatas P. Prijalgauskas faktiškai atsisakė jį ginti, nei karto neatvyko pas jį į įkalinimo įstaigą ir nesuteikė jam jokių teisinių konsultacijų bei nesurašė apeliacinio skundo, t.y. jo teisė į gynybą nebuvo užtikrinta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad advokatas P. Prijalgauskas dalyvavo visuose su įtariamuoju, vėliau su kaltinamuoju D. N. atliekamuose veiksmuose nuo pirmos jo apklausos, pareiškus įtarimą, taip pat gynė pirmosios instancijos teisme, tačiau D. N. jam paskirto advokato neatsisakė, nors tokią galimybę turėjo, kas patvirtina, jog jį tenkino gynybos paslaugos. Apeliacinio skundo teiginys, jog advokatas P. Prijalgauskas nesurašė apeliacinio skundo pripažintinas deklaratyviu, nes nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, be to, kaip jau minėta aukščiau, D. N. dėl interesų konflikto ir netinkamų teisinių paslaugų suteikimo galėjo kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinio skundo nesurašymas nepaneigia D. N. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į D. N. apeliacinio skundo argumentus dėl advokato P. Prijalgausko neva netinkamų teisinių paslaugų suteikimo, kreipdamasis į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir siekdamas išvengti interesų konflikto, prašė koordinatorių D. N. parinkti ne advokatą P. Prijalgauską, o kitą advokatą, kas ir buvo padaryta – D. N. ginti apeliacinėje instancijoje buvo parinkta advokatė K. Kanišauskienė.

Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismo jo atžvilgiu priimtas nuosprendis turėtų būti panaikintas dėl to, jog jame nenurodyta, kokios bausmės už kokias nusikalstamas veikas yra skiriamos bei kurios bausmės yra bendrinamos apėmimo būdu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje aiškiai ir konkrečiai nurodė, kokias bausmes D. N. skiria už kiekvieną iš keturių nusikalstamų veikų, tačiau ne visiškai tiksliai išdėstė dalį, kuria subendrino paskirtąsias bausmes, nurodydamas tik bendrinimo būdus ir galutinę bausmę, tačiau nenurodydamas bendrinamų konkrečių veikų. Atsižvelgiant į tai Vilnniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendis tikslintinas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo D. N. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

 

n u t a r ė:

 

D. N. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendžio dalį ir ją išdėstyti taip:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu – dėl idealių nusikalstamų veikų sutapčių bausmes, paskirtas  pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str,. 1 d. (plėšimas J. L. atžvilgiu) ir 302 str. 1 d. (J. L. asmens dokumento pagrobimas) apimti ir D. N. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis - dėl realių nusikalstamų veikų sutapčių, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, ir D. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 10  mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                    Vladislavas Lenčikas

 

 

Teisėjai                                                                                                           Regina Pocienė                                                                      

 

                               Angelė Ikasalienė