Civilinė byla Nr. e2S-701-601/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00566-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. G. ir I. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1958-429/2024 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams I. G. ir G. G. dėl prievolės pripažinimo solidaria ir piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo – A. J..

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. J. 2023 m. sausio 16 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir, patikslinęs reikalavimus, prašo:

–       pripažinti prievoles

(i)                      pagal 2018 m. liepos 24 d. vekselį – 10 200,00 Eur sumai (notarinio registro Nr. 2717), ir vekselio pagrindu 2018 m. rugsėjo 18 d. notarės R. M. išduotą vykdomąjį įrašą (išieškotina suma pagal vykdomąjį įrašą – 10 253,26 Eur);

(ii)                      (ii) 2018 m. liepos 24 d. vekselį – 5 500,00 Eur sumai (notarinio registro Nr. 2718), ir vekselio pagrindu 2018 m. spalio 5 d. notarės R. M. išduotą vykdomąjį įrašą (išieškotina suma pagal vykdomąjį įrašą – 5 536,13 Eur);

(iii)                      2018 m. liepos 27 d. vekselį – 13 000,00 Eur sumai (notarinio registro Nr. 2514), ir vekselio pagrindu išduotą 2018 m. spalio 12 d. notarės A. B. vykdomąjį įrašą (išieškotina suma pagal vykdomąjį įrašą – 13 067,23 Eur);

(iv)                      2018 m. liepos 27 d. vekselį – 30 600,00 Eur sumai (notarinio registro Nr. 2515), ir jo pagrindu 2018 m. spalio 12 d. notarės A. B. išduotą vykdomąjį įrašą, (išieškotina suma pagal vykdomąjį įrašą – 30 756,71 Eur)

solidariomis G. G. ir I. G. prievolėmis;

–       priteisti iš I. G. 58 113,33 Eur solidariai su G. G. pagal jo atžvilgiu jau vykdomus išieškojimus pagal:

(i)                      2018 m. liepos 24 d. vekselį – 10 200,00 Eur sumai (notarinio registro Nr. 2717), ir vekselio pagrindu 2018 m. rugsėjo 18 d. notarės R. M. išduotą vykdomąjį įrašą, (išieškotina suma pagal vykdomąjį įrašą – 10 253,26 Eur);

(ii)                      2018 m. liepos 24 d. vekselį – 5 500,00 Eur sumai (notarinio registro Nr. 2718), ir vekselio pagrindu 2018 m. spalio 5 d. notarės R. M. išduotą vykdomąjį įrašą (išieškotina suma pagal vykdomąjį įrašą – 5 536,13 Eur);

(iii)                      2018 m. liepos 27 d. vekselį – 13 000,00 Eur sumai (notarinio registro Nr. 2514), ir vekselio pagrindu išduotą 2018 m. spalio 12 d. notarės A. B. vykdomąjį įrašą (išieškotina suma pagal vykdomąjį įrašą – 13 067,23 Eur);

(iv)                      2018 m. liepos 27 d. vekselį – 30 600,00 Eur sumai (notarinio registro Nr. 2515), ir jo pagrindu 2018 m. spalio 12 d. notarės A. B. išduotą vykdomąjį įrašą, (išieškotina suma pagal vykdomąjį įrašą – 30 756,71 Eur);

–       priteisti iš atsakovų ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovei I. G. priklausančias lėšas ir turtą 58 113,33 Eur sumai, pavedant jį surasti ir aprašyti teismo antstoliui. Nurodė, kad, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nes atsakovės I. G. turtinė padėtis yra sunki, jos turimo turto atžvilgiu taikomi areštai, iš jos vykdomi išieškojimai ne tik ieškovo, bet ir kitų kreditorių naudai, atsakovė, gavusi didelių sumų grąžinimus iš antstolių, taip pat pajamų iš turto nuomos, jų nenukreipė ieškovui turimų įsipareigojimų dengimui, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumo tvarką, baudžiamojoje byloje yra pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, kas rodo atsakovės nesąžiningumą ir / ar vengimą geranoriškai dengti įsipareigojimus.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas skundžiama 2024 m. vasario 6 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. ieškovo pareikštų reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovei I. G. priklausančias lėšas ir turtą 58 113,33 Eur sumai, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius. Teismas nustatė, kad laikinosios apsaugos priemonės I. G. turtui taikomos ne didesnei kaip 58 113,33 Eur sumai.

