Civilinė byla Nr. e2A-1073-273/2020

(Proceso Nr. 2-69-3-09489-2019-2)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.2.; 3.3.1.20.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. D., A. D., G. P., M. B., M. M. atstovo advokato A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-67-615/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lengvam verslui“ ieškinį atsakovams A. D., A. D., G. P., M. B., M. M. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

                                                                      I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Lengvam verslui“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovų A. D., A. D., G. P., M. B., M. M. solidariai priteisti 13 919,63 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. ieškovė (paskolos davėjas (kreditorius)) sudarė paskolos sutartį su skolininku UAB „Vilko imperija“ dėl 13 000,00 Eur paskolos suteikimo, kurią paskolos gavėjas turėjo grąžinti iki 2018 m. rugsėjo 6 d. arba paskolos davėjui (kreditoriui) pareikalavus, per 30 dienų nuo tokio pareikalavimo dienos. Paskolos sutarties užtikrinimui 2017 m. rugsėjo 6 d. ieškovė sudarė vienodo turinio laidavimo sutartis su laiduotojais A. D., A. D., G. P., M. B. ir M. M.. Pagal šias Laidavimo sutartis kiekvienas iš atsakovų įsipareigojo skolininkui neįvykdžius įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį sumokėti ieškovui ne didesnę nei 13 000 Eur sumą per 7 darbo dienas po to kai gaus ieškovės reikalavimą ir patvirtinimą, jog skolininkas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį. Taip pat Laidavimo sutartyse buvo numatyta ieškovės teisė laiduotojui laiku neįvykdžius įsipareigojimų reikalauti 0,12 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną. Paskola skolininkui buvo realiai išmokėta. 2018 m. birželio 29 d. Kauno apygardos teisme skolininkui buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2018 m. liepos 10 d. Ieškovei pagal su skolininku sudarytą Paskolos sutartį liko negrąžinta 12 840,36 Eur paskola ir iki 2019 m. gegužės 13 d. buvo priskaičiuoti 817,33 Eur delspinigiai. Ieškovė kreipėsi dėl skolos grąžinimo į laiduotojus, tačiau atsakovai nei kartu, nei kiekvienas atskirai savo įsipareigojimų neįvykdė ir su ieškove neatsiskaitė. Nuo 2019 m. gegužės 13 d. buvo toliau skaičiuojami delspinigiai, todėl iki šios dienos iš viso yra priskaičiuota 1 079,27 Eur delspinigių.

