Administracinė byla Nr. eI-2375-394/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01695-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.;55.1.3.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, atstovaujamo advokato G. G., prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo N. R..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau tekste – pareiškėjas, VšĮ ŠRATC), atstovaujama advokato G. G., kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydama priteisti iš atsakovo N. R. 47,04 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2011-01-01 iki 2014-12-31, bei 18,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovas nuo 2009-11-10 savo nuolatinę gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbiami), todėl jam kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri nustatyta norminių aktų pagrindu. Atsakovui kartą į metus buvo siunčiami vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas per laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2014-12-31 yra nesumokėjęs pareiškėjui 47,04 Eur vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota remiantis Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T-245 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas įtvirtina savivaldybių teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą; vietinę rinkliavą bei rinkliavos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba savo sprendimu. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras yra Šiaulių regiono savivaldybių (tame tarpe ir Pakruojo rajono savivaldybės) įsteigta įstaiga, viešojo administravimo subjektas, kuriam pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Nuostatų 10 p. nurodo, jog vietinę rinkliavą administruoja viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu pavestas vietinės rinkliavos administravimas ir kuris apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia mokėjimo pranešimą mokėtojui, kontroliuoja vietinės rinkliavos mokėjimą, vieną kartą per metus kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui pateikia mokėjimo pranešimą (sąskaitą), o vietinė rinkliava mokama į administratoriaus sąskaitą už pasirinktą laikotarpį.

Pareiškėjas nurodo, kad rinkliava atsakovui skaičiuojama Nuostatų 4.2. p. ir 16 p. nustatyta tvarka pagal atsakovo būste savo gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičių. Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 30 p.). Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1. str. rinkliavos mokėjimas yra Atsakovo prievolė, kurią LR CK 6.59 str. draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti.

Atsakovas N. R. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė, pareikėjo prašymo su priedais kopija jam įteikta tinkamai, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta teismo šaukimu.

Pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2007 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T-244 nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. Pakruojo rajone įvedė privalomą vietinę rinkliavą ir nustatė jos dydį, kuris buvo pakeistas 2008-11-27 sprendimu Nr. T-380 ir 2013-07-18 sprendimu Nr. T-200, bei 2006-08-24 sprendimu Nr. T-245 patvirtino „Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus“, kurių 3.2 ir 3.3 punktai pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą bei kurie yra papildyti ir pakeisti sprendimais: 2008-08-28 Nr. T-271, 2008-12-29 Nr. 423, 2010-03-25 Nr. T-85, 2013-08-22 Nr. T-220. Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2006-07-27 sprendimu Nr. T-213 patvirtino Pakruojo rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (pakeistos 2008-11-27 sprendimu Nr. T-389, 2009-02-12 sprendimu Nr. T-45 bei 2010-03-25 sprendimu Nr. T-84, 2010-11-24 sprendimu Nr. T-360), kurių 25 p. nustatė, kad atliekų turėtojai už mokamą rinkliavą naudojasi regionine komunalinių atliekų tvarkymo sistema, o 30 punktas nustato, kad jie privalo teikti pareiškėjui duomenis, reikalingus rinkliavai skaičiuoti. Pagal nuostatų 4.1. p., vietinės rinkliavos mokėtojai yra ir fiziniai asmenys, gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Pakruojo rajone, savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas, įregistruota nuosavybės teisė), savivaldybių gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai, kurie moka vietinę rinkliavą, apskaičiuotą priklausomai nuo gyventojų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta tvarka deklaruota šių asmenų gyvenamojoje patalpoje, skaičiaus (4.1.1.p.), arba gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Pakruojo rajone, vienas iš gyventojų (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka nėra suteiktas adresas arba nėra įregistruota nuosavybės teisė), kuris moka vietinę rinkliavą, apskaičiuotą priklausomai nuo gyventojų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta jo gyvenamojoje patalpoje, skaičiaus (4.2.; 4.2.1. p.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas savo nuolatinę gyvenamąją vietą nuo 2009-11-10 yra deklaravęs (duomenys neskelbiami), todėl pagal Nuostatų 4.2. punktą jis laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-12-31 buvo vietinės rinkliavos mokėtojas, kaip Pakruojo rajone esančios gyvenamosios patalpos gyventojas, ir turėjo mokėti vietinę rinkliavą pagal gyventojų (šeimos narių), deklaravusių gyvenamąją vietą šiame būste, skaičių (4.2.1. p.). Iš pateiktos pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matyti, kad atsakovas tinkamai nemokėjo pareiškėjui vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 47,04 Eur įsiskolinimas, atsakovas skolos neginčija. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu), vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, tvarkomas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (administracinė byla Nr. A525-471/2010). Todėl teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl vietinės rinkliavos iš atsakovo priteisimo.

Tačiau pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2017 m. spalio 20 d., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2017 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2017-01-01, šiuo atveju už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31, taigi vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį iki 2011-12-31 yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.

Taip pat tenkintinas ir pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 18,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis yra pagrįstas ir įrodytas byloje pateiktais dokumentais.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo N. R. pareiškėjui VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 38,35 Eur (trisdešimt aštuonis Eur 35 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 ir 18,60 Eur (aštuoniolika Eur 60 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                        Jarūnė Sedalienė