4.       Teismas laikė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Be to, teismo vertinimu, reikalaujama suma yra ženkli fiziniam asmeniui, o tai yra pakankama aplinkybė laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes sukelia galimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Juolab, kad byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovės finansinę–turtinę būklę ir taip paneigtų grėsmę, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Anot teismo, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas, nes atsakovė gali savo turimą turtą paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ir neliktų turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

5.       Atskiruoju skundu atsakovai G. G. ir I. G. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi išimtinai rėmėsi tik faktu, kad ieškinio suma yra didelė. Atsakovai pabrėžė, kad ne reikalaujamos sumos dydis, o skolininko nesąžiningumas, sudaro pagrindą konstatuoti grėsmę teismo sprendimo įvykdymui;

1.2.                        Nors pirmosios instancijos teismas atsakovės (ne)sąžiningumo apskritai netyrė ir nevertino, apeliantai pabrėžia, kad atsakovė laikytina sąžininga laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme, o ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyti teiginiai priešingai patvirtinti negali. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė atliko, atlieka ar ketina atlikti veiksmus, kurie būtų susiję su turimo turto paslėpimu, perleidimu kitiems asmenims, įkeitimu ar kitokiu jo apsunkinimu. O aplinkybė, jog atsakovė neturi finansinių galimybių grąžinti sumų, gautų pagal 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartį, nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo;

1.3.                        Tai, kad ieškovo patikslintame ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės neįrodo atsakovės nesąžiningumo, yra patvirtina ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3893-1041/2023, konstatuojant, kad ieškovas, pateikdamas iš esmės analogiškus argumentus, neįrodė atsakovės nesąžiningumo;

1.4.                        Nors Kauno apygardos teisme nagrinėtoje baudžiamojo byloje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis atsakovų atžvilgiu, tai nėra susiję su atsakovės nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme įrodinėjimu. Pirmiausia, veika, už kurią buvo nuteista atsakovė, nėra susijusi su turto slėpimu, perleidimu ar kitokiu apsunkinimu. Antra, nors Kauno apygardos teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra priėmęs atsakovės kasacinį skundą, todėl yra gana didelė tikimybė, jog Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis bent atsakovės atžvilgiu bus pakeistas / panaikintas.

6.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas V. J. apeliacinės instancijos teismo prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1.                        Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai, įvertinęs „pareikšto reikalavimo dydį bei ieškovo nurodytas aplinkybes“, taikė laikinąsias apsaugos priemones. Ir tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas vertino prie pradinio ieškinio ir patikslinto ieškinio pateiktus įrodymus bei nurodytas aplinkybes, kurie patvirtina, kad skolininkai jau buvo ėmęsi veiksmų slėpti pinigines lėšas priverstinio išieškojimo metu, ir, atsižvelgiant į sunkią atsakovų turtinę padėtį, į jų turto areštus, į vykdomus išieškojimus, yra pagrindas išvadai, kad yra grėsmė galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui;

2.2.                        Atsakovės argumentas, jog ji neturi finansinių galimybių grąžinti sumų, gautų iš ieškovo pagal 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartį, patvirtina atsakovės nesąžiningumą, o taip pat grėsmę teismo sprendimo vykdymui šioje byloje, nes atsakovė vykdomojoje byloje Nr. 0085/21/00188 visiškai patenkino išimtinai vieno kreditoriaus reikalavimus, 2022 m. birželio 1 ir 7 d. pervesdama 18 658,81 Eur sumą, kai ieškovui grąžintinos paskolos terminas jau buvo suėjęs;

2.3.                        Faktas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra priėmęs atsakovės kasacinį skundą, 