3.       Atsakovai prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. Laidavimo sutartimis laidavo už skolininką UAB „Vilko imperija“ pagal jo ir ieškovės kaip paskolos davėjo 2017 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutartį, kurios 1.6 punktu šalys susitarė, jog paskola privalo būti grąžinta iki 2018 m. rugsėjo 6 d. arba paskolos davėjui (kreditoriui) pareikalavus per 30 dienų nuo tokio pareikalavimo dienos, kas reiškia, jog atsakovai pasirašė laidavimo sutartis Paskolos sutarties grąžinimo sąlygomis ir laidavo už skolininką terminuotai. Laidavimo sutartyse numatytas laidavimo terminas „iki visiško skolininko prievolių įvykdymo“ neatitinka terminų nustatymą reglamentuojančių CK nuostatų, todėl atsakovų nuomone laikytina, jog laidavimo sutartis baigėsi kartu su prievolės pagal Paskolos sutartį numatytu paskolos grąžinimo terminu, t. y. 2018 m. rugsėjo 6 d. Atsižvelgiant į tai, kreditorius turėjo per 3 mėnesius nuo šios datos pareikšti ieškinius laiduotojams, tačiau to nepadarė, todėl  praleido CK nustatytą tokio ieškinio senaties terminą. Be to, ieškovė skolininkui iškėlus bankroto bylą dar iki paskolos grąžinimo termino nesiėmė jokių aktyvių veiksmų bankroto byloje ar iki jos, kad skola būtų išieškota iš skolininko. Atsakovai ieškinio tenkinimo atveju prašė skolą priteisti ne solidariai, o lygiomis dalimis, nes kiekvienas iš jų turi darbą, gauna pajamas iš kurių galėtų išmokti priteistą sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 13 919,63 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (13 919,63 Eur) nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2019 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei iš kiekvieno atsakovo po  621,96 Eur  bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2017 m. rugsėjo 6 d. sudarė paskolos sutartį su UAB „Vilko imperija“ dėl 13 000,00 Eur paskolos suteikimo. Paskolos sutarties 1.6 punktu šalys susitarė, jog paskola privalo būti grąžinta iki 2018 m. rugsėjo 6 d. arba paskolos davėjui (kreditoriui) pareikalavus, per 30 dienų nuo tokio pareikalavimo dienos. Sutarties šalys taip pat susitarė dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų jei jos mokamos laiku ir dėl 20 arba 30 procentų dydžio metinių palūkanų, priklausomai nuo vėlavimo laikotarpio, jei palūkanos sumokamos pavėluotai. Sutartimi taip pat buvo sutarta dėl 0,12 procentų dydžio delspinigių. Paskolos sutarties užtikrinimui 2017 m. rugsėjo 6 d. ieškovė sudarė analogiško turinio laidavimo sutartis su laiduotojais (atsakovais). Pagal laidavimo sutartis kiekvienas iš atsakovų įsipareigojo skolininkui neįvykdžius įsipareigojimų pagal paskolos sutartį sumokėti ieškovei ne didesnę nei 13 000 Eur sumą per 7 darbo dienas po to kai gaus ieškovės reikalavimą ir patvirtinimą, jog skolininkas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį. Laidavimo sutartyse buvo numatyta ieškovės teisė laiduotojui laiku neįvykdžius įsipareigojimų reikalauti 0,12 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi skolininkui UAB „Vilko imperija“ iškelta bankroto byla. Skolininkas UAB „Vilko imperija“ nėra pilnai įvykdęs savo įsipareigojimų ieškovei pagal 2017 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutartį. Tarp šalių kilo ginčas dėl 2017 m. rugsėjo 6 d. laidavimo sutartimis sutartos šių sutarčių galiojimo pabaigos, t. y. ginčas dėl 2017 m. rugsėjo 6 d. laidavimo sutarčių nuostatų aiškinimo.

6.       Teismas nurodė, kad iš 2017 m. rugsėjo 6 d. laidavimo sutarčių sudarymo aplinkybių ir šių sutarčių teksto yra akivaizdu, kad kreditorius (ieškovė) sutartyse numatydamas sąlygas, jog laidavimo sutartys galioja iki visiško prievolių įvykdymo, susitarė dėl laidavimo sutarčių termino pabaigos susiejimo su konkrečiu įvykiu – visišku skolininko prievolių įvykdymu, būtent toks buvo kreditoriaus (ieškovės) tikslas sudarant nurodytas paskolos ir laidavimo sutartis ir priešingu atveju, t. y. esant kokioms nors kitokioms sąlygoms, kreditorius (ieškovė) paskolos skolininkui nebūtų suteikęs. Teismo vertinimu, tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, atitinka laidavimo, kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės, pobūdį.

7.       Teismas nurodė, kad laidavimo sutartys galioja iki visiško skolininko prievolių įvykdymo, todėl pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas nagrinėjamu atveju neturi būti taikomas, o laidavimai galioja iki to momento, kol ieškovei bus visiškai įvykdyta prievolė pagal paskolos sutartį. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus dėl jų laidavimo prievolės tariamo pasibaigimo.

8.       Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovų nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje aptartas terminas laidavimo prievolės pasibaigimui, atsakovams galėtų būti taikomas tiktai tuo atveju, jeigu patiems atsakovams būtų iškeltos bankroto bylos, tačiau tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

9.       Teismas atmetė atsakovų prašymą individualizuoti ir išskirstyti jų prievoles ieškovei ieškinio tenkinimo atveju. Šiuos atsakovų prašymus teismas laikė nepagrįstais, kadangi kiekvienas iš atsakovų (laiduotojų) dėl solidarios atsakomybės ieškovei susitarė pats laisva valia. Nurodė, kad atsakovai nei šioje byloje priešieškinio, nei kitose bylose ieškinio dėl laidavimo sutarčių modifikavimo nereiškė. Teismas sutiko su ieškove, kad vienintelis įstatymuose įtvirtintas būdas atsakovams pereiti iš solidariosios atsakomybės į dalinę, yra prievolės ieškovei įvykdymas.