7.       Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo A. J. apeliacinės instancijos teismo prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, o, nesiėmus teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovė nesąžiningai gaunamų pajamų nenukreipia įsiskolinimams ieškovui mažinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, prieš tai išsprendus procesinius klausimus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9.       Ieškovas ir trečiasis asmuo su atsiliepimais į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – (i) Kauno apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-13812-717/2019, kuriuo priteistos piniginės sumos iš UAB „Vitgedva“ VšĮ „Gerumo namai“ naudai, (ii) UAB „Vitgedva“ sąskaitos išrašą už 2018 m. lapkričio 8 d.–2019 m. spalio 1 d. laikotarpį, (iii) atsakovų 2020 m. ieškovui teiktus pranešimus apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, (iv) atsakovės I. G. kasacinį skundą dėl dalies Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžio ir dalies Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties panaikinimo ir baudžiamosios bylos I. G. atžvilgiu nutraukimo, (v) Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-9086-451/2019 dėl leidimo antstoliui įeiti į skolininkams G. G. ir I. G. priklausantį nekilnojamąjį turtą, bei dėl šios nutarties priimtą Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį, kuria apeliacinis procesas nutrauktas, (vi) ieškovo 2020 m. vasario 18 d. skundą, adresuotą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo G. G. atžvilgiu, (vii) Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-241-917/2020, kuria administracinio nusižengimo byla V. J. atžvilgiu nutraukta (buvo nubaustas už tai, kad paliko transporto priemonę stovėti dvejais ratais ant žalios vejos), (viii) atsakovų G. G. ir I. G. 2019 m. spalio 18 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kuria pasidalinta santuokos metu įgyta transporto priemonė, (ix) L. P. atsiliepimas į V. J. ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-12817-947/2020 dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir kt. klausimų, (x) ieškovo V. J. 2018 m. lapkričio 28 d. prašymą, adresuotą G. G., atsakyti į klausimus, siekiant priimti sprendimą dėl vekselių apmokėjimo atidėjimo, ir G. G. 2018 m. lapkričio 28 d. atsakymas į minėtą prašymą, (xi) ieškovo V. J. 2018 m. gruodžio 1 d. prašymą, adresuotą antstoliui Sauliui Užkuraičiui, prašant įpareigoti skolininką G. G. atsakyti į klausimus, siekiant priimti sprendimą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, ir G. G. 2018 m. gruodžio 11 d. prašymą priimti atsakymus, (xii) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-943/2022, kuria nutarta atnaujinti civilinės bylos pagal atsakovo V. J. kasacinį skundą nagrinėjimą ir sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo vykdymą (uždraudžiant išregistruoti hipoteką butui Kaune, (duomenys neskelbtini), iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Be to, trečiasis asmuo teismui pateikė vieną dokumentą, atsiliepimo priede nurodytą penktu numeriu „IMG_5371 G. 2018-11-09 PRAŠ VB 0034-18-01372 ATSISK Eur 306000 iki 2018-12-28“, kurio tekstas nėra įskaitomas. Ir, nors apeliacinės instancijos teismui pateiktuose atsiliepimuose nereiškiami prašymai dėl šių dokumentų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovas ir trečiasis asmuo pageidauja jų priėmimo. 

10.       Vis dėlto, pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: (i) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; (ii) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

11.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, sprendžia, kad yra pagrindas atsisakyti priimti visus apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus. Išaiškintina, kad esant būtinybei, teismas su kitų teismų priimtais procesiniais sprendimais turi galimybę susipažinti teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, todėl prijungti kitų teismų procesinius sprendimus byloje nėra poreikio. Be to, teismo vertinimu, visi kiti (ne teismų procesiniai sprendimai) įrodymai galėjo būti pateikti (o kai kurie ir buvo pateikti) pirmosios instancijos teisme. Todėl nėra pagrindo juos prijungti prie bylos. Juolab, kad, teismo įsitikinimu, jie nepatvirtina arba nepaneigia jokių aplinkybių, kurios turėtų reikšmės teisingam atskirojo skundo (dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės I. G. turto atžvilgiu) išnagrinėjimui. 

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

12.       Kaip minėta, byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

13.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pritaikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. reikalavimo sumos apimtyje areštavo atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Anot teismo, reikalaujama suma yra ženkli fiziniam asmeniui, o byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovės finansinę–turtinę būklę ir taip paneigtų grėsmę, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliantė tvirtina, kad teismas byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nenustatęs grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (atsakovės nesąžiningumo), t. y. konstatavęs tik tai, kad ieškinio suma yra didelė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pripažįsta, kad ieškovas reikalavimus preliminariai pagrindė, tačiau sutinka su atskirojo skundo argumentais dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo.