10.       Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai pervedė 2 712,76 Eur. Teismas nurodė, kad ieškinio dalyko suma negali būti mažinama šia suma, kadangi gautos įmokos padengė priskaičiuotas palūkanas ir dalį delspinigių bei dalį paskolos. Teismas, remdamasis ieškovės į bylą pateiktais paskaičiavimais, kurių atsakovai neginčijo, nustatė, kad palūkanos pagal 2017 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutartį sudarė 1 434,69 Eur, delspinigiai 2 280,30 Eur. Kadangi ieškovė  gautomis 2 712,76 Eur įmokomis padengė palūkanas (1 434,69 Eur), dalį delspinigių (1 201,03 Eur) ir dalį paskolos (159,64 Eur), todėl bendras paskolos likutis sudaro 12 840,36 Eur, likę nepadengti delspinigiai sudaro 1 079,27 Eur, kas iš viso sudaro 13 919,63 Eur, t. y. atitinka pareikšto ieškinio sumą. 

11.       Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad dalį paskolos atsakovai grąžino ieškovei grynaisiais pinigais kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Teismas nurodė, kad atsakovai (laiduotojai) ieškovei atsako solidariai tiek pat kaip ir skolininkas, todėl ieškovo ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visa apimtimi.

12.       Teismas nustatė, kad ieškovė iš viso patyrė 3 109,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias, ieškinį patenkinus visiškai, lygiomis dalimi turi atlyginti atsakovai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniame skunde atsakovų atstovas prašė Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti klausimą dėl ieškinio spręsti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

13.1.                      Dėl terminuoto laidavimo. Teismas neįvertino, kad atsakovų prievolė pagal laidavimo sutartis yra pasibaigus, todėl priėmė neteisingą sprendimą neatsižvelgęs į faktines aplinkybes ir sutarčių aiškinimą. Atsakovai pasirašė laidavimo sutartis Paskolos sutarties grąžinimo sąlygomis ir laidavo už skolininką terminuotai. Laidavimu buvo užtikrinta terminuota prievolė, kurios įvykdymo terminas faktiškai baigėsi 2018 m. rugsėjo 6 d., kuomet UAB „Vilko imperija“ iš esmės pažeidė Paskolos sutartį. Atsakovų laidavimas tiek CK 6.88 straipsnio 1 dalies, tiek laidavimo sutarties 4.2. punkto nuostatų kontekste yra pasibaigęs. Iš laidavimo sutarties 1 pastraipos matyti, kad laidavimo galiojimo sąlyga yra išimtinai susieta su Paskolos sutarties prisiimtų įsipareigojimų įvykdymu. Tiesioginis lingvistinės laidavimo sutarties 1 pastraipos formuluotės aiškinimas leidžia suprasti, kad šalys nėra susitarusios dėl laidavimo galiojimo termino CK 1.117 straipsnio 1 dalies kontekste, t. y. laidavimo sutarties 4.2. punkte nėra susitarta dėl laidavimo galiojimo metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis arba valandomis. Tai reiškia, kad šiuo atveju laidavimo galiojimo terminas nėra aiškiai išreikštas ir apibrėžtas kaip tai reikalaujama CK 1.117 straipsnio 1 dalyje. Esant tokiai faktų sudėčiai, kuomet nėra nustatytas laidavimo galiojimo terminas, klausimas dėl laidavimo pabaigos sprendžiamas vadovaujantis CK 6.88 straipsnio 1 dalies pagrindu atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė prievolė yra terminuota. Pagal šią normą laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio, reiškia, kad ieškovė jau nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. turėjo reikšti ieškinį atsakovams, kadangi UAB „Vilko imperija“ iš esmės pažeidė Paskolos sutartį. Laidavimo sutartimis buvo užtikrinta terminuota prievolė, kylanti iš Paskolos sutarties. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje 3 mėnesių terminas yra naikinamasis ir jo šalys susitarimu negali  keisti ir/ar naikinti. Ieškovė praleido CK nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą su reikalavimais, kylančiais iš terminuotos laidavimo sutarties, todėl atsakovams negali kilti jokia atsakomybė pagal šią sutartį;

13.2.                      Ieškinys pareikštas jau po teismo nutarties UAB „Vilko imperija“ pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto priėmimo (2019 m. sausio 11 d.), t. y. tada, kai įmonė jau buvo laikoma baigusia savo veiklą. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas priteisti skolą pagal laidavimo sutartį turi būti atmestas CK 6.87 straipsnio 1 dalies pagrindu;

13.3.                      Dėl ieškovo neaktyvumo UAB „Vilko imperija“ bankroto byloje. Ieškovė, žinodama informaciją apie skolininko bankrotą neteikė kreditorinio reikalavimo bankroto byloje. Ieškovė turėjo galimybę išieškoti iš skolą iš skolininko, tačiau savo neaktyviais veiksmais to nepadarė. Tokie veiksmai rodo ieškovės piktnaudžiavimo teise faktą;

13.4.                      Bankroto bylos iškėlimas pagrindiniam skolininkui modifikuoja jo prievoles kreditoriams. Pagal ĮBĮ 16 straipsnį visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos, kuri suprantama kaip nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo diena. Esant terminuotam laidavimui, CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreditoriui pareikšti reikalavimą laiduotojui skaičiuotinas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Ieškovė nepasisakė dėl kokių priežasčių ne tik, kad nebuvo pateikusi kreditorinio reikalavimo, bet ir praleidusi ieškinio senaties terminą reikalauja Paskolos sutarties sumos iš laiduotojų.

14.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė atmesti atsakovų apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

14.1.                      Apeliantai klaidingai aiškina tikrąją jų pasirašytų sutarčių prasmę, neatsižvelgia į visų sutarčių, tarpusavio ryšį ir jų tikslą. Iš gramatinės laidavimo sutarties nuostatos konstrukcijos matyti, jog laidavimo sutarčių termino pabaiga susiejama su konkrečiu įvykiu - visišku skolininko prievolių įvykdymu, kas be kita ko atitinka kreditoriaus tikslus sudarant tiek paskolos, tiek laidavimo sutartis. Laidavimo sutartimi atsakovai įsipareigojo solidariai atsakyti ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, jeigu jis neįvykdys visos, dalies prievolės ar netinkamai ją vykdys;

14.2.                      Kadangi laidavimo sutartys galioja iki visiško skolininkų prievolių įvykdymo, todėl nepagrįstai atsakovai teigia, jog ieškovė praleido trijų mėnesių terminą. Esant sąlygai, kad laidavimas galioja iki visiško skolininko prievolių įvykdymo, kreditorius nėra saistomas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pareikšti reikalavimus laiduotojams. Tokia teisės aiškinimo taisyklė yra pateikta formuojamoje teismų praktikoje;

14.3.                      ĮBĮ 16 straipsnio nuostatos taikymas nereiškia laiduotojo atsakomybės sąlygų pakeitimo.  ĮBĮ 16 straipsnio nuostata taikytina tuo atveju, kai laidavimas yra terminuotas. Bankroto bylos skolininkui UAB „Vilko imperija“ iškėlimas nepakeitė laiduotojų atsakomybės už sutartines prievoles galiojimo laiko atžvilgiu sąlygų. Atsakovų argumentas, kad bankroto bylos iškėlimas pagrindiniam skolininkui modifikuoja jo prievoles kreditoriams, yra nepagrįstas. Ieškovė neturėjo jokios objektyvios pareigos prieš laiduotojus dėti visas pastangas ar imtis kažkokių priemonių išieškant skolą būtent iš skolininko. Laiduotojai nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į pagrindinį skolininką;

14.4.                      Šiuo atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalies taikymas prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams, nepagrįstai suvaržytų ieškovės teisę į teisminę gynybą ir skolos susigrąžinimą, o solidariesiems skolininkams suteiktų galimybę išvengti prisiimtų įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis vykdymo.

 Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

      IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Esminės faktinės bylos aplinkybės

16.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė paskolos davėjas (kreditorius) UAB „Lengvam verslui“ 2017 m. rugsėjo 6 d. sudarytos paskolos sutarties (toliau – Paskolos sutartis) pagrindu paskolos gavėjui UAB „Vilko imperija“ suteikė 13 000 Eur paskolą, kurią paskolos gavėjas privalėjo grąžinti iki 2018 m. rugsėjo 6 d. arba per 30 dienų nuo paskolos davėjo pareikalavimo. Prievolių pagal Paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui 2017 m. rugsėjo 6 d. ieškovė sudarė vienodo turinio laidavimo sutartis su atsakovais (laiduotojais) A. D., A. D., G. P., M. B. ir M. M. (toliau – Laidavimo sutartys), kuriose kiekvienas iš atsakovų (laiduotojų) įsipareigojo paskolos gavėjui neįvykdžius įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį, sumokėti ieškovui ne didesnę nei 13 000 Eur sumą per 7 darbo dienas po to kai gaus ieškovės reikalavimą ir patvirtinimą, jog paskolos gavėjas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį. Laidavimo sutartyse šalys nustatė, kad laiduotojai atsako kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, atsako kaip paskolos gavėjas už pagrindinės skolos ir palūkanų apmokėjimą, netesybų (delspinigių) sumokėjimą, nustatė, kad laiduotojui laiku neįvykdžius kreditoriaus reikalavimo, kreditorius turi teisę reikalauti 0,12 procentų delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, nustatė, kad Laidavimo sutartys galioja nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki visiško atsiskaitymo pagal Paskolos sutartį. Paskolos gavėjas UAB „Vilko imperija“ nėra pilnai įvykdęs prievolių ieškovei pagal Paskolos sutartį.

17.       Teismų  informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi paskolos gavėjui UAB „Vilko imperija“ iškelta bankroto byla. 2018 m. birželio 29 d. nutartis įsiteisėjo 2018 m. liepos 10 d. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 11 d.  nutartimi UAB „Vilko imperija“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (c. b. Nr. eB2-304-259/2020).  

Dėl apeliacinio skundo

18.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė neturi skolos reikalavimo teisės iš atsakovų (laiduotojų), kadangi laidavimu buvo užtikrinta terminuota prievolė, kurios įvykdymo terminas faktiškai baigėsi 2018 m. rugsėjo 6 d., kuomet UAB „Vilko imperija“ iš esmės pažeidė Paskolos sutartį, todėl atsakovų (laiduotojų) atsakomybės pabaigos pagrindas nustatytinas vadovaujantis CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Nurodoma, kad ieškovė praleido CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių naikinamąjį terminą pareikšti reikalavimą laiduotojams, skaičiuojamą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Vilko imperija“ įsiteisėjimo dienos.

19.       Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantų teiginius pripažįsta nepagrįstais.

20.       Įstatyme nustatytas bendrasis principas, jog laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant teisės normas dėl terminuotos laidavimo sutarties galiojimo, nurodyta, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kredito sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai netaikomas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 d.). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2014).

21.       Nagrinėjamu atveju prievolių pagal tarp ieškovės ir paskolos gavėjo, šiuo metu jau bankrutavusios UAB „Vilko imperija“, sudarytą Paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui tarp ieškovės ir atsakovų sudarytose Laidavimo sutartyse (el. b. t. 1, b. l. 11-15) yra nustatyta, kad šios sutartys galioja iki visiško skolininko atsiskaitymo pagal Paskolos sutartį.

22.        Apeliaciniame skunde atsakovai netinkamai aiškina paminėtas Laidavimo sutarčių sąlygas, jas vertindami kaip neatitinkančias terminų nustatymo taisyklių ar neapibrėžiančias laidavimo galiojimo. Iš civilinėje byloje nustatytų Laidavimo sutarčių sudarymo aplinkybių ir šių sutarčių teksto yra akivaizdu, kad ieškovė Laidavimo sutartyse numatydama sąlygas, jog Laidavimo sutartys galioja iki visiško paskolos gavėjo atsiskaitymo pagal Paskolos sutartį, susitarė dėl Laidavimo sutarčių termino pabaigos susiejimo su konkrečiu įvykiu – visišku paskolos gavėjo prievolių įvykdymu, būtent tokiu tikslu ieškovė sudarė nurodytas Paskolos ir Laidavimo sutartis, kadangi priešingu atveju, t. y. esant kokioms nors kitokioms sąlygoms, ieškovė paskolos UAB „Vilko imperija“ nebūtų suteikusi. Apeliantų paminėtų Laidavimo sutarčių sąlygų aiškinimas neatitinka CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostatų.

23.       Teisėjų kolegija, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikytinas, ir laidavimai galioja iki to momento, kol ieškovei bus visiškai įvykdyta prievolė pagal nurodytą Paskolos sutartį. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovų (laiduotojų) Laidavimo sutartyse esanti sąlyga, nustatanti, kad šios sutartys galioja iki visiško skolininko atsiskaitymo pagal Paskolos sutartį, eliminuoja CK 6.88 straipsnio 1 dalies normų taikymą sprendžiant dėl laidavimo pabaigos termino nustatymo. Apeliantų laidavimas nėra pasibaigęs ir jų prievolė pagal Laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolės ieškovei pagal Paskolos sutartį įvykdymo.

24.       Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą paskolos gavėjui  UAB „Vilko imperija“,  jo skolų mokėjimo terminai pagal Paskolos sutartį laikomi pasibaigusiais nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 16 straipsnis). Nuo šios dienos atsakovams Laidavimo sutarčių pagrindu atsirado pareiga solidariai su paskolos gavėju įvykdyti ieškovei paskolos gavėjo neįvykdytas prievoles. 

25.       Apeliantų argumentas, kad bankroto bylos iškėlimas pagrindiniam skolininkui modifikuoja jo prievoles kreditoriams, yra nepagrįstas.  Kadangi nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šios nutarties 20 – ame punkte pateiktą išaiškinimą, CK 6.88 straipsnio 1 dalyje normos, reglamentuojančios nustatyto laidavimo pabaigos terminą, atsakovams netaikomos, todėl nutarties iškelti bankroto bylą pagrindiniam skolininkui UAB „Vilko imperija“ įsiteisėjimas, nepakeitė atsakovų prievolių ieškovei pagal Laidavimo sutartis galiojimo sąlygų laiko atžvilgiu. 

26.       CK 6.81 straipsnyje nustatyta laiduotojo atsakomybė, kad prievolei esant neįvykdytai, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, o laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas. Byloje nesant duomenų apie prievolių pagal Paskolos sutartį visišką įvykdymą, atsakovai kartu su paskolos gavėju yra solidariai atsakingi ieškovei (CK 6.81 str.). Laiduotojai neturi teisės reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į pagrindinį skolininką. Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, esant solidariajai skolininkų pareigai, kaip ir nagrinėjamu atveju, kreditorius turi pasirinkimo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai.

27.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog ieškinys pareikštas jau po teismo nutarties UAB „Vilko imperija“ pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto priėmimo (2019 m. sausio 11 d.), t. y. tada, kai įmonė jau buvo laikoma baigusia savo veiklą, todėl turėjo būti atmestas CK 6.87 straipsnio 1 dalies pagrindu, pažeidžia aukščiau nurodytą draudimą, kadangi minėtos aplinkybės nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, įmonės veikla pripažįstama pasibaigusia dėl bankroto teismo sprendimu (ĮBĮ 32 str. 4 d. arba Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 100 str. 1 d.). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), UAB „Vilko imperija“ bankroto byloje teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos nepriimtas.

Dėl bylos baigties

28.       Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai aktualias aplinkybes ir įrodymus, priimdamas sprendimą vadovavosi ginčui aktualiomis teisės normomis ir jas taikė tinkamai, išsamiai argumentavo priimtą sprendimą, su juo apeliacinės instancijos teismas sutinka. Todėl atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).

30.       Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tačiau teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą turi ieškovė (CPK 93 str.). Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovų 726,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Ieškovės patirtas išlaidas patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (2020 m. gegužės 19 d. Atliktų darbų ataskaita, 2020 m. gegužės 21 d. mokėjimo nurodymas Nr. 315381033). Ieškovės už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėta suma neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžio 1 766,18 Eur (1,3x1358,60), kur 1 358,60 Eur yra 2019 m. ketvirto ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

31.       Atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių atsakovų proceso bendrininkų bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Ieškovei priteistina iš atsakovų po 145,20 Eur (726/5) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidoms patirtoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Lengvam verslui“ (j. a. k. 302317632) iš atsakovų A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 145,20 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 20 centų) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidoms patirtoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                Virginija Gudynienė  

                                                                                                Izolda Nėnienė

                                                                                                Egidijus Tamašauskas