14.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, be ieškinio tikėtino pagrįstumo, antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismų praktikoje laikomasi vieningos nuomonės, kad proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017).

15.       Ieškinio suma bei asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; ir kt.). Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

16.       Ieškovas ieškinyje pirmosios instancijos teismui teigė, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, jos turimo turto atžvilgiu taikomi areštai, iš jos vykdomi išieškojimai ne tik ieškovo, bet ir kitų kreditorių naudai, atsakovė, gavusi didelių sumų grąžinimus iš antstolių, taip pat pajamų iš turto nuomos, jų nenukreipė ieškovui turimų įsipareigojimų dengimui, taip pat CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumo tvarką, baudžiamojoje byloje yra pripažinta kalta padariusi nusikaltimą. Iš esmės tuos pačius argumentus apeliantas nurodė ir atsiliepime į atskirąjį skundą. Apelianto nuomone, šie argumentai patvirtina atsakovės nesąžiningumą ir tuo pačiu grėsmę būsimo galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai neįrodo atsakovės veiksmų, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, t. y. paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Tai, kad atsakovė iki šiol nėra atsiskaičiusi su ieškovu pagal 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartį, neįrodo, kad ji sąmoningai vengia tai daryti. Priešingai, pats ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kad iš atsakovės išieškomos skolos yra dengiamos (pavyzdžiui, padengtas įsiskolinimas kredito unijai „Vilniaus kreditas“). Be to, tai, kad atsakovės turtinė padėtis galimai nėra gera ar kad ji turi kitų įsiskolinimų, taip pat savaime nepatvirtina jos nesąžiningo elgesio. Juolab, kad finansinis neišgalėjimas padengti įsiskolinimą ir nenorėjimas jį padengti (t. y. siekis išvengti skolos grąžinimo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, todėl tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais gali būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Taigi, byloje nesant konkrečių duomenų apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu, nėra pagrindo spręsti apie atsakovės nesąžiningumą siekiant išvengti atsiskaitymo, jeigu būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (CPK 178 straipsnis). Juolab, kaip pats ieškovas nurodė, visas atsakovės turimas turtas jau šiuo metu yra areštuotas net po keletą kartų, todėl dar kartą areštuoti tą patį turtą net ir netikslinga.

17.       Ieškovo nurodyti argumentai, susiję apkaltinamojo nuosprendžio atsakovės atžvilgiu priėmimu, taip pat neįrodo apeliantės nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme, kadangi minėtu nuosprendžiu atsakovė nuteista už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad 2018 m. pradžioje, veikdama bendrininkų grupėje su G. G. (sutuoktiniu), turėdama tikslą sudaryti paskolos sutartį ir gauti iš V. J. 39 200 Eur paskolą, panaudojo netikrą, žinomai melagingą dokumentą. Ši aplinkybė nėra niekaip susijusi su turto slėpimu, perleidimu, įkeitimu ar kitokiu jo apsunkinimu, turint tikslą išvengti skolos grąžinimo. Tuo tarpu ieškovo argumentai, susiję su atsakovo G. G. galimai nesąžiningais veiksmais, apskritai neturi jokios įtakos sprendžiant dėl atsakovės I. G. (ne)sąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių kontekste.

18.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir vyraujančią teismų praktiką, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nenurodęs jokių pagrįstų motyvų dėl atsakovės (ne)sąžiningumo, neturėjo pagrindo pripažinti esant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes, kaip jau buvo ne kartą išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016), todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos kaip instrumentas atsakovės turtui, iš kurio ieškovas galėtų vėliau pasitenkinti reikalavimą, sukaupti. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovas neįrodė, jog egzistuoja realios ir pagrįstos prielaidos (grėsmės), kad atsakovė bet kokiomis priemonėmis gali siekti (vengti) jai nepalankaus teismo sprendimo šioje byloje neįvykdymo.

19.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, netinkamai įvertino faktinę situaciją, todėl skundžiama 2024 m. vasario 6 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Ieškovo V. J. